- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-215-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14049-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- V. K., D. K.
- Trečiasis asmuo
- notaras M
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-22194-1160/2021 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams V. K., D. K. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – notaras M. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. lapkričio 26 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovė D. K. padovanojo atsakovui V. K. 781/1369 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), patvirtintą Kauno rajono 1–ojo notaro biuro notaro M. L.. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 26 d. dovanojimo sutartis, kuria atsakovė D. K. padovanojo atsakovui V. K. dalį aukščiau minėto žemės sklypo bei pastatą – gyvenamąjį namą, sudaryta pasinaudojant D. K. sveikatos būkle, t. y. tuo metu jo motina dėl savo amžiaus ir ligų (jai nustatyta demensija, Alzhaimeris ir kt.) nesiorientavo aplinkoje, todėl nesuvokė jai pateikto pasirašyti dokumento turinio ir prasmės bei atliekamų veiksmų esmės.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog subjektas, galintis reikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, yra pats fizinis asmuo, sudaręs sandorį – šio ginčo atveju D. K.. Ieškovas A. K. nėra 2018 m. lapkričio 26 d. sudarytos dovanojimo sutarties šalis, jis šios sutarties nesudarė, todėl jis neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį.
3. Trečiasis asmuo notaras M. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad dovanojimo sutartis patvirtinta įsitikinus atsakovės veiksnumu – patikrinus duomenis neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre bei pokalbio metu tvirtinat sandorį įsitikinus, kad atsakovė supranta savo veiksmų prasmę ir pasekmes.
4. Paskyrus civilinę bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, ieškovas pateikė prašymą skirti atsakovei D. K. teismo psichiatrijos ekspertizę, ją pavedant atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
5. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovas A. K. palaikė savo prašymą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo jo motinai D. K..
Atsiliepimas
6. Po parengiamojo teismo posėdžio atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašymu dėl ekspertizės skyrimo ir šiuo metu klausimų ekspertui bei eksperto kandidatūros neteiks.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovo A. K. ieškinį atsakovams V. K., D. K. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas byloje siekia įrodyti aplinkybę, kad atsakovė D. K., sudarydama dovanojimo sandorį, dėl savo sveikatos būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų ir savo reikalavimo teisę pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu kildina iš CK 6.470 straipsnio 7 dalies, t. y., anot teismo, reikšdamas šį ieškinį, ieškovas save laiko atsakovės D. K. įpėdiniu, nes atsakovės turto paveldėtoju jis taptų ateityje. Tuo tarpu, reminatis CK 5.5 straipsniu, kol asmuo (būsimas palikėjas) yra gyvas, jokie asmenys nėra ir negali būti jo įpėdiniais. Vadinasi, ieškovas šiuo metu (kol nėra tapęs atsakovės įpėdiniu) nėra tinkamas subjektas reikšti reikalavimus CK 6.470 straipsnio 7 dalies pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir jam nepriklauso reikalavimo teisė reikšti ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, taip pat įvertinęs CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, siekdamas nedidinti teismo ir šalių bylinėjimosi išlaidų, laiko sąnaudų, teismas ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas A. K. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas apeliantui, savo veiksmų negalinčios suprasti D. K. sūnui V. K., ginčyti sandorį, kuris pažeidžia apelianto teises bei užkerta kelią jam šį turtą paveldėti ateityje, pažeidžia pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio bei CK 6.470 straipsnio 7 dalies nuostatas ir prieštarauja sandorių negaliojimo institutų paskirčiai užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, o taip pat – teisės į teisminę gynybą principui;
1.2. Serganti motina D. K., pasinaudojus atsakovui V. K. jos sveikatos būkle, sudarė dovanojimo sandorį, kurio ji nesiekė sudaryti, ir kuriuo iš paveldimo turto pašalino 781/1369 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu neteisėtai sudarytu dovanojimo sandoriu atsakovui pasinaudojus ieškovo mamos sveikatos būkle buvo sumažintas paveldimas turtas, mama, galimai, net nesuprato kokį sandorį sudarė. Dėl ko atsižvelgiant į tai, jog įpėdiniai turi teisę ginčyti ir kitus sandorius, užkertančius kelią jiems tapti paveldėtojais, apeliantas įsitikinęs, jog šioje civilinėje byloje jis yra tinkamas ieškovas, o teismo nutartis turi būti panaikinta;
1.3. Pirmosios instancijos teismas ne tik kad nesiaiškino atsakovės vidinės valios, tačiau bylą parengiamąjame posėdyje apskritai nagrinėjo be dovanotojos D. K.. Dėl ko, apelianto nuomone, neišsiaiškinus dovanotojos D. K. pozicijos dėl ieškinio, nebuvo galima sandorio ginčyti kitais pagrindais, pvz., dėl suklydimo ir/ar apgaulės, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnis numato, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismui visiškai nesiaškinant atsakovės pozicijos, ieškovui buvo užkirstas kelias tikslinti ieškinį bei ginčyti sandorį ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais.
Atsiliepimas
10. Atsakovas V. K. Kauno apygardos teismo prašo A. K. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22194-1160/2021 palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo A. K. atsakovo V. K. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
2.1. Ieškovas savo reikalavimą pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu grindžia CK 1.89 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Taigi subjektas, galintis reikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, yra pats fizinis asmuo, sudaręs sandorį – šio ginčo atveju D. K.. Ieškovas A. K. nėra 2018 m. lapkričio 26 d. sudarytos dovanojimo sutarties šalis, jis šios sutarties nesudarė, todėl jis neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį;
2.2. Ieškovas savo reikalavimo teisę pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu, akivaizdu, kildina iš CK 6.470 straipsnio 7 dalies, pagal kurią dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo įpėdinių ieškinį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios. Reikšdamas šį ieškinį, ieškovas A. K. save laiko atsakovės D. K. įpėdiniu, o toks veiksmas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi D. K. yra gyva ir A. K. šiuo metu nėra jos įpėdinis CK 5.5 straipsnio prasme. Be to, jis negalėtų juo būti, jei D. K. nuspręstų testamentu palikti visą savo turtą kitiems subjektams. Todėl ir etine prasme A. K. ieškinio pareiškimas nėra moralus, kai, mamai esant gyvai, sūnus siekia jos turto, jį traktuoja kaip savo;
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Nagrinėjamu atveju, ieškovas A. K. inicijavo civilinę bylą dėl dovanojimo sandorio, kuriuo atsakovė D. K. padovanojo turto atsakovui V. K., pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovas nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir jam nepriklauso reikalavimo teisė reikšti ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Dėl to, teismas, siekdamas nedidinti teismo ir šalių bylinėjimosi išlaidų, laiko sąnaudų, ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. Apeliantas tvirtina, kad jis, kaip potencialus atsakovės D. K. įpėdinis, turi teisę ginčyti sandorį, užkertantį kelią jam tapti ginčo turto paveldėtoju. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
14. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Taigi, teisme nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių patenkinimas būtų susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Todėl visais atvejais svarbu būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011).
15. Ieškovas siekia, kad būtų pripažintas dovanojimo sandoris negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalyje ir 6.470 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais. Tačiau šiais pagrindais sandoriai gali būti pripažįstami negaliojančiais tik pagal sandorį sudariusio asmens ar jo globėjo ieškinį. Kadangi ieškovas nėra nei ginčijamą dovanojimo sutartį sudaręs subjektas, nei jo globėjas, juolab, dovanotoja nėra pripažinta neveiksni tam tikrose turtinių ar neturtinių santykių srityse, todėl ieškovas nėra subjektas galintis reikšti reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.89 straipsnio 1 dalyje ir 6.470 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais.
16. Tuo tarpu apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Nors, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2007, konstatavo, kad įpėdiniai turi teisę ginčyti sandorius, užkertančius kelią jiems tapti paveldėtojais, tačiau nurodytoje ir nagrinėjamoje bylose faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje sandorį sudaręs asmuo jau buvo miręs, tuo tarpu nagrinėjamu atveju dovanojimo sutartį sudariusi atsakovė D. K. yra gyva, nepripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia ir gali ginti savo teises pati ar per savo įgaliotus asmenis. Ieškovas šiai dienai nėra nei jos įgaliotas asmuo, nei globėjas (rūpintojas), nei, juolab, įpėdinis.
17. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorio nuginčijimą (CK 1.89 straipsnis), proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Ieškovo atskirąjį skundą atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teisme įgijo atsakovas, kuris iki bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo pradžios pateikė prašymą priteisti jo naudai 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš apelianto. Nurodė, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro teisinė situacijos analizė ir atsiliepimo į A. K. atskirąjį skundą rengimas. Šioms išlaidoms pagrįsti, atsakovas teismui pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (MS)000333 bei jos apmokėjimą patvirtinantį 2021 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs priežastis, dėl kurių patirtos atsakovo bylinėjimosi išlaidos, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, teismas daro išvadą, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai yra pagrįstos, todėl priteistinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.