Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą dėl antstolės R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys L. O., veikiantis per savo struktūrinį padalinį L. O. filialą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė panaikinti 2017-03-28 antstolio patvarkymą dalyje, kuria pareiškėjui apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. O tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, tokias lėšas sugrąžinti arba panaikinti areštą toje dalyje, kurioje yra apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.Pareiškėjas nurodė, kad pagal antstolės nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš pareiškėjo išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje banko sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – MMA), todėl nelieka pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms, todėl prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria pareiškėjui apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. O tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, tokias lėšas sugrąžinti arba panaikinti areštą toje dalyje, kurioje yra apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.Antstolė 2017 m. balandžio 25 d. patvarkymu Nr. S-17002147 pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-25 nutartimi pareiškėjo L. J. skundą dėl antstolės R. V. veiksmų atmetė.Nurodė, kad antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į asmens, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Pažymėjo, kad lėšos, patenkančios į L. J. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), nepatenka nei į CPK 739 straipsnyje, nei į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą sugrąžinti areštuotas skolininkui priklausančias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatė, kad antstolė nurašė pinigines lėšas, esančias įkalinimo vietos įstaigos sąskaitoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti.Nurodo, kad antstoliui nukreipus išieškojimą į jo sąskaitą nelieka pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms, todėl prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria pareiškėjui apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Tokiu būdu atimama teisė įsigyti higienos priemones, korteles, maisto produktus, pažeidžiamos žmogaus teisės bei orumas, nesant galimybės savimi pasirūpinti. Taip pat nurodo, kad dalis skolos turėjo būti išieškota iki jo suėmimo.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. O. prašo skundą atmesti.Nurodo, kad skolininkas atlikdamas bausmę, yra ir privalo būti aprūpintas būtiniausiomis priemonėmis. Teigia, kad antstolė šiuo atveju teisės aktų nuostatų nepažeidė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėk antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nustatyta, kad antstolė R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/09/14657 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1174-795 dėl 375,51 Eur (1 300,00 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko L. J., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomąją bylą Nr. 0074/15/27389 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-5253-122/2015 dėl 132,91 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko L. J., išieškotojo L. O., veikiančio per savo struktūrinį padalinį L. O. filialą, naudai, vykdomąją bylą Nr. 0074/10/16193 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1269-796/2010 dėl 1 281,40 Eur (4 424,42 Lt) skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko L. J., išieškotojo L. O., veikiančio per savo struktūrinį padalinį L. O. filialą, naudai. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0074/09/14657 2017 m. kovo 28 d. patvarkymu Nr. S-17001661 vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688 straipsniu areštavo 1 588,77 Eur skolos ir 559,93 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) sąskaitoje. CPK 510 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pareiškė reikalavimą panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai prašė sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti arešto tokioms lėšoms dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.CPK 668 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš turto ir turimų piniginių lėšų. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos (santaupos), likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko realiai turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų gaunamų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia nustačius patenkantį į CPK 668 straipsnio reglamentavimo sritį turtą ar pinigų sumą (santaupas) išieškoti iš skolininko jau turimo turto, tačiau nustačius, kai tokio turto nėra (kaip šiuo atveju), kai piniginių lėšų likutis nesiekia 1 MMA, tolesnis išieškojimas gali ir privalo būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas (šiuo atveju artimųjų įkalinimo įstaigai pervestas lėšas). Ir tokiu atveju galima ir privalu išieškoti ir tada, kai tos periodines ar reguliarios įplaukos nesiekia 1 MMA dydžio ir (ar) būna minimalios. Priešingas CPK 668 ir 736 straipsnių normų aiškinimas apskritai paneigtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, CPK 18 straipsnį, išieškojimo galimybę ir kreditorių teisėtų interesų gynimą, nes paprastai, kai skolininko laisvė apribota, jis nedirba, tačiau gauna kitas pajamas, pavyzdžiui, artimųjų į jo sąskaitą pervestas lėšas.Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos konstatuotina, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos MMA (nuo 2016-07-01 – 380 Eur). Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš kiekvienos atskirai gaunamos sumos daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį. Pažymėtina, kad kiekviename antstolio patvarkyme privalo būti aiškiai nurodytas išieškojimo teisinis reglamentavimas ir tvarka.Kaip byloje nustatyta, antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0074/09/14657 2017 m. kovo 28 d. patvarkymu Nr. S-17001661 vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688 straipsniu areštavo 1 588,77 Eur skolos ir 559,93 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, tik nurodydama, kad skolininkui leidžiama disponuoti ta areštuotų lėšų dalimi, kuri į sąskaitą pervedama kaip darbo užmokestis, prieš tai iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaičiavus 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Tačiau, remiantis 18 šios nutarties punktu, konstatuotina, kad antstolė patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turėjo nurodyti, kad visoms į areštuotą sąskaitą gautoms lėšoms turi būti taikomos CPK 736 straipsnio nuostatos.Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas, naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 239 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis) ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – skundas tenkintinas iš dalies ir antstolė įpareigotina patikslinti 2017-03-28 patvarkymą Nr. S-17001661, kuriuo areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas, nurodydama, kad iš minėtų lėšų išieškojimas vykdomas, taikant CPK 736 straipsnio nuostatas.Dėl kitų atskirojo skundo motyvų apeliacinės instancijos teismas pasisakyti neturi pagrindo, nes jie neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Skundą tenkinti iš dalies ir įpareigoti antstolę R. V. patikslinti 2017-03-28 patvarkymą Nr. S-17001661, kuriuo areštuotos pareiškėjui L. J. priklausančios lėšos sąskaitoje, nurodant, kad iš minėtų lėšų išieškojimas vykdomas, taikant CPK 736 straipsnio nuostatas.