Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarties perduoti baudžiamąją bylą, kurioje M. L. (M. L.) kaltinamas pagal BK 214 str. 1 d., 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. kaltinamas pagal BK 214 str. 1 d. tuo, kad neteisėtai įgijo ir perdavė elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: jis, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą įgyti svetimas mokėjimo priemones bei jų pagalba gauti greituosius kreditus, 2009-01-21 AB banke „Snoras“, esančiame Klaipėdoje, Liepų g. 50, tyčia, apgaule įtikino S. K. atidaryti AB banke „Snoras“ sąskaitą, sudaryti internetinės bankininkystės sutartį bei perduoti jam (M. L.) AB banko „Snoras“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. K. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t.y. Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti S. K. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB banke „Snoras“, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimus S. K. išduotus AB banko „Snoras“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. K. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti S. K. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB banke „Snoras“. Šiuos duomenis M. L. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje telefonu perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

M. L. taip pat kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. tuo, kad padėjo neteisėtai panaudoti svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą: jis, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2009-01-21, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pagal išankstinį susitarimą padėjo šiam asmeniui neteisėtai inicijuoti finansines operacijas ir apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, suteikdamas priemones nusikalstamų veikų vykdymui, o būtent perduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui AB banko „Snoras“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. K. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti S. K. sąskaitoje, po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas bendrai su M. L., 2009-01-21, Radviliškyje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, prisijungęs prie interneto ryšio, tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojo M. L. jam perduotus AB banko „Snoras“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. K. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti S. K. sąskaitoje, ir šių duomenų pagalba neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, o būtent, AB banko „Snoras“ internetiniame tinklapyje www.snoras.lt neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo S. K. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: slaptažodžius, prisijungimo kodus, vartotojo ID ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Risicum capital“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB banke „Snoras“, pervedė 0,10 Lt, tokiu būdu atliko neteisėtą finansinę operaciją. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-01-21, kompiuterio pagalba, naudodamasis internetu, UAB „Risicum capital“ internetinėje svetainėje www.risicumcapital.lt S. K. vardu sudarė su UAB „Risicum capital“ sutartį 400 Lt paskolai gauti ir 2009-01-21 UAB „Risicum capital“ į jo (S. K.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė minėtus pinigus.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas bendrai su M. L., 2009-01-21, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, prisijungęs prie interneto ryšio, tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojo M. L. jam perduotus AB banko „Snoras“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. K. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti S. K. sąskaitoje, ir šių duomenų pagalba neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, o būtent, AB banko „Snoras“ internetiniame tinklapyje www.snoras.lt neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo S. K. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: slaptažodžius, prisijungimo kodus, vartotojo ID ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „SMScredit.lt“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB banke „Snoras“, pervedė 0,01 Lt, tokiu būdu atliko neteisėtą finansinę operaciją. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-01-21, kompiuterio pagalba, naudodamasis internetu, UAB „SMScredit.lt“ internetinėje svetainėje www.credit.lt S. K. vardu sudarė su UAB „SMScredit.lt“ sutartį 500 Lt paskolai gauti ir 2009-01-21 UAB „SMScredit.lt“ į jo (S. K.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė minėtus pinigus.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas bendrai su M. L., 2009-01-21, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, prisijungęs prie interneto ryšio, tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojo AB banko „Snoras“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. K. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti S. K. sąskaitoje, ir šių duomenų pagalba neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, o būtent, AB banko „Snoras“ internetiniame tinklapyje www.snoras.lt neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo S. K. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: slaptažodžius, prisijungimo kodus, vartotojo ID ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Argentum Lucrum“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 3,00 Lt, tokiu būdu atliko neteisėtą finansinę operaciją. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-01-21, kompiuterio pagalba, naudodamasis internetu, UAB „Argentum Lucrum“ internetinėje svetainėje www.argentumlucrum.lt S. K. vardu sudarė su UAB „Argentum Lucrum“ sutartį 500 Lt paskolai gauti ir 2009-01-21 UAB „Argentum Lucrum“ į jo (S. K.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė minėtus pinigus.

Po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, AB banko „Snoras“ internetiniame tinklapyje www.snoras.lt neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo S. K. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: slaptažodžius, prisijungimo kodus, vartotojo ID ir iš jo (S. K.) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus sumoje 200 Lt pervedė į M. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pinigus sumoje 400 Lt, 280 Lt, 300 Lt pervedė į V. U. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, ir išsigrynino bankomatuose, esančiuose Radviliškyje, Dariaus ir Girėno gatvėje ir Gedimino g. 9A. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir bendrą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu sutartą nusikalstamą sumanymą, M. L. per S. K., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, jo paprašius, pastarasis (S. K.) iš savo vardu atidarytos AB banke „Snoras“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 200 Lt, kuriuos perdavė M. L.. Tokiu būdu M. L. padėjo apgaule įgyti svetimą – UAB „Risicum capital“, UAB „SMScredit.lt“, UAB „Argentum Lucrum“ priklausantį turtą – 1400,00 Lt.

Išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 28 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti konstatuodamas, jog prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitinka visų BPK 219 str. numatytų reikalavimų. Nutartyje, be kita ko, nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinta, kaip S. K. sąskaitoje atsirado 400 Lt ir 280 Lt, kurie 2009-01-21 buvo pervesti į V. U. sąskaitą, kadangi pinigų nurašymai buvo padaryti laiko atžvilgiu anksčiau, nei į S. K. sąskaitą buvo įskaityti 400 Lt iš UAB „Risicum capital“ bei 500 Lt iš UAB „SMScredit.lt“. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama ir nesiaiškinta, kokiu tikslu 2009-01-21 į S. K. sąskaitą buvo įskaityti O. P. banko vidaus pervedimu pervesti 15 Lt. Kaltinamajame akte nėra nurodytas laikas, kada iš S. K. sąskaitos buvo atlikti pervedimai į V. U. sąskaitą, nurodant tik faktą, kad šie pervedimai buvo padaryti po to, kai į S. K. sąskaitą buvo įskaityti pinigai iš UAB „Risicum capital“, UAB „SMScredit.lt“ bei UAB „Argentum Lucrum“. Kaltinamajame akte nurodyta, jog į S. K. sąskaitą, sudarius sutartis paskolai gauti, 2009-01-21 iš <...> UAB „Argentum Lucrum“ buvo pervesta 500 Lt, tačiau iš AB banko „Snoras“ pateikto S. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 500 Lt pervedimas iš UAB „Argentum Lucrum“ buvo atliktas tik 2009-01-22. Teismas pats negali nustatyti tikslaus laiko ir aplinkybių - kada ir kokiu tikslu buvo atliktos S. K. sąskaitos piniginės operacijos su joje buvusiais pinigais, nes tam byloje būtina atlikti detalų objektyvų S. K. sąskaitos bankinių piniginių operacijų tyrimą ir išsiaiškinti, kada tiksliai, nurodant valandas, ir kokiu pagrindu iš sąskaitos buvo nurašyti pinigai, ir kada bei kokiu tikslu į S. K. sąskaitą jie buvo įskaityti. Pagal pareikštą M. L. kaltinimą pagal BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. nėra aišku, kokius veiksmus, kaip padėjėjo, jis atliko, kuo padėjo daryti nusikalstamą veiką. Iš M. L. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. matyti, kad jo veiksmai dėstomi kaip nusikaltimo vykdytojo, todėl neaišku, koks kaltinamojo vaidmuo nusikaltimų padaryme. Byloje nesurinkta duomenų, kad M. L. susitarė su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu įvykdyti visus kaltinime nurodytus veiksmus. Teismas negali atriboti, kokią dalį, kurią teismas pripažįsta šioje baudžiamojoje byloje įrodyta, apgaule įgijo kaltinamasis M. L.. Teismas remiasi kaltinamojo parodymais, nes kitų įrodymų byloje nėra. M. L. pareikštas kaltinimas yra netikslus, neatitinka nusikalstamos veikos dispozicijos formulavimo. Kaltinime, pareikštame M. L., nurodyta, kad jis padėjo apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, tačiau kaltinime nėra nurodyta, kuo pasireiškė apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti, taip pat iš kaltinimo neaišku, kieno turtą apgaule įgijo M. L.. Kaltinime aprašyti niekuo nepagrįsti kaltinamojo ir kito nenustatyto asmens veiksmai, kurie buvo atliekami ne tik Klaipėdoje, bet ir Radviliškyje, prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą ir akte nurodydamas duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodė tik įtariamojo M. L. poziciją dėl pareikšto kaltinimo ir liudytojų parodymus, visiškai nesirėmė ir neanalizavo byloje esančių rašytinių įrodymų, išrašų iš bankinių dokumentų. Net ir pašalinus iš kaltinimo tas aplinkybes, kurios nėra įrodytos, teismas pagal pateiktą kaltinimą negali išnagrinėti bylos, nes teismas neturi galimybių pagal bylos medžiagą nustatyti, kieno turtas apgaule įgytas. Kaip matyti iš minėto AB banko „Snoras“ pateikto S. K. sąskaitos išrašo, 200 Lt grynųjų pinigų išėmimas, dėl ko M. L. kaltu prisipažino, buvo atliktas laiko atžvilgiu dar prieš įskaitant į S. K. sąskaitą pinigus iš „Risicum capital“, UAB „SMScredit.lt“ bei UAB „Argentum Lucrum“. Be to, pažymėtina ir tai, kad kaltinamajame akte nurodyta, kad M. L. padėjo apgaule įgyti svetimą – UAB „Risicum capital“, UAB „SMScredit.lt“ bei UAB „Argentum Lucrum“ priklausantį turtą – 1400 Lt. Tačiau, remiantis byloje esančia medžiaga, teismas neturi galimybės atriboti, kieno konkrečiai ir koks turtas apgaulės būdu M. L. buvo įgytas. Aukščiau paminėti pažeidimai trukdo išnagrinėjus bylą teisme priimti nuosprendį, atitinkantį baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, šių kaltinamojo akto pažeidimų negalima ištaisyti teisme, ir šie esminiai pažeidimai – netinkamas kaltinamojo akto turinys - trukdo nagrinėti bylą teisme ir priimti teisingą nuosprendį. Esminiai kaltinamojo akto turinio defektai suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą, nes gavęs tokį kaltinamąjį aktą, kaltinamasis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Teismas savo iniciatyva neturi atlikti daug ir didelės apimties proceso veiksmų tuo atveju, jeigu jie turėjo būti atlikti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nes visų aplinkybių neištyrimas turėjo įtakos skubotam bylos nutraukimui tam tikrų asmenų atžvilgiu – nepagrįstai buvo priimti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą J. J., V. U., S. K. atžvilgiu. Kaip matyti, byloje nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų nusikalstamos veikos aplinkybių, teismas jų keisti negali, nes tuo būtų pažeista kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai gintis nuo kaltinimo, o prokuroras pakeisti kaltinimų neprašo. Šie aptarti pažeidimai trukdo išnagrinėjus bylą teisme priimti nuosprendį, atitinkantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Siekiant nustatyti tiesą byloje ir pašalinti prieštaravimus, būtina ištirti visas įmanomas bylos aplinkybes, nustatyti ir apklausti liudytojus, pareikalauti papildomus dokumentus, atlikti objektų tyrimą, surašyti ir įteikti kaltinamajam pranešimą apie įtarimą, esant būtinumui, atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių apimis yra didelė. Teismas pats šių veiksmų atlikti negali. Teismui nustatyti ir apklausti liudytojus, paimti bankinius dokumentus, atlikti objektų tyrimą, surinkti įrodymus ir atlikti kitus svarbius procesinius veiksmus būtų sudėtinga.

Skundu prokurorė prašo panaikinti šią teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti tam pačiam teismui, kadangi teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, jog kaltinamajame akte, pateiktame pirmosios instancijos teismui, yra BPK 219 str. išvardinti būtini kaltinamojo akto duomenys. Iš kaltinamojo akto turinio taip pat matyti ir valstybinio kaltintojo užimama procesinė pozicija. Pirmosios instancijos teismo nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui.

Kaip matyti iš S. K. AB bankas „Snoras“ sąskaitos išrašo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai panaudojus S. K. internetinės bankininkystės duomenis, 2009-01-21 į S. K. sąskaitą įskaityta 400 Lt iš UAB „Risicum capital“, 500 Lt iš UAB „SMScredit“, 2009-01-22 - 500 Lt iš UAB „Argentum Lucrum“ ir iš O. P. sąskaitos įskaityta 15 Lt bei iš jo sąskaitos 2009-01-21 V. U. pervesta 400 Lt, 280 Lt, 2009-01-22 - 300 Lt, taip pat 2009-01-21 iš sąskaitos išimta 200 Lt grynais ir 2009-01-22 M. L. pervesta 200 Lt. Daugiau jokių kitų piniginių operacijų šiuo laikotarpiu S. K. AB bankas „Snoras“ sąskaitoje nebuvo, todėl aiškus tikslus laikas ir aplinkybių - kada (2009-01-21 ir 2009-01-22) ir kokiu tikslu (siekiant įgyti apgaule kredito bendrovėms - UAB „Risicum capital“, UAB „SMScredit“ UAB „Argentum Lucrum“ priklausantį turtą) buvo atliktos S. K. sąskaitos piniginės operacijos su joje buvusiais pinigais. Taigi, tyrimo metu nustatyta, kam priklauso 200 Lt, nuimti iš S. K. sąskaitos, kaip tie pinigai atsirado S. K. sąskaitoje.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad į S. K. sąskaitą, sudarius sutartis paskolai gauti, 2009-01-21 iš UAB „Risicum capital“ buvo pervesta 400 Lt, iš UAB „SMScredit.lt“ - 500 Lt ir iš UAB „Argentum Lucrum“ - 500 Lt, t.y. nurodyta, kad visi pervedimai buvo padaryti tą pačią dieną, t.y. 2009-01-21, tačiau, kaip matyti iš minėto AB banko „Snoras“ pateikto S. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, pervedimas iš UAB „Argentum Lucrum“ - 500 Lt buvo atliktas 2009-01-22, bei 2009-01-22 V. U. pervesta 300 Lt, M. L. - 200 Lt, tai vertintina kaip techninė klaida, kurią teismas galėjo ištaisyti. Šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo laiko pakeitimas (iš 2009 m. sausio 21 d. į 22 d.) neturėjo įtakos kaltinamojo teisės į gynybą realizavimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113/2006).

Pateiktas kaltinimas M. L. yra pakankamai konkretus, išsamus, jame nurodytos visos jam inkriminuojamos veikos sudėtį apibūdinančios aplinkybės: nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas, motyvas, pasekmės, taip pat ir nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Kaltinamasis M. L., dalyvaujant gynėjams, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pareiškęs, kad kaltinimas jam nesuprantamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinimą suprato ir visi kiti proceso dalyviai, dėl šio kaltinimo pasisakė baigiamosiose kalbose.

Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). Aptariamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdytų jam nagrinėti bylą iš esmės, ir kad nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą nei tai yra įmanoma padaryti, remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu. Šioje byloje nenustatytas toks kaltinamojo akto turinio trūkumas, kurio negalima ištaisyti teisme. Visos teismo nutartyje nurodytos problemos gali ir turi būti išspręstos teisminio nagrinėjimo metu, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir suformuota teismine praktika.

Pagal BK 255 str. 1, 2 dalis byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi nagrinėjimo teisme ribos yra savotiški teisiniai rėmai, į kuriuos teismas turi orientuotis nagrinėdamas bylą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 30-1-00084-09, ikiteisminio tyrimo metu 2011-09-06 Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamosios J. J. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę pagal BK 214 str. 1 d., 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. Taip pat tyrimo metu 2011-11-29 Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamojo V. U. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. Teismas 2012-02-28 nutartyje klaidingai nurodo, jog 2011-11-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11K-402 (11) nurodyta, kad tirti pateiktame 2009-01-28 kasos išlaidų orderyje Nr. 142212, eilutėje „gavėjo parašas“ V. U. vardu pasirašė V. U.. Šioje specialisto išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad tirti pateiktame 2009-01-28 kasos išlaidų orderyje Nr. 142212, eilutėje „gavėjo parašas“ V. U. vardu pasirašė V. U.. Kategoriškai spręsti negalima buvo dėl parašo trumpumo, paprastumo, mažo informatyvumo. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu 2011-12-08 Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros nutarimu iš šios bylos atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-000401-10 nenustatytų asmenų atžvilgiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. dėl S. K. ir A. U. vardu paimtų kreditų bei 2009-01-26 A. U. vardu pasirašytos AB banko „Snoras“ sąskaitos sutarties ir jos priedų suklastojimo. Šie aukščiau priimti 2011-09-06, 2011-11-29, 2011-12-08 nutarimai yra galiojantys, jie proceso dalyvių nebuvo apskųsti, todėl teismas, spręsdamas šių nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo teisme ribas. Be to, pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00084-09 S. K. atžvilgiu nebuvo nutrauktas, todėl teismas klaidingai nurodo aplinkybę, kad šio asmens atžvilgiu nepagrįstai buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šioje baudžiamojoje byloje S. K. yra pareiškėjas ir apklaustas liudytoju, jam įtarimai nebuvo pareikšti.

Baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00084-09 M. L. kaltinamas pagal BK 214 str. 1 d., 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., t.y. tuo, kad neteisėtai įgijo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavė S. K. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis bei padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai panaudoti svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą. Iš M. L. pareikšto kaltinimo matyti, kad jo vaidmuo nusikaltimų padaryme yra padėjėjo, t.y. jis suteikė priemones nusikalstamų veikų vykdymui, o būtent perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui AB banko „Snoras“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. K. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir taip padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atlikti neteisėtas operacijas S. K. sąskaitoje, apgaule įgyjant UAB „Risicum capital“, UAB „SMScredit“, UAB „Argentum Lucrum“ turtą. Taigi, iš M. L. pareikšto kaltinimo taip pat aišku, kieno turtą M. L. padėjo apgaule įgyti ir kokiai sumai, t.y. UAB „Risicum capital“ - 400 Lt, UAB „SMScredit“ - 500 Lt, UAB „Argentum Lucrum“ - 500 Lt.

Pagal galiojančiame BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 str. 2 d. ir teismas, ir kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi, ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu, priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 str. 1 d.). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-71/2011).

Teismas nurodo, jog remiasi tik kaltinamojo parodymais, nes kitų įrodymų byloje nėra. Taip pat nurodoma, jog prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą ir akte nurodydamas duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodė tik įtariamojo M. L. poziciją dėl pareikšto kaitinimo ir liudytojų parodymus, visiškai nesirėmė ir neanalizavo byloje esančių rašytinių įrodymų, išrašų iš bankinių dokumentų. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. L. kaltė grindžiama liudytojų S. K., A. G., R. Š. parodymais, S. K. AB bankas „Snoras“ sąskaitos išrašu, M. L. AB „SEB“ banko sąskaitos išrašu, kita rašytine bylos medžiaga. Įstatymas nekelia reikalavimo kaltinamajame akte detalizuoti rašytinės bylos medžiagos esmės, privaloma nurodyti pagrindinius duomenis, kuriais yra grindžiamas kaltinimas. Išsami tokių duomenų analizė daroma teisme, kuris ir vertina pateiktus kaltinimą pagrindžiančius duomenis. Aplinkybė, jog kai kurie ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (išrašai iš bankinių dokumentų) reikšmingi grindžiant kaltinimą nebuvo užfiksuoti kaltinamajame akte, šiuo atveju negali būti pagrindu išvadai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, ko pasekoje pažeista kaltinamojo teisė į gynybą. Juolab, kad atlikus ikiteisminį tyrimą, byloje pilnai buvo įgyvendintos BPK 218 str. nuostatos, susijusios su ikiteisminio tyrimo pabaiga, kaltinamajam bei jo gynėjui buvo leista susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga bei joje užfiksuotais duomenimis. Visos aptartos aplinkybės rodo, kad teismo motyvai, kuriais remdamasis jis padarė išvadą, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai ir neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš skundžiamos 2012 m. vasario 28 d. teismo nutarties matyti, jog teismas, padaręs išvadą, kad prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitinka visų BPK 219 str. numatytų kaltinamojo akto turinio reikalavimų, baudžiamąją bylą perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. BPK 254 str. 3 d. nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas gali perduoti bylą prokurorui dviem atvejais: 1) jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės Kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą; 2) jeigu yra prokuroro prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Taigi, būtina sąlyga perduodant prokurorui bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti - turi būti prokuroro prašymas. Iš bylos medžiagos matyti, jog šiuo atveju teisminio bylos nagrinėjimo metu toks prokuroro prašymas nebuvo gautas, vadinasi, apylinkės teismas bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti perdavė nesant BPK 254 str. 3 d. numatyto tokio sprendimo priėmimo pagrindo – prokuroro prašymo, todėl jau vien šiuo pagrindu skundžiama nutartis laikytina neteisėta.

Apylinkės teismas, perduodamas baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, skundžiamoje nutartyje nurodė, jog prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. numatytų reikalavimų, t.y. ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinta, kaip S. K. sąskaitoje atsirado 400 Lt ir 280 Lt, kurie 2009-01-21 buvo pervesti į V. U. sąskaitą; nebuvo tiriama ir nesiaiškinta, kokiu tikslu 2009-01-21 į S. K. sąskaitą buvo įskaityti O. P. banko vidaus pervedimu pervesti 15 Lt; kaltinamajame akte nėra nurodytas laikas, kada iš S. K. sąskaitos buvo atlikti pervedimai į V. U. sąskaitą; kaltinamajame akte nurodyta, jog į S. K. sąskaitą 2009-01-21 iš UAB „Argentum Lucrum“ buvo pervesta 500 Lt, tačiau iš AB banko „Snoras“ pateikto S. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 500 Lt pervedimas iš UAB „Argentum Lucrum“ buvo atliktas tik 2009-01-22; pagal pareikštą M. L. kaltinimą pagal BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. nėra aišku, kokius veiksmus, kaip padėjėjo, jis atliko, kuo padėjo daryti nusikalstamą veiką; iš M. L. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. matyti, kad jo veiksmai dėstomi kaip nusikaltimo vykdytojo, todėl neaišku, koks kaltinamojo vaidmuo nusikaltimų padaryme; kaltinime nėra nurodyta, kuo pasireiškė apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti; iš kaltinimo neaišku, kieno turtą apgaule įgijo M. L.; prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą, visiškai nesirėmė ir neanalizavo byloje esančių rašytinių įrodymų, išrašų iš bankinių dokumentų. Teismas taip pat pažymėjo, jog šių kaltinamojo akto pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir šie esminiai pažeidimai – netinkamas kaltinamojo akto turinys trukdo nagrinėti bylą teisme ir priimti teisingą nuosprendį, teismui nustatyti ir apklausti liudytojus, paimti bankinius dokumentus, atlikti objektų tyrimą, surinkti įrodymus ir atlikti kitus svarbius procesinius veiksmus būtų sudėtinga. Tačiau aukštesnysis teismas su tokia apylinkės teismo padaryta išvada nesutinka.

Nepagrįstas apylinkės teismo argumentas, kad teismas pats negali nustatyti tikslaus laiko ir aplinkybių - kada ir kokiu tikslu buvo atliktos S. K. sąskaitos piniginės operacijos su joje buvusiais pinigais. Iš AB banko „Snoras“ pateikto S. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (1 t., b.l. 50-51) aiškiai matyti, kada ir kokios buvo atliktos S. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės operacijos su joje buvusiais pinigais. Nors iš UAB „Argentum Lucrum“ 500 Lt pervedimas į S. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 2009-01-22, o ne 2009-01-21, kaip nurodyta kaltinime, šį prieštaravimą teismas turi galimybę pats ištaisyti, neperduodamas bylos ikiteisminiam tyrimui papildyti. Aukštesnysis teismas pažymi, jog teismas, manydamas, kad byloje būtina atlikti detalų S. K. sąskaitos bankinių piniginių operacijų tyrimą, pasinaudodamas BPK 97 str. bei 287 str. suteiktomis galimybėmis, gali pareikalauti iš banko bankinius dokumentus ir atlikti jų tyrimą, o jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas, pasinaudodamas BPK 287 str. nustatyta teise, šiuos veiksmus turi teisę pavesti atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš to seka, kad bylos nagrinėjimo metu kilusius neaiškumus nagrinėjantis bylą teismas gali išsiaiškinti, pats betarpiškai atlikdamas procesinius veiksmus arba pavesdamas juos atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, neperduodant bylos prokurorui tyrimui papildyti. BPK 241 str. 2 d. įpareigoja teismą imtis visų įstatymų numatytų priemonių išsamiai ir nešališkai ištirti reikšmingas bylos aplinkybes. BPK 2 str. bei 241 str. 2 d. įpareigoja teismą ir prokurorą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad nusikalstamos veikos būtų atskleistos ir byla išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Todėl bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas bei valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras savo kompetencijos ribose privalo išnaudoti visas galimybes surinkti papildomus bylos duomenis. Aukštesnysis teismas laiko, jog teismas, neišnaudojęs įstatymo suteiktų galimybių, nepagrįstai perdavė bylą prokurorui ir taip pažeidė jam nustatytą pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių per įmanomai trumpiausią laiką išsamiai ir nešališkai ištirti nagrinėjamos bylos aplinkybes.

Aukštesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog pagal pareikštą M. L. kaltinimą pagal BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. nėra aišku, kokius veiksmus, kaip padėjėjo, jis atliko, kuo padėjo daryti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog kaltinamajame akte aiškiai įvardinti M. L., kaip padėjėjo, veiksmai – „padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai inicijuoti finansines operacijas ir apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, suteikdamas priemones nusikalstamų veikų vykdymui, o būtent perduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui AB banko „Snoras“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. K. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti S. K. sąskaitoje“. Taigi, kaip matyti, M. L. kaltinamas tuo, jog perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui AB banko „Snoras“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. K. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir taip padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atlikti neteisėtas operacijas S. K. sąskaitoje, apgaule įgyjant UAB „Risicum capital“, UAB „SMScredit“ bei UAB „Argentum Lucrum“ turtą. Nepagrįstas ir kitas apylinkės teismo argumentas, jog kaltinime M. L. veiksmai, kurie kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., dėstomi kaip nusikaltimo vykdytojo, kadangi iš kaltinimo matyti, jog M. L. veiksmai nurodyti kaip padėjėjo, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmai nurodomi kaip vykdytojo.

Iš S. K. AB bankas „Snoras“ sąskaitos išrašo matyti, ką skunde pažymėjo ir prokurorė, jog 2009-01-21 – 2009-01-22 į S. K. sąskaitą įskaityti pinigai iš UAB „Risicum capital“, UAB „SMScredit“, UAB „Argentum Lucrum“ ir O. P. sąskaitos, ir daugiau jokių kitų piniginių operacijų šiuo laikotarpiu S. K. sąskaitoje, esančioje AB bankas „Snoras“, nebuvo. Todėl aukštesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog teismas neturi galimybių pagal bylos medžiagą nustatyti, kieno turtas apgaule buvo įgytas, kieno turtą apgaule įgijo M. L. bei kuo pasireiškė apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Apgaulė M. L. veiksmuose pasireiškė tuo, jog jam bendrai veikiant su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai panaudojant svetimus AB banko „Snoras“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo S. K. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai buvo inicijuojamos ir atliekamos finansinės operacijos, pateikiant banko bei minėtų įmonių operacinėms sistemoms save kaip asmenį, turintį teisėtą pagrindą disponuoti elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis bei teisę įgyti UAB „Risicum capital“, UAB „SMScredit“, UAB „Argentum Lucrum“ priklausantį turtą – pinigus.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą ir akte nurodydamas duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, visiškai nesirėmė ir neanalizavo byloje esančių rašytinių įrodymų, išrašų iš bankinių dokumentų. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentu, jog baudžiamojo proceso įstatymas nekelia reikalavimo kaltinamajame akte detalizuoti rašytinės bylos medžiagos turinio, privaloma nurodyti pagrindinius duomenis, kuriais yra grindžiamas kaltinimas (BPK 219 str. 1 d. 4 p., Žin., 2002, Nr. 37-1341, straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011-12-31). Pažymėtina, jog išsami ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų analizė turi būti atliekama teisme, kuris ir įvertina pateiktus kaltinimą pagrindžiančius ar paneigiančius duomenis. BPK 301 str. 1 d. nustatyta, jog teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog ta aplinkybė, kad kaltinamajame akte nebuvo užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu surinkti išrašai iš bankinių dokumentų, šiuo atveju negali būti pagrindu išvadai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, juolab, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog M. L. kaltė įrodinėjama liudytojų S. K., A. G., R. Š. parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, neturėdamas teisės revizuoti galiojančių Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimų, kuriais ikiteisminis tyrimas J. J. ir V. U. atžvilgiu nutrauktas, nepagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą J. J., V. U., S. K. (pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas net nebuvo pradėtas) atžvilgiu, buvo priimti nepagrįstai. Aukštesnysis teismas laiko, jog apylinkės teismas, spręsdamas šių nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, tokiu būdu nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo teisme ribas.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog byloje esančio kaltinamojo akto turinys patvirtina, kad jame yra pateiktas proceso įstatymo reikalaujamas M. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas, nurodant jų padarymo laiką, vietą, būdą, motyvus, pasekmes bei kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tas aprašymas atitinka BK normų, pagal kurias šios veikos buvo kvalifikuotos, t.y. BK 214 str., 1 d., 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., dispoziciją. Taip pat kaltinamajame akte nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Teismo padaryta išvada, jog kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, prieštarauja šios procesinės normos turiniui ir bylos medžiagai, o argumentas, jog teismas pats negali pašalinti nustatytų pažeidimų, yra nepagrįstas. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismas perdavė bylą prokurorui nesant BPK 234 str. 2 d. numatytų tokio sprendimo priėmimo pagrindų, todėl skundžiama nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti, ir perduoti baudžiamąją bylą toliau nagrinėti tam pačiam teismui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.