- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-74-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21996-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- Lietuvos mokslo tarybos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos mokslo tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-32750-1168/2024, kuria civilinės bylos dalis dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones panaikinimo buvo nutraukta, o pareiškėjos reikalavimas dėl Generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones panaikinimo buvo atmestas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja biudžetinė įstaiga Lietuvos Mokslo taryba kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ir prašė panaikinti Generalinės prokuratūros 2024-10-21 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus apygardos prokuratūros 2024-09-17 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad ji 2024 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, pareiškimas buvo persiųstas Vilniaus apygardos prokuratūrai. Vilniaus apygardos prokuratūra 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, Generalinė prokuratūra 2024 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paliko minėtą nutarimą nepakeistą.
3. Pažymėjo, jog pareiškėja kreipėsi į prokuratūrą, kadangi V. L. skirtinguose iš valstybės biudžeto išlaikomose darbovietėse galimai imitavo darbą ir jo apskaityti (galimai suklastoti) darbo kiekiai galimai sudarė net 24 valandas per parą, net neįskaičius atliekamo darbo savivaldos organuose. Taigi V. L. nustatytas ir apskaitytas darbo laikas ne tik pažeidė maksimalaus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) imperatyviai nustatytus apribojimus, bet ir buvo iš esmės fiziškai neįmanomas.
4. Pareiškėja pažymėjo, kad 2022 m. gruodžio mėnesį pagal visas darbo sutartis V. L. darbo laiko norma pasiekė 24 val. per parą. Nuo 2023 m. sausio mėnesio jo darbo laiko norma buvo 22,4 val. per parą. Tai aiškiai fiziškai neįmanoma. Netgi 2022 m. rugpjūčio - lapkričio mėnesiais jo darbo laiko normos yra nenormalios, neteisėtos, kadangi joks vidutinis žmogus nedirba ir negali dirbti 18 val. per parą, nes tokiu atveju net miegui neliktų 6 valandų, nekalbant apie visus kitus fiziologinius gyvenimo poreikius. Taip pat pažymėjo, jog šios darbo laiko apimtys dar net neapima intensyvaus darbo savivaldybėje (kaip tarybos nario, kaip 2 komitetu ir 4 komisijų nario). Pridėjus dar ir darbą savivaldybėje, darbo kiekiai viršytų net 24 val. per parą.
5. Papildomai pabrėžė, jog į darbą Lietuvos mokslo taryboje, prie kurios po reorganizavimo buvo prijungta MITA (nuo 2022 m. gruodžio 1 d.), V. L. piktybiškai nėjo, atsisakė dirbti bet kokį darbą, motyvuodamas, kad vis tiek negali būti atleistas dėl turimo mažamečio vaiko, bet vis tiek jis buvo įtrauktas kaip 8 val. per dieną dirbantis asmuo ir daugelį mėnesių ėmė atlyginimą iš valstybės biudžeto, nors faktiškai nedirbo nė dienos.
6. Pareiškėjos vertinimu, susiklosčiusi situacija yra ne šiaip eilinis darbo teisės pažeidimas ginče su darbdaviu, o visų pirma viešojo intereso pažeidimas ir net galimai nusikalstamo pobūdžio veika. Dėl to Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteismini tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį. Taigi jei prokuratūra įžvelgia pagrindą tirti galimai net nusikalstamo pobūdžio veikas, tai juo labiau negalima nesiimti viešojo intereso gynimo priemonių.
Žemesnės instancijos teismas
7. 2024 m. spalio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi buvo tenkintas pareiškėjos kasacinis skundas dėl prastovų ginče su V. L., kuris siekė nepagrįstai pasipelnyti iš valstybės biudžeto. Nurodyta, kad vien iš Lietuvos mokslo tarybos, nedirbęs faktiškai nė vienos dienos, V. L. jau gavo keliasdešimt tūkstančių eurų siekiančias išmokas iš valstybės biudžeto pagal teismo sprendimą (pabrėžė, kad teismai nevertino viešojo intereso byloje, o tik sprendė siaurą darbuotojo privatų interesą, be to, viešajam interesui byloje niekas neatstovavo, nes pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnį tokių įgaliojimų neturi.
8. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinio sprendimo turinį, pareiškėjos vertinimu, aiškiai nepagrįstas skundžiamo nutarimo teiginys, neva nagrinėjama situacija tėra dviejų savarankiškų asmenų darbo ginčas. Be to, į prokuratūrą pareiškėja kreipėsi ne dėl savo, kaip darbdavio teisių, o prašydama ginti valstybės biudžeto pinigus nuo nepagristo jų išmokėjimo V. L. pagal teismų sprendimus, kuriais nebuvo įvertintas viešasis interesas, ypač susijęs su kitomis darbovietėmis, kurių pareiškėja neatstovauja. Būtent todėl yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), taigi ir viešojo intereso gynimo priemonių turi būti imamasi. Pažymėjo, kad už nepagrįstus darbo laiko ir darbo užmokesčio „išdidinimus“ kiti asmenys (motinos, pasididinusios atlyginimą, medikai, dirbę fiktyviai per daugelį darboviečių) buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, o šis konkretus politikas V. L. yra neliečiamas teisėsaugos, kas galimai rodo ir diskriminacijos bei politinės korupcijos atvejį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutraukė bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones; taip pat atmetė pareiškėjos reikalavimą dėl Generalinės prokuratūros 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš nutarimų turinio, taip pat pateiktos pareiškėjos skundo tyrimo medžiagos matyti, kad tiriant pareiškėjos skundą prokuroras rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo išvadą. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė dėl tyrimui aktualių dokumentų ir informacijos pateikimo kreipėsi į įvairias reikiamas institucijas: pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 14 d, pareiškimo dalis dėl galimo darbo laiko normų viršijimo V. L. vienu metu dirbant keliose įmonėse ar įstaigose galimai viršijant Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytus darbo laiko limitus, 2024 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės buvo pagal kompetenciją perduotas Valstybinei darbo inspekcijai. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, jog dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių dėl galimo laiko apskaitos klastojimo baudžiamosios teisės taikymo aspektu bus patikrintos pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame neabejotinai bus vertinamos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės. Taigi gauti duomenys buvo vertinami ir išvados pateiktos pareiškime nurodytų aplinkybių kontekste. Buvo konstatuota, jog viešojo intereso gynimo priemonių taikymas griežtai siejamas su viešojo intereso buvimo ginčo teisiniame santykyje nustatymu. Prokurorė pažymėjo, kad pareiškėja į prokuratūrą kreipėsi prašydama prokurorą įstoti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu, ginant viešąjį interesą, ir prisijungti prie pareiškėjos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikto kasacinio skundo ar teikti savarankišką kasacinį skundą civilinėje byloje. Nurodytos civilinės bylos dalykas buvo siejamas su darbo teisės teisinių santykių, kilusių iš darbo sutarties, sudarytos tarp Lietuvos mokslo tarybos ir V. L., nutraukimo teisėtumo bei pagrįstumo ir iš darbo sutarties kylančios pareigos mokėti išeitinę kompensaciją, vertinimo. Prokurorė sprendė, jog darbo ginčas yra kilęs tarp dviejų savarankiškų, veiksnumą turinčių subjektų, kurie turi objektyvias galimybes savarankiškai ginti savo pažeistas teises. Ginčo nutarime buvo nurodyta, kad, nors pats teisinis santykis ir yra susijęs su viešuoju interesu (teisiniais santykiais, susiklosčiusiais tarp darbdavio ir darbuotojo ir galima žala, kurią yra įpareigota atlyginti Lietuvos mokslo taryba, veikianti valstybės vardu), tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti, viešasis interesas turėtų būti ginamas taikant prokuroro, ginančio viešąjį interesą, institutą, kai šias vertybes apginti gali atitinkamus įgaliojimus turintis juridinis subjektas (t. y. pareiškėja – Lietuvos mokslo taryba). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėja realizavo teisę skųsti kasacine tvarka 2024 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos nutartį, kuria buvo atmestas jos apeliacinis skundas civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei Lietuvos mokslo tarybai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi skundą atsisakė priimti. Taip pat paminėtina, kad pareiškėja su prašymu ginti viešą interesą – įstojant į darbo bylos procesą, teikiant kasacinį skundą, į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą kreipėsi likus tik 3 darbo dienoms iki minimos Vilniaus apygardos teismo nutarties kasacinio apskundimo termino pabaigos, nurodyta byla yra išnagrinėta.
11. Papildomai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prokurorai, tirdami pareiškėjos pareiškimą ir skundą, tai atliko ne formaliai, o rinko ir analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai vertino, juose detalizuota pareiškėjos pareiškime ir skunde pateikta bei prokurorų papildomai surinkta informacija, pasisakyta dėl kiekvieno esminio pareiškimo ir skundo argumento, turėjusio įtakos sprendimų priėmimui. Taigi, prokuratūra veikė tinkamai – duomenis rinko reikiamoje ir pakankamoje apimtyje, tinkamai juos vertino pagal teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad prokuratūra veikė paviršutiniškai ir neįsigilindama,
12. Skundžiamoje nutartyje pažymima ir tai, kad pareiškėja nenurodė jokių konkrečių padarytų procesinių pažeidimų, jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę pareiškėjos skundą nagrinėję prokurorai. Išsamiai įvertinęs visą gautą iš suinteresuotų asmenų medžiagą teismas vertina, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso priemonių taikymo būtinumo, todėl teismas, nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, konstatavęs prokuroro veiksmų tinkamumą, pareiškėjo skundo netenkina.
13. Pirmosios instancijos teismas kartu pabrėžė, jog galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimo pažeisto viešojo intereso, kuri 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Dėl šio nutarimo pareiškėja Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė pareiškimą, kurį išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2024 m. spalio 21 d. nutarimu paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Šiame nutarime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Taigi, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, byla dalyje dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nutraukiama, kadangi toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Pareiškėja Lietuvos mokslo taryba pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį.
14.1. Nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų susidaro įspūdis, jog bylos dalis nutraukta dėl to, jog neva pareiškėja neskundė 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimo aukštesniajam prokurorui, tačiau tai nėra tiesa, kadangi pastarasis Vilniaus apygardos teismo nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skųstas padavus 2024 m. rugsėjo 30 d. skundą aukštesniajam prokurorui, kuris buvo užregistruotas 2024 m. spalio 1 d., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi tiek prokuratūros atsiliepime išdėstyta pozicija, kad pareiškėjos 2024 m. spalio 28 d. skundas teismui „nenagrinėtinas teisme, todėl bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina.“, tiek skundžiamos nutarties motyvai, kad byla šioje dalyje nutrauktina, yra nepagrįsti, nes paremti klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi, bylos dalis skundžiama nutartimi nutraukta nepagrįstai.
14.2. Dėl nutarties, dalies, kuria skundas atmestas, pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl V. L. veikų. Be to, byloje taip pat nustatyta, jog V. L. buvo įdarbintas daugelyje darboviečių, o jo nustatytas ir apskaitytas darbo laikas ne tik pažeidė maksimalius darbo kodekso imperatyviai nustatytus apribojimus, bet ir buvo iš esmės fiziškai neįmanomas (pavyzdžiui, 2022 m. gruodžio mėnesį pagal visas darbo sutartis V. L. norma pasiekė 24 val. per parą. Nuo 2023 m. sausio jo darbo laiko norma buvo 22,4 val. per parą. Tai aiškiai fiziškai neįmanoma. Netgi 2022 m. rugpjūčio – lapkričio darbo laiko normos yra nenormalios, neteisėtos, kadangi joks vidutinis žmogus nedirba ir negali dirbti 18 val. per parą, nes tokiu atveju net miegui neliktų 6 valandų, nekalbant apie visus kitus fiziologinius gyvenimo poreikius).
14.3. Apeliantės vertinimu, vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės biudžeto lėšų galimo savinimosi sukčiavimo būdu, per daugelį darboviečių apskaitant nerealistišką darbo valandų skaičių, jau savaime yra įrodymas, kad viešasis interesas galėjo būti pažeistas. To intereso piniginė vertė – dešimtys tūkstančių eurų. Valstybės biudžeto lėšų nusikalstamas savinimasis negali nebūti viešojo intereso dalimi.
14.4. Pareiškėja pažymi, kad pavienė darbo byla dėl V. L. atleidimo, kurioje Lietuvos mokslo taryba dalyvavo kaip darbdavys, neapima viso viešojo intereso, kadangi pareiškėja neturi teisės atstovauti viešajam interesui dėl galimo sukčiavimo ir valstybės lėšų savinimosi iš kitų darboviečių, kuriose dirbo V. L.. Taigi viešojo intereso dėl galimai neteisėtų V. L. veikų kitose darbovietėse niekas negina, ir pareiškėjos dalyvavimas pavieniame darbo ginče dėl V. L. darbo , neapima viešojo intereso pažeidimų. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad gindama viešąjį interesą darbo byloje dėl V. L. atleidimo iš Lietuvos mokslo tarybos (jau yra įsiteisėjęs sprendimas), prokuratūra turi teisę prašyti proceso atnaujinimo ir siekti nepagrįstai išmokėtų valstybės lėšų grąžinimo. Atitinkami procesai galėtų būti inicijuojami ir dėl to, kad V. L. galimai nusikalstamais būdais savinosi valstybės lėšas per galimai fiktyviai įformintas darbo laiko apimtis per kitas darbovietes (pateikiami ieškiniai dėl žalos).
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.
15.1. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatą bei šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas. Priešingas aptariamos Prokuratūros įstatymo nuostatos aiškinimas reikštų teisės taikymą prieš įstatymą. Kadangi pareiškėjos teismui pateikto skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nenagrinėtinas teisme, pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nutraukė pagrįstai.
15.2. Atsiliepime taip pat pažymima, jog egzistuojantis teisinis reguliavimas teismui, nagrinėjančiam pareiškėjo skundą, leidžia revizuoti skundžiamą prokuratūros nutarimą tik procedūriniu aspektu ir nenagrinėti tų pareiškėjo skundo argumentų, kuriais nesutinkama su prokuratūros sprendime atsisakyti ginti viešąjį interesą padaryta išvada, jog viešasis interesas pažeistas nebuvo (ar jis negali būti ginamas Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nustatyta tvarka). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su galimu darbo laiko limito viršijimu V. L. vienu metu dirbant keliose įmonėse ar įstaigose, galimu darbo laiko apskaitos dokumentų klastojimu, taip pat su prokuroro pareiga įstoti į bylą dėl darbo santykių nutraukimo teisėtumo trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu ar prokuroro pareiga teikti kasacinį skundą byloje ir spręsti dėl teisės aktų ir viešojo intereso galimo pažeidimo. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas patikrino, ar aukštesnioji prokurorė, priimdama sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadas dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 22 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, kad aukštesnioji prokurorė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, nepažeidė.
15.3. Be to, pareiškėja atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų, nenurodė jokių konkrečių procesinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinės bylos dalis dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimo nutraukta, o kitoje dalyje pareiškėjos Lietuvos mokslo tarybos skundas dėl Generalinės prokuratūros 2024 m. spalio 21 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo, atmestas.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos.
19. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įstatymas konkrečiai įvardija prokuroro priimto nutarimo, kuriuo atsisakoma taikyti viešo intereso gynimo priemones, apskundimo tvarką. Tai, kad pareiškėja nesutinka tiek su prokuroro, tiek su aukštesniojo prokuroro priimtais nutarimais, nepaneigia nustatytos tokių procesinių sprendimų apskundimo tvarkos bei neleidžia nesilaikyti imperatyvių įstatymo nuostatų dėl apskundimo tvarkos eiliškumo.
20. Iš byloje esančių duomenų, ką visiškai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, matyti, jog pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimo pažeisto viešojo intereso. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2024 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą atsakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Šiuo nutarimu taip pat buvo išaiškinta, jog nutarimas per 30 dienų nuo nutarimo gavimo dienos gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, skundą paduodant per Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Pareiškėja, ką nurodo ir atskirajame skunde bei kas nebuvo ginčyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2024 m. rugsėjo 30 d. skundu kreipėsi į aukštesnįjį prokurorą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimo panaikinimo. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2024 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą, kuriuo paliko nepakeistą Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024- m. rugsėjo 17 d. nutarimą bei išaiškino pareiškėjai, kad šis nutarimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, kiekviename prokurorų priimtame nutarime buvo išaiškinta ir nurodyta įstatyme įtvirtinta priimamų nutarimų apskundimo tvarka, o pareiškėja teikė skundus dėl priimtų nutarimų.
21. Atskirajame skunde išdėstytas subjektyvus vertinimas, kad pirmosios instancijos teismas neva vertino, kad pareiškėja neskundė 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimo aukštesniajam prokurorui, yra nepagrįstas, kadangi iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas nurodė įstatyme įtvirtintą apskundimo tvarką ir pažymėjo, kad prokuroro nutarimas yra skundžiamas aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro nutarimas – bendrosios kompetencijos teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo, vertina būtent šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o savarankiškas procesas dar ir dėl pirminio prokuroro nutarimo bendrosios kompetencijos teisme nėra galimas, kadangi tokios apskundimo tvarkos įstatymas neįtvirtina.
22. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
23. Vertinant atskirojo skundo argumentus, kurias nesutinkama su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu atmesti pareiškėjos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2024 m. spalio 21 d. nutarimo panaikinimo, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėja iš esmės tvirtina, kad V. L. veiksmai, kuriais jis dirba keliose darbovietėse vienu metu, kai bendra darbo valandų suma per parą yra artima 24 valandoms, pažeidžia viešą interesą ir toks valstybės interesas turėtų būti ginamas.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokias pirmiau nurodytas aplinkybes, sutinka su pareiškėjos vertinimu, jog galimas valstybės lėšų savinimasis apskaitant beveik 24 valandų darbo trukmės apimtį per para kelia pagrįstų abejonių dėl realaus tokio darbo apimties vykdymo bei atitinkamai gali lemti nepagrįstą lėšų gavimą. Tačiau nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog, gavus pareiškėjos prašymą, 2024 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimo dalis dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro tos pačios dienos raštu nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui pagal kompetenciją buvo perduota Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šiuo metu byloje esantys duomenys, įskaitant ir pačios pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, patvirtina, kad dėl V. L. veiksmų galimai pasisavinant lėšas yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškimo dalis dėl darbo laiko normų viršijimo (galimai viršijant 24 val. per parą) Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. rugpjūčio 19 d. raštu persiųsta Valstybinei darbo inspekcijai.
25. Taigi, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, prokurorė, gavusi pareiškėjos skundą, ėmėsi veiksmų, kurių pagrindu yra būtent pareiškėjos nurodomos aplinkybės. Šiuo atveju aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame gali būti reiškiami ir darbdavių reikalavimai dėl žalos atlyginimo, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės prokurorės buvo vertintos ir dėl jų imtasi atitinkamų priemonių, o taip pat pareiškėjos nuosekliai visuose procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai, susiję su galimai nepagrįstai gautomis valstybės biudžeto lėšomis, bus vertinami bei analizuojami atliekamame ikiteisminiame tyrime.
26. Kita vertus, kaip matyti iš pareiškėjos skundų turinio, pareiškėja, prašydama taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nurodė prašymą prokuratūrai prisijungti prie Lietuvos mokslo tarybos pateikto kasacinio skundo bei įstoti į procesą kasaciniame teisme. Tokios aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad pareiškėjos nurodomas teisminis procesas yra susijęs su individualiu darbo ginču, kuriame, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, pareiškėjos kasacinis skundas civilinėje byloje pagal V. L. ieškinį atsakovei Lietuvos mokslo tarybai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo atsisakytas priimti.
27. Taigi, atsižvelgiant į skundžiamoje nutartyje pagrįstai išdėstytas aplinkybes dėl įstatymu bei teismų praktika įtvirtintas prokurorų priimtų nutarimų peržiūros ribas, t. y. kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, kas reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą; be to įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog šiuo atveju prokurorai priimtuose nutarimuose motyvavo bei argumentavo jų atliktus veiksmus, o pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokių veiksmų atlikimą pripažino kaip nepažeidžiantį skundo tyrimo procedūrų, juo labiau kad pareiškėja pateiktuose procesiniuose dokumentuose iš esmės nurodo tapačias aplinkybes, dėl kurių dalies jau yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, o kita dalis aplinkybių ir prašymų yra susiję su individualiu darbo teisės ginču, kuriame atitinkamų procesinių priemonių taip pat gali būti imamasi ir po kai (jei) yra priimami atitinkami procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje, jei šioje byloje atitinkami interesai nebuvo ginti.
28. Taigi šiuo atveju, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes ir teisės normas, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė teisės normas, dėl ko skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
29. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, o kiti pareiškėjos pateikto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
30. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu papildomai pateikė skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimo su priedais kopiją, taip pat duomenis apie tokio skundo registravimą Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje.
31. Įvertinęs pridedamų prijungti dokumentų turinį, o tai pat į aplinkybę, jog visi šie dokumentai iš esmės yra byloje, kurioje taip pat nekyla ginčas, jog pareiškėja nepateikė skundo aukštesniajam prokurorui, papildomai kartu su atskiruoju skundu pridedamus dokumentus atsisakoma priimti.
32. Atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas – atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.