- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-22
- Bylos Nr.
- 2YT-32750-1168/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21996-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krolienė
- Pareiškėjas
- biudžetinės įstaigos Lietuvos Mokslo tarybos
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos biudžetinės įstaigos Lietuvos Mokslo tarybos skundą dėl Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimų, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja biudžetinė įstaiga Lietuvos Mokslo taryba kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Generalinės prokuratūros 2024-10-21 nutarimą Nr. 13.12.-53 ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2024-09-17 nutarimą Nr. 2VI-51, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Pareiškėja nurodė, kad ji 2024 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, pareiškimas persiųstas Vilniaus apygardos prokuratūrai. Vilniaus apygardos prokuratūra 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 2VI-51 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, Generalinė prokuratūra 2024 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 13.12.-53 paliko minėtą nutarimą nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamame nutarime labai gausu abstraktaus citavimo įvairios teismų praktikos apie viešąjį interesą, tačiau jis nėra pritaikytas konkrečios situacijos aplinkybėms. Pažymėjo, jog pareiškėja kreipėsi į prokuratūrą, nes V. L. skirtinguose iš valstybės biudžeto išlaikomose darbovietėse galimai imitavo darbą ir jo apskaityti (galimai suklastoti) darbo kiekiai galimai sudarė net 24 valandas per parą, net neįskaičius atliekamo darbo savivaldos organuose. Taigi V. L. nustatytas ir apskaitytas darbo laikas ne tik pažeidė maksimalaus darbo kodekso imperatyviai nustatytus apribojimus, bet ir buvo iš esmės fiziškai neįmanomas. Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. gruodžio mėnesį pagal visas darbo sutartis V. L. darbo laiko norma pasiekė 24 val. per parą. Nuo 2023 m. sausio jo darbo laiko norma buvo 22,4 val. per parą. Tai aiškiai fiziškai neįmanoma. Netgi 2022 m. rugpjūčio - lapkričio darbo laiko normos yra nenormalios, neteisėtos, kadangi joks vidutinis žmogus nedirba ir negali dirbti 18 val. per parą, nes tokiu atveju net miegui neliktų 6 valandų, nekalbant apie visus kitus fiziologinius gyvenimo poreikius. Taip pat pažymėjo, jog šios darbo laiko apimtys dar net neapima intensyvaus darbo savivaldybėje (kaip tarybos nario, kaip 2 komitetu ir 4 komisijų nario). Pridėjus dar ir darbą savivaldybėje, darbo kiekiai viršytu net 24 val. per parą. Dar daugiau, į darbą LMT po reorganizavimo, prie LMT prijungus MITĄ (nuo 2022 m. gruodžio 1 d.), V. L. piktybiškai nėjo, atsisakė dirbti bet kokį darbą, motyvuodamas, kad vis tiek negali būti atleistas dėl turimo mažamečio vaiko, bet vis tiek jis buvo įformintas kaip 8 val. per dieną dirbantis asmuo ir daugelį mėnesių ėmė atlyginimą iš valstybės biudžeto, nors faktiškai nedirbo nė dienos. Akcentavo, kad susiklosčiusi situacija yra ne šiaip eilinis darbo teisės pažeidimas ginče su darbdaviu, o visų pirma viešojo intereso pažeidimas ir net galimai nusikalstamo pobūdžio veika. Dėl to Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteismini tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį. Taigi jei prokuratūra įžvelgia pagrindą tirti galimai net nusikalstamo pobūdžio veikas, tai juo negalima nesiimti viešojo intereso gynimo priemonių. 2024 m. spalio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi buvo tenkintas pareiškėjos kasacinis skundas dėl prastovų ginče su V. L., kuis siekė nepagrįstai pasipelnyti iš valstybės biudžeto. Nurodė, kad vien iš LMT, nedirbęs faktiškai nė vienos dienos, V. L. jau gavo keliasdešimt tūkstančių eurų siekiančias išmokas iš valstybės biudžeto pagal teismo sprendimą (pabrėžė, kad teismai nevertino viešojo intereso byloje, o tik sprendė siaurą darbuotojo privatų interesą, be to, viešajam interesui byloje niekas neatstovavo, nes LMT pagal CPK 49 str. tik prokuroras ar įgaliota institucija gali ginti viešąjį interesą, o LMT neturi tokių įgaliojimų). Todėl pareiškėjos vertinimu, aiškiai nepagrįstas skundžiamo nutarimo teiginys, neva nagrinėjama situacija tėra dviejų savarankiškų asmenų darbo ginčas. Su šiuo darbo ginču susijęs viešasis interesas, kuriam pagal CPK 49 str. niekam neatstovavo. Be to, į prokuratūrą LMT kreipėsi ne dėl savo, kaip darbdavio teisiu, o prašydama ginti valstybės biudžeto pinigus nuo nepagristo jų išmokėjimo V. L. pagal teismų sprendimus, kuriais nebuvo įvertintas viešasis interesas, ypač susijęs su kitomis darbovietėmis. Atkreipė dėmesį, jog viešasis interesas galimai buvo pažeidžiamas kitose darbovietėse (Litexpo, Turto banke, Inovacijų agentūroje, MITĄ), dėl ko pareiškėja LMT neturi jokių galimybių savarankiškai kreiptis, ir galimai neteisėtai V. L. pasisavintas lėšas grąžinti, bei apginti viešąjį interesą, galima tik su prokuratūros pagalba. Būtent todėl yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), taigi ir viešojo intereso gynimo priemonių turi būti imamasi. Pažymėjo, kad už nepagrįstus darbo laiko ir darbo užmokesčio „išdidinimus“ kiti asmenys (motinos, pasididinusios atlyginimą, medikai, dirbę fiktyviai per daugelį darboviečių) buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, o šis konkretus politikas V. L. yra neliečiamas teisėsaugos, kas galimai rodo ir diskriminacijos bei politinės korupcijos atvejį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė teismui atsiliepimą į skundą (DOK-166224), prašydama civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 2VI-51 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nutraukti, o pareiškėjos skundo dalį dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 13.12.-53 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 2VI-51 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra nenagrinėtinas teisme, todėl bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina.
Pabrėžė, kad teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas nustatinėja, ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Teismas patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras. Teismui, nagrinėjančiam pareiškėjo skundą, leidžia revizuoti skundžiamą prokuratūros nutarimą tik procedūriniu aspektu ir nenagrinėti tų pareiškėjo skundo argumentų, kuriais nesutinkama su prokuratūros sprendime atsisakyti ginti viešąjį interesą padaryta išvada, jog viešasis interesas pažeistas nebuvo (ar jis negali būti ginamas Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nustatyta tvarka). Pareiškėjos skunde teismui iš esmės jokių naujų argumentų nenurodyta, jis grindžiamas tais pačiais motyvais, kurie buvo išdėstyti pirminiame pareiškime prokuratūrai ir aukštesniajam prokurorui, ir yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu bei motyvuotai įvertinti teismui pateiktuose prokurorų nutarimuose. Konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padariusi Lietuvos mokslų tarybos skundą nagrinėjusi aukštesnioji prokurorė, pareiškėja skunde teismui nenurodė. Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 13.12.-53 palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 2VI-51 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagrįstumo (apie tai, kad V. L. vienu metu dirbant keliose įmonėse ar įstaigose galimai viršijus Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytus darbo laiko limitus, kad byloje pagal V. L. ieškinį dėl atleidimo iš darbo viešajam interesui niekas neatstovavo, nes pareiškėja tokių įgaliojimų neturi ir kt.) yra susiję su galimais viešojo intereso pažeidimais ir prokuroro pareiga imtis priemonių viešajam interesui ginti, o tai nėra ir negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku. Pažymėjo, jog aukštesniosios prokurorės pozicija dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones detaliai išdėstyta skundžiamame nutarime, todėl šiame atsiliepime iš naujo nekartojama. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimo (reg. Nr. AP-20048, 2024-08-14) dalis dėl galimo darbo laiko normų viršijimo (V. L. vienu metu dirbant keliose įmonėse ar įstaigose galimai viršijant Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytus darbo laiko limitus) Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 2S-1558 taip pat pagrįstai pagal kompetenciją buvo persiųsta Valstybinei darbo inspekcijai. Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi teisės aktų pažeidimus, turėtų savo kompetencijos ribose imtis priemonių nustatytiems pažeidimas pašalinti, o esant teisiniam pagrindui, apie patikrinimo rezultatus informuoti ir teisėsaugos institucijas. 2024 m. rugpjūčio 14 d. pareiškime nurodytos aplinkybės dėl galimo darbo laiko apskaitos klastojimo baudžiamosios teisės taikymo aspektu bus patikrintos ir įvertintos atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nors galutinį viešojo intereso buvimą ir pažeidimo konstatavimą atlieka teismas, prokuroras yra pirminė šio proceso grandis ir pagal įstatymus bei suformuotą teismų praktiką prokurorui yra suteikta teisė spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatytas viešojo intereso gynimo priemones (tame tarpe ir teikti ieškinį (pareiškimą, prašymą) teismui), ar jo nėra, o vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui. Pareiškėjos prašyme (skunde) suformuluoti reikalavimai nesaisto prokuroro tyrimo apimties. Prašymą nagrinėjantis prokuroras savarankiškai sprendžia, kokia apimtimi ir kokias viešojo intereso gynimo priemones taikyti. Aukštesnioji prokurorė, tirdama Lietuvos mokslo tarybos skundą, tai atliko ne formaliai, analizavo skunde pateiktą informaciją, tyrimo metu surinktą medžiagą (Vilniaus apygardos prokuratūroje surinktą medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini)), ją teisiškai įvertino; nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, atlikus jų teisinį kvalifikavimą, vadovaujantis nagrinėjamam klausimui aktualiais teisės aktais; nutarime aiškiai atsakyta į visus pareiškėjos skundo argumentus dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo. Proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras aukštesnioji prokurorė nepažeidė. Pareiškėja nenurodo jokių konkrečių padarytų procesinių pažeidimų, jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę pareiškėjos skundą nagrinėję prokurorai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią nei prokurorė nuomonę dėl tyrimo metu nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo ir išnagrinėjimo rezultato, pareiškėjos skundo aukštesniajam prokurorui išnagrinėjimo rezultato, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti aukštesniosios prokurorės priimtą procesinį sprendimą. Skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas taip pat negali būti savaime vertinamas kaip galimo viešojo intereso pažeidimo įrodymas.
Kitas suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai.
Byla dalyje dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 2VI-51, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones nutrauktina. Likusioje dalyje skundas atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimo pažeisto viešojo intereso, kuri 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Dėl šio nutarimo pareiškėja Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė pareiškimą, kurį išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2024 m. spalio 21 d. nutarimu paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 20234m. rugsėjo 17 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Šiame nutarime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Taigi, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, byla dalyje dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 2VI-51 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nutraukiama, kadangi toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, yra išaiškinta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.
Nagrinėjamu atveju teismas tikrina, ar priimant sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, t. y., ar buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, ar jie buvo analizuoti bei vertinti ir ar argumentuota išvada dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Pabrėžtina, kad teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo. Taigi, teismas vertina tik aplinkybes, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras (rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo), tačiau nevertina ir nesprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas.
Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostata numato, kad prokurorui įgaliojimai ginti viešą interesą suteikti, jei jis turi pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai. Iš nutarimų turinio, taip pat pateiktos pareiškėjos skundo tyrimo medžiagos matyti, kad tiriant pareiškėjos skundą prokuroras rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo išvadą. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė dėl tyrimui aktualių dokumentų ir informacijos pateikimo kreipėsi į įvairias reikiamas institucijas: pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 14 d, pareiškimo dalis dėl galimo darbo laiko normų viršijimo V. L. vienu metu dirbant keliose įmonėse ar įstaigose galimai viršijant Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytus darbo laiko limitus, 2024 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 2S-1558 Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės buvo pagal kompetenciją perduotas Valstybinei darbo inspekcijai. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, jog dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių dėl galimo laiko apskaitos klastojimo baudžiamosios teisės taikymo aspektu bus patikrintos pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame neabejotinai bus vertinamos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės. Taigi gauti duomenys buvo vertinami ir išvados pateiktos pareiškime nurodytų aplinkybių kontekste. Buvo konstatuota, jog viešojo intereso gynimo priemonių taikymas griežtai siejamas su viešojo intereso buvimo ginčo teisiniame santykyje nustatymu. Prokurorė pažymėjo, kad pareiškėja į prokuratūrą kreipėsi prašydama prokurorą įstoti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu, ginant viešąjį interesą, ir prisijungti prie pareiškėjos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikto kasacinio skundo ar teikti savarankišką kasacinį skundą civilinėje byloje. Nurodytos civilinės bylos dalykas buvo siejamas su darbo teisės teisinių santykių, kilusių iš darbo sutarties, sudarytos tarp Lietuvos mokslo tarybos ir V. L., nutraukimo teisėtumo bei pagrįstumo ir iš darbo sutarties kylančios pareigos mokėti išeitinę kompensaciją, vertinimo. Prokurorė sprendė, jog darbo ginčas yra kilęs tarp dviejų savarankiškų, veiksnumą turinčių subjektų, kurie turi objektyvias galimybes savarankiškai ginti savo pažeistas teises. Ginčo nutarime buvo nurodyta, kad, nors pats teisinis santykis ir yra susijęs su viešuoju interesu (teisiniais santykiais, susiklosčiusiais tarp darbdavio ir darbuotojo ir galima žala, kurią yra įpareigota atlyginti Lietuvos mokslo taryba, veikianti valstybės vardu), tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti, viešasis interesas turėtų būti ginamas taikant prokuroro, ginančio viešąjį interesą, institutą, kai šias vertybes apginti gali atitinkamus įgaliojimus turintis juridinis subjektas (t. y. pareiškėja – Lietuvos mokslo taryba). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėja realizavo teisę skųsti kasacine tvarka 2024 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos nutartį, kuria buvo atmestas jos apeliacinis skundas civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei Lietuvos mokslo tarybai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi skundą atsisakė priimti. Taip pat paminėtina, kad pareiškėja su prašymu ginti viešą interesą – įstojant į darbo bylos procesą, teikiant kasacinį skundą, į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą kreipėsi likus tik 3 darbo dienoms iki minimos Vilniaus apygardos teismo nutarties kasacinio apskundimo termino pabaigos, nurodyta byla yra išnagrinėta.
Taigi, ginčijami nutarimai yra motyvuoti ir aiškūs, juose nurodyti argumentai, kurie sąlygojo prokurorų sprendimą nesiimti viešojo intereso gynimo priemonių. Prokurorai, tirdami pareiškėjos pareiškimą ir skundą, tai atliko ne formaliai, o rinko ir analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai vertino, juose detalizuota pareiškėjos pareiškime ir skunde pateikta bei prokurorų papildomai surinkta informacija, pasisakyta dėl kiekvieno esminio pareiškimo ir skundo argumento, turėjusio įtakos sprendimų priėmimui. Teismo įsitikinimu, prokuratūra veikė tinkamai – duomenis rinko reikiamoje ir pakankamoje apimtyje, tinkamai juos vertino pagal teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad prokuratūra veikė paviršutiniškai ir neįsigilindama, atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys apie prokuratūros atliktą nepakankamą tyrimą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo nuomonė nesutampa su prokuratūros vertinimu, nėra pagrindas nutarimo naikinimui. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra prokuroro teisė, o ne pareiga. Paminėtina, kad pati pareiškėja nurodė, kad prokurorą ginti viešąjį interesą prašė, nes V. L. skirtinguose iš valstybės biudžeto išlaikomose darbovietėse galimai imitavo darbą ir galimai klastojo apskaitomus darbo kiekius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, išaiškinta, kad teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas, todėl tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, o tai reiškia, kad teismas patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą.
Pažymėtina, kad Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostata reglamentuoja
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė jokių konkrečių padarytų procesinių pažeidimų, jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę pareiškėjos skundą nagrinėję prokurorai. Išsamiai įvertinęs visą gautą iš suinteresuotų asmenų medžiagą teismas vertina, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso priemonių taikymo būtinumo, todėl teismas, nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, konstatavęs prokuroro veiksmų tinkamumą, pareiškėjo skundo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu teismas
nutaria:
nutraukti bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 2VI-51, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Likusioje bylos dalyje atmesti pareiškėjos reikalavimą dėl Generalinės prokuratūros 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 13.12.-53, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai tyrimo medžiagą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.