Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-06-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-129-255/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-09
Bylos Nr.
AN2-129-255/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00268-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Regina Bertašienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. Z. N.
Institucija
Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
Advokatai
Žana Vašcova
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-129-255/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00268-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. N. atstovės advokatės Žanos Vašcovos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresnysis inspektorius 2020 m. kovo 3 d. surašė R. Z. N. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2020 m. kovo 3 d. 22.15 val., vairuodamas autotransporto priemonę ,,Scania“ su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB (duomenys neskelbtini), vyko iš (duomenys neskelbtini), ir vežė eglės popiermedžio krovinį. Bendra transporto priemonės masė – 52720±20 kg ir ji 12720±20 kg viršijo nustatytą, Susisiekimo ministerijos 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintą didžiausią (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonių masę. Protokole nurodoma, jog vairuotojas R. Z. N., nebūdamas atsakingas už krovinių vežimo veiklą, važiavo turėdamas su savimi nustatyta tvarka išduotą leidimą važiuoti didžiagabaritėms ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, tačiau kadangi bendra transporto priemonės masė viršijo daugiau kaip 1 (viena) tona nurodytą leidime masę, leidimas laikomas negaliojančiu. Šiais veiksmais R. Z. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 211 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu pripažino R. Z. N. kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje, padarymo ir paskyrė jam 900 (devynių šimtų) Eur dydžio baudą.

Šalies argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. N. atstovė advokatė Ž. Vašcova apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo R. Z. N. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam minimalią 300 (trijų šimtų) Eur dydžio baudą, jos mokėjimą išdėstant šešių mėnesių laikotarpiui, arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.1. Apelianto atstovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo R. Z. N. padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, pagal kurią numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. Apelianto atstovės manymu, R. Z. N. padarytas administracinis nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad nusižengimų kvalifikavimas pagal ANK 459 straipsnį (kiek tai yra susiję su leidimo važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis turėjimu) yra pakitęs, nes buvo pakeistos teisės normos, t. y. 2012 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 41 punkte buvo numatyta, kad kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo, tačiau šis punktas nuo 2018 m. gegužės 19 d. neteko galios (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. 3-237, paskelbta TAR 2018 m. gegužės 18 d., Nr. 08050), todėl, apelianto atstovės nuomone, šiuo metu nebėra pagrindo vertinti, kad leidimas negaliojantis, jei transporto priemonės masė viršija 48 tonas.

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog R. Z. N. turėjo leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei viršijant teisės aktuose nustatytą masės ir ašies apkrovą, ir važiuoti 48 tonų masės transporto priemone. Apelianto atstovės nuomone, pirmosios instancijos teismas turimą leidimą laikė negaliojančiu, dėl to vertino, kad masės perviršis skaičiuojamas ne nuo 48 tonų, kaip nurodyta leidime, o nuo 40 tonų, t. y. laikant, kad tokio leidimo nėra, todėl nusprendė, kad R. Z. N. masę viršijo 12720+/–20 kg (o ne 4720 +/–20 kg), todėl nepagrįstai nustatė, kad jis padarė pažeidimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje. Apelianto atstovė pažymi, jog R. Z. N. leidimas buvo galiojantis, todėl, nustatant pažeidimą, transporto priemonių junginio faktinis bendrosios masės viršsvoris turėjo būti skaičiuojamas nuo leidimu suteiktos teisės viršyti masės ir ašies apkrovą parametrų, t. y. nuo 48 tonų, o ne nuo 40 tonų. Apelianto atstovės tvirtinimu, turėjo būti laikoma, kad transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė didžiausią leistiną masę viršijo 4720 +/–20 kg, o ne 12720+/–20 kg, t. y. viršsvoris turėjo būti skaičiuojamas nuo 48 tonų, o ne nuo 40 tonų.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog šios kategorijos bylose visiškai analogiškose situacijose pažeidimas buvo kvalifikuojamas skaičiuojant perviršį nuo 48 tonų masės ir nurodoma Klaipėdos apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-74-417/2019, kurioje teismas pažymėjo, kad, sistemiškai vertinant Kelių įstatymo 20 straipsnį, galima daryti išvadą, jog Kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje numatyta, jeigu nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: už ilgį – daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,61 ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo, tai ši dalis taikoma tuomet, kai vairuotojas neturi leidimo vežti krovinį transporto priemone su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais, kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę, t. y. didesnė kaip 48 t, ir tokiam viršijimui vairuotojas neturi leidimo, tuomet yra taikoma minėto įstatymo 20 straipsnio 10 dalis, o ne laikoma, kad vairuotojas neturėjo leidimo. Atsižvelgus į paminėtą teismų praktiką, apelianto atstovės manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog R. Z. N. turėjo leidimą, tačiau nepagrįstai nustatė, kad šis leidimas negaliojo, ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju didžiausia leistina bendroji masė buvo viršyta 12720 kg. Apelianto atstovės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, kad leistina bendroji masė buvo viršyta 4720 kg, todėl R. Z. N. veika turėjo būti kvalifikuojama ne pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, o pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį.

Atsiliepimas

4. Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, jog jis yra nepagrįstas, ir prašo palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliaciniame skunde neginčijamas R. Z. N. kaltės klausimas, tačiau nesutinkama su administracinio nusižengimo kvalifikavimu pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, tvirtinant, jog pažeidėjo veika turėjo būti kvalifikuota pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį ir pagal šią teisės normą paskirta jos sankcijoje numatyta nuobauda.

7. Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai R. Z. N. veiką kvalifikavo pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį.

8. Naudojimosi valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis tvarką nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalis numato, jog naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

9. Prašymų išduoti leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone arba važiavimo valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone deklaracijos pateikimo, nagrinėjimo, leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone išdavimo, naudojimo ir panaikinimo tvarką nustato Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-04-23 įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašo 4 punktas numato, jog didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais galima važiuoti tik gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą.

10. Nagrinėjamu atveju R. Z. N. 2020 m. kovo 3 d. 22.15 val. vežė eglės popiermedžio krovinį turėdamas išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33), kuriame nurodyta, jog transporto priemonių junginiui galima vežti krovinį, kurio bendroji masė yra 48 tonos, tačiau patikrinus ir pasvėrus R. Z. N. vairuojamą sunkiasvorę transporto priemonę su priekaba, paaiškėjo, jog faktinė bendroji transporto priemonės su priekaba masė 52720±20 kg (b. l. 7, 10). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Z. N. ir jo atstovė apeliaciniame skunde šių aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka su išvada, jog tokiu atveju, kai yra viršijama bendroji masė ir varomųjų ašių apkrova, laikoma, kad leidimas vežti krovinį nėra išduotas. Atsižvelgus į tai, kad R. Z. N. vairuotos sunkiasvorės transporto priemonės su priekaba faktinė bendroji masė, įvertinus paklaidą, viršijo leidime nurodytą leidžiamą 48 tonų apkrovą 1,27 tonomis ir būtent tokios masės kroviniui vežti leidimo R. Z. N. neturėjo, todėl konstatuotina, jog jo vairuojama sunkiasvorė transporto priemonė pateko į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1 punkte reglamentuojamų atvejų sąrašą ir transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą.

11. Pažymėtina, jog Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius, ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis, ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t. Mokesčio už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais dydis gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir kelio naudotojo) tarpusavio sutarimu. Kartu šio straipsnio 9 dalis (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) įtvirtina, kad jeigu nustatoma, kad transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė bendroji masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomi šio straipsnio 10 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai. Pagal juos: 1) transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą. Jeigu leidimas važiuoti tokia transporto priemone negali būti išduotas, turi būti sumokėtas mokestis už nuvažiuotą maršrutą, o toliau transporto priemonei važiuoti turi būti draudžiama tol, kol didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone vežamas krovinys nebus nukrautas arba krovinys nebus perkrautas į kitą transporto priemonę, kuriai yra išduotas leidimas vežti tokį krovinį; 2) transporto priemonei leidžiama įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją tik gavus leidimą važiuoti visą maršrutą; 3) transporto priemonė iš Lietuvos Respublikos gali išvažiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir sumokėjus mokestį už nuvažiuotą visą maršrutą.

11. Pažymėtina, jog nors iki 2018 m. gegužės 18 d. galiojusioje Aprašo redakcijoje buvo imperatyviai nurodyta, jog kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo, ir taikomi Aprašo 40.1–40.3 papunkčių reikalavimai (Aprašo 41 punktas), o nuo 2018 m. gegužės 19 d. galiojančioje Aprašo redakcijoje 40 ir 41 punktas neteko galios, tačiau pastebėtina tai, jog analogiškos iki 2018 m. gegužės 18 d. galiojusio Aprašo 40.1–40.3 papunkčiuose įtvirtintoms nuostatoms yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1–3 papunkčiuose, o, kaip minėta, nagrinėjamu atveju R. Z. N. vairuojama sunkiasvorė transporto priemonė patenka į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1 punkte reglamentuojamų atvejų sąrašą, todėl apygardos teismas konstatuoja, jog R. Z. N. galiojančio leidimo neturėjo. Apygardos teismo vertinimu, nuo 2018 m. gegužės 19 d. įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinta Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo redakcija, priešingai negu nurodoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. N. atstovės apeliaciniame skunde, neprieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1–3 papunkčiuose įtvirtintoms nuostatoms ir jų niekaip nepadarė negaliojančių.

12. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog R. Z. N. vairuotos sunkiasvorės transporto priemonės faktinė bendroji masė buvo 52720±20 kg, o leidime nurodyta masė yra 48 t, vadinasi, faktinė masė buvo didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t (12720±20 kg). Tokia aplinkybė atitinka Kelių įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nurodytą sąlygą, dėl kurios taikomi to paties straipsnio 10 dalies reikalavimai, įpareigojantys įforminti administracinį teisės pažeidimą ir toliau važiuoti tik gavus leidimą.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog šios kategorijos bylose visiškai analogiškose situacijose pažeidimas buvo kvalifikuojamas skaičiuojant perviršį nuo 48 tonų masės ir nurodoma Klaipėdos apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-74-417/2019, kurioje teismas pažymėjo, kad, sistemiškai vertinant Kelių įstatymo 20 straipsnį, galima daryti išvadą, jog Kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje numatyta, jeigu nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: už ilgį – daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,61 ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo, tai ši dalis taikoma tuomet, kai vairuotojas neturi leidimo vežti krovinį transporto priemone su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais, kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę, t. y. didesnė kaip 48 t, ir tokiam viršijimui vairuotojas neturi leidimo, tuomet yra taikoma minėto įstatymo 20 straipsnio 10 dalis, o ne laikoma, kad vairuotojas neturėjo leidimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris šios kategorijos bylose yra ne kartą pasisakęs, jog negalima formuoti tokios praktikos, pagal kurią viršijus leidime nurodytus dydžius būtų baudžiama tik už tą dalį, kuri viršija leidime nurodytus dydžius, nes tai reikštų, kad vežėjai tiesiog būtų skatinami rizikuoti eismo dalyvių saugumu, nes dėl perkrovų gali neatlaikyti automobilio ar kelio konstrukcijos, sunkiau būtų sustabdyti automobilį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-29-693/2019, Nr. e2AT-66-677/2016).

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad R. Z. N. veiksmai, jo vairuojamo sunkiasvorio automobilio viršsvorį skaičiuojant ne nuo leidime nurodytos leistinos masės, t. y. 48 tonų, bet nuo didžiausios leidžiamos naudojantis keliais triašio krovininio automobilio, sukabinto su dviaše arba triaše puspriekabe, masės, t. y. 40 tonų, pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį kvalifikuoti teisingai. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir priimti naują nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. N. atstovės advokatės Žanos Vašcovos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė