Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai A. V., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai R. V., suinteresuotiems asmenims G. V., R. K. ir suinteresuoto asmens R. K. atstovei advokatei M. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys – notarė S. Š., G. V., R. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo patvirtinti A. K., mirusio 2022-11-17, asmeninį testamentą, surašytą 2020-11-22.

Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą ir rašytinius paaiškinimus palaikė. Papildomai nurodė, kad testamentą rado prieš laidotuves senelio namuose, tvarkant dokumentus, nes reikėjo nuotraukos. A. K. laidojo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Tada ir paėmė visus dokumentus (keletą 4-5 cm storio segtuvų), kurie buvo laikomi koridoriaus spintoje. Prašomą patvirtinti testamentą senelis pareiškėjai buvo rodęs anksčiau, gal 2020-12-19, nes buvo pokalbis apie mirtį. Ji aiškinosi su seneliu, ar jis užtikrintas savo sprendimu ir senelis patvirtino sprendimą ir pasakė, kad palieka dvi sąskaitas. Apie pamatytą raštelį kalbėjo su tėvais. Po senelio mirties ieškojo visko, kas susiję su palikimu, atsisveikinimo raštelio. Senelis vengė kontaktų karantino metu, todėl pareiškėja tikra, kad testamentas surašytas senelio namuose. Testamento turinys atitinka tai, kaip rašydavo senelis. Apie sūnų su seneliu nekalbėdavo. R. K. matė vienintelį kartą gal 2014 metais, kai jis buvo su vaikais senelio namuose. Mano, kad senelis sprendimą dėl turto palikimo pareiškėjai priėmė todėl, kad ji rūpinosi seneliu ir močiute, mama su seneliu kartais pykdavosi, nes nesutapdavo jų nuomonė, o sūnus nei motina, nei tėvu nesirūpino. Ji pas senelį jo grįžimo iš ligoninės dieną buvo gal iki 16-17 valandos. Po insulto senelis buvo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, pats vaikščiojo, bet sunkiai, sunkiai valdė dešinę ranką. Ji siūlėsi pabūti per naktį, bet senelis nesutiko, taip pat atsisakė važiuoti pas ją. Senelis iki gulantis į ligoninę gal 2022 metų birželį, liepą perdavė jai 5000 EUR. Nemano, kad senelis testamentu būtų palikęs tuščią sąskaitą. Su seneliu apie senelių namus nekalbėjo, kalba buvo apie slaugą. Senelis žinojo apie privačius globos namus ir žinojo jų trūkumus, todėl norėjo būti namuose. Nuomonė dėl tolesnio gyvenimo pasikeitė po (duomenys neskelbtini) ligoninės, giminaitės siūlomas variantas jam nepatiko. Dėl globos namų kalbos prasidėjo gal 2022 metų rugsėjį.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo G. V. paaiškino, kad dokumentus, testamentus žiūrėjo po A. K. mirties ir rado tą raštelį, kuris buvo pateiktas notarei su testamentais. Dėl raštelio notarė sakė kreiptis į teismą. Nusprendė nesikreipti, nes pinigai liktų broliui, tačiau sulaukė tetos ir brolio skambučio, kurie reikalavo grąžinti broliui priklausančią dalį. Tai lėmė, jog buvo kreiptasi į teismą dėl testamento patvirtinimo. Išdėstė nuomonę, kad pasirašyta tėvo, nes tėvo parašas visada būdavo skirtingas. Tėvas nebuvo įgijęs išsilavinimo. Ji 2022 metų rugpjūtį, tėvui būnant ligoninėje, siūlė keisti testamentuose išdėstytą jo valią. Ji dėl slaugos namų rašė ir seniūnijai ir socialiniams darbuotojams, sprendė, kaip elgtis toliau, nes tėvo sveikata blogėjo. Tėvui siūlė gyventi pas save, bet jis atsisakė. Parvežus iš ligoninės jis atsisakė vykti pas ją, susitarė pasimatyti kitą dieną. Kitą dieną atvykusi, nors raktus turėjo, į vidų patekti negalėjo, nes durys papildomai buvo uždarytos iš vidaus. Paskambinus 112 atvyko policija, buvo atidarytos durys. Į butą pateko gal po kokių 4 valandų nuo durų atidarymo. Tėvas savimi galėjo pasirūpinti iki ligoninės, t. y. iki 2022 metų liepos mėnesio. R. K. nesirūpino nei mama, nei tėvu. Su tėvais susitikdavo atsitiktinai, nes jo sutuoktinė draudė bendrauti su gimine, kuri buvo jai per prasta. Paaiškino, kad tėvo ir jos dokumentai, daiktai buvo persimaišę, nes ji su tėvais gyveno kaip viena šeima. Pinigus tėvas laikė banke, testamentus rašydavo taip, kaip sugalvodavo. Jis buvo valdingas. Skambindavo pats kiekvieną dieną, buvo valandos, kai neleisdavo jam skambinti. Testamentas surašytas tėvo ranka, ir surašytas labai stengiantis. Per savo gimtadienį, (duomenys neskelbtini), tėvas jai sakė, kad kažkam padarė didelę dovaną. Per dvidešimt metų brolį matė tik du kartus. Prie tėvų laidotuvių brolis neprisidėjo. Atkreipė dėmesį, kad tėvo telefone buvo tik brolio sutuoktinės telefono numeris, ir išreiškė nuomonę, kad buvo bendraujama tik per brolio sutuoktinę. Brolis, turėdamas geras gyvenimo sąlygas, nesiūlė tėvams pabūti pas save. Su brolio sutuoktine nebendravo, po mamos mirties informavo dėl notaro žinute. Per tėvo laidotuves vyko bendro pobūdžio pokalbis. Po tėvo laidotuvių ir testamentų paskelbimo kalbėjosi telefonu, nes paskambino brolio žmona ir kaltino, kad nebuvo nieko pasakyta apie raštelį, domėjosi, kodėl priima palikimą, reikalavo palikimo atsisakyti, kaltino godumu, aiškino apie globą. Atsakydama į klausimą patvirtino, kad per tėvo laidotuves brolis atnešė 5 butelius brendžio.

Išklausyti liudytojų J. P. ir R. K. parodymai.

Liudytoja J. P. nurodė, kad ji yra mirusiojo A. K. pirmos eilės pusseserė. Su A. K. ji bendraudavo daugiausiai telefonu ir žinojo, kad A. K. sutuoktinė 2020 metais buvo blogos sveikatos būklės. Ji siūlė sutuoktinę guldyti į slaugos ligoninę, apgyvendinti globos namuose. Nėra girdėjusi, jog niekas iš giminių nenorėjo globoti sutuoktinės. Sutuoktinės laidotuvėmis rūpinosi (duomenys neskelbtini), kuri visur važinėjo organizuojant laidotuves, laidotuves apmokėjo A. K. Prieš penkerius metus A. K. giminėms yra sakęs, kad žemė ir miškas (duomenys neskelbtini) atiteks sūnui. Su A. K. susiskambindavo kas 2 – 3 mėnesius, gal 10 kartų per du metus. Teigė, jog tėvas su sūnumi bendravo, nes sakė, kad sūnus užregistravo jį skiepytis, kad sūnų buvo sutikęs prie (duomenys neskelbtini) turgelio. Nenurodė, kokiu būdu vyko sūnaus ir tėvo bendravimas. Patvirtino, kad A. K. bijojo skiepų ir nesileido apie tai į kalbas. A. K. yra sakęs, kad karantino metu juo daugiausia rūpinasi dukra, o studentė anūkė padeda nusiimti pinigus. A. K. buvo prasto išsilavinimo, jį dukra mokė rašyti. Iš sesers, kuri lankė A. K. (duomenys neskelbtini) ligoninėje, girdėjo, kad, prabuvęs apie tris mėnesius ligoninėje, A. K. sesei sakė, jog nuskriaudė sūnų, gailisi dėl sprendimo, daugiau nieko nepaaiškino.

Liudytoja R. K. nurodė, kad ji suinteresuoto asmens R. K. sutuoktinė. Patvirtino, kad su A. K. 2020 – 2022 metų laikotarpiu buvo susitikę 2-3 kartus parduotuvėje ir turgelyje. Telefonu bendravo nedaug, pokalbių metu ragino A. K. skiepytis. Patvirtino, jog buvo užregistravusi A. K. skiepytis. Su pareiškėja telefonu 2020 metų vasarą bendravo po to, kaip buvo išdaužyti namo langai, norėdama įspėti, kad pas (duomenys neskelbtini) gali atvykti policijos pareigūnai, kurie įtarė, kad langus galėjo išdaužyti giminaičiai. A. K. 2022 būnant ligoninėje jo nelankė, nes nebuvo galima to daryti. (duomenys neskelbtini) skambino ir 2023 metų vasarį, nes norėjo pasiaiškinti dėl asmeninio testamento radimo aplinkybių. Radimo aplinkybių (duomenys neskelbtini) nenurodė, bet pasakė, kad apie asmeninį testamentą žino seniai, kad jai visus dokumentus senelis perdavė guldamasis į ligoninę. Tėvo ir sūnaus santykiai buvo sudėtingi, paskutinį kartą R. K. su vaikais pas senelius buvo gal 2019-01-06. Tėvo su gimtadieniu nepasveikino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos pateiktas medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina kad A. K., kurio gimimo data (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Paaiškinimai, pareiškėjos asmens dokumentas, gimimo liudijimas AG Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas LR Nr. (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro 2023-02-09 pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja yra A. K. vaikaitė, suinteresuotas asmuo G. V. - A. K. dukra, suinteresuotas asmuo R. K. - A. K. sūnus. A. K. faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2002-08-23 buvo (duomenys neskelbtini). A. K. mirė būdamas našliu, kadangi jo sutuoktinė J. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Po sutuoktinės J. K. mirties A. K. priėmė jos palikimą ir tai patvirtina pareiškėjos pateiktas A. K. 2020-06-12 pareiškimas apie palikimo priėmimą Vilniaus miesto 29 – jam notarų biurui ir Vilniaus miesto 29 – ojo notarų biuro notarės S. Š., patvirtina 2020-06-12 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, 2020-05-21 – 2020-06-09 elektroninis susirašinėjimas.

Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 2 dalis). Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

Teismui tvirtinti pateiktas asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys) ir tai patvirtina 2023-02-09 testamentų registro išrašas. Pareiškėja į teismą kreipėsi dėl asmeninio testamento patvirtinimo 2023-02-10, taigi nėra praleidusi termino, nustatyto CK 5.31 straipsnio 4 dalyje.

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems, kurie, kaip minėta, tvirtinami teismo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 5.30 straipsnio normos, kuriose įtvirtinti privalomi asmeninio testamento rekvizitai bei jo techninis surašymo būdas, pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis, kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009).

Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-87-248/2015).

Tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo dėl to, kad teismui tvirtinti pateiktas asmeninis testamentas yra surašytas A. K. ranka, t. y. jį surašė pats A. K., todėl prašomas patvirtinti asmeninis testamentas atitinka pirmąjį CK 5.30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą privalomąjį reikalavimą.

Asmeniniame testamente yra nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data – 2020-11-22. Asmeniniame testamente nėra nurodyta šio dokumento sudarymo vieta. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Testamente nurodytas namo numeris, buto numeris, atitinkantys namo ir buto numerius, kur iki mirties momento faktiškai gyveno ir buvo deklaruota A. K. gyvenamoji vieta. Taip pat yra dvi raidės, kurios leidžia identifikuoti (duomenys neskelbtini) gatvę. Suinteresuotas asmuo R. K. išdėstė abejones, jog testamentas galėjo būti sudarytas ne A. K. gyvenamojoje vietoje, o kitoje vietoje (galimai pareiškėjos gyvenamojoje vietoje), (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo G. V. teigė, jog prašomas teismo patvirtinti asmeninis testamentas nebuvo sudaromas jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Tarp byloje dalyvaujančių asmenų nebuvo ginčo dėl to, kad A. K. buvo sudėtinga rašyti, nes jis nebuvo įgijęs tam reikalingų įgūdžių, baigęs keturias klases. Aplinkybę, jog A. K. išsilavinimas nebuvo pakankamas rašyti nedarant rašybos, skyrybos, stiliaus klaidų patvirtina ne tik byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojos J. P. parodymai, bet ir suinteresuoto asmens R. K. pateiktas jam tėvo rašytas laiškas bei pareiškėjos pateiktas raštelis, kuriame A. K. buvo susirašęs jam svarbius telefonų numerius, kitą aktualią informacija tikėtina 2020 metais, po sutuoktinės mirties. Nurodytos aplinkybės paaiškina priežastis, kurios nulėmė tai, jog prašomame patvirtinti asmeniniame testamente yra rašybos, skyrybos, stiliaus klaidos, panaudotos dvi iš trijų gatvės pavadinimą sudarančių žodžių raidės. Asmeninis testamentas sudarytas 2020 metų lapkričio mėnesį – karantino laikotarpiu, kuomet buvo ribojama asmenų judėjimo laisvė, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad A. K. gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), į tai, kad R. K. poziciją dėl dokumento sudarymo vietos grindė tik paaiškinimais, kurie prieštarauja pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. V. paaiškinimams, yra pagrindas išvadai, kad prašomas patvirtinti asmeninis testamentas sudarytas (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad asmeninio testamento sudarymo vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, asmeniniame testamente esant testatoriaus vardui, pavardei ir sudarymo datai yra pagrindas išvadai, kad asmeninis testamentas atitinka antrąjį jam CK 5.30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą privalomąjį reikalavimą - testatoriaus valios išraišką.

Suinteresuotas asmuo R. K. savo atsikirtimus grindžia ir tuo, kad testamente yra daug gramatinių, stiliaus, skyrybos klaidų bei yra taisymų. CK 5.30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testatoriaus ranka padaryti pataisymai, jo aptarti išbraukimai nedaro testamento negaliojančio. Galioja sąlygos, kurias per klaidą testatorius išbraukė, o vėliau savo ranka padarė prierašą, kad šios sąlygos buvo išbrauktos per klaidą. Jeigu testamente per klaidą praleistas koks nors žodis arba žodis parašytas neteisingai, testamentas galioja; galioja ir atitinkamos sąlygos, jeigu dėl jų prasmės nekyla neaiškumų. Byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai, liudytojos parodymai patvirtina, kad A. K. raštingumas buvo itin žemo lygio, o tai paaiškina klaidų, taisymų asmeniniame testamente buvimą. Asmeniniame testamente esančios skyrybos ir gramatikos klaidos leidžia suprasti asmeninio testamento turinį, o taisyti tik du skaičiai, esantys testatoriaus asmens kode, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėl klaidų ir taisymu asmeninis testamentas gali būti laikomas negaliojančiu.

Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius reikalavimus testamento sudarymui ir formai, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitiktį jos išorinei išraiškai testamente. Taigi, testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikšmingiausias elementas – testatoriaus valia, kurią turi atitikti testamento turinys. Ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties.

Pareiškėjos, suinteresuotųjų asmenų paaiškinimai, o taip pat liudytojų parodymai sudaro pagrindą išvadai, kad 2019 – 2020 metais suinteresuotas asmuo R. K. su savo tėvu A. K. bendravo pakankamai retai ir tik telefonu, kelis kartus atsitiktinai buvo susitikęs prekybos centre ir turgelyje. Pareiškėjos, suinteresuotųjų asmenų paaiškinimai, o taip pat liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. V. bendravimas su A. K., o taip pat su J. K. buvo nuolatinis, šiam bendravimui esminio poveikio nepadarė ir tuo metu buvęs karantinas. Byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai patvirtina ir tai, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo domėjosi A. K. kasdieniais poreikiais, padėdavo buityje, padėdavo nuvykti į gydymo ir kitas įstaigas, todėl yra pagrindas sutikti su pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. V. argumentais, jog būtent jos, o ne suinteresuotas asmuo rūpinosi kasdieniais A. K. poreikiais. Prašomame patvirtinti asmeniniame testamente A. K. tai ir nurodė, duodamas patvarkymą dėl banke esančių piniginių lėšų po jo mirties paveldėjimo ir palikdamas šias lėšas pareiškėjai A. V. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir tai, kad prašomas patvirtinti asmeninis testamentas sudarytas 2020-11-22, t. y. praėjus pusmečiui po A. K. sutuoktinės ir suinteresuoto asmens R. K. motinos mirties, kurios laidotuvėse R. K. ir jo šeimos nariai nedalyvavo, todėl asmeniniame testamente išdėstytą A. K. valią galėjo apspręsti tiek sutuoktinės mirtis, jos laidotuvės, tiek neužilgo po to sekę įvykiai: klausimų, susijusių su po I. K. mirties likusio turto paveldėjimu sprendimas; suinteresuoto asmens ir liudytojos R. K. nurodyti 2020 metų vasaros įvykiai, kuomet suinteresuoto asmens R. K. namo langų išdaužymu buvo įtariami giminaičiai. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens R. K. argumentais dėl valios trūkumų asmeniniame testamente ir yra pagrindas išvadai, kad prašomas patvirtinti asmeninis testamentas atitinka trečiąjį CK 5.30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą privalomąjį reikalavimą, nes jame aiškiai išreikšta mirusiojo valia po jo mirties banke esančias pinigines lėšas palikti pareiškėjai. Ši testatoriaus valia išreikšta asmeniniame testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties.

Asmeninis testamentas yra pasirašytas ir tai atitinka ketvirtąjį CK 5.30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą privalomąjį reikalavimą. Suinteresuotas asmuo R. K. išdėstė visą eilę argumentų, kuriais aiškina tai, kad parašas, esantis asmeniniame testamente, nėra A. K. parašas. Savo argumentus R. K. grindžia tuo, jog parašas panašus į parašą esantį A. K. asmens dokumente (pase) (duomenys neskelbtini), išduotame 2013-03-28, ir nėra panašus į parašus, esančius oficialiuose testamentuose, kituose dokumentuose. Vizualiai sulyginus A. K. parašus, esančius 2003-02-19 testamente, 2013-03-28 pase, 2017 metų banko dokumentuose, 2019-06-20 ir 2020-20-17 testamentuose, 2020-06-12 sudarytuose dokumentuose, 2021-01-05 medicininiame dokumente, matyti, kad rašysena nėra identiška. Suinteresuotas asmuo R. K. nepateikė teismui nei vieno dokumento, kuriame būtų A. K. parašas. Suinteresuotas asmuo R. K., išdėstęs abejones dėl asmeniniame testamente esančio parašo, neprašė skirti byloje parašo (rašysenos) ekspertizės, nors tai jam buvo siūloma. Asmens rašysenai tame tarpe ir parašui turi poveikį asmens amžius, asmens emocinė ir sveikatos būklė, kitos aplinkybės. Asmens parašo tikrumui nustatyti reikalingos specialiosios mokslo žinios, todėl, byloje neatlikus parašo (rašysenos) ekspertizės, pagrindo išvadai, kad prašomą patvirtinti asmeninį testamentą pasirašė ne A. K., nėra.

Suinteresuotas asmuo R. K. išdėstė abejones dėl testamento turinio, teigdamas, jog nėra aišku, sąskaitose esančios piniginės asmeniniu testamentu paliktos pareiškėjai. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad prašomame patvirtinti asmeniniame testamente pats testatorius suformavo savo valią palikti banke esančias pinigines lėšas pareiškėjai ir ją tinkamai išreiškė, asmeninis testamentas atitinka jo formai keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas ir asmeninis A. K. testamentas, sudarytas 2020-11-22, vadovaujantis CK 5.30 straipsniu, tvirtinamas.

Nagrinėjamu atveju buvo vertinama ar asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, todėl kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai, liudytojų parodymai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi ir teismas jų atskirai neaptaria (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos). CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos, nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi ir interesai buvo priešingi, todėl, prašymą patenkinus, yra pagrindas iš suinteresuoto asmens R. K. pareiškėjai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja pateikė įrodymus, jog už teisinę pagalbą, suteiktą advokato padėjėjos, ji patyrė šias išlaidas: 2023-01-05 už teisinę konsultaciją 200 EUR, 2023-02-01 už teisinę konsultaciją 200 EUR, 2023-02-01 už pareiškimo dėl asmeninio testamento patvirtinimą parengimą 1452 EUR, 2023-03-20 už susipažinimą su atsiliepimu bei rašytinių paaiškinimų parengimą 1936 EUR, 2023-04-11 už teisinę konsultaciją 242 EUR, 2023-04-24 už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje 605 EUR, 2023-05-11 už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje 605 EUR, 2023-08-17 už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje 605 EUR, viso – 5845 EUR.

Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pareiškėjai 2023 metų pirmąjį ketvirtį buvo suteiktos dvi konsultacijos, parengtas pareiškimas ir rašytiniai paaiškinimai (2022 metų IV ketvirčio – bruto 1900,3 EUR), viena konsultacija buvo suteikta 2023 metų antrąjį ketvirtį, posėdžiai vyko 2023 metų antrąjį ir trečiąjį ketvirtį (2023 metų I ketvirčio bruto – 1959,90 EUR, 2023 metų II ketvirčio bruto – 2000,10 EUR). Rekomendacijų 8.15–8.16 numatyta, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas maksimalus užmokesčio dydis yra – 0,4; už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą - 0,1; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Pagal nurodytas rekomendacijas maksimali suma už advokato padėjėjo konsultacijas 2023 metų pirmąjį ketvirtį – 152 EUR už valandą, o 2023 metų antrąjį ketvirtį – 157 EUR, todėl pareiškėjai už suteiktas teisines konsultacijas negali būti priteista didesnė nei 461 EUR suma, nepaisant to, kad ji advokato padėjėjai už jas sumokėjo 642 EUR sumą. Pagal nurodytas rekomendacijas už pareiškimo parengimą maksimali priteistina suma yra 608 EUR, o ne 1452 EUR suma, kurią pareiškėja sumokėjo atstovei. Pagal nurodytas rekomendacijas už susipažinimą su atsiliepimu ir rašytinių paaiškinimų parengimą maksimali priteistina suma – 304 EUR, nepaisant to, kad pareiškėja už suteiktas paslaugas advokato padėjėjai sumokėjo 1936 EUR sumą. Pagal nurodytas rekomendacijas maksimali 1 valandos advokato padėjėjos dalyvavimo teismo posėdyje suma negali viršyti 157 EUR, o už dalyvavimą rugpjūčio mėnesio posėdyje 160 EUR. Pareiškėjos atstovė dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė buvo 9 valandos, todėl maksimali priteistina suma yra 1422 EUR, o ne pareiškėjos sumokėta 1815 EUR suma. Atsižvelgiant į išdėstytą, maksimali bylinėjimosi išlaidų suma, kuri galėtų būti priteista pareiškėjai, sudaro 2795 EUR.

Rekomendacijų 2 punktas numato, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjama byla dėl jos dalyko negali būti priskirta sudėtingoms byloms, byloje nebuvo skirta teismo ekspertizė, nebuvo keliami nauji teisiniai klausimai, advokato padėjėja teismo posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu, todėl maksimali rekomendacijose nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma mažinama 50 procentų ir pareiškėjai iš suinteresuoto asmens R. K. priteisiama 1398 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Prašymas patvirtinti asmeninį testamentą iš esmės reiškia prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, tai nutarčiai, kuria šis prašymas išsprendžiamas, todėl netaikomas CPK 582 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas draudimas nutartį skųsti apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad teismo nutartis, kuria išsprendžiama byla dėl asmeninio testamento patvirtinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu patirtos 66,40 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra didesnės, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-11-07 nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina suma (5 EUR), todėl, pareiškimą patenkinus, 66 EUR bylinėjimosi išlaidų suma valstybei priteisiama iš suinteresuoto asmens R. K. (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292, 443, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą, sudarytą 2020-11-22.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1398 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 66 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.

Nutarčiai įsiteisėjus testamento originalą, kitus originalius dokumentus grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.