Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. Ū. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ū. patikslintą ieškinį atsakovams M. A. Ū., O. Ū. dėl servituto nustatymo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovės O. Ū. priešieškinį ieškovei A. Ū., atsakovams M. A. Ū., A. R. R., M. R. dėl kelio servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (1 t., e. b. l. 1–8, 2 t., e. b. l. 1–9) prašė: 1) nustatyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini) kv. m. neatlygintiną kelio servitutą – teisę važiuoti keliu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams pagal 2016 m. gegužės 31 d. UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo planą; 2) įpareigoti atsakovus M. A. Ū., O. Ū. savo lėšomis pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, esančius objektus, trukdančius ieškovei naudotis nustatyto kelio servituto suteikiamomis teisėmis; 3) priteisti iš atsakovų M. A. Ū., O. Ū. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausę R. R., J. A. R., J. Ū., M. A. Ū., O. Ū., buvo performuoti, juos padalijant į tris atskirus turtinius vienetus: (i) (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune; (ii) (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune; (iii) (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune. Detaliajame plane buvo numatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini)nustatomas (duomenys neskelbtini) kv. m. kelio servitutas patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Remdamiesi detaliuoju planu, bendraturčiai 2003 m. rugpjūčio 29 d. sudarė sutartį dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų padalijimo, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2003 m. rugsėjo 5 d. Pagal sutartį J. Ū. atiteko žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune (sklypą 2014 m. rugsėjo 3 d. paveldėjo ieškovė), atsakovams M. A. Ū., O. Ū. – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodant, kad šiame žemės sklype numatytas (duomenys neskelbtini) kv. m. kelio servitutas patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, J. A. R. ir R. R. – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune. 2003 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo plane nurodytas (duomenys neskelbtini) kv. m. kelio servitutas per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune. Kelio servitutas buvo nustatytas giminaičiams susitarus, o atsakovams M. A. Ū., O. Ū. už kelio servituto dalį buvo paskirtas didesnis žemės sklypo plotas, nei jiems priklausė iki sklypų suformavimo. Ieškovės žemės sklypas yra apsuptas kitų žemės sklypų ir neturi jokio kito susisiekimo su gretimomis gatvėmis. Iš pateikto plano taip pat matyti, kad žemės sklype yra pastatai, kurių aptarnavimui/eksploatavimui buvo ir yra būtinas tinkamo patekimo prie pastatų užtikrinimas. 2016 m. gegužės 31 d. ieškovė, siekdama įteisinti ankstesniais susitarimais faktiškai nustatytą servitutą, parengė atsakovų žemės sklypo planą su numatytu kelio servitutu. Servitutas nustatytas toje pačioje vietoje, kurioje jis buvo pažymėtas 2013 m. rugsėjo 4 d. kadastrinių matavimų plane. Nenustačius kelio servituto, nėra galimybės namo parduoti, nes namo be privažiavimo niekas nenori pirkti. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovų žemės sklype esančioms obelims yra daugiau kaip 60 metų, todėl jos neveda gero derliaus, o šuns voljero ir šiltnamio patraukimas nereikalauja didelių išlaidų. Ieškovė nesutiko su atsakovės priešieškiniu nurodydama, kad pasiūlyti alternatyvūs variantai yra neracionalūs (5 t., e. b. l. 1–5).

2. Atsakovė O. Ū. atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį (1 t., e. b. l. 100–108, 2 t., e. b. l. 68–78) ir priešieškiniu (3 t., e. b. l. 143–147) prašė :1) ieškinį atmesti; 2) taikyti alternatyvų ieškovės teisių gynimo būdą ir nustatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (duomenys neskelbtini) kv. m. kelio servitutą – teisę važiuoti keliu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune savininkams pagal UAB „Netkada“ parengtą žemės sklypo planą arba (duomenys neskelbtini) kv. m. kelio servitutą – teisę važiuoti keliu pagal UAB „Netkada“ parengtą žemės sklypo planą; 3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 29 d. sutartyje nurodytas servitutas įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas nebuvo, todėl ieškovė nepaveldėjo teisių į jį. 2003 m. rugpjūčio 29 d. nustatytas ginčo kelio servitutas buvo tik formalus, realiai nebuvo reikalingas ir nebuvo naudojamas, ieškovė nekėlė servituto naudojimo klausimo, daugiau nei 10 metų nereikalavo leisti naudotis servitutu. 2004 m. ieškovė ir jos sutuoktinis statė gyvenamąjį namą, tačiau ir tuomet nesinaudojo servitutu nustatytu keliu, nesirūpino servituto geodezinių planų projektavimu. Ieškovė ir jos sutuoktinis į žemės sklypą patekdavo per besiribojantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovės nuomone, jos siūlomi du servituto nustatymo variantai yra geresni, nes ieškovei užtikrintų patekimą į jos sklypą. Ieškovės prašoma nustatyti servituto vieta yra žalinga atsakovų žemės sklypui, būtų patirti dideli nuostoliai, nes reikėtų išpjauti gerą derlių duodančias obelis, griauti šiltnamį, šuns voljerą. Be to, ieškovės pasiūlytoje vietoje nustačius servitutą atsakovai prarastų galimybę naudoti kitą žemės sklypo dalį, kurioje atsakovai užsiima daržininkyste.

3. Kiti atsakovai atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu (5 t., e. b. l. 71–78) patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, nustatė žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (duomenys neskelbtini) kv. m. atlygintiną kelio servitutą – teisę važiuoti keliu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune savininkams pagal 2016 m. gegužės 31 d. UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo planą, priteisė iš ieškovės atsakovams M. A. Ū., O. Ū. 3 360 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, įpareigojo atsakovus M. A. Ū., O. Ū. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune esančius objektus (tris obelis, šuns voljerą, lengvų konstrukcijų šiltnamį, sukrautus daiktus), trukdančius ieškovei naudotis nustatyto kelio servituto suteikiančiomis teisėmis, išaiškino, kad atsakovams nepašalinus objektų per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę tai atlikti savo lėšomis ir išieškoti iš atsakovų turėtų išlaidų atlyginimą, priteisė ieškovei iš atsakovų M. A. Ū., O. Ū. 3 391 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė iš atsakovų M. A. Ū., O. Ū. valstybei po 8,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

5. Teismas, vadovaudamasis išvažiuojamojo posėdžio metu surinktais duomenimis, nustatė, kad ieškovė neturi jokios galimybės automobiliu įvažiuoti į savo žemės sklypą, todėl nustatyti servitutą būtina. Siūlydami savo variantus dėl servituto nustatymo, atsakovai M. A. Ū., O. Ū. pripažino servituto reikalingumą.

6. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodomas kelio servitutas buvo numatytas 2003 m. atlikto sklypų formavimo dokumentuose, 2003 m. birželio 18 d. žemės sklypo plane, 2004 m. vasario 20 d. VĮ Registrų centro kadastrinių matavimų plane, UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys buvo susipažinę ir sutiko su servituto nustatymo vieta, dydžiu ir ribomis. Atsakovų žemės sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip suformuotas padalijus daiktą, įrašas galioja nuo 2003 m. rugsėjo 5 d., o įregistravimo pagrindas yra (duomenys neskelbtini)d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Nors servitutas nebuvo įregistruotas, 2003 m. rugpjūčio 29 d. sutartyje šalys apibrėžė žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, pateikė nuorodą į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nustatytas kelio servitutas. Registruojant žemės sklypus, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus sutartimi apibrėžtas kelio servitutas yra lengvai identifikuojamas.

7. Nors kelio servituto vietoje auga trys vaismedžiai, yra pastatyti laikini statiniai, kurie užkertą kelią patekti į ieškovės žemės sklypą, teismas sprendė, kad šios kliūtys yra lengvai pašalinamos, ir įpareigojo tai padaryti atsakovus.

8. Teismas sprendė, kad atsakovės O. Ū. siūlomas variantas nustatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (duomenys neskelbtini) kv. m. kelio servitutą – teisę važiuoti keliu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune savininkams pagal UAB „Netkada“ parengtą žemės sklypo planą nėra galimas, nes ieškovės namas yra pastatytas taip, kad nebūtų galimybės įvažiuoti į sklypą (per mažas posūkio kampas), be to, šioje vietoje pasiūlytas kelio servitutas prieštarautų patvirtintam ir galiojančiam žemės sklypo detaliajam planui, kelio servitutas eitų per sklype nustatytą leistiną užstatymo plotą. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad tik nustačius servitutą jos nurodytoje vietoje atsakovai išsaugos galimybę žemės sklype užsiimti daržininkyste, kadangi ir ieškovės siūloma servituto vieta kitoje žemės sklypo dalyje daržininkystei nenutrukdytų ir nepadarytų sklypui žalos.

9. Teismas taip pat sprendė, kad antrasis atsakovės siūlomas variantas nustatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (duomenys neskelbtini) kv. m. kelio servitutą – teisę važiuoti keliu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune savininkams pagal UAB „Netkada“ parengtą žemės sklypo planą taip pat nėra racionalus, nes žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune yra daug statinių, kurie priklauso šalims, todėl nustačius kelio servitutą šiame žemės sklype, esant itin konfliktiškiems santykiams, būtų neužtikrintas nuolatinis, netrukdomas patekimas į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Teismas nurodė, kad kelio servitutas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, o iš situacijos, nustatytos išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, ir byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad kelio servitutas būtų nustatytas per trims savininkams priklausantį žemės sklypą tarp pastatų ir važiavimas juo didesne transporto priemone būtų apsunkintas, transporto priemonėmis būtų važiuojama arti gyvenamojo namo, išėjimo iš namo.

10. Nors ieškovė prašė nustatyti neatlygintiną kelio servitutą, teismas sprendė, kad nustačius servitutą, turi būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos priteisimo. Teismas kompensacijos dydį apskaičiavo pagal žemės sklypo vertę, nustatytą pagal VĮ Registrų centro masinį vertinimą ginčo nagrinėjimo dienai, t. y. 14 800 Eur, ir kelio servituto plotą ((duomenys neskelbtini) kv. m. ( kelio servitutas) ×14800 Eur / (duomenys neskelbtini) kv. m. (žemės sklypo plotas) = 2 559,24 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovės atsakovams mokėtina vienkartinė kompensacijos suma, įvertinus obelų atsodinimą ir jų duodamą derlių, šuns voljero, šiltnamio ir kitų daiktų perkėlimo išlaidas (800 Eur), yra 3 360 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu (5 t., e. b. l. 89–102) atsakovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovės nurodomas 2003 m. nustatytas servitutas yra išnykęs, nes nebuvo naudojamas. Ieškovė naudojosi kitokiu privažiavimo prie savo sklypo būdu, kurį siūlė apeliantė savo priešieškinyje. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė nuo 2003 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. nekėlė klausimo dėl servituto naudojimo, nereikalavo leisti naudotis servitutu. Ieškovė visuomet naudojosi ir naudojasi privažiavimu pro bendrą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

1.2. Net ir nustačius ieškovės prašomą servituto tvarką, specialiajai technikai nebūtų galimybės privažiuoti prie ieškovei priklausančio namo, nes pagal statybos techninį reglamentą reikalingas platesnis kelias ir apsisukimas, kuris nėra numatytas ieškovės plane.

1.3. Ieškovės siūlomas servitutas sukels daug nuostolių atsakovams – bus reikalinga išpjauti medžius, nugriauti voljerą ir šiltnamį. Be to, ieškovės prašoma nustatyti servituto vieta pravažiavimui ir keliui įrengti yra netinkama, nes pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą toje vietoje reljefas yra nelygus, todėl netinkamas įrengti pravažiavimui. Nustačius šį servitutą apeliantė prarastų galimybę patekti į kitą žemės sklypo dalį, kurioje užsiima daržininkyste.

1.4. Priešieškiniu siūlomi servituto nustatymo planai buvo parengti pagal faktinę naudojimosi sklypu tvarką ir pagal tai, kaip atsakovams, kurių nuosavybės teisė nustačius servitutą yra varžoma, būtų patogiau ir priimtiniau. Apeliantė sutinka, kad būtų nustatytas kelio servitutas, tačiau mano, kad ieškovės siūloma servituto nustatymo tvarka neatitinka ekonomiškumo principų ir protingumo kriterijų, todėl turėtų būti nustatomas servitutas pagal apeliantės siūlomą ir realiai susiklosčiusią tvarką.

1.5. Ieškovė prašė nustatyti neatlygintinį servitutą, tačiau teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, priteisdamas kompensaciją, apskaičiuodamas jos dydį vadovavosi neaiškiais kriterijais. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turėjo remtis turto vertinimu, kuris nebuvo atliktas. Byloje nėra duomenų, kiek vertos didelės ir suaugusios obelys, kurios duoda derlių, kiek vertas voljeras, šiltnamis, kiek kainuos šiuos statinius nugriauti ir pastatyti kitoje vietoje.

1.6. Atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl atstovavimo išlaidų, kurios yra neproporcingai didelės, atlyginimą teismas iš atsakovės ieškovei priteisė nepagrįstai.

12. Atsiliepimu (5 t., e. b. l. 108–116) į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, tuo atveju, jei Kauno apygardos teismas nuspręstų pakeisti sprendimo dalį dėl 3 360 Eur kompensacijos, ieškovė prašo šią sprendimo dalį pakeisti ir kompensaciją panaikinti remiantis atsiliepime nurodytais argumentais, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimu nustatytas servitutas visiškai atitinka ankstesnius susitarimus, sudarytus atidalijant žemės sklypus. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, ieškovė neturi jokios galimybės automobiliu įvažiuoti į savo žemės sklypą. Žemės sklypai suprojektuoti detaliuoju planu ir jame numatytas servitutas įvažiuoti į ieškovės žemės sklypą, todėl kol galioja detalusis planas, bet kokie pakeitimai turi būti atliekami vadovaujantis patvirtintu detaliuoju planu. Ieškovė nesutinka, kad sprendimu nustatyto servituto vietoje žemės nelygumai tokie, jog nebūtų įmanoma įrengti kelio. Atsakovams priklausančiame žemės sklype nėra jokių matomų ir registruotų pastatų, o ieškovės žemės sklype yra gyvenamasis namas, prie kurio turi būti užtikrintas tinkamas patekimas. Ieškovė naudojo ir toliau siekia naudoti numatytą servitutą pagal tikslinę jo paskirtį, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad 2003 m. rugpjūčio 29 d. nustatytas kelio servitutas buvo tik formalus ir niekam nereikalingas, yra išnykęs jo būtinumas. Atsakovams už nustatytą servitutą jau yra tinkamai atlyginta, todėl ieškovė sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismo apskaičiuota 3 360 Eur kompensacija yra nepagrįsta. Teismas sprendime neįvertino aplinkybės, kad atsakovai, kuriems po padalijimo atiteko didesnis žemės sklypas būtent atsižvelgus į numatyto servituto plotą, sąmoningai nesutiko įregistruoti servituto ir daugelį metų galėjo naudotis didesniu sklypo plotu vien tik savo reikmėms tenkinti. Atsakovų piktavališką veikimą įrodo ir aplinkybė, kad jie servitutui skirtoje žemės sklypo dalyje yra pastatę įvairius laikino pobūdžio statinius. Dėl to teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, nepagrįstai priteisė atsakovams kompensaciją už šuns voljero, šiltnamio patraukimą iš servituto vietos. 3 360 Eur kompensacija už (duomenys neskelbtini) kv. m. kelio servitutą yra akivaizdžiai per didelė ir nepagrįsta rinkos kainomis. Teismo sprendimu papildomai priteisus atsakovams kompensaciją, atsakovai nepagrįstai praturtėtų, nes už kelio servitutą jiems būtų atlyginta antrą kartą. Teismas pagrįstai atmetė priešieškinį, nes atsakovų siūlomi nustatyti alternatyvūs kelio servitutai pagal UAB „Netkada“ projektus neužtikrina, kad tarp šalių nekils ginčai ateityje ir bus įgyvendintas interesų pusiausvyros principas. Ieškovės gyvenamasis namas suprojektuotas taip, kad į jį patenkama būtent iš tos pusės, kur buvo suprojektuotas ir teismo sprendimu nustatytas servitutas. Per atsakovės siūlomą kelio servitutą, einantį per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, į ieškovės sklypą nebus įmanoma įvažiuoti automobiliu dėl per mažo atstumo tarp tvoros ir gyvenamojo namo. Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017 m. gegužės 23 d. atsakyme atsakovams nurodė, kad UAB „Netkada“ planas parengtas neatsižvelgiant į detalųjį planą, t. y. numatytas servitutas patenka į detaliajame plane nurodytą užstatymo zoną. Atsakovės siūlomas kelio servitutas, einantis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat pagrįstai teismo sprendimu atmestas, nes atsakovams jau yra atitekęs didesnio ploto sklypas, todėl būtų pažeistos tiek ieškovės, tiek ir kitų sklypų performavime dalyvavusių asmenų teisės ir teisėti interesai. Ieškovė ir pas ją atvykstantys asmenys automobilį pasistato (duomenys neskelbtini), Kaune, o likusią atkarpą iki žemės sklypo nueina pėsčiomis, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė visuomet naudojosi ir iki šiol naudojasi privažiavimu pro bendrą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas sprendime įvertino šalių ir liudytojų nurodytą aplinkybę, kad, mirus ieškovės vyrui, tarp šalių ėmė kilti konfliktai dėl patekimo į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, taip pat ir dėl naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune tvarkos, kuri nėra nustatyta.

13. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

15. Apeliantė 2018 m. rugpjūčio 30 d. prašymu (5 t., e. b. l. 120–123) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nurodydama, kad reikalinga teismui paaiškinti, kaip praktiškai bus įgyvendinti siūlomi nustatyti servitutų variantai, akcentuodama, jog priimant sprendimą svarbu atsižvelgti į asmens, kurio teisės bus varžomos nustačius servitutą, nuomonę. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju prašyme dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliantė nepaaiškino, kokie įrodymai negalės būti ištirti ar kokios aplinkybės negalės būti įvertintos bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Apeliantė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdama apeliacinį skundą turėjo galimybę raštu išdėstyti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei savo poziciją byloje nagrinėjamais klausimais. Šia galimybe apeliantė aktyviai naudojosi, todėl spręsti, kad apeliacinis procesas negalimas papildomai neišklausius apeliantės paaiškinimų žodinio posėdžio metu, nėra pagrindo. Dėl nurodytos priežasties prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas.

Dėl būtinybės nustatyti kelio servitutą

16. Byloje keliamas klausimas dėl servituto, suteikiančio teisę į ieškovei priklausantį žemės sklypą patekti automobiliu, nustatymo. Vadovaujantis CK 4.111 straipsniu, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. CK 4.117, 4.119 straipsniuose nurodyta, kad kelio servitutu gali būti suteikiama teisė važiuoti per tarnaujantį žemės sklypą transporto priemonėms skirtu keliu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę, dėl to, siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinas). Teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

17. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas yra suformuotas taip, jog nenustačius servituto patekimas į sklypą yra negalimas. Šią išvadą patvirtina į bylą surinkti dokumentai – detaliojo plano schema (2 t., e. b. l. 11–12), kadastro žemėlapio ištrauka (dokumentas neskaitmenizuotas; elektroninės bylos popierinė kopija, 2 t., b. l. 41), žemėlapis iš internetinės svetainės „regia.lt“ (2 t., e. b. l. 52), iš kurių matyti, kad ieškovės žemės sklypas yra suformuotas tarp kitų žemės sklypų, be priėjimo prie kelio.

18. Su teritorijos detaliuoju planavimu ir sklypų formavimu susiję dokumentai taip pat patvirtina, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas buvo formuojamas su sąlyga, kad bus nustatytas kelio servitutas patekti į sklypą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 10) patvirtintame detaliajame plane (2 t., e. b. l. 11–12), taip pat 2003 m. birželio 18 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune plane (1 t., e. b. l. 57–58) yra užfiksuotas įvažiavimas (kelio servitutas) su konkrečiomis ribomis į toliau nuo gatvės formuojamą žemės sklypą per sklypą, besiribojantį su keliu. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. rengtuose raštuose (3 t., e. b. l. 13–17) nurodyta, kad detalusis planas yra galiojantis. Į bylą pateiktos žemės sklypų dalių pirkimo–pardavimo sutartys (4 t., e. b. l. 9–12), taip pat 2003 m. rugpjūčio 29 d. sutartis (1 t., e. b. l. 11–14), kuria spręstas klausimas dėl nuosavybės teisių į naujai suformuotus žemės sklypus, atskleidžia, kad iki detaliojo plano pagrindu įvykusio žemės sklypų suformavimo buvę žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė J. A. R. ir R. R. ((duomenys neskelbtini) dalys, iš jų (duomenys neskelbtini) dalys R. R.), M.A. Ū. ir O. Ū. ((duomenys neskelbtini)dalys), J. Ū. ((duomenys neskelbtini) dalys). 2003 m. rugpjūčio 29 d. sutartimi bendraturčiai susitarė dėl nuosavybės teisių į naujai suformuotus žemės sklypus: J.A. R. ir R. R. atiteko (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune; atsakovams M. A. Ū. ir O. Ū. atiteko (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune; J. Ū., kurio nuosavybės teises paveldėjimo būdu yra perėmusi ieškovė (1 t., e. b. l. 62–79), atiteko (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune. Sutarties 2 punkte prie šalių susitarimo dėl atsakovams atitenkančio žemės sklypo yra pastaba, kad sklype yra numatytas kelio į sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune servitutas, taip pat nurodytas servituto nustatymo pagrindas – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašai (1 t., e. b. l. 52–54; 3 t., e. b. l. 18–20, 31–33) patvirtina, kad nuosavybės teisės į ieškovei ir atsakovams M. A. Ū. ir O. Ū. priklausančius žemės sklypus įregistruotos ir su šiomis teisėmis susiję duomenys į registrą įrašyti būtent Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. rugpjūčio 29 d. sutarties pagrindu.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypas, kuriame, kaip matyti iš kadastro duomenų bylos (5 t., e. b. l. 27–41), yra pastatytas gyvenamasis namas, negali funkcionuoti savarankiškai be įvažiavimo (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.6 punktas). Dėl nurodytos priežasties apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ieškovė ilgą laiką nesinaudojo atsakovams priklausančiu žemės sklypu patekimui į ieškovei priklausantį žemės sklypą, nepaneigia būtinybės nustatyti kelio servitutą (CK 4.126 straipsnio 1 dalis, 4.135 straipsnis).

20. Apibendrindama nutarties 17–19 pastraipose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas suformuotas numatant patekimą į sklypą servitutiniu keliu, atsakovai sklypų formavimo metu sutiko su būtinybe servitutą nustatyti, teisėtai patekti į ieškovės sklypą automobiliu nesant nustatyto servituto nėra galimybės, o privažiavimas yra būtinas tinkamai eksploatuoti žemės sklypą ir jame pastatytą gyvenamąjį namą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino reikalavimą nustatyti kelio servitutą.

Dėl kelio servituto turinio

21. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, neginčydama ieškovės teisės patekti į jai priklausantį žemės sklypą automobiliu, apeliantė nurodo, kad teismas iš šalių pateiktų trijų variantų patvirtino atsakovų interesus pažeidžiantį ieškovės siūlomą servitutą.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015, 2016 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Reikalavimą nustatyti servitutą reiškiančiam ieškovui tenka pareiga įrodyti suvaržymų atsakovės nuosavybės teisėms taikymo būtinybę (CPK 178 straipsnis).

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad geriausiai šalių interesų pusiausvyros principą užtikrins būtent ieškovės siūlomas nustatyti servitutas. Įvertinusi į bylą surinktus įrodymus, šalių pozicijas, ginčijamame teismo sprendime išdėstytus motyvus ir apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo dėl kelių priežasčių.

24. Kaip nurodyta nutarties 18 pastraipoje, atsakovams M.A. Ū. ir O. Ū. priklausančio sklypo apsunkinimas kelio servitutu buvo numatytas dar sklypų formavimo metu. Kaip matyti iš UAB „Žemetra“ 2016 m. gegužės 31 d. parengto žemės sklypo plano (1 t., e. b. l. 24, 59–60), ieškovės prašomas nustatyti servitutas (tiek jo vieta, tiek ir ribos) atitinka detaliojo planavimo bei sklypų formavimo dokumentus, kurių pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės į ieškovei ir atsakovams M. A. Ū. ir O. Ū. priklausančius žemės sklypus. Vien aplinkybė, kad servitutas nebuvo įregistruotas (3 t., e. b. l. 5), nepaneigia šalių aiškiai išreikštos valios nustatyti kelio servitutą būtent ieškovės nurodomoje vietoje, taip pat fakto, kad ši valia tapo pagrindu žemės sklypus suformuoti taip, jog ieškovei priklausantis sklypas neturėtų tiesioginio priėjimo prie kelio. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi 2003 m. rugpjūčio 29 d. sutarties (1 t., e. b. l. 11–14) sąlygas, pažymi, kad šia sutartimi ne tik buvo numatytas atsakovams M. A. Ū. ir O. Ū. atitenkančio žemės sklypo suvaržymas servitutu, bet ir A. R. ir R. R. nuosavybės teisių sąskaita padidintas atsakovams tenkančio sklypo plotas: iki atidalijimo atsakovams priklausė (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės dalys bendrosios nuosavybės teise valdytuose žemės sklypuose, po atidalijimo jiems atiteko (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypas, t. y. (duomenys neskelbtini) kv. m. daugiau. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad nustačius servitutą žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kaune nepagrįstai ir neproporcingai suvaržomos atsakovų teisės, nėra pagrindo.

25. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad servituto nustatymas per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune būtų neracionalus, tinkamai neužtikrintų ieškovės teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Pirma, žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune yra savarankiški nekilnojamojo turto objektai. Kaip matyti iš kadastro bylų medžiagos, tiek ieškovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (5 t., e. b. l. 27–41), tiek ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris dalinės nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei ir keturiems į bylą atsakovais įtrauktiems asmenims (1 t., e. b. l. 25–51, 55–56; 3 t., e. b. l. 21–30), yra pastatyti savarankiški gyvenamieji pastatai, kuriems eksploatuoti ir reikalingas kiekvienas iš žemės sklypų. Antra, vien faktas, kad dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune priklauso ieškovei, nepaneigia ieškovės argumentų, kad servitutas turi būti nustatomas taip, jog sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune būtų galima racionaliai naudotis kaip savarankišku nekilnojamojo turto objektu, nepriklausomai nuo to, kas ateityje bus šio sklypo savininku. Tiek į bylą pateiktame detaliajame plane (2 t., e. b. l. 11–12), tiek sklypo kadastro duomenų byloje (1 t., e. b. l. 25–51, 55–56; 3 t., e. b. l. 21–30), tiek ir apeliantės siūlomame servituto nustatymo plane (3 t., e. b. l. 148–149) užfiksuoti sklype pastatyti statiniai. Projektinė dokumentacija ir į bylą pateiktos nuotraukos (3 t., e. b. l. 36–88, 90, 92; 4 t., e. b. l. 45–53, 80, 83, 85–89, 96, 112–125, 127–132, 134, 138, 140–143) atskleidžia, kad apeliantės nurodomas servitutinis kelias kirstų namų valdos kiemą, tęstųsi pro pat įėjimus į statinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tokia situacija neužtikrintų nei saugaus naudojimosi servitutu, nei, juo labiau, žemės sklypu ir jame esančiais statiniais besinaudojančių asmenų saugumo. Trečia, apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad tarp šalių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri nėra patvirtinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Nustačius servitutą per šį žemės sklypą naudojimosi juo galimybės taptų dar sudėtingesnėmis. Ketvirta, ieškovė pateikė į bylą duomenis apie ketinimą parduoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune (4 t., e. b. l. 166–19). Kelio servituto per gretimo žemės sklypo kiemą tarp sklype esančių statinių nustatymas negalėtų neturėti neigiamos įtakos namų valdos vertei jos pardavimo atveju, kadangi naudojimasis tokiu servitutu sąlygotų nuolatinį servituto naudotojų ir tarnaujančio sklypo savininkų, besinaudojančių sklype esančiais statiniais ir erdvėmis aplink statinius, interesų konfliktą.

26. Vertindama apeliacinio skundo argumentą, kad šalių interesų pusiausvyrą labiau atitiktų servituto nustatymas ties atsakovams priklausančio žemės sklypo riba su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune (3 t., e. b. l. 150–151), teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks servituto nustatymas neatitiktų galiojančiame detaliajame plane (2 t., e. b. l. 11–12) įtvirtintų sprendinių. Detaliajame plane pažymėta užstatyti leidžiama teritorija atsakovams priklausančiame žemės sklype yra nutolusi 3 metrus nuo sklypo ribos, t. y. siauresniu atstumu nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.6.1 punktu nustatytas minimalus 3,5 m įvažiavimo į žemės sklypą plotis. Tas pats pasakytina ir apie detaliajame plane užfiksuotą užstatyti leidžiamą teritoriją ieškovės žemės sklype, kuri nuo atsakovų žemės sklypo ribos taip pat nutolusi 3 metrų atstumu. Nors, kaip matyti iš kadastro bylos duomenų (5 t., e. b. l. 27–41), faktiškai gyvenamasis namas ieškovės žemės sklype pastatytas didesniu nei 3 metrai atstumu nuo sklypų ribos, pagal apeliantės pateiktą servituto nustatymo planą kelias per atsakovų sklypą vestų tiesiai į ieškovei priklausantį statinį, todėl abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad atstumas tarp sklypo ribos ir statinio nebūtų pakankamas įvažiavus į žemės sklypą manevruoti transporto priemone (ypatingai didesnių gabaritų, su priekaba ar pan.), nėra pagrindo.

27. Kaip nepagrįstą teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad servituto nustatymas pagal ieškovės pateiktą planą yra negalimas dėl nelygaus reljefo. Šį argumentą apeliantė grindžia antstolės 2017 m. balandžio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (4 t., e. b. l. 2–58). Kaip matyti iš protokolo turinio, aplinkybes, kad servitutinio kelio vietoje auga obelys, yra atsakovams priklausančių statinių ir daiktų, jog nelygus reljefas, antstolė įvardija tam, kad konstatuotų faktą, jog nurodyta vieta anksčiau nebuvo naudojamasi kaip keliu, kuriuo galėtų važiuoti transporto priemonės. Išvados, kad toks kelias nurodytoje vietoje negali būti įrengtas, antstolė nepateikia. Teisėjų kolegija taip pat atmeta skundo argumentą dėl ieškovės pateiktame plane nurodyto servituto neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Kaip minėta nutarties 26 pastraipoje, minimalus įvažiavimo prie gyvenamojo namo plotis turi būti 3,5 metro. Nagrinėjamu atveju prašomas nustatyti servitutinis kelias (1 t., e. b. l. 24, 59–60) šį reikalavimą atitinka.

28. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad į ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto ribas patenka trys vaismedžiai, šuns voljeras, šiltnamis, servituto ribose atsakovai sandėliuoja malkas. Šios aplinkybės užfiksuotos 2018 m. sausio 17 d. apžiūros vietoje schemoje (dokumentas neskaitmenizuotas; elektroninės bylos popierinės kopijos 2 t., b. l. 40), taip pat į bylą pateiktose nuotraukose (2 t., e. b. l. 22–25, 99–102; 3 t., e. b. l. 89, 91, 93–142; 4 t., e. b. l. 24–44, 58, 60–79, 81–82, 84, 90–95, 97–111, 126, 133, 135–137, 139, 144), 2017 m. balandžio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (4 t., e. b. l. 2–58). Įvertinusi apeliacinio skundo motyvą, kad ieškovės prašomo servituto nustatymas kartu su įpareigojimu atlaisvinti servitutą sudarančią sklypo dalį nuo statinių ir vaismedžių pažeistų atsakovų interesus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kelias reikšmingas aplinkybes. Tiek teikdama atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, tiek ir rašytiniuose paaiškinimuose dėl į bylą pateiktų nuotraukų (5 t., e. b. l. 14–20) apeliantė pripažino, kad trys obelys, patenkančios į servituto ribas, yra pasodintos prieš maždaug 30 metų, t. y. dar prieš sklypų suformavimą ir 2003 m. rugpjūčio 29 d. sutarties (1 t., e. b. l. 11–14), kurioje numatytas kelio servitutas obelų augimo vietoje, sudarymą. Be to, kaip nurodyta Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. rašte (3 t., e. b. l. 12), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ patvirtintais kriterijais, vaismedžiai priskirti prie nesaugotinų želdinių. Reikšminga ir tai, kad nustatydamas kompensacijos už servituto sąlygojamus suvaržymus dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į galimas medžių ir statinių pašalinimo išlaidas ir su medžių pašalinimu susijusius praradimus. Jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ši kompensacija yra nepakankama, apeliantė į bylą nepateikė. Apeliantė taip pat neįrodinėjo aplinkybių, kad voljero ar šiltnamio perkėlimas, kitos vietos malkoms sandėliuoti parinkimas yra susijęs su didelėmis finansinėmis, laiko ar darbo jėgos sąnaudomis. Be to, ieškovės į bylą pateiktos nuotraukos (2 t., e. b. l. 99–102) patvirtina, kad atsakovai net ir bylos nagrinėjimo metu atliko veiksmus, susijusius su žemės sklypo dalies, kurioje prašoma nustatyti servitutą, apsunkinimais.

29. Kaip nepagrįstą teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad nustačius servitutą ties žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune riba, būtent žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune esančioje gyvenamojoje patalpoje gyvenantys atsakovai neturės galimybės iš šio sklypo patekti tiesiogiai į už servitutinio kelią esančią žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune dalį, kurioje atsakovai užsiima daržininkyste. Kelio servitutas jį nustačius sukurs teises ieškovei, kaip viešpataujančio daikto savininkei, tačiau nepaneigs atsakovų teisės naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, kiek tai neprieštaraus servituto esmei. Esant nustatytam kelio servitutui jį apimančia žemės sklypo dalimi ir atsakovai galės naudotis kaip keliu.

30. Apibendrindama nutarties 24–29 pastraipoje nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įvykdė jai tekusią pareigą įrodyti, jog šalių interesų pusiausvyrą geriausiai užtikrins ieškovės prašomas nustatyti servitutas, nustačius servitutą pagal apeliantės teiktus planus nebūtų užtikrinamas tinkamas, racionalus, teisės aktus ir teritorijos planavimo dokumentus atitinkantis naudojimasis ieškovei priklausančiu sklypu, kaip savarankišku nekilnojamojo turto objektu.

Dėl servituto atlygintinumo

31. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva priteisė atsakovams kompensaciją už jų sklypo suvaržymą kelio servitutu. Teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovė nurodė prašanti teismo sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio pagrįstumo nustatyti neatlygintinį servitutą. Vadovaujantis CPK 313 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Kadangi ieškovė apeliacinio skundo byloje nepateikė, teisėjų kolegija nevertina ieškovės argumentų dėl galimai pirmosios instancijos teismo nepagrįstai iš ieškovės atsakovams priteistos kompensacijos už atsakovų žemės sklypo suvaržymą servitutu.

32. Kartu teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliaciniu skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo poziciją dėl kompensacijos dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame sprendime kompensacijos suma apskaičiuota aiškiai įvardijant, susijusius su tarnaujančio žemės sklypo verte, atsižvelgiant į nustatytą įpareigojimą pašalinti iš žemės sklypo dalies, patenkančios į servituto ribas, vaismedžius ir atsakovams priklausančius statinius bei daiktus (CK 4.129 straipsnis). Savo poziciją dėl kompensacijos dydžio nepagrįstumo apeliantė grindė subjektyviomis prielaidomis, kurioms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės O. Ū. apeliacinio skundo argumentus dėl byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pripažinęs nepagrįstais sprendžia, kad naikinti ar keisti ginčijamą sprendimą skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė didelę bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, kadangi apeliantei dėl sunkios jos turtinės padėties buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CPK 99 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, asmenys, kuriems teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, neprivalo mokėti žyminio mokesčio ir kitų išlaidų, susijusių su jų dalyvavimu civiliniame procese, tačiau nėra atleidžiami nuo pareigos atlyginti kitų proceso dalyvių turėtas išlaidas CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Įvertinusi ieškovės atstovų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atliktų procesinių veiksmų apimtį teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės turėtų atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus priteistino atlyginimo dydžio (kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto apskaičiavimo (5 t., e. b. l. 63), maksimali galima atstovavimo išlaidų suma sudarytų 5 268,84 Eur, o ieškovės prašoma priteisti suma sudaro 3 360,17 Eur).

35. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į skaičiavimo klaidą, kurią pirmosios instancijos teismas padarė nurodydamas ieškovei iš atsakovų priteisiamą išlaidų atlyginimo sumą sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse: prie 31 Eur žyminio mokesčio (1 t., e. b. l. 9) pridėjus 3 360,17 Eur atstovavimo išlaidas (5 t., e. b. l. 42–57, 62–66) gaunama 3 391,17 Eur suma, o teismas priteisė 3 391 Eur. Be to, įstatyme nėra numatyta galimybė bylinėjimosi išlaidas iš proceso dalyvių priteisti solidariai. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės nekeisdama, ištaisydama skaičiavimo klaidą (CPK 276 straipsnis) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikslina sprendimo rezoliucinę dalį nurodydama, kad ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovų M. A. Ū. ir O. Ū. priteisiamas lygiomis dalimis – po 1 695,58 Eur.

36. Teismas taip pat patikslina sprendimo rezoliucinės dalies dalį, kuria iš atsakovų valstybei priteistas teismo turėtų pašto išlaidų atlyginimas nurodydamas, kad 8,88 Eur išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas tik iš atsakovo M. A. Ū., kadangi atsakovė O. Ū., kuriai teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (1 t., e. b. l. 96–99; 5 t., e. b. l. 103–105), nuo šių išlaidų atlyginimo buvo atleista.

37. Apeliacinį skundą atmetus sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliaciniame procese klausimas. Ieškovė pateikė duomenis apie 726 Eur atstovavimo išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (5 t., e. b. l. 124–127). Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8.11 punktais, už 2018 m. birželio 13 d. pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą gali būti skaičiuojama 920,19 Eur (884,80 Eur * 1,3 * 0,8) atstovavimo išlaidų suma. Kadangi prašoma priteisti suma šio dydžio neviršija, išlaidų atlyginimas ieškovei priteisiamas iš apeliacinį procesą iniciavusios O. Ū. (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo rezoliucinės dalies dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jas išdėstant taip:

„Priteisti ieškovei A. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų M. A. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 1 695,58 Eur (tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo M. A. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,88 Eur ( aštuonis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).“

Priteisti ieškovei A. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės O. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.