Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, teistas:

- 2020 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 12 MGL, tai yra 600 Eur, dydžio bauda, dalis baudos išieškota, remiantis BK 97 straipsniu, dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, savo reikmėms, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios masė yra 0,105 g, iki 2021 m. sausio 12 d. apie 16.51 val., kai šią psichotropinę medžiagą ant automobilio, stovėjusio važiuojamojoje dalyje ties (duomenys neskelbtini), galinės sėdynės rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais V. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai.

ROIK medžiaga patvirtina, kad 16.59 val. budėtojui buvo pranešta apie 16.51 val. patruliuojant nustatytame maršrute Kaune, ties (duomenys neskelbtini), važiuojamosios kelio dalies antroje juostoje pastebėtas stovintis automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nebuvo jokių asmenų, tačiau ant galinės sėdynės pastebėtas polietileninis permatomas maišelis su baltos spalvos medžiagomis. Kaip informaciją koregavęs ar pildęs asmuo nurodoma B. P. (1 t., b. l. 43–45).

2021 m. kovo 29 d. specialisto išvada patvirtina, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio užspaudžiamo maišelio, paimto 2021 m. sausio 12 d. iš automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas Kaune, ties (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,105 g (1 t., b. l. 70–73).

Iš 2021 m. balandžio 6 d. UAB „Autoaibė“ rašto matyti, kad pardavimo sistemoje užfiksuota, jog nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo išduota V. B. (1 t., b. l. 84).

Pakvitavimas patvirtina, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsiėmė automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 71).

2021 m. sausio 13 d. specialisto išvada Nr. T-N 49/2021(01) patvirtina, kad V. B. šlapime, paimtame 2021 m. sausio 12 d. 17.43 val., rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, nustatyta mažiausia koncentracija – 0,15 prom. etilo alkoholio (1 t., b. l. 141).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio dispozicijoje numatyti alternatyvūs veiksmai įstatymų leidėjo vertinami kaip baudžiamasis nusižengimas, o neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumą šiuo atveju mažina objektyvusis kriterijus, tai yra nedidelis narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kuriomis buvo disponuojama, kiekis.

Kokios medžiagos laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis, reglamentuojama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais), kuriuo buvo patvirtinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai. Į I narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą patenka ir psichotropinė medžiaga – amfetaminas. Šiame sąraše esančios medžiagos draudžiamos vartoti visais atvejais, be kita ko, ir medicinos tikslais, dėl itin žalingų jų vartojimo padarinių asmens sveikatai. Kaip nurodyta byloje esančioje 2021 m. kovo 29 d. specialisto išvadoje, būtent psichotropinė medžiaga – amfetaminas – buvo rasta transporto priemonėje – lengvajame automobilyje, kuriuo, kaip pats nurodė policijos pareigūnams įvykio metu, naudojosi V. B., taigi vienas iš objektyviųjų aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymių šiuo atveju yra nustatytas, tačiau, asmens veiksmus kvalifikuojant pagal atitinkamą BK 259 straipsnio dalį, būtina įvertinti ir rastų narkotinių medžiagų kiekį. Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados, automobilio apžiūros metu paimtame polietileniniame maišelyje rastos psichotropinės medžiagos – amfetamino – masė buvo 0,105 g. Šis psichotropinių medžiagų kiekis atitinka „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, patvirtintų 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 (aktuali redakcija), 33⁴ punkte nustatytą nedidelį kiekį. Taigi, vertinant objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių visumą, V. B. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

Vertinant V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių įrodytumą, visų pirma pažymėtina, kad kaltinamasis, nors teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminiame tyrime parodymų nedavė, pasinaudodamas baudžiamojo proceso įstatymo jam suteikta teise neduoti parodymų apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau teisme nurodė, jog kaltės dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis nepripažįsta. Kaip matyti iš liudytojų policijos pareigūnų M. Č. ir B. P. parodymų bei pastarosios 2021 m. sausio 12 d. tarnybinio pranešimo, įvykio vietoje V. B. paklausus apie automobilyje rastas baltos spalvos medžiagas polietileniniame maišelyje, jis teigė nieko apie šias medžiagas nežinantis, taip pat nurodė automobiliu vežęs nepažįstamus asmenis. Teismo vertinimu, šios aplinkybės byloje surinktais įrodymais objektyviai nėra pagrindžiamos, o kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo manyti, jog psichotropinėmis medžiagomis disponavo ne pats kaltinamasis, o kiti asmenys. Policijos pareigūnams kaltinamasis nenurodė iš esmės jokių asmenų, kuriuos teigė vežęs, anketinių duomenų, nepateikė jokio jų apibūdinimo ar aplinkybių, kuriomis šie asmenys į automobilį pateko, kokiu maršrutu buvo gabenami, kur iš automobilio išsilaipino ir kt. Kaip matyti iš 2021 m. sausio 29 d. specialisto išvados, jokių pėdsakų, tinkamų asmenims identifikuoti, ant tyrimo objektų, tai yra polietileninio maišelio, kuriame rastos psichotropinės medžiagos, bei nuolaidų kortelės, nerasta. Taigi jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog transporto priemone važiavo, o kartu ir maišelį su psichiką veikiančiomis medžiagomis jame paliko, kiti asmenys, o ne kaltinamasis.

Liudytoja L. A. B. patvirtino, kad būdama darbe, ji davė leidimą jos vardu registruotą transporto priemonę naudoti būtent savo sūnui V. B. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja kategoriškai paneigė aplinkybę, jog ji pati vartoja narkotines medžiagas, taip pat galimybę, jog šios medžiagos jos automobilyje buvo paliktos jos pačios. Ji nurodė, kad automobiliu naudojasi ji ir jos sūnus V. B., taigi jokios aplinkybės, jog automobiliu įvykio dieną būtų naudojęsi kiti asmenys, o ne pats kaltinamasis, nenustatytos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad būtent V. B. įvykio dieną naudojosi jo motinai L. A. B. priklausančiu automobiliu, kuriame buvo rastos psichotropinės medžiagos, o kiti asmenys, kurie būtų vykę minėtu automobiliu įvykio dieną ar artimu šiai dienai laikotarpiu ir jame disponavę psichiką veikiančiomis medžiagomis, nenustatyti, teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo kaltės automobilyje laikius psichotropines medžiagas įrodymų pakankamumu, juolab, kad, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, kaltinamojo organizme (šlapime), atlikus tyrimą iš karto po įvykio aplinkybių nustatymo, buvo rasta skirtingų psichiką veikiančių medžiagų, be kita ko, ir amfetamino. Nors šis duomuo negali būti vertinamas kaip tiesioginis įrodymas, pagrindžiantis kaltinamojo kaltę dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis būtent byloje inkriminuotomis aplinkybėmis, tačiau, kaip matyti iš byloje esančios 2021 m. sausio 12 d. akto asmens neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, jame užfiksuoti duomenys, kad V. B. psichiką veikiančias medžiagas vartojo prieš parą laiko (1 t., b. l. 138), taigi galima daryti išvadą, kad disponavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis yra kaltinamajam būdingo elgesio modelio dalis.

Vis dėlto, teismo vertinimu, kaltinimas, kuris pareikštas V. B., byloje esančiais įrodymais pagrindžiamas ne visa apimtimi. Kaip minėta, nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra apibūdinama alternatyviaisiais požymiais, kurie visi, juos inkriminuojant baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, turi būti įrodyti. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK Specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, teismų praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienos nurodytos alternatyvios veikos aplinkybės turi būti nustatytos byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, viena ar kelios veikos negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš įrodytų kitos ar kitų veikų.

Šiuo atveju, kaip matyti iš V. B. pareikšto kaltinimo, jam buvo inkriminuojamas tiek psichotropinių medžiagų laikymas, tiek ir įgijimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog narkotinių medžiagų įgijimu laikomi tokie atvejai, kai asmuo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, gauna narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi įgijimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, mainais į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimas. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstama bet kokia tyčinė veika, susijusi su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Taigi laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jų su savimi, jei tai nesusiję su jų gabenimu, ir kt. Šiuo atveju, nors neabejotina, kad kaltinamasis, naudodamasis automobiliu, ant kurio galinės sėdynės buvo psichotropinių medžiagų maišelis, o ant pastarojo – jo vardu išduota nuolaidų kortelė, žinojo ir suprato, kad tokiu būdu jis, turėdamas savo žinioje, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, laiko apyvartoje uždraustas psichiką veikiančias medžiagas, tačiau jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jis atlygintinai, dovanų ar kitaip neatlygintinai jas būtų įgijęs.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009; 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Analizuojamu atveju liko neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais, iš kokio asmens V. B. įgijo psichotropines medžiagas, o jų įgijimas siejamas tik su laikymo faktu. Teismo vertinimu, šioje byloje neabejotinai nustatytas tik narkotinių medžiagų laikymo faktas, todėl alternatyvi veiką kvalifikuojanti aplinkybė – įgijimas –šalintina, iš kaltinimo pašalinant aplinkybes, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, savo reikmėms, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios masė yra 0,105 g, nekeičiant jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nustatytų aplinkybių, susijusių su minėtos psichotropinės medžiagos laikymu, neturint tikslo ją parduoti ar kitaip platinti.

Atsižvelgiant į tai, kad jokie byloje surinkti įrodymai, be kita ko, ir rastų psichotropinių medžiagų kiekis, nepatvirtina manymo, kad kaltinamasis šias narkotines medžiagas turėjo savo žinioje, ketindamas jas parduoti ar kitaip išplatinti, taip pat įvertinus kitas jau aptartus jo kaltę pagrindžiančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad V. B. neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, savo reikmėms, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios masė yra 0,105 g, iki 2021 m. sausio 12 d. apie 16.51 val., kai šią psichotropinę medžiagą ant automobilio, stovėjusio važiuojamojoje dalyje Kaune, ties (duomenys neskelbtini), galinės sėdynės rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais V. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis V. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Pažymėtina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, tačiau tiek pirmuoju, tiek ir šiuo atveju jis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, kuris neužtraukia asmeniui teistumo (BK 97 straipsnis) ir nėra vertinamas recidyvo kontekste, kadangi pastarasis konstatuojamas tik tyčinius nusikaltimus, bet ne baudžiamuosius nusižengimus, padariusiems pilnamečiams asmenims (BK 27 straipsnis). Be to, nors kaltinamojo šlapime buvo rasta psichiką veikiančių medžiagų, tačiau kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai, bendravę su kaltinamuoju, objektyviai nepatvirtino akivaizdžių pastarojo apsvaigimo požymių. Iš asmens apsvaigimo, girtumo ar neblaivumo nustatymo akto taip pat matyti, kad kaltinamasis tikrinimo metu buvo orientuotas laike, erdvėje, bendravo pakankamai rišliai, todėl pagrindo teigti, jog asmens apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, taip pat nėra.

Kaip jau minėta, kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas antrąjį kartą. Nors, pirmuoju atveju, jo įvykdyta nusikalstama veika (baudžiamasis nusižengimas) teistumo neužtraukia, todėl jis, BK 97 straipsnio kontekste, laikomas neteistu, vis dėlto, šią aplinkybę būtina įvertinti kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos visumoje, kadangi ankstesnysis teistumas taip pat pasireiškė neteisėtu disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis. Be to, kaltinamasis yra baustas ir administracine tvarka. Daugiausia jo baustumų siejami su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau reikšminga tai, kad 2019 m. V. B. buvo baustas ir dėl to, kad vartojo medžiagas, kurias uždrausta vartoti be gydytojo paskyrimo. V. B. yra jauno amžiaus, nors nedirba, tačiau tiek iš byloje esančios medžiagos, tiek ir iš liudytojos L. A. B. parodymų matyti, jog jis aktyviais veiksmais siekia susirasti darbą, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo motina, apklausiama kaip liudytoja teisiamojo posėdžio metu, itin pozityviai apibūdino kaltinamąjį, nurodė, kad jis yra išsilavinęs, apsiskaitęs asmuo, įdomus pašnekovas, padedantis jai buityje, paslaugus. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, tai yra kaltinamojo ryšiai su artimaisiais, pozityvus požiūris į darbą, mokslą neabejotinai gali būti apsauginiais veiksniais nuo tolesnio V. B. teisei priešingo elgesio. Nepaneigiant asmens tiesioginės tyčios, kaip nusikalstamos veikos padarymo formos, įrodytumo, vis dėlto pažymėtina ir tai, jog kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu atlikus teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę, asmens būsenoje nustatyti vyraujantis psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias narkotines medžiagas, būdingi simptomai – sunkumai kontroliuoti vartojimą, vartojimas nepaisant žalingų pasekmių. Kaltinamojo būsenoje stebimi šizotipiniam sutrikimui būdingi simptomai (socialinės adaptacijos sunkumai, sprendimų priėmimas remiantis subjektyviais, paviršutiniškais kriterijais), rezonieriškas mąstymas, susiaurėjęs afektas, savotiški samprotavimai, paviršutiniškumas, išreikštas gynybiškumas bei tik formali kritika savo būsenos atžvilgiu. Įvertindamas šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, jog tiek kaltinamojo asmenybė, tiek ir jo socialinę brandą apibūdinančios aplinkybės, neleidžia daryti išvados apie tokį asmens pavojingumą visuomenei, kuris sudarytų prielaidas V. B. skirti griežčiausią prokurorės teisiamojo posėdžio metu prašytą BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuris yra, nors ir trumpalaikis, tačiau laisvės atėmimas. Teismo vertinimu, siekiant BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, kaip visumos, o ne pavienės nubaudimo funkcijos, įgyvendinimo, kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, sudarant galimybes kaltinamojo resocializacijai, jo priežiūrą vykdant Probacijos tarnyboje. Įvertinus jau aptartus kaltinamąjį bei jo įvykdytos veikos pavojingumą charakterizuojančius duomenis, vadovaujantis BK 61 straipsnyje numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, V. B. skiriama laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatomas artimas BK 48 straipsnyje nurodytam šios bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui, paskiriant šiame straipsnyje numatytą intensyvią priežiūrą, įpareigojimus bei draudimus, tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės dalies (nesumokėjęs 430,37 Eur baudos), šios bausmės subendrintinos. vadovaujantis BK 64 straipsniu.

Kartu pažymėtina, kad kaltinamasis psichotropines medžiagas laikė automobilyje. Atsižvelgiant į tai, kad šis automobilis priklauso kitam asmeniui – kaltinamojo motinai, kuriai apie nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, taip pat įvertinus nedidelį rastų psichotropinių medžiagų kiekį, jų radimo vietą – ant automobilio sėdynės (ne slėptuvėje ar kitoje specialiai pritaikytoje vietoje), teismas daro išvadą, kad automobilis šioje baudžiamojoje byloje negali būti vertinamas kaip nusikalstamos veikos darymo priemonė, todėl baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas (ar konfiskuotino turto vertės išieškojimas) – šioje baudžiamojoje byloje netaikytinas, o transporto priemonė – lengvasis automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliekamas jo savininkei L. A. B.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio pradėjimo vykdyti Probacijos tarnyboje dienos.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad gynėja kaltinamajam buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- UAB „Autoaibė“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b. l. 84–87), nesant pateiktų prašymų ją grąžinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina kaip menkavertė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- polietileninis maišelis ir baltos spalvos birūs milteliai, likę po specialisto tyrimo (tyrimo metu sunaudota 0,103 g miltelių), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (1 t., b. l. 89–90), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad V. B. intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta iš dalies neatlikta bausme (430,37 Eur dydžio bauda), prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridedant švelnesnę ankstesniu nuosprendžiu paskirtą iš dalies neatliktą bausmę, ir paskirti V. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams su intensyvia priežiūra, nustatant, kad V. B. intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir 430,37 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų 37 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, V. B. kartu su intensyvia priežiūra per visą bausmės atlikimo laiką skirti įpareigojimą pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti jam per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

V. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti bausmę, ją panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- UAB „Autoaibė“ nuolaidų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b. l. 84–87), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertę (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- polietileninį maišelį ir baltos spalvos birius miltelius, likusius po specialisto tyrimo (tyrimo metu sunaudota 0,103 g miltelių), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (1 t., b. l. 89–90), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai);

- transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti jo savininkei L. A. B.

Bauda turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.