Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Povilansko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aurelijos Gališanskytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir 260¹ straipsnio 1 dalį, taip pat pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. Gališanskytė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: 1) G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260¹ straipsnio 1 dalyje, taip pat BK 259 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 260¹ straipsnio 1 dalyje; 2) G. L. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirti 30 MGL dydžio baudą, pagal BK 260¹ straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio baudą, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 45 MGL dydžio baudą, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260¹ straipsnio 1 dalį – 80 MGL dydžio baudą; 3) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes, esant idealiai sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu; bausmes, paskirtas už veikas esant realiai sutapčiai, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir G. L. paskirti galutinę bausmę – 150 MGL dydžio (7500 Eur) baudą; 4) į paskirtą bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką ir laikyti, kad galutinė paskirta bausmė yra 148 MGL (7400 Eur) bauda; 5) paskirtą kardomąją priemonę – 4000 Eur užstatą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus įmokėtą užstatui sumą nukreipti nuosprendžio vykdymui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė G. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą visumą, pažymėdamas, kad pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šie objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Skundžiame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad šio baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir taip nori veikti. BK 260¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą, t. y. tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas ar neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė taip pat pasireiškia tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas G. L. veiksmuose nenustatė tiesioginės tyčios, nurodydamas, jog, įvertinus G. L. asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, veikų padarymo aplinkybes, jo parodymus, teismui kyla pagrįstų abejonių, kad G. L. narkotinėmis medžiagomis disponavo tiesiogine tyčia, norėdamas šias medžiagas turėti ir neteisėtai gabenti per valstybės sieną. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (dėl kanapių neteisėto įsigijimo Vokietijoje, jų kontrabandos į Lietuvą ir laikymo)

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šių G. L. inkriminuotų veikų padarymo tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir tarpusavio sąsajas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl spręsdamas G. L. kaltės klausimą padarė teisingas išvadas ir pagrįstai jį išteisino, kaip nepadariusį veikų, turinčių BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kad malūnėlyje rastų narkotinių medžiagų kiekis yra ypatingai mažas – tik 0,0298 g, t. y. praktiškai plika akimi, be specialių tyrimų ir prietaisų nematomas kiekis – likučiai (dulkės), todėl nėra pagrindo netikėti G. L. paaiškinimais, jog jis galvojo, kad malūnėlis yra tuščias, jį turėjo ir gabeno kaip draugo dovaną. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad G. L., anksčiau naudojęs šį daiktą kanapių paruošimui vartoti, turėjo suprasti ir numatyti, jog malūnėlyje galėjo likti kanapių likučiai, tačiau to nenumatė ir tikėjosi, kad malūnėlis yra tuščias. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tokie G. L. veiksmai negalėtų būti vertinami kaip atlikti tiesiogine tyčia, tuo tarpu BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad G. L. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 260¹ straipsnio 1 dalį kaltinamas buvo pateiktas ne tik dėl 0,0298 g. kanapių gabenimo ir laikymo, bet ir dėl nenustatyto kiekio kanapių įsigijimo 2023 m. pavasarį Vokietijoje, kurių dalį jis suvartojo, o likusią dalį (0,0298 g) atsigabeno ir laikė Lietuvoje. Visgi, priešingai nei teigia prokurorė, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nors kaltinime G. L. inkriminuotas ir nenustatyto narkotinės medžiagos kiekio įgijimas, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, Vokietijoje, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog tai baudžiamasis nusižengimas, kuris galimai padarytas užsienio valstybėje, o pagal BK asmuo atsako už užsienyje padarytus tik nusikaltimus, bet ne baudžiamuosius nusižengimus, G. L. užsienyje galimai atlikti neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju nevertinami. Šiame kontekste teisėjų kolegijos vienintelė pastaba būtų tik ta, kad skundžiamame nuosprendyje suklysta nurodant teisės normą, kuria remiantis padaryta ši išvada, t. y. nurodytas BK 7 straipsnis, nors iš tikrųjų ši taisyklė nustatyta BK 5 straipsnyje. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju taikytinas BK 4 straipsnis, nes, pasak prokurorės, G. L. inkriminuota veika pradėta daryti Vokietijoje ir pabaigta Lietuvoje, todėl laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje. Atkreiptinas prokurorės dėmesys į tai, kad G. L. inkriminuotas nenustatyto kiekio narkotinių medžiagų – kanapių įsigijimas Vokietijoje patenka tik į BK 259 straipsnio 2 dalies taikymo sritį ir sudaro vieną iš alternatyvių šioje dalyje numatytų neteisėto disponavimo draudžiamomis medžiagomis be tikslo jas platinti pažymį. G. L. nebuvo kaltinamas minėtų medžiagų įsigijimu Lietuvoje, todėl nėra pagrindo išvadai, kad aptariamas kanapių įsigijimas buvo baigtas Lietuvoje. Be to, pažymėtina, kad esminės kaltinime minėtų narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybės: kur konkrečiai, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgytos narkotinės medžiagos, nenustatytos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Taigi, nagrinėjamu atveju kaltinimas dėl narkotinių medžiagų įgijimo Vokietijoje yra nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis, todėl G. L. pagrįstai išteisintas ir dėl šio kaltinimo.

Dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 260¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (dėl kanapių įsigijimo Lietuvoje, jų laikymo ir pasikėsinimo kontrabandos būdu gabenti į Vokietiją)

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šių G. L. inkriminuotų veikų padarymo netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus (ypač G. L. parodymus), jų visumą ir tarpusavio sąsajas, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl spręsdamas G. L. kaltės klausimą padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai jį išteisino kaip nepadariusį nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 260¹ straipsnio 1 dalyje. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, yra nepakankami ir neįtikinantys, todėl skundžiamas nuosprendis dėl šios dalies negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šios priežasties aptariama skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Iš Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto vyresniosios inspektorės L. B. 2023 m. spalio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. spalio 28 d. apie 10 val. aviacinio saugumo darbuotojams, kurie skenuoja keleivių bagažą, kilo įtarimų dėl keleivio bagažo, todėl ją iškvietė į bagažo patikros vietą. Atvykusi ji patikrino G. L. rankinį bagažą (kuprinę), kuriame buvusioje kosmetinėje rado plastmasinį užsukamą kapsulės formos indą su augalinės kilmės medžiaga, skleidžiančia specifinį kvapą, būdingą kanapėms. G. L. buvo sulaikytas. Jis su savo šeima turėjo išskristi į Berlyną (1 t., b. l. 15). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. B. parodė, kad 2023 m. spalio 28 d. dirbo Vilniaus oro uosto poste, išvykimo salėje, kur pagal darbo pobūdį atliekamos muitinės procedūros išvykstantiems keleiviams. Apie 10.00 val. jai paskambino aviacinio saugumo darbuotojas, kuris atlieka išvykstančių keleivių asmeninių daiktų ir bagažo patikrą skenuodamas introskopu, ir paprašė, kad ji ateitų į bagažo patikros vietą. Šalia jo buvo keleivis, kaip vėliau paaiškėjo, G. L. ir šio žmona. Darbuotojas paaiškino, kad keleivio rankiniame bagaže yra įtartini objektai. Ji paklausė G. L., ar tai jo daiktai, jis nurodė, kad taip. Tuomet aviacinio saugumo darbuotojas jai parodė nedidelę medžiaginę kosmetinę, kuri buvo atsegta, ir nurodė, kad joje rado įtartiną objektą, panašų į kanapes. Ji ištraukė iš kosmetinės užsukamą juodos spalvos indelį ir atsukusi dangtelį ištraukė jo turinį – tai buvo augalinės kilmės medžiaga, skleidžianti specifinį kvapą, būdingą kanapėms, įdėta į polietileninį paketėlį su styga. Dar patikrino visą kosmetinę (joje buvo dantų šepetukai, dantų pasta ir makiažo priemonės bei kiti daiktai) ir jo kuprinę, daugiau draudžiamų daiktų nerado. Ji G. L. pranešė, kad jis bus sulaikytas ir negalės vykti numatytu reisu Vilnius–Berlynas (1 t., b. l. 17–20). Analogiškus parodymus liudytoja L. B. davė ir apklausiama teisme, atsakydama į proceso dalyvių klausimus papildomai parodė, kad G. L. buvo pasimetęs, atrodė, kaip atsidūręs netikėtoje situacijoje. Jis sakė, kad buvo festivalyje. Ji nematė prieš atsukdama, kas buvo buteliuko viduje. Atsuko buteliuką, nes jis buvo keistas, nebuvo visiškai skaidrus, be etikečių, tai sukėlė įtarimus. Kad jame kažkas yra, buvo tik įtarimas. Kvapas buvo juntamas tik atsukus buteliuką. Nedidelę vietą buteliukas užėmė kosmetinėje. Girdėjo, kad darbuotojas kosmetine susidomėjo dėl žirklių (2 t., b. l. 28–29). Pirmosios instancijos teisme liudytoju buvo apklaustas ir Vilniaus oro uosto Aviacijos saugumo vyriausiasis inspektorius R. B., kuris parodė, kad rankiniame bagaže – tašėje buvo rasta lygtais „žolė“ dėžutėje. Atidarius bagažą, sklido kvapas. Atidarė rastą buteliuką, ten buvo kažkas neaiškaus, nekasdieniško. Buteliukas sukėlė įtarimą. Neatkreipė dėmesio, kokia buvo to asmens reakcija, bet jis nepuolė prieštarauti, ginčytis. Buvo paėmęs į rankas buteliuką. Nežino, ar jautėsi, kad kažkas yra buteliuke. Vizualiai nesimatė, kad kažkas viduje yra (2 t., b. l. 34–35). Iš 2023 m. spalio 30 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų darbo kabinete Vilniaus oro uosto poste ant stalo buvęs polietileninis maišelis, kuriame yra juodos spalvos plastikinis pailgas indas užsukamu kamšteliu. Atsukus dangtelį, matomas polietileninis maišelis, o jį ištraukus matoma augalinės kilmės išdžiūvusi medžiaga, šviesiai žalsvos spalvos. Pradarius maišelį, pajuntamas marihuanai būdingas kvapas (1 t., b. l. 11–14). Specialisto išvadoje nurodyta, kad plastiko indelyje tirti pateikta medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,4920 g (1 t., b. l. 38–39).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. L. parodė, kad jis apie vienuolika metų su šeima gyveno ir dirbo Vokietijoje, o į Lietuvą persikraustė gyventi tik 2023 metų liepą. 2023 m. spalio 28 d. jis turėjo išskristi į prieš porą mėnesių suplanuotą kelionę į Berlyną, kur ketino aplankyti draugus bei atšvęsti jo brolio gimtadienį. Vilniaus oro uoste praeidinėjo patikrą ir jo kuprinę po skenavimo sulaikė dėl žirklių 2 vnt. ir skutimosi peiliukų, kurie buvo kosmetinėje. Pareigūnas, tikrindamas kosmetinę, rado užsukamą indelį, tiksliau, neišpūstą juodos spalvos butelį, kuriame buvo augalinės kilmės medžiaga. Netrukus muitinės darbuotoja dar kartą apžiūrėjo neišpūstą butelį ir pranešė, kad jis bus sulaikytas bei išskristi negalės. Dėl rastos augalinės kilmės medžiagos jis paaiškino, kad 2023 metų rugpjūčio 11–13 d. su žmona ir draugais lankėsi festivalyje „(duomenys neskelbtini)“ Trakų rajone, kur kelis kartus rūkė kanapių produktus. Įeidami į festivalį visi gavo neišpūstą buteliuką su užsukamu dangteliu, juodos spalvos. Jis buvo skirtas tam, kad į jį mesti nuorūkas. Festivalio metu ant stalo tokių buteliukų buvo daug. Išvykdamas nusprendė paimti vieną tokį buteliuką savo dukrai, nes ji mėgsta tokius visokius buteliukus. Nuo bendro stalo paėmė vieną buteliuką ir jo neatidarinėjo, iš karto įsidėjo sau į kosmetinę ir apie jį visai pamiršo. Ruošiantis kelionei paėmė kosmetinę su vaistais ir kitais daiktais, kurioje buvo tas buteliukas, ir įsidėjo į kuprinę. Kai patikrinimo metu rado buteliuką ir jame augalinės kilmės medžiagą, jis labai nustebo, apie tai nieko nežinojo. Kas įdėjo augalinės kilmės medžiagą į buteliuką, jis nežino, spėja kad tai įvyko festivalio metu. Pirmą kartą „žolę“ parūkė studijų metais. Du pastaruosius metus rūko tik tam tikromis progomis, rečiau negu kartą į mėnesį. Gyvendamas Berlyne „žolytę“ užsakydavo per programėlę „(duomenys neskelbtini)“, o būnant Lietuvoje jam pirkti neteko. Būnant festivalyje pavaišino „žolyte“ pažįstami, kurių duomenų nežino (1 t., b. l. 58–60). Apklaustas papildomai pakartojo, kad jis tą neišpūstą buteliuką paėmė festivalio metu nuo bendro stalo, nežinodamas, kad ten yra narkotinė medžiaga. Niekam pinigų už ją nemokėjo ir nežino, kam ji priklauso. Apie tai, kad įdėjo minėtą buteliuką į savo kosmetinę, visiškai pamiršo. Daugiau niekur nekeliavo. Ruošdamasis kelionei į Vokietiją, kosmetinės netikrino, tiesiog sudėjo visus reikiamus daiktus į kuprinę, tarp jų ir kosmetinę (1 t., b. l. 87–90). Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje G. L. laikėsi savo ankstesnių parodymų, papildomai pažymėjo, kad būtų kvaila transportuoti mažą narkotinių medžiagų kiekį į užsienio valstybę, kur ant kiekvieno kampo galima nusipirkti kanapių. Tai, kas įvyko, yra tiesiog žioplumas. Nebuvo jo noro kažką transportuoti. Labai kvaila tokiais dalykais rizikuoti, kai jį suėmė prie mažamečių vaikų ir žmonos. Lietuvoje nėra pirkęs kanapių, o Vokietijoje ir namie turėdavo. Festivalyje yra dideli namukai, kur gyvena daug žmonių. Tie buteliukai skirti mesti nuorūkas. Nors jis pats nerūko, pasiėmė tą buteliuką ir įsimetė į kosmetinę. Buteliukai yra nepermatomi ir nesimato, kas yra viduje. Taip pat nepajusi, kad jis yra pilnas. Jis jo net neatsuko. Vaistai yra pastoviai laikomi kosmetinėje. Kadangi pakankamai nemažai keliauja, tai turi skyrelį, kur laiko vaistus nuo visko, kad kiekvieną kartą nereikėtų dėtis. Jis gydytojas ir šeimoje pareiga su vaistais yra jam skirta. Kosmetinės nebuvo atidaręs po festivalio, nes niekur nekeliavo. Dukra gyveno su juo. Būtų prisiminęs, tai būtų ištraukęs tą buteliuką, bet po savaitgalio pamiršo. Nors žolė turi specifinį kvapą, bet buteliukas yra sandarus ir neužuodi to kvapo (2 t., b. l. 13–14).

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad sprendimą išteisinti G. L., nenustačius jo veiksmuose tiesioginės tyčios, teismas motyvavo: visų pirma, minėtais G. L. parodymais, jog jis festivalyje, nežinodamas, kas yra viduje, paėmė neišpūstą nepermatomą užsukamą buteliuką, skirtą nuorūkoms laikyti, kurie (buteliukai) buvo dalinami visiems festivalio dalyviams, šį buteliuką įsidėjo į kosmetinę norėdamas atiduoti jį dukrai, tačiau apie tai pamiršo; antra, G. L. charakterizuojančiais duomenimis, t. y. kad jis yra aukštojo išsilavinimo, medikas, dirbantis užsienio įmonėje, vedęs ir turintis du mažamečius vaikus, neturintis priklausomybės ligų; trečia, tuo, kad Vokietijoje, į kurią G. L. ketino išskristi, požiūris į kanapes yra daug liberalesnis (nuo 2024 m. balandžio 1 d. jos netgi legalizuotos), todėl, esant poreikiui, jas ten galima lengvai įsigyti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino G. L. parodymus, tokiu būdu nukrypo nuo paties teismo nurodytos šios kategorijos baudžiamosiose bylose aktualios teismų praktikos, kuria vadovaujantis kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal bylos faktines aplinkybes: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, jų rūšį, kainą, paruoštų vartoti dozių skaičių, jų pakuotes (dydį, svorį), duomenis apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastas priemones (svarstykles ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad G. L. parodymai apie aplinkybes, kuriomis jis įsigijo buteliuką nežinodamas jame buvus narkotinių medžiagų, yra abejotini, todėl vertintini kritiškai. Neįtikinama laikytina G. L. nurodyta aplinkybė, kad festivalyje kažkas įdėjo narkotinę medžiagą – kanapes į buteliuką, G. L. teigimu, skirtą nuorūkoms laikyti, ir tą buteliuką padėjo prie kitų buteliukų. Dar labiau neįtikinama laikytina aplinkybė, kad šį buteliuką, nepatikrinęs jo turinio, paėmė būtent G. L., kuris, jo paties teigimu, festivalyje vartojo kanapes, kuriomis jį pavaišino pažįstami asmenys, o anksčiau jas pavartodavo ir gyvendamas Vokietijoje. Neįtikinama laikytina ir aplinkybė, kad G. L. manė, jog buteliukas yra tuščias. Liudytoja L. B. (Vilniaus teritorinės muitinės Oro uosto vyresnioji inspektorė), kuri tikrino buteliuko turinį, parodė, kad nors nesimatė buteliuko vidaus ir nebuvo garso, tačiau buvo įtarimas, kad kažkas yra viduje. Teisėjų kolegijai pagrįstų abejonių kelia ir G. L. paaiškinimai, kad tokio tipo buteliukai buvo dalinami visiems festivalio dalyviams nuorūkoms mesti, dėl to jam nekilo įtarimų. Bylos duomenimis, aptariamas indas pagamintas iš plastiko ir savo forma primena neišpūstą paprastą plastikinį butelį su užsukamu kamščiu, todėl akivaizdu, kad jis negali būti naudojamas cigarečių nuorūkoms laikyti, nes egzistuoja pakankamai reali rizika, kad plastikas gali išsilydyti nuo netinkamai užgesintų nuorūkų. Vertinant minėtus G. L. parodymus, atkreiptinas dėmesys ir į jo nurodytus motyvus, kodėl jis paėmė šį buteliuką, ir byloje nustatytas aplinkybes, kaip jis elgėsi su buteliuku nuo jo paėmimo iki sulaikymo oro uoste. G. L. paaiškino, kad buteliuką paėmė norėdamas jį atiduoti dukrai, kuriai įdomūs tokie dalykai, tačiau apie jį pamiršo. Šie G. L. motyvai nėra įtikinami ne tik dėl prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad jis taip ir neatidavė buteliuko dukrai, tačiau ir dėl to, jog jis norėjo dukrai atiduoti, kaip pats teigia, būtent cigarečių nuorūkoms skirtą buteliuką, šio buteliuko paėmimo metu net nepatikrindamas, ar jame tikrai nėra nuorūkų. Jeigu namelyje ant stalo buvo daug tokių butelių, skirtų nuorūkoms laikyti, akivaizdu, kad pasirinkdamas vieną iš jų ir ketindamas jį atiduoti vaikui, bet kuris tėvas tikrai jį atsuktų ir įsitikintų, jog jame nėra nuorūkų. Šios aptartos aplinkybės tik sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, kad G. L., turint omeny jo patirtį vartojant kanapes ir jų vartojimo festivalio metu faktą, tikrai žinojo, jog buteliuko viduje yra būtent kanapės, todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra abejonių, kad G. L. veiksmuose, įsigyjant festivalyje šias narkotines medžiagas, vėliau jas laikant savo gyvenamojoje vietoje ir gabenant per Lietuvos valstybės sieną, yra tiesioginė tyčia.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyti motyvai, kad byloje nėra duomenų apie G. L. turimas priklausomybės ligas, iš kurių (motyvų) galima suprasti, jog jam nėra poreikio vartoti narkotines medžiagas, paneigiami paties G. L. pripažinimu, kad jis gyvendamas Vokietijoje vartodavo kanapes, tą darė ir persikėlęs gyventi į Lietuvą, t. y. festivalio metu. Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos G. L. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, susijusios su jo išsilavinimu, darbo pobūdžiu, šeimine padėtimi, labiau aktualios parenkant jam bausmės rūšį ir dydį, o ne sprendžiant dėl tiesioginės tyčios (ne)buvimo jo veiksmuose. Prokurorė yra teisi teigdama, kad skundžiamo nuosprendžio motyvai apie kanapių legalizavimą Vokietijoje neturi įtakos sprendžiant G. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad minėti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, sugretinus juos tarpusavyje ir vertinant jų visumą, sudaro pagrindą konstatuoti, kad G. L. pareikštas kaltinimas dėl 1,4920 g kanapių įsigijimo ir pasikėsinimo jas kontrabandos būdu gabenti per Lietuvos valstybės sieną pasitvirtino, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, dėl šios dalies priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija nustato, kad G. L. nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 13 d. festivalyje „(duomenys neskelbtini)“, vykusiame Trakų rajone, Lietuvoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą I-ąjį sąrašą įtrauktą narkotinę medžiagą – nedidelį kiekį 1,4920 g kanapių (antžeminių dalių), kurioje veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,4%, ją atsivežė ir iki 2023 m. spalio 28 d. 9.00 val. laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), iš kurio 2023 m. spalio 28 d. apie 9.00 val. paėmęs šią narkotinę medžiagą, 2023 m. spalio 28 d. apie 10.00 val. atsivežė su savimi į Vilniaus oro uostą Vilniuje, Rodūnios kel. 10A, iš kurio jis, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, į Vokietijos Federacinę Respubliką reisu FR1571 Vilnius (Lietuva) – Berlynas (Vokietija) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kėsinosi ją gabenti rankiniame bagaže, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes 2023 m. spalio 28 d. apie 10.00 val. Vilniaus oro uoste Vilniuje, Rodūnios kel. 10, 1,4920 g kanapių (antžeminių dalių) buvo surastos ir paimtos keleivių bei jų rankinio bagažo patikrinimo metu aviacinio saugumo darbuotojų. Šie G. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260¹ straipsnio 1 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas G. L. sutuoktinės E. L. prašymas perduoti sutuoktinį jos atsakomybei pagal laidavimą, taip pat G. L. gynėjo prašymas atleisti G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t. b. l. 134–136). BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nes G. L. nepripažino kaltės, todėl šis institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas ir G. L. už jo padarytas nusikalstamas veikas turi būti paskirta bausmė.

Teismas, skirdamas bausmę G. L., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 ir 61 straipsniuose, t. y. į tai, kad padarytos dvi tyčinės (tiesiogine tyčia) nusikalstamos veikos, kurių viena yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – nesunkus nusikaltimas, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, viena veika baigta, o kita – nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į G. L. teigiamai charakterizuojančius duomenis. Jis turi medicinos magistro laipsnį ir gydytojo kvalifikaciją, dirbantis, tobulinantis savo kvalifikaciją, darbdavių teigiamai charakterizuojamas (1 t., b. l. 113, 159–181), neteistas ir nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 114–116), vedęs ir augina du mažamečius vaikus (1 t., b. l. 142–145).

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. L. už BK 259 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 260¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtinos baudos, jų dydžius nustatant artimus BK 47 straipsnyje numatytiems minimaliems baudos dydžiams už baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą. Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Iš bylos duomenų matyti, kad G. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. spalio 28 d. 10.00 val. iki 2023 m. spalio 28 d. 15.55 val. (1 t., b. l. 44–47, 61–62), todėl šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu G. L. paskirta kardomoji priemonė – 4000 Eur užstatas, kuris 2023 m. lapkričio 21 d. įmokėtas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą (1 t., b. l. 100, 103–107). Skundžiamu nuosprendžiu šią kardomąją priemonę nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti ir pinigus grąžinti G. L.. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo, pripažinus G. L. kaltu ir nuosprendžiui įsiteisėjus, užstatą nukreipti nuosprendžiui vykdyti. Pažymėtina, kad pagal BPK 133 straipsnio 7 dalį, kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui ir tik užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Kadangi byloje nėra duomenų apie G. L. sutikimą jo sumokėtą užstato sumą panaudoti paskirtai baudai sumokėti, šis prokurorės prašymas netenkinamas, paliekant skundžiamo nuosprendžio dalį dėl užstato grąžinimo G. L..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Tenkinti iš dalies Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aurelijos Gališanskytės apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria G. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260¹ straipsnio 1 dalį, bei dėl šios dalies priimti naują nuosprendį.

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL dydžio baudą.

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 260¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 70 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir G. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 70 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į šią bausmę įskaityti G. L. laikiname sulaikyme nuo 2023 m. spalio 28 d. 10.00 val. iki 2023 m. spalio 28 d. 15.55 val. išbūtą laiką (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 68 MGL (3400 (trys tūkstančiai keturi šimtai) Eur).

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.