- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-446-116-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-02027-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Gražvydas Poškus, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- S. S.
- Advokatai
- Ričardas Ralys
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį areštu 21 (dvidešimt vienai) parai.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jai paskirta bausmė – areštas 14 (keturiolikai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. nuteista už tai, kad 2013 m. spalio 28 d. apie 18.32 val., iš parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės pagrobė svetimą, UAB „Norfos mažmena“ priklausantį turtą: butelį brendžio „Cardinal mendoza“, kurio vertė 149 Lt, ir butelį brendžio „Torres“, kurio vertė 34,39 Lt, iš viso pagrobė 183,39 Lt vertės svetimą turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji S. S. prašo paskirti jai švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Skunde apeliantė nurodo, kad ji savo kaltę pripažino visiškai, padarytos žalos neatlygino, pavogtus alkoholio butelius pardavė, o gautus pinigus išleido maistui ir cigaretėms. Teigia, kad nusikalstamą veiką ji padarė dėl sunkios situacijos šeimoje ir dėl finansinių problemų. Taip pat nurodo, kad jos mama susirgo insultu ir ji savo mama rūpinasi, be to, augina vaiką, prižiūri seną žmogų. Nuteistosios teigimu, apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tik tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ji prižiūri neįgalia tapusią motiną G. Č., gim. 1969 m. birželio 9 d., ir augina mažametę dukrą S. S., gim. 2010 m. sausio 22 d. Taip pat apeliantė teigia, kad ji šiuo metu tvarkosi dokumentus dėl mamos globos. Mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus ir paskirti jai švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. S. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis), nusikalto anksčiau būdama teista, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišnykus teistumui, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyviste (o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė), yra bausta administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (38, 41-44 b. l.), yra įrašyta į policijos profilaktinę apskaitą (38 b. l.), nedirba (39 b. l.). Kadangi S. S. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltusi, teismas šią aplinkybę pripažino pastarosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai S. S. bus pasiekti paskyrus pastarajai už padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantei už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė – areštas 21 parai, yra mažesnė negu šios bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkis (šios bausmės vidurkis – 27, 5 paros), taigi, nėra per griežta. Teismas taip pat pagrįstai vadovavosi BK 64¹ straipsniu ir S. S. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, apeliantė padarė 2013 m. spalio 28 d., t. y. iki Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio priėmimo (29-30 b. l.), teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais S. S. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklėmis, visiško bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 65 straipsnis). Galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta. Įvertinęs tai, kad S. S. anksčiau buvo teista, naują nusikalstamą veiką ji padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti nuteistajai BK 75 straipsnį ir jai paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu apeliantei buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, to paties teismo 2013 m. birželio 4 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, tačiau tai teigiamo poveikio nuteistajai nepadarė, ji toliau pažeidinėjo įstatymus – 2014 m. vasario 26 d. ir 2014 m. balandžio 15 d. S. S. Šiaulių apylinkės teismas vėl priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius.
Kaip jau minėta, apeliantė skundu prašė taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti jai švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Šį savo prašymą motyvavo tuo, kad ji prižiūri neįgalia tapusią motiną ir augina mažametę dukrą.
Pažymima, kad BK 62 straipsnio 1 dalis taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad yra nustatyta viena nuteistosios S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau kitų BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų nėra. Nors S. S. nurodė, kad ji prižiūri neįgalia tapusią motiną ir išlaiko mažametę dukrą, šiuos teiginius patvirtinančių duomenų byloje nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra įstatymo pagrindo apeliantės atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Kartu pažymima, jog tai, kad nuteistoji pablogino savo ir artimųjų padėtį, yra jos pačios netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių rezultatas. Kitų apeliantės nurodytų aplinkybių, kad nusikalstamą veiką ji padarė dėl sunkios situacijos šeimoje ir dėl finansinių problemų, bylos duomenys taipogi nepatvirtina, o S. S. argumentai, kad ji padarytos žalos neatlygino, pavogtus alkoholio butelius pardavė, o gautus pinigus išleido maistui ir cigaretėms, negali pateisinti pastarosios nusikalstamo elgesio ir negali būti laikomi aplinkybėmis, mažinančiomis padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininkės asmenybės pavojingumą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistosios S. S. apeliacinį skundą.