- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-22-252/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09363-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- Z. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14388-1099/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Neris“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Z. V. 374,37 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas - 15 Eur žyminio mokesčio ir 2,64 Eur už duomenų iš Nekilnojamojo turto registro gavimą.
2. Nurodė, kad teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4.84 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka priimto (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurio galiojimas pratęstas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu (buvusi UAB „Žirmūnų būstas“) bei (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ kurio galiojimas pratęstas papildomai (duomenys neskelbtini) įsakymo pagrindu (buvusi UAB „Antakalnio būstas“).
3. (duomenys neskelbtini) buvo baigta UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Antakalnio būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Antakalnio būstas“ buvo prijungta prie UAB „Žirmūnų būstas“. UAB „Antakalnio būstas“ turtas, teisės ir pareigos perduotos UAB „Žirmūnų būstas“, kuri po reorganizacijos veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Neris“ pavadinimu.
4. Pažymėjo, kad atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Jos įsiskolinimas už (duomenys neskelbtini) laikotarpiu priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, yra 374,37 Eur.
5. Mano, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuluotą praktiką, nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-07-12 sprendimu UAB „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 226,74 Eur skolos, 17,94 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (244,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 403 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teisėmis priklauso 63,94 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl konstatavo, kad jai, kaip šio buto savininkei, pagrįstai buvo skaičiuojami administravimo mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas proporcingai faktiškai turimam plotui.
8. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentą, kad ji jokios sutarties su ieškove (ar jos pirmtake) nėra sudariusi, nes, kaip minėta, atsakovės pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę kyla iš įstatymo. Pažymėjo, kad ši išvada atsakovei buvo jau ne kartą išaiškinta ir įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose.
9. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje nurodytos išlaidos atitinka į bylą pateiktose sąskaitose (kiekvieno mėnesio) nurodytas sumas. Teismas nustatė, kad administravimo mokestis buvo apskaičiuojamas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, patvirtintu administravimo mokesčio dydžiu ir atitinkamai atsakovei tenkantis administravimo mokestis sudaro 2,78 Eur/mėn., todėl ieškovės reikalaujama priteisti 36,14 Eur skola už administravimą laikytina pagrįsta ir priteistina iš atsakovės.
10. Įvertinęs, kad mokestis už kaupiamąsias lėšas apskaičiuotas pagal Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašą, ir sudaro 0,03 Eur/kv. m; atitinkamai atsakovei tenkanti mokėti kaupiamųjų lėšų dalis (neįskaitant lifto amortizacijos) sudaro 1,92 Eur/mėn., o prie kaupiamųjų lėšų skolų valdymo ataskaitoje buvo pridėtas ir mokestis už lifto amortizaciją – 2,55 Eur/mėn., teismas sprendė, kad reikalavimas dėl 58,11 Eur kaupiamųjų išlaidų (į kurias patenka ir mokestis už lifto amortizaciją) laikytinas pagrįstu.
11. Teismas įvertinęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalius techninės priežiūros tarifus ir nagrinėjamu atveju ieškovės taikytą/skaičiuotą tarifą ginčo namui (0,0390 be PVM; su PVM – 0,0472 Eur/kv. m), darė išvadą, kad ieškovės skaičiuotas techninės priežiūros tarifas viršija nustatytus Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalius techninės priežiūros tarifus. Todėl sprendė, kad ginčo namui taikytinas 0,0225 (su PVM) Eur/kv. m tarifas, kuris taikytinas apskaičiuojant atsakovei tenkančio įsiskolinimo dydį už techninės priežiūros paslaugas. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 18,70 Eur (0,0225 Eur/kv. m x 63,94 kv. m x 13 mėn.) skolos už ginčo daugiabučio namo nuolatinę techninę priežiūrą.
12. Dėl mokesčio už šilumos ūkio priežiūrą, teismas pasisakė, kad jis apskaičiuotas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ pakeitimo“; ir su UAB „Mano Būsto priežiūra“ (duomenys neskelbtini) sudarytos Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, kurios priede nurodytas ir sutartas tarifas – 0,0556 Eur (be PVM)/kv. Teismas vertino, kad atsakovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas mokestis buvo skaičiuotas netinkamai.
13. Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės patvirtintuose Pavyzdiniuose administravimo nuostatuose įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisė sudaryti sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu. Taigi namo administratorei nedraudžiama sudaryti atskirų sutarčių su trečiaisiais asmenimis dėl tam tikrų paslaugų teikimo, todėl argumentus, jog ieškovė neturėjo/neturi teisės sudaryti sutarčių su trečiaisiais asmenimis (net ir susijusiais) dėl ginčo namui teikiamų paslaugų, teismas laikė nepagrįstais ir iš atsakovės priteisė 56,03 Eur šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros mokesčio skolos.
14. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus, kad šilumos punktas priklauso ne namo gyventojams. Teismo vertinimu, tai yra bendro naudojimo patalpa, kuri atitinkamai priklauso namo butų/patalpų savininkams, o jos priežiūrą vykdo namo administratorius arba kitas pasirinktas asmuo.
15. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 99,75 Eur skolos priteisimo už teritorijų ir laiptinių valymą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
16. Mokestis už lifto priežiūrą (0,0449 (be PVM) Eur/kv. m / mėn.) apskaičiuotas remiantis į bylą tarp ieškovės ir UAB „Baltijos liftai“ (duomenys neskelbtini) liftų/o techninės priežiūros ir saugaus naudojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Baltijos liftai“ įsipareigojo teikti ir ginčo namui lifto priežiūros paslaugas, o sutarties priede nurodytas 84,88 Eur mėnesinis mokestis. Todėl sprendė, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 45,99 Eur skolos už lifto priežiūrą.
17. Teismas išanalizavęs bylos duomenis darė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti, jog ieškovės nurodomi remonto darbai/paslaugos buvo atlikti inžinerinėse sistemose, kurios yra bendroji dalinė daugiabučio namo bendraturčių nuosavybė; be to, jie/jos susiję/-usios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl patirtos ieškovės išlaidos pagrįstai padalintos proporcingai visiems ginčo namo savininkams. Atitinkamai iš atsakovės ieškovei priteisė 3,90 Eur skolos už kitus darbus ir 7,87 Eur remonto, keitimo, montavimo išlaidas.
18. Teismas vertino, kad ieškovė pagrįstai paskaičiavo atsakovei ir palūkanas, atsakovei laiku neapmokėjus jai paskaičiuotų mokesčių sąskaitose nurodytais terminais, tačiau sumažinus prašomą priteisti sumą, atitinkamai proporcingai ir sumažintinos prašomos priteisti palūkanos. Taip pat teismas darė išvadą, kad reikalavimą dėl procesinių palūkanų nuo priteistos sumos yra pagrindas tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Iš atsakovės apeliacinio skundo ir teismo nustatytų šio dokumento trūkumų šalinimo dokumentų turinio galima spręsti, kad ji prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-15 sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
20. Mano, kad byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
21. Nurodo, kad pagal teisinį reglamentavimą be sutarties teikti bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui paslaugas ar prekes, bei reikalauti už tai atlygio negalima. Ieškovė negali sudaryti su ja sutarties, nes yra išbraukta iš ginčo namo administratoriaus sąrašų.
22. Ieškinys pateiktas per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (EPP), atsakovei pateiktame pranešime dėl atsiliepimo pateikimo ieškinio kopijoje nėra registracijos datos, ji nėra patvirtinta teisėjo parašu, nėra gautas šio dokumento originalas. Dokumente nurodyta, kad jis pasirašytas elektroniniu parašu, bet parašo nėra, ar kokio antspaudo, kad jis pasirašytas. Dėl ko atsakovė neturėjo galimybės apsiginti teisme. G. S. neturėjo teisės pasirašyti ieškinio, nes ji nėra ieškovės darbuotoja. Apeliantė kritikuoja šios atstovės pateiktą mokymosi įstaigos diplomo atitikimą reikalavimams dėl autentiškumo.
23. G. S. pasirašytas įgaliojimas ne ant ieškovės blanko. Be to, atsakovei atsiųstame voke buvę priedai suklastoti, jai neaiški jų paskirtis, neįregistruotų teismo procesinių dokumentų registruose. Neduodant originalių dokumentų susipažinimui, atsakovė neturėjo galimybės apsiginti teisme.
24. Nurodo, kad parengiamajame teismo posėdyje grubiai pažeidžiant reikalavimus buvo priimti ieškovės atstovo pateikti neužregistruoti 52 lapai dokumentų. Ji buvo verčiama su jais susipažinti pusvalandžio bėgyje, kas yra neįmanoma. Apeliantė dėsto nuomonę, apie galimą bylą nagrinėjusio teisėjo suinteresuotumą. Iš ieškovės nebuvo išreikalauti atsakovės prašomi dokumentai. Ji buvo įkalbinėjama pratęsti nagrinėti bylą iš esmės, kas, apeliantės nuomone, neteisinga, kadangi visuose atneštuose „dokumentuose“ nebuvo jos pavardės, išskyrus Advokatų profesinės bendrijos PVM sąskaitą-faktūrą.
25. Mano, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės atitinkamų sumų. (duomenys neskelbtini) ji prašė įvardinti dokumentu kas yra ieškovė, tačiau tai nebuvo padaryta. Pažymi, kad teismas vyko be įrodančių dokumentų, ieškovė reikalavimus įrodinėjo žodžiu, o atsakovės prašomi dokumentai ieškovės nebuvo pristatyti.
26. Apeliantei kyla neaiškumų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
27. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
28. Nurodo, kad apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, nes atsakovė per teismo nustatytą terminą nepašalino apeliacinio skundo trūkumų. Atsakovės (duomenys neskelbtini) pateiktas teismui dokumentas neatitinka atskirajam skundui keliamų formos ir turinio reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismo (duomenys neskelbtini) neskundžiama nutartis, kuria teismas panaikino savo (duomenys neskelbtini) nutartį, kuria atsakovės apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, bei atsakovės apeliacinį skundą (su jo patikslinimais) priėmė, atnaujino atsakovei terminą apeliacinio skundo trūkumų šalinimui, laikytina neteisėta ir nepagrįsta.
29. Mano, kad atsakovės po bylos išnagrinėjimo pateikti dokumentai neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, o atsakovei ne kartą buvo siūloma pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba.
30. Nagrinėjamu atveju atsakovė, tikėtina dėl specialiųjų žinių stokos, netinkamai aiškina ir interpretuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek šis įsakymas, tiek byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovė yra ginčo daugiabučio bendrojo naudojimo objektų administratore.
31. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad į bylą pateikti neregistruoti dokumentai. Byla yra elektroninė, visi ieškovės teikti dokumentai buvo teikiami per elektroninių paslaugų portalą (EPP). Parengiamojo posėdžio metu teismas buvo sudaręs galimybę susipažinti su pateiktais papildomais dokumentais, bet atsižvelgiant į jų apimtį buvo paskirtas kitas posėdis ir sudaryta galimybė atsakovei tinkamai susipažinti su byloje esančiais įrodymais.
32. Mano, kad ginčijamame sprendime teismas aiškiai ir detaliai pagrindė kiekvieną priteistą sumą, todėl atsakovės teiginiai, neva byla buvo išspręsta tik žodiniais paaiškinimais laikytini nepagrįstais.
33. Liftas, nepriklausomai nuo to, ar juo naudojasi visi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, yra statinio inžinerinės sistemos dalis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis). Bendrosios pastato inžinerinės sistemos, kurios yra viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 62 dalis), yra pastato bendrojo naudojimo objektai, priklausantys daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos apskrities pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
34. Pabrėžia, kad atsakovei pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę buvo jau ne kartą išaiškinta ir įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose.
Šalies argumentai
35. Dėl apeliaciniame skunde keliamo klausimo, susijusio su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nurodo, kad teismui buvo pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), darbų detalizacija ir apmokėjimą patvirtinantis dokumentas. Teismas šiuos įrodymus priėmė ir pripažino tinkamais. Teismui taip pat buvo pateikta PVM sąskaita faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už pasirengimą ir dalyvavimą antrajame teismo posėdyje bei apmokėjimą patvirtinantis dokumentas. Tačiau, dėl techninės problemos buhalterinė programa nesugeneravo darbų detalizacijos. EPP sistemoje teismas rezoliucija nurodė, kad minėtos sąskaitos priėmimo klausimas bus sprendžiamas teismo posėdyje. Teismo posėdyje ieškovės atstovui paaiškinus už ką teikiama sąskaita, teismui jokių abejonių dėl išlaidų pagrįstumo nekilo, ir minimi dokumentai buvo prijungti prie bylos.
36. Pažymi, kad atsakovės apeliacinio skundo motyvai arba nesusiję su bylos dalyku, arba yra visiškai subjektyvūs vertinimai visiškai nepagrįsti teisės normomis ir atitinkamais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.
38. Apeliantė prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau jokie argumentai dėl šio prašymo nėra pateikiami. Teismas nenustatė pagrindo tenkinti šio prašymo. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir apeliantei buvo suteikta teisė pasisakyti ir teikti įrodymus. Visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, ji turėjo galimybę išdėstyti ir savo apeliaciniame skunde. Todėl teismas šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka ir, nepriklausomai nuo teismo posėdžio formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarka), bylą nagrinėja iš esmės, t.y. taip, kaip įstatymas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (apimtis).
39. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų priimant atsakovės apeliacinį skundą.
40. Elektroninių paslaugų teikimą, procesinių dokumentų pateikimą teismams ir jų įteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 (2015-07-07 įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) patvirtintas „Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punkte numatyta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. EPP sistema. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015-09-17 įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės (toliau – Taisyklės).
41. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovė nėra EPP sistemos vartotoja ir šios konkrečios bylos duomenys sistemoje nepatvirtina, kad ji galėjo matyti civilinės bylos medžiagą, tai yra jai buvo nustatytas bylos matomumas. Visi procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami paštu. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas nustatė apeliacinio skundo trūkumus ir įpareigojo atsakovę per 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos šiuos trūkumus pašalinti. Atsakovei nutartis įteikta (duomenys neskelbtini), t.y. atsakovė trūkumus šalinti turėjo teisę iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai. Atsakovės raštas dėl trūkumų pašalimo gautas (duomenys neskelbtini). Ji be kita ko nurodė, kad nesutinka su teismo vertinimu dėl tokio skundo apmokestinimu žyminiu mokesčiu. Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi, t.y. nesuėjus trūkumų šalinimo terminui nutarė atsakovės apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui ir išaiškino, kad nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Atsakovei nutartis įteikta (duomenys neskelbtini). Atsakovė sumokėjusi žyminį mokestį, t.y. dar nesuėjus šios nutarties apskundimo terminui (duomenys neskelbtini) pateikė ir prašymą pirmosios instancijos teismui pakartotinai išsakydama motyvus dėl nepagrįsto apeliacinio skundo apmokestinimo žyminiu mokesčiu. Nors atsakovė šio teikiamo procesinio dokumento neįvardijo atskiruoju skundu, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokį dokumentą pagal jo turinį galima laikyti atskiruoju skundu. Priešingai nei vertina ieškovė, aplinkybė, kad atsakovė nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko, ir jos teikiamų procesinių dokumentų formalaus pobūdžio netikslumai, visgi neturėtų riboti procesinių teisių realizavimo. Atžymos apie dokumentų atsakovei įteikimą patvirtina, kad ji ieškovės minimus procesinius dokumentus, siekdama realizuoti savo teisę į apeliaciją pateikė savalaikiai, tad ieškovės nurodomų apeliacinio proceso nutraukimo pagrindų nenustatyta.
42. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad šia imperatyvia nuostata, be kita ko, užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas, atsižvelgiant į rašytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-260-823/2018). Priešingas teisės aktų aiškinimas pažeistų šalių procesinių teisių lygiateisiškumo principą ir neatitiktų sąžiningumo bei teisingumo kriterijų, nes priėmus papildomą/patikslintą apeliacinį skundą, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę pateikti į jį atsiliepimą (CPK 318 straipsnis), dėl to civilinis procesas teisme užtruktų neribotą laiką, taip pažeidžiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis).
43. Todėl dėl (duomenys neskelbtini) atsakovės procesiniame dokumente, įvardytame kaip „Prašymas į nutartį (duomenys neskelbtini)“ išsakytų argumentų, dėl būtinybės remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu administracinėje byloje (duomenys neskelbtini), nepasisakytina, nes šis dokumentas vertintinas kaip atskirasis skundas, kuris beje pateiktas pasibaigus įstatyme nustatytam terminui apeliaciniam skundui paduoti.
44. CPK 175¹ straipsnio 2 dalis suteikia teisę proceso dalyviams dokumentus teikti elektronine forma, naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis. Šiuo atveju, ieškovė ieškinį teikė būtent per EPP. Tokiu būdu teismui gavus ieškinį yra užvedama elektroninė byla, ir atskira „popierinė“ byla neformuojama.
45. Priešingai nei dėsto atsakovė savo apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, nenustatė jokių procesinės teisės pažeidimų, susijusių su elektroninės bylos užvedimu, dokumentų išsiuntimu apeliantei.
46. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Šiuo atveju spręsti, kad ieškinį ir kitus dokumentus pateikę ieškovės atstovai jų nėra pasirašę, ar nėra įgalioti pasirašyti nėra pagrindo. Pirma, elektroninio parašo identifikacinio numerio atžymos elektroninės bylos kortelėse patvirtina, kad pateikti dokumentai pasirašyti tinkamai, todėl teismo priimti pagrįstai. Atmestini kaip deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo ieškovės atstovavimo. Ieškinį teikusi G. S. veikė ieškovės vadovo pasirašyto įgaliojimo pagrindu ir atitikdama CPK 56 straipsnio, reglamentuojančio atstovavimo klausimus, įskaitant ir juridinių asmenų atstovams keliamus, reikalavimus (CPK 56 straipsnio 2 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismui, nekilo jokių abejonių dėl šios atstovės pateikto diplomo autentiškumo, todėl spręsti, kad ieškovė įgaliojo jos interesus atstovauti aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturinčio asmens, nėra pagrindo.
47. Teismas taip pat laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad ieškinio priedai - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir mokesčių suvestinė nepasirašyti, ir yra suklastoti. Pirmiau aptarti duomenys dėl elektroninių ryšių priemonėmis teikiamų procesinių dokumentų ir jų priedų pasirašymo, paneigia tokią apeliaciniame skunde dėstomą poziciją. Kita vertus, apeliantė nenurodo kokie konkrečiai juose nurodomi duomenys neatitinka tikrovės ir esamos faktinės situacijos.
48. Ieškovės atstovė papildomus dokumentus vėl gi elektroninių ryšių priemonėmis prieš parengiamąjį posėdį, vykusį (duomenys neskelbtini), pateikė jo išvakarėse, o tiksliau, kaip matyti iš EPP atžymų apie jų pasirašymą ir pateikimą (duomenys neskelbtini). Ieškovė tokiu būdu pasinaudojo viena iš procesinių teisių – teikti įrodymus. Tai, kad dokumentų rašytinės kopijos parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pateiktos atsakovei, kuri nėra prisijungusi prie EPP ir jai pasiūlyta su šiais dokumentais susipažinti ir pasisakyti dėl jų prijungimo prie bylos, priešingai nei vertina apeliantė nėra procesinės teisės pažeidimas.
49. Apeliantės argumentai, kad bylą nagrinėjęs teisėjas ją vertė susipažinti su šiais dokumentais per pusvalandį yra nepagrįsti. Iš parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo ir vėlesnės proceso eigos, galima spręsti, kad atsakovei buvo įteiktos rašytinės dokumentų kopijos ir sudaryta galimybė suformuoti savo poziciją bei atsikirsti, numatant kitą parengiamojo posėdžio datą po pakankamai ilgo termino, t.y. (duomenys neskelbtini). Teisėjo išsakytas siūlymas atsakovei per pusvalandį susipažinti su dokumentais ir išsakyti savo nuomonę dėl jų prijungimo, nepatvirtina apeliantės teiginių dėl galimų proceso pažeidimų, ir jos, kaip ginčo šalies, teisių nepaisymo.
50. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė apeliacinio skundo trūkumą dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo CPK 83 straipsnio prasme. Norėdama pasinaudoti procesine teise, įtvirtina šio straipsnio 3 dalyje dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, apeliantė turėjo teikti tokio pobūdžio prašymą ir atitinkamus įrodymus dėl prastos turtinės padėties. Nagrinėjamu atveju, toks prašymas apeliantės teikiamuose procesiniuose dokumentuose nebuvo suformuotas.
51. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
52. Apeliantė su savo procesiniais dokumentais apeliaciniame procese teikia naujus įrodymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Žirmūnų būstas“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore, valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (duomenys neskelbtini) išrašą ir pranešimo Lietuvos Respublikos prezidentui kopiją.
53. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas ieškovės su kitais dokumentais, jis yra civilinės bylos dalis, todėl jo pakartotinis priėmimas būtų perteklinis. (duomenys neskelbtini) pranešimo prezidentui kopijos prijungimo ir sąsajų su šios konkrečios bylos nagrinėjimo dalyku apeliantė neargumentavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio pranešimo prijungti prie civilinės bylos, kaip nepatvirtinančio jokių nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių, pagrindo nėra.
54. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės po ginčijamo procesinio sprendimo priėmimo ((duomenys neskelbtini)) gautas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas aktualiu laikotarpiu patvirtina reikšmingą ginčui aplinkybę, kad ieškovė yra ginčo gyvenamojo namo administratorė. Teismo vertinimu, šis dokumentas yra reikšmingas teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šalys dėl jų priėmimo turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos, todėl yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimti jį.
55. Toliau pasisakytina dėl ginčo esmės. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teisėmis priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė reikalavimą dėl skolos grindė jos, kaip ginčo daugiabučio administratorės statusą patvirtinančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir šią aplinkybę išviešinusiu Nekilnojamojo turto registro išrašu. Kad ši aplinkybė nėra pasikeitusi patvirtina ir atsakovės į bylą su apeliaciniu skundu pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (duomenys neskelbtini) išrašas, patvirtinantis, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) namo administratore paskirta minėto įsakymo pagrindu 5 metų laikotarpiui.
56. Iš apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad apeliantė mano, jog ieškovė apskritai nėra jos namą administruojanti įmonė ir neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovę. Su tokiais argumentais apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutikti neturi pagrindo. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2 punktu pakeistas iki tol galiojęs administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB Žirmūnų būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintas šios bendrovės administruojančių daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas ir šio įsakymo 1 punktu UAB „Žirmūnų būstas“ paskirta penkeriems metams nuo įsakymo įsigaliojimo dienos priede nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. Šio įsakymo priedo 123 eilutėje kaip vienas iš ieškovės administruojamų daugiabučių namų ir yra įvardintas (duomenys neskelbtini) namas, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliantė įsakymo 3 punktą, kuriuo keičiamas ankstesnis minėtos bendrovės administruojamų namų sąrašas, interpretuoja atsietai nuo viso šio teisės akto turinio, todėl nepagrįstai vertina, kad juo buvo panaikinta ieškovės teisė administruoti namą, kuriame ji nuosavybės teisėmis valdo butą. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas ši aplinkybė yra išviešinta ginčo namo Nekilnojamojo turto registre ir nei (duomenys neskelbtini) įsakymas, nei įrašas nekilnojamojo turto registre šiais klausimais, nėra nuginčyti, t.y. galiojantys ir suteikiantys ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę dėl jos nevykdytinų namo administratorei piniginių prievolių.
57. Apeliantės teiginiai, kad jai nėra aišku, kas šioje byloje yra ieškovė, atmestini kaip deklaratyvūs, pirmiau aptartais motyvais. Papildomai pažymint, kad (duomenys neskelbtini) įsakyme minima UAB „Žirmūnų būstas“ nuo (duomenys neskelbtini) reorganizuota į UAB „Mano Būstas Neris“ ir pastaroji perėmė visas UAB „Žirmūnų būstas“ teises ir pareigas, įskaitant teisę administruoti minimą daugiabutį.
58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę, teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Bendraturčio pareiga padengti administratoriaus patirtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).
59. Taigi, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę kyla ne sutartiniu pagrindu, o iš įstatymo. Apeliantės minima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.368 straipsnio norma, kuri jos teigimu draudžia tiekti daiktus vartotojui be jo sutikimo, jeigu už juos reikalaujama mokėti, o jeigu buvo pateikti daiktai be vartotojo sutikimo, vartotojas gali jais naudotis savo nuožiūra neatlygintinai yra netekusi galios nuo (duomenys neskelbtini).
60. Atsakovės skolinių įsipareigojimų dydį ieškovė įrodinėjo ne tik su ieškiniu pateiktos skolų valdymo ataskaitos duomenimis, bet ir pateiktomis sąskaitomis - faktūromis už ginčo laikotarpį. Apeliantės išsakomos kritinės pastabos dėl šių įrodymų formos (nepasirašymas, ieškovės antspaudų neuždėjimas, atsakovės pavardės nenurodymas ant jų), nesudarė pagrindo jų neprijungti prie civilinės bylos medžiagos ar juos vertinti, kaip su esminiais trūkumais. Minėtose sąskaitose – faktūrose yra atžyma apie mokėtojo kodą, bet ir buto, kuriam paskaičiuotos atitinkamos sumos adresas, tad iš jų galima identifikuoti ne tik suteiktas paslaugas, konkretaus būsto kvadratūrą, įkainius, PVM tarifą ir mokėtinas sumas.
61. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, šiuos duomenis vertino ir kitų į bylą pateiktų dokumentų bei ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste dalį jų sumažindamas (pavyzdžiui už ginčo daugiabučio namo nuolatinę techninę priežiūrą nuo prašomų 39,13 Eur iki 18,70 Eur), arba apskritai spręsdamas, kad tam tikrų ieškovės reikalaujamų sumų visgi pagrindo priteisti nėra (pavyzdžiui, 99,75 Eur už teritorijų ir laiptinių valymą).
62. Apeliaciniame skunde iš esmės išsakomi argumentai tik dėl mokesčių už liftą, argumentuojant tuo, kad ieškovė yra lifto savininkė ir negali reikalauti jokių pinigų iš atsakovės.
63. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio nuostatas liftas yra statinio inžinerinės sistemos dalis, t.y. pastato bendrojo naudojimo objektas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos apskrities pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) Pažyma apie įrenginio registravimą potencialiai pavojingų įrenginių registre kaip įrenginio savininką nurodant UAB „Žirmūnų būstas“ aptarto vertinimo nekeičia, nes nuosavybės teisių perleidimas tokia forma nėra teisiškai galimas. Todėl atsakovė, kaip daugiabučio namo, bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturtė, yra ir šio daugiabučio namo inžinerinio įrenginio – lifto – bendraturtė, kuri turi pareigą mokėti tiek mokesčius už lifto techninę priežiūrą, eksploatavimą, tiek kaupiamąsias įmokas liftui atnaujinti.
64. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas, kurias nors kitas sumas kaip mokesčius ar už tam tikras administratorės paslaugas priteisė nepagrįstai ar neteisingai apskaičiavęs. Su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Spręsti, kad ginčijamą sprendimą priėmęs teismas netinkamai įvertino ieškovės teikiamų administravimo paslaugų pobūdį, apimtis, laikotarpį ar jų įkainojimui reikšmingus duomenis, pagrindo taip pat nėra.
65. Apeliantė nesutinka su priteistų iš jos ieškovės bylinėjimosi išlaidų pagrindimu. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ji pirmosios instancijos teisme patyrė 616,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur dydžio žyminis mokestis, 2,64 Eur išlaidos už registrų paiešką, bei teisinės pagalbos išlaidos pagal dvi PVM sąskaitas faktūras 332,75 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo (duomenys neskelbtini) ir 266,20 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo (duomenys neskelbtini). Atsakovės argumentai, kad nesant ant vienos iš sąskaitų jos pavardės, bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas neteisingai, vertintini kaip nepagrįsti. Tiek iš šių rašytinių įrodymų, tiek proceso eigos, tiek ieškovės atstovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas teisines paslaugas teikė teisininkai profesionalai atstovavimo sutarčių pagrindu ir minėtos išlaidos patirtos būtent šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas jas paskirstė vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, t.y. įvertinęs, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos (598,95 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – ir Rekomendacijos) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių ir kitų reikšmingų kriterijų ir jas priteisė ne pilna apimtimi, o atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų procentinį dydį, atitinkamai jas sumažindamas.
66. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
67. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
68. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ji advokatui sumokėjo 665,50 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, šias ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis Rekomendacijų nustatytas ribas, todėl jas ieškovės naudai pilnai priteisia iš atsakovės (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-12 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“, j. a. k. (duomenys neskelbtini) 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.