Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-264-971/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-15
Bylos Nr.: e2-264-971/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07507-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Sušinskaitė
Ieškovas: J. C. B.
Atsakovas: K. T.
Advokatai: Dženeta Terespolskienė, Deividas Ivanauskas

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2-264-971/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07507-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.5.16. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,dalyvaujant vertėjoms B. B., S. R.,ieškovui J. C. B., jo atstovui advokatui Deividui Ivanauskui,atsakovei K. T., jos atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. C. B. (pilnas vardas ir pavardė J.-C. D. C. A. B.) ieškinį atsakovei K. T. dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui sumažinimo ir teismo įsakyme nustatytos mokėjimo tvarkos pakeitimo bei pagal atsakovės K. T. priešieškinį ieškovui J. C. B. dėl priteisto išlaikymo vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 3558,65 Eur sumažinti ieškovui nustatytą išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui J. C. C. B. pagal atsakovės pateiktą vykdomąjį dokumentą ir nustatyti, kad išlaikymo įsiskolinimą sudaro 7687 Eur; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2013-02-13 teismo įsakyme Nr. L2-3243-826/2013 nustatytą mokėjimo tvarką ir nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus J. C. C. B. išlaikymas pervedamas į ieškovo iniciatyva nepilnamečio sūnaus vardu atidarytą sąskaitą banke, o atsakovė kas tris mėnesius ieškovui teikia nepilnamečio sūnaus išlaidų suvestinę kartu su įrodymais dėl nepilnamečiui sūnui skirtų daiktų ir paslaugų, viršijančių 50 Eur, pirkimo; priteisti ieškovui iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas iki atsakovei pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti nepilnamečiui sūnui išlaikymo sumokėjo 1440 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas iki 2020-04-01 buvo 11245,65 Eur. Atsakovė nesudaro jokios galimybės ieškovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ir ieškovas neturi jokios informacijos, kaip atsakovė naudoja nepilnamečiui vaikui skirtą išlaikymą. Klaipėdos apylinkės teismo 2013-04-05 išduotas vykdomasis raštas Nr. L2-3243-826/2013 buvo pateiktas antstoliui 2020-02-14, todėl nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti praleidus įstatyme numatytą 5 metų terminą. Reikalavimams dėl periodiškai mokamo išlaikymo turi būti taikomas penkerių metų senaties terminas. Vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti 2020-02-14, todėl periodiškai mokamas išlaikymas turi būti skaičiuojamas nuo 2015-02-14. Atsižvelgiant į tai, periodiškai mokamas išlaikymas laikotarpiu nuo 2013-02-14 iki 2015-02-14 neturi būti skaičiuojamas, kas sudaro 3558,65 Eur (už 2013 m. – 1530,93 Eur; už 2014 m. – 1737,72 Eur, už 2015 m. 01 mėn. ir 02 mėn. – 290 Eur), todėl išlaikymo įsiskolinimo suma yra ne 11245,65 Eur, o 7687 Eur. Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2013-02-13 įsakyme Nr. L2-3243-826/2013 numatytas išlaikymo nepilnamečiui sūnui mokėjimas atsakovės, atstovaujančios nepilnamečio vaiko interesus, naudai, tačiau nenumatytas atsiskaitymas apie išlaikymo panaudojimą, periodiškai teikiant suvestines ataskaitas su išlaidų įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nesuteikiamos galimybės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2013-02-13 įsakyme Nr. L2-3243-826/2013 nustatytą mokėjimo tvarką.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Nurodė, kad ji gavusi įsiteisėjusį teismo įsakymą skambino į antstolio kontorą ir teiravosi dėl jo pateikimo vykdyti. Jai buvo paaiškinta, kad Lietuvos antstoliai vykdo sprendimus tik savo šalies teritorijoje. Jeigu skolininkas gyvena užsienio šalyje, yra užsienietis, dėl priverstinio išieškojimo reikia kreiptis į atitinkamos šalies kompetentingas institucijas, prieš tai atlikus reikiamas procedūras Lietuvoje, o šios aplinkybės atsakovei tapo žinomos tik sužinojus ieškovo adresą Prancūzijoje. Atsakovė, 2019 m. bylinėjimosi metu su ieškovu dėl bendravimo su vaiku tvarkos Jungtinėje Karalystėje, sužinojo ieškovo gyvenamosios vietos adresą Prancūzijoje ir kreipėsi dėl Europos vykdomojo rašto gavimo, kurį ir gavo 2020-01-24, ir siekė pateikti, tačiau vėliau sužinojo, kad ieškovas gyvena Lietuvoje, todėl 2020-02-14 kreipėsi į antstolės Brigitos Tamkevičienės kontorą su prašymu priimti Klaipėdos apylinkės teismo 2013-04-05 išduotą vykdomąjį raštą. Antstolės B. Tamkevičienės kontoroje 2020-02-18 patvarkymu Nr. S-20-5-8026 buvo priimtas vykdomasis raštas vykdymui. Pažymėjo, kad nors ieškovas 2019 m. gegužės mėnesį pradėjo mokėti vaikui išlaikymą, tačiau ne tik, kad susidariusios išlaikymo įsiskolinimo skolos nesutiko mokėti, nors ir buvo bandoma susitarti su ieškovu gražiuoju, be to, pradėjęs mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, jis ir vėl nutraukė jas mokėti, mokėjo netiksliai ir nepilną sumą, be infliacijos (indeksacijos). Galiausiai sužinojus, kad ieškovas vis tik gyvena šiuo metu Lietuvoje, tai, minėta, 2020-02-14 buvo pateiktas prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo antstolės kontorai. Nuo teismo įsakymo priėmimo iki šiol nepilnametį šalių vaiką išlaikė tik atsakovė, ieškovas arba visai neprisidėjo prie išlaikymo arba prisidėjo tik iš dalies. Atsakovė maksimaliai pagal savo, kaip fizinio asmens galimybes, ėmėsi veiksmų dėl išlaikymo vaikui vykdymo proceso pradėjimo ir tuo pačiu viena pati išlaikė vaiką. Ieškovas buvo visiškai nusišalinęs nuo vaiko ugdymo, bendravimo ir išlaikymo. Šios aplinkybės yra svarbios ir esminės vertinant ieškovo reikalavimus dėl išlaikymo skolos perskaičiavimo. Ieškovas neginčija, kad jis turėjo prievolę mokėti išlaikymą vaikui priteistą teismo įsakymu, pripažįsta, kad laiku ir tinkamai nemokėjo, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas, t. y. nors ir mokėjo nuo 2019 m. gegužės mėn. vaikui išlaikymą, tačiau ne tokio dydžio kaip kad jis buvo priteistas, neįskaitė infliacijos, todėl laikytina, kad jis išlaikymą nors ir mokėjo, tačiau netinkamai – ne taip, kaip buvo priteista teismo įsakymu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, faktines aplinkybes, nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, prašo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo nepilnamečiam vaikui netenkinti. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tas tėvas, su kuriuo vaikas gyvena, neprivalo kitam tėvui, kuris teikia išlaikymą vaikui, duoti ataskaitas, kur ir kiek išleido. Ieškovui pervedant visą išlaikymo sumą į sūnaus banko sąskaitą, tais pinigais negalint naudotis atsakovei, apskritai visa išlaikymo našta kils tik atsakovei, ko nenumato nei teisės aktai, nei teismų praktika tokiu keliu nėra formuojama. Toks ieškovo reikalavimas ne tik yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau ir apskirtai nelogiškas ir prieštaraujantis moralei.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2013-02-13 priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3243-826/2013 dalyje, kurioje buvo priteista iš ieškovo išlaikymas nepilnamečiam vaikui J. C. C. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamas periodinėmis išmokoms po 500 Lt nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos 2013-02-13 iki vaiko pilnametystės kreditorės (atsakovės), atstovaujančios nepilnamečio vaiko interesus, naudai ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. C. C. B. nuo priešieškinio padavimo dienos po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o šias lėšas uzufrukto teise paskirti valdyti atsakovę, lėšas pervesti į atsakovės asmeninę banko sąskaitą (duomenys neskelbtini),, bankas Hsbc, banko kodas 40 22 21. Taip pat prašė priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad nepilnamečiui vaikui 2013-02-13 teismo įsakymu priteisto 500 litų (144,82 eurai) išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nepakanka pagal šių dienų realijas. Teismo įsakymo priėmimo metu vaikui nebuvo nei 4 metų, tuo tarpu dabar vaikas yra beveik 12 metų. Per beveik 8 metų laikotarpį kardinaliai pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Vaikas lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), būrelius, baseiną, tai yra to, ko nedarė išlaikymo priteisimo metu. Be to, jam po išlaikymo priteisimo buvo nustatyta ligos diagnozė: Autizmo spektro sutrikimas, kuris yra visą gyvenimą trunkantis žmogaus sutrikimas, nuo kurio neatsiejamas kalbos bei socialinės žmogaus raidos deficitas. Ieškovui yra žinoma, kad vaikas su mama gyvena Jungtinėje Karalystėje. Būtent Jungtinėje Karalystėje šalys kartu ir susipažino, ir gyveno, ir šiuo metu vaikas gyvena su atsakove toje šalyje. Ieškovas niekada neprieštaravo, kad sūnus gyventų Jungtinėje Karalystėje, vadinasi supranta ir tam neprieštarauja, kad ten gyvenant vaiko išlaikymo lėšų reikia daugiau, nei gyvenant Lietuvoje. Atsakovės skaičiavimu šalių sūnui per mėnesį tenkanti būtiniausių išlaidų suma sudaro apie 757,50 - 806,50 eurus, ir tai yra be vaikui augant reikalingų pirkti baldų, kompiuterių, telefonų, kalėdinių ir gimtadienio dovanų, atostogų išlaidų ir kt. Atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje kartu su šeima, t. y. sugyventiniu S. S., šalių sūnumi ir 2020-04-19 gimusia dukra A. S.. Iki dukters gimimo atsakovė dirbo restorano vadybininke, o šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Atsakovės pajamos iki 2020-11-18 buvo tokios, kad kas savaitę gaudavo motinystės išmokas po 151,20 svarų sterlingų (apie 168 eurų per savaitę). Šiuo metu motinystės išmokų atsakovė nebegauna, gauna tik „vaiko pinigus“ po 35 svarus sterlingus (apie 39 eurus) per savaitę. Todėl šiuo metu praktiškai visą šeimą išlaiko atsakovės sugyventinis. Atsakovė jokio savo nekilnojamojo turto neturi, nuomojasi socialinį būstą, už kurio nuomą kas savaitę reikia mokėti po 136,67 svarų sterlingų (apie 152 eurus). Kiek atsakovei yra žinoma, ieškovas kitų išlaikytinių, be šalių sūnaus, neturi, nors jis ir yra vedęs V. J. B.. Ieškovas yra sveikas, neturi jokio neįgalumo, yra darbingas. Mano, kad ieškovas dirba ir gauna pajamų, todėl didesnė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta turėtų tekti vaiko tėvui, t. y. ieškovui.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, kad su atsakovės priešieškinio reikalavimais nesutinka bei prašo atsakovės priešieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi atsakovės pateiktas priešieškinis yra neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 782 straipsnis, 2008-12-18 Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ (toliau ir Reglamentas) 3 straipsnio b punktas, 10 straipsnis, Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnis). Pažymėjo, kad šioje byloje atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui (kreditoriui) padidinimo. Byloje nustatyta (ir dėl šios aplinkybės nėra ginčo), kad atsakovės ir nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, byla turi tarptautinį elementą, todėl sprendžiant jurisdikcijos klausimą šioje byloje turi būti vadovaujamasi Reglamentu. Ieškovo gyvenamoji vieta yra Prancūzijoje, todėl pagal Reglamento 3 straipsnio b punktą šios bylos jurisdikcija priklauso Jungtinės Karalystės teismams, kur yra nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Netenkinus ieškovo prašymo priešieškinį palikti nenagrinėtą, ieškovas prašo priešieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad Jungtinėje Karalystėje pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje, o kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Šalių nepilnametis sūnus Jungtinėje Karalystėje yra atsakovės iniciatyva, kas lemia didesnes išlaidas jo poreikiams tenkinti, todėl jas perkelti vien ant ieškovo yra nepagrįsta. Atsakovė nevykdo Jungtinės Karalystės teisme šalių pasiekto taikaus susitarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nuteikinėja sūnų priešiškai prieš ieškovą, todėl jis neturi prisiimti ir didesnės atsakomybės dalies už vaiko išlaikymą. Mano, kad bendravimo tvarkos, nepilnamečio sūnaus poreikių, jų išlaidų klausimas turi būti nagrinėjamas ne Lietuvos Respublikos, o būtent Jungtinės Karalystės teisme.

Bylos nagrinėjimo metu 2021-11-21 pareiškimu ieškovas atsisakė pareikšto ieškinio reikalavimo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2013-02-13 įsakyme Nr. L2-3243-826/2013 nustatytą mokėjimo tvarką ir nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus J. C. C. B. išlaikymas pervedamas į ieškovo iniciatyva nepilnamečio sūnaus vardu atidarytą sąskaitą banke, o atsakovė kas tris mėnesius ieškovui teikia nepilnamečio sūnaus išlaidų suvestinę kartu su įrodymais dėl nepilnamečiui sūnui skirtų daiktų ir paslaugų, viršijančių 50 Eur, pirkimo. Pažymėjo, kad ieškovui yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio dalies pasekmės (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo palaikė ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi priešieškinis yra neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Šalies argumentai

Ieškovas paaiškino, kad nuo 2021-10-03 gyvena Jungtinėje Karalystėje, kol kas pajamų negauna, gyvena iš santaupų, turto neturi, dirba nekilnojamojo turto vystymo kompanijoje. Teigia, kad nuo 2013 m. iki 2019 m. iš dalies mokėjo išlaikymą, tačiau prarado kontaktą atsakovei su vaiku išvykus iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę (apie 2014 m.). Šiuo metu pagal Vaikų išlaikymo tarnybos sprendimą turi mokėti 0 Eur. Pažymėjo, kad nevengia mokėti išlaikymo. Prašo sumažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes neturėjo pajamų.

Ieškovo atstovas pažymėjo, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi į Lietuvos teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo. Atsakovė turėjo visu laikotarpiu sekti, ar ieškovas moka išlaikymą, ir galėjo teikti vykdomąjį dokumentą vykdymui, bet jį pateikė tik 2020-02-14. Atsakovės prašymas atnaujinti praleistą vykdomojo dokumento pateikimo terminą grindžiamas tik jos pačios paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais, neatitinka realybės, todėl turi būti atmestas. Taip pat akcentavo, kad atsakovė su vaiku gyvena Jungtinėje Karalystėje, o ieškovo įprastinė gyvenamoji vieta priešieškinio priėmimo metu buvo Prancūzijoje, todėl jurisdikciją dėl atsakovės pareikšto reikalavimo turi Jungtinės Karalystės teismas. Be to, klausimas dėl išlaikymo dydžio jau yra išnagrinėtas Jungtinėje Karalystėje, ieškovui pasikreipus į Vaikų išlaikymo tarnybą ir šiai priėmus sprendimą, kad ieškovas nuo 2021-10-24 neturi mokėti išlaikymo vaikui, o 2022-10-24 minėta tarnyba peržiūrės, kokį išlaikymo dydį ieškovas turės mokėti. Ieškovas persikėlė į Jungtinę Karalystę ir yra pasiruošęs materialiai išlaikyti vaiką pagal tos šalies taisykles.

Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai, taip pat prašė atnaujinti atsakovei dėl svarbių priežasčių praleistą vykdomojo rašto pateikimo terminą, priešingu atveju nukentėtų vaiko interesai.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškino, kad kreipėsi į antstolius, kai sužinojo ieškovo adresą (2019 m. pačiam ieškovui pasikreipus į teismą Anglijoje). Priimant vykdomąjį dokumentą, antstolei klausimų nekilo. Vaiko išlaikymui priteista suma nepadengia net būtiniausių išlaidų. Sūnus bus 13 m., gretai auga koja, net kelis kartus per metus perka batus, reikalinga uniforma, mokymosi priemonės. Be to, vaikas turi sveikatos sutrikimų, todėl reikalingos ir papildomos išlaidos (buvo paskirtos baseino pamokos, jodinėjimas). Ji turi du vaikus ir negali dirbti pilnu etatu. Šiuo metu nedirba, šeimą išlaiko vyras. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. atsakovas jokio išlaikymo sūnui nebemoka. Teigia, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į Vaikų išlaikymo tarnybą, ji yra pateikusi apeliaciją, tačiau kol kas atsakymo negavo. Pažymėjo, kad ieškovas piktybiškai vengia mokėti išlaikymą vaikui ir net dalies susidariusios išlaikymo skolos nėra grąžinęs.

Atsakovės atstovė nurodė, kad bylos teismingumas turi likti toks, koks buvo nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2021-05-13 nutartimi. Ieškovas nepateikė informacijos Jungtinės Karalystės institucijoms, kad yra nagrinėjama byla Lietuvoje. Pažymėjo, kad vaikus turi išlaikyti abu tėvai. Praėjus 9 m. pasikeitė vaiko poreikiai, ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos ekonominė padėtis, išaugo kainos. Atsakovas neteikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, nors jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos siekia net 5000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo pakeisti teismo įsakyme nustatytą mokėjimo tvarką nutrauktina, likusioje dalyje ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pareiškė, kad atsisako reikalavimo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo (buv. Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2013-02-13 teismo įsakyme Nr. L2-3243-826/2013 nustatytą mokėjimo tvarką. Esant šiai aplinkybei, ieškinio dalies dėl teismo įsakyme nustatytos mokėjimo tvarkos pakeitimo atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Ieškovui išaiškintina, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametį sūnų J. C. C. B., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys nėra susituokusios ir kartu negyvena. Nepilnametis šalių sūnus J. C. C. B. gyvena su atsakove Jungtinėje Karalystėje. Ieškovas teigia nuo 2021-10-03 taip pat gyvenantis Jungtinėje Karalystėje. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-13 teismo įsakymu (teismo įsakyme klaidingai nurodyta jo išdavimo data 2012-02-13) civilinėje byloje Nr. L2-3243-826/2013 iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui J. C. C. B., mokamas periodinėmis išmokoms po 500 Lt (144,81 Eur) nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos 2013-02-13 iki vaiko pilnametystės kreditorės (atsakovės), atstovaujančios nepilnamečio vaiko interesus, naudai. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2013-04-03. Atsakovė su 2020-02-14 prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo kreipėsi į antstolę Brigitą Tamkevičienę. Prašymas antstolės kontoroje gautas 2020-02-19 ir tos pačios dienos patvarkymu Nr. S-20-5-8026 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti bei pradėta vykdomoji byla Nr. 0005/20/00287. Pagal išieškotojos (atsakovės) pateiktus duomenis ir pritaikius indeksaciją minėtoje vykdomojoje byloje apskaičiuotas ir vykdomas 11245,65 Eur išlaikymo įsiskolinimo bei 160 Eur per mėnesį (su indeksacija) periodinių išmokų išieškojimas iš ieškovo atsakovės, atstovaujančios vaiko interesus, naudai. Ieškovas neginčija ir pripažįsta, kad priteisto išlaikymo įsiskolinimas iki 2020-04-01 buvo 11245,65 Eur, tačiau prašo jį sumažinti, išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2015-02-14, nes atsakovė pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti praleidusi įstatyme numatytą 5 metų terminą ir reikalavimams dėl periodiškai mokamo išlaikymo turi būti taikomas penkerių metų senaties terminas. Atsakovė su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka, teigia, kad vykdomasis dokumentas nebuvo pateiktas vykdyti anksčiau dėl objektyvių priežasčių, prašė atnaujinti praleistą terminą ir ieškinį atmesti. Be to, kadangi nuo išlaikymo priteisimo praėjo 8 m., išaugo vaiko poreikiai, prašo padidinti išlaikymo vaikui dydį. Ieškovas su atsakovės reikalavimu nesutinka, teigia, kad atsakovės priešieškinis neteismingas Lietuvos teismui.

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui dydžio, išlaikymo padidinimo, taip pat ieškovas kelia bylos teismingumo pagal atsakovės priešieškinį klausimą.

Dėl bylos teismingumo

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šioje byloje (ankstesnis bylos Nr. e2-676-991/2021) Klaipėdos apylinkės teismas 2021-03-15 priėmė nutartį ieškovo ieškinį atsakovei dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui sumažinimo ir teismo įsakyme nustatytos mokėjimo tvarkos pakeitimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl priteisto išlaikymo pakeitimo/padidinimo palikti nenagrinėtus, konstatavęs, kad teismas neturi jurisdikcijos spręsti ieškiniu ir priešieškiniu pareikštus reikalavimus. Išnagrinėjęs šalių atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021-03-15 nutarties ir konstatavęs, kad civilinėje byloje visi pareikšti reikalavimai yra teismingi Klaipėdos apylinkės teismui, Klaipėdos apygardos teismas 2021-05-13 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021-03-15 nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovas toliau laikėsi pozicijos, kad atsakovės pareikštas priešieškinis yra neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, nesutiko su Klaipėdos apygardos teismo 2021-05-13 nutartyje padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nekvestionuoja ir vadovaujasi Klaipėdos apygardos teismo 2021-05-13 nutartimi, todėl byla buvo išnagrinėta iš esmės vykusiuose teismo posėdžiuose. CPK 781 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nacionalinio teismingumo prioritetas, nustatantis, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia.

Klaipėdos apygardos teismas 2021-05-13 nutartyje konstatavo, jog ieškovo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ir darė išvadą, kad jurisdikciją nagrinėti ieškinio reikalavimus sumažinti išlaikymo įsiskolinimą bei pakeisti išlaikymo mokėjimo tvarką, taip pat priešieškinio reikalavimą pakeisti / padidinti nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą pagal bendrosios jurisdikcijos taisykles turi skolininko, šiuo atveju ieškovo J. C. B., įprastinės / nuolatinės gyvenamosios vietos teismas, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Reglamento 3 straipsnio a punktas).

Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog po priešieškinio priėmimo pasikeitė ieškovo gyvenamoji vieta (ieškovas teigia, kad nuolat gyveno Prancūzijoje, šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje), vadovaujantis minėta CPK 781 straipsnio 1 dalies nuostata, nėra pagrindas palikti priešieškinį nenagrinėtą.

Teisiškai nepagrįstu pripažintinas ieškovo argumentas dėl to, kad Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija – Vaiko priežiūros tarnyba (angl. Child Maintenance Service) jau yra priėmusi sprendimą dėl šiuo metu ieškovo mokėtino išlaikymo vaikui (nulinio tarifo), todėl esą dar ir tuo pagrindu priešieškinis turi būti paliktas nenagrinėtas. Byloje nėra duomenų apie Jungtinės Karalystės teismuose nagrinėjamą kurios nors šalies ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovo 2021 m. spalio mėn. kreipimasis į Londono Vaiko priežiūros tarnybą su vaiko išlaikymo prašymu negali būti prilyginamas ieškiniui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, 2008-12-18 Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ 12 straipsnyje yra numatyta, kad, jeigu skirtingų valstybių narių teismuose procesai pradedami tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, bet kuris teismas, kitas nei teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, savo iniciatyva turi sustabdyti bylos nagarinėjimą, kol nustatoma teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija. Jeigu nustatoma teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija, bet kuris teismas, kitais nei teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, atsisako jurisdikcijos to teismo naudai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad ieškovo argumentai dėl priešieškinio reikalavimo neteismingumo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams yra nepagrįsti, pagrindo palikti priešieškinį nenagrinėtą nėra, todėl toliau pasisakytina dėl abiejų šalių pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

Dėl ieškinio reikalavimo sumažinti išlaikymo įsiskolinimo dydį ir atsakovės prašymo atnaujinti vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą

Byloje nustatyta ir ieškovas pripažįsta, kad nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-13 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-3243-826/2013 priėmimo dienos iki 2020-04-01 iš ieškovo priteisto išlaikymo vaikui įsiskolinimas buvo 11245,65 Eur. Ieškovas prašo sumažinti priskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimą iki 7687 Eur sumos tuo pagrindu, kad atsakovė 2020-02-14 pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti praleidusi įstatyme numatytą 5 metų terminą ir reikalavimui dėl periodiškai mokamo išlaikymo turi būti taikomas 5 metų senaties terminas, t. y. periodiškai mokamas išlaikymas turi būti skaičiuojamas nuo 2015-02-14, o už laikotarpį nuo 2013-02-14 iki 2015-02-14 neturi būti skaičiuojamas, kas sudaro 3558,65 Eur. Atsakovė, kaip minėta, su ieškovo reikalavimu nesutinka, teigia, kad vykdomasis dokumentas nebuvo pateiktas vykdyti anksčiau dėl objektyvių priežasčių, prašė atnaujinti praleistą vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui terminą ir ieškinį atmesti.

Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. CPK 606 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.

Pagal CPK 608 straipsnį išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas. Svarbios aplinkybės, sprendžiant vykdomojo rašto pateikimo termino atnaujinimo klausimą, teismo gali būti įvertintos, atsižvelgiant į ginčo esmę, šalių elgesį, priežastis, neleidusias kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016, 12 punktas).

Atsakovė nurodė, kad, gavusi įsiteisėjusį teismo įsakymą skambino į antstolio kontorą ir teiravosi dėl jo pateikimo vykdyti, tačiau jai buvo paaiškinta, kad Lietuvos antstoliai vykdo sprendimus tik savo šalies teritorijoje. Atsakovė teigia nežinojusi ieškovo adreso, kadangi šalių tarpusavio santykiai nutrūko, ieškovas buvusiu adresu Lietuvoje nebegyveno, jos žiniomis, planavo grįžti gyventi į Prancūziją, ir tik 2019 m. bylinėjimosi metu su ieškovu dėl bendravimo su vaiku tvarkos Jungtinėje Karalystėje, sužinojo ieškovo gyvenamosios vietos adresą Prancūzijoje ir kreipėsi dėl Europos vykdomojo rašto gavimo, kurį ir gavo 2020-01-24, bei siekė pateikti, tačiau vėliau sužinojo, kad ieškovas gyvena Lietuvoje, todėl 2020-02-14 kreipėsi į antstolės Brigitos Tamkevičienės kontorą su prašymu priimti Klaipėdos apylinkės teismo 2013-04-05 išduotą vykdomąjį dokumentą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra Prancūzijos pilietis. Ieškovui nuo 2013-01-16 iki 2018-01-18 buvo suteikta teisė gyventi Lietuvoje. 2013-01-22 jis VĮ Registrų centre (Gyventojų registre) buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, ieškovas laikotarpiu nuo 2013-02-06 iki 2015-08-13 dirbo pagal individualią veiklą, aptarnaujantis teritorinis skyrius nurodytas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. 2017-12-31 duomenimis, ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta – Klaipėdos miesto savivaldybė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, ieškovas laikotarpiu nuo 2019-11-15 iki 2020-03-31 dirbo UAB „ITCC“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovas nurodė prieštaringą informaciją dėl ieškovo gyvenamosios vietos: 2020-10-23 kreipdamasis į teismą su ieškiniu ieškovas nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), vėliau bylos nagrinėjimo metu ėmė įrodinėti, kad ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Prancūzijoje, o šiuo metu esą ieškovas gyvena Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė teigia, kad ieškovas nutraukė ryšius, neatsiliepė į jos skambučius, nepranešė, kur gyvena, priteisto išlaikymo nemokėjo. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad prarado su atsakove kontaktą, jai su vaiku išvykus į Jungtinę Karalystę (gal 2014 m.). Ieškovas taip pat nurodė, kad 2016 m. atsakovė kreipėsi į jį dėl išlaikymo, bet jam buvo „šlykštu“, kad kreipėsi tik dėl pinigų, neleido su vaiku bendrauti, po to 2018 m. atsakovė susisiekė su juo.

Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad, nutrūkus šalių tarpusavio santykiams, atsakovei galėjo būti sudėtinga sužinoti tikslią ieškovo gyvenamąją vietą (Lietuvoje ar Prancūzijoje), siekiant pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Be to, atsakovė kreipėsi į ieškovą, ką patvirtino ir jis pats, dėl išlaikymo vaikui mokėjimo gera valia.

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad tarp šalių vyko teisminis ginčas Jungtinėje Karalystėje dėl tėvo (ieškovo) bendravimo su vaiku tvarkos (teismo sprendimas priimtas 2019-05-23). Atsakovės teigimu, būtent šio teisminio proceso metu jai pavyko sužinoti tikslų ieškovo gyvenamosios vietos adresą Prancūzijoje. Nuo 2019 m. gegužės mėn. ieškovas pradėjo mokėti vaikui išlaikymą, tačiau vėliau vėl nebemokėjo, dėl ko ji kreipėsi dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad iš tiesų atsakovė 2020-01-13 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo ir 2020-01-24 jai toks vykdomasis dokumentas buvo išduotas (civilinė byla Nr. 2VP-1828-998/2020). Sužinojusi, kad ieškovas vis tik gyvena šiuo metu Lietuvoje, 2020-02-19 atsakovė kreipėsi į antstolę B. Tamkevičienę dėl priverstinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo.

Sprendžiant dėl ieškovo pareikšto reikalavimo, atsakovė prašė atsižvelgti į tą aplinkybę, kad nuo teismo įsakymo priėmimo iki šiol nepilnametį šalių vaiką iš esmės išlaikė tik atsakovė, ieškovas ilgą laiką visai neprisidėjo prie išlaikymo, vėliau (2019 m.) prisidėjo tik iš dalies ir darė tą nereguliariai, nuo 2021 m. rugsėjo mėn. vėl jokio išlaikymo nemoka. Ieškovas šių atsakovės nurodytų aplinkybių nepaneigė, ieškinyje nurodė, kad per laikotarpį nuo teismo įsakymo priėmimo iki atsakovei pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti (per 7 m.) nepilnamečiui sūnui išlaikymo sumokėjo 1440 Eur, šiuo metu išlaikymo taip pat nemoka, nes esą pagal Vaiko priežiūros tarnybos sprendimą turi mokėti 0 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas yra vienas iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų. CK 3.192 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018, 41 punktas).

Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi negali įgyti civilinių teisių ir sukurti civilinių pareigų (CK 2.5 straipsnis), todėl vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), ir veikia kaip vaiko įstatyminiai atstovai. Tėvų priežiūra visais atvejais turi būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą ir įgyvendinta taip, kad nepažeistų įstatymuose nustatytų vaiko teisių, užtikrintų vaiko, negalinčio visa apimtimi įgyvendinti savo teisių dėl amžiaus, interesų apsaugą.

Nagrinėjamu atveju atsakovė vykdomąjį dokumentą dėl priteisto išlaikymo vaikui išieškojimo pateikė vykdyti antstolei praėjus ilgesniam nei 5 m. laikotarpiui po vykdomojo dokumento jai išdavimo, tačiau darytina išvada, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių – nutrūkus šalių tarpusavio santykiams, atsakovė nežinojo ieškovo tikslaus adreso, kurio pats ieškovas, jai, kaip vaiko motinai, taip pat nepranešė, be to, atsakovė tikėjosi, kad ieškovas išlaikymą mokės gera valia.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Ieškovas neabejotinai žinojo, kad iš jo yra priteistas išlaikymas vaikui, 2013-02-13 teismo įsakymo neginčijo, tačiau ilgą laiką išlaikymo nemokėjo visai arba mokėjo nereguliariai.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, minėtų teisės aktų nuostatas, siekiant užtikrinti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimą, šiuo atveju – vaiko teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų, atsakovės prašymas atnaujinti CPK 606 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytą terminą pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti tenkintinas, praleistas terminas atnaujintinas (CPK 608 straipsnis). Atnaujinus atsakovei vykdomojo dokumento pateikimo terminą, nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomą 5 metų išieškojimo senaties terminą, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimo atmestinas.

Dėl priešieškinio reikalavimo

Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-13 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3243-826/2013 nepilnamečiam šalių vaikui J. C. C. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį ir padidinti jį nuo 144,81 Eur (500 Lt) iki 350 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovas su tokiu reikalavimu nesutinka, teigė, kad priešieškinis neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui, tačiau teismas dėl šių ieškovo argumentų jau pasisakė aukščiau. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas taip pat prašė priešieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, tuo atveju jeigu nebus tenkintas jo prašymas priešieškinį palikti nenagrinėtą. Ieškovas nurodė, kad šalių nepilnametis sūnus Jungtinėje Karalystėje yra atsakovės iniciatyva, kas lemia didesnes išlaidas jo poreikiams tenkinti, todėl jas perkelti vien ant ieškovo yra nepagrįsta, be to, atsakovė nevykdo Jungtinės Karalystės teisme šalių pasiekto taikaus susitarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nuteikinėja sūnų priešiškai prieš ieškovą, todėl jis neturi prisiimti ir didesnės atsakomybės dalies už vaiko išlaikymą.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pasikeisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (teismo išspręsta byla) galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš esmės grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais. Pažymėtina ir tai, kad teismo įsakymo priėmimo metu, atsižvelgiant į tokių bylų nagrinėjimo specifiką (pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo), šalių turtinė padėtis nebuvo nustatinėjama ir vertinama. Reikšdama priešieškinį, atsakovė taip pat retrospektyviai pasikeitusios šalių (savo) turtinės padėties neįrodinėjo.

Pažymėtina, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje kartu su sugyventiniu S. S., šalių sūnumi ir dukra A. S., gim. (duomenys neskelbtini),. Atsakovė su šeima gyvena nuomojamame būste, už kurio nuomą kas savaitę reikia mokėti po 136,67 svarų sterlingų (apie 163 Eur). Atsakovė nurodė nuosavo nekilnojamojo turto neturinti, duomenų apie turimas transporto priemones nepateikė. Atsakovė šiuo metu nedirba, jos pačios paaiškinimais, šeimą išlaiko vyras (sugyventinis), gaunantis apie 1300 svarų sterlingų (apie 1554 Eur) per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2019-09-03 iki 2021-09-26 atsakovė dirbo įmonėje „Taster“ virtuvės vadove, jos pačios teigimu darbo užmokestis buvo apie 1100-1200 svarų sterlingų (apie 1315-1435 Eur) per mėnesį. Atsakovė nuo 2020-08-31 gauna 35 svarų sterlingų (apie 42 Eur) per savaitę išmoką vaikams, iš kurios 21,05 svarų sterlingų (apie 25 Eur per savaitę ir apie 100 Eur per mėnesį) mokama šalių sūnui.

Ieškovas yra vedęs V. J.-B., teigia šiuo metu gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, o jo sutuoktinė Lietuvoje. Ieškovas nurodė gyvenantis iš santaupų, dirba savarankiškai nekilnojamojo turto vystymo kompanijoje, tačiau kol kas pajamų negauna, turto neturi. Ieškovas teigė patiriantis apie 700 svarų sterlingų (apie 837 Eur) su pragyvenimu susijusių išlaidų (dalies buto nuoma, maistas, telefonas ir kt.), tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas siūlė ir buvo įpareigojęs ieškovo atstovą pateikti įrodymus apie ieškovo gaunamas pajamas, tačiau ieškovas tokių duomenų nepateikė. Teismo vertinimu, ieškovas savo tikrosios turtinės padėties – realių pajamų, iš kurių faktiškai gyvena, neatskleidė ir neįrodinėjo. Duomenų apie kitus ieškovo išlaikomus asmenis byloje nėra.

Šalių sūnus J. C. C. B. yra 12 metų ((duomenys neskelbtini), sukaks 13 m.) amžiaus, moksleivis. Vaikui diagnozuotas autizmo pobūdžio sutrikimas.

Atsakovė nurodė patirianti apie 700-800 Eur išlaidų sūnaus poreikiams patenkinti, nes sūnus auga, dažnai tenka pirkti rūbus, avalynę, be to, reikalinga mokyklinė uniforma, mokymosi priemonės. Sūnui buvo paskirtos baseino pamokos, jodinėjimas. Atsakovė teikė į bylą sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą (nurodyta priešiekinyje), detalių įrodymų dėl visų patiriamų išlaidų nepateikė, tačiau teismui nekyla abejonių, jog atsakovė vaikui perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis, be to, vaikas lanko mokyklą, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikui taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Atsakovė pateikė įrodymus, kad vaikas turi sveikatos problemų – jam diagnozuotas autizmo pobūdžio sutrikimas. Ieškovas taip pat pripažino, kad sūnus turi sveikatos sutrikimų, kas teismo vertinimu, lemia didesnes išlaidas vaiko poreikiams. Pažymėtina, kad visų vaiko išlaikymo išlaidų pagrindimas rašytiniais įrodymais nėra nei objektyviai būtinas, nei įmanomas.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad, praėjus 9 metams nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-13 teismo įsakymo priėmimo, sumažėjo šalių vaiko poreikiai. Priešingai, vaikams augant, auga ir jų poreikiai, atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų. Aplinkybė, jog vaikai paaugo, savaime nereiškia, kad šaliai, siekiančiai išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išnyksta pareiga įrodinėti pasikeitusius vaikų poreikius, tačiau akivaizdu, kad tam tikrų išlaidų (pvz., mokslui, maistui, rūbams, laisvalaikiui ir pan.) padidėjimą objektyviai lemia augančio ir bręstančio žmogaus savybės. Be to, šalių sūnus gyvena su atsakove, todėl atsakovei tenka ir nenumatytų išlaidų vaiko priežiūrai ir būtinųjų poreikių tenkinimui. Kaip nurodyta ir kasacinio teismo praktikoje, tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Nuo ankstesniu teismo sprendimu (teismo įsakymu) nustatyto išlaikymo praėjo pakankamas laiko tarpas (9 metai). 2013 m. šalių sūnui buvo 4 m., šiuo metu – beveik 13 m. Tai reiškia, kad su vaiko amžiumi susiję poreikiai pasikeitė, be to, atsirado ir sveikatos problemų (diagnozuota 2018 m.). Nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai pasikeitė (padidėjo) ir yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį.

Atsakovė prašo padidinti iš ieškovo priteistiną išlaikymo sumą iki 350 Eur per mėnesį. Nors atsakovės priešieškinyje pateikta vaiko poreikių vertinimo sąmata ir joje nurodyti išlaidų dydžiai teismui kelia tam tikrų abejonių (pvz., dėl tam tikrų išlaidų tokių kaip avalynei, žaislams reikalingumo kas mėnesį), tačiau kita vertus, kaip minėta, pagrįsti visas vaiko išlaikymo išlaidas rašytiniais įrodymais ir tiksliai suskaičiuoti visas išlaidas pagal poreikių grupes nėra objektyviai įmanoma.

Nors šiuo atveju ieškovas pasirinko poziciją savo tikrosios turtinės padėties neįrodinėti, neteikė įrodymų apie pajamas, turimas santaupas, tačiau tai nesuponuoja išvados, kad ieškovo turtinė padėtis nėra gera. Pats ieškovas nurodė, kad dirba nekilnojamojo turto vystymo srityje, kuri vertintina kaip pakankamai perspektyvi, kitų išlaikomų asmenų neturi. Ieškovo teiginiai, kad šalių nepilnametis sūnus Jungtinėje Karalystėje yra atsakovės iniciatyva, todėl nepagrįsta didesnes išlaidas jo poreikiams tenkinti perkelti vien ant ieškovo, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad būtent ieškovas ilgą laiką (kelerius metus) neteikė išlaikymo vaikui ir šiuo metu jo neteikia, todėl, priešingai nei teigia ieškovas, visa išlaikymo našta teko ir šiuo metu tenka vaiko motinai – atsakovei. Nepagrįsti ir ieškovo argumentai, kad atsakovė nevykdo Jungtinės Karalystės teisme šalių pasiekto taikaus susitarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nuteikinėja sūnų priešiškai prieš ieškovą, todėl jis neturi prisiimti ir didesnės atsakomybės dalies už vaiko išlaikymą. Pažymėtina, kad ieškovas turi pareigą teikti tinkamo dydžio išlaikymą vaikui nepriklausomai nuo to, kad šalių santykiai yra konfliktiški, o ieškovo bendravimas su sūnumi, jo teigimu, yra komplikuotas. Šalių sūnus su atsakove gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur kaip teigia šalys, pragyvenimo lygis yra aukštesnis, tačiau, net jei vaikas gyventų Lietuvoje, šiuo metu priteistas išlaikymo dydis – 144,81 Eur vertintinas kaip nepakankamas, neatitinkantis pasikeitusių (išaugusių) vaiko poreikių.

Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, į tai, kad šalių sūnui gyvenamąjį būstą užtikrina atsakovė, teikianti ir kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaujantis vaiko interesais, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad atsakovės reikalavimas yra iš dalies pagrįstas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-13 teismo įsakymu iš ieškovo priteistas išlaikymo dydis pakeistinas, iš ieškovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo priešieškinio padavimo dienos (2021-01-07) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atsakovė taip pat prašė nustatyti priteisto išlaikymo mokėjimo tvarką, pagal kurią išlaikymo periodinės išmokos ieškovo būtų mokamos už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos, lėšas pervedant į atsakovės asmeninę banko sąskaitą (duomenys neskelbtini),, bankas Hsbc, banko kodas 40 22 21. Ieškovas prieštaravimų dėl tokios mokėjimo tvarkos nereiškė, todėl atsakovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl teismo įsakyme nustatytos mokėjimo tvarkos pakeitimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas šio ieškinio reikalavimo atsisakė, todėl ieškovui grąžintini 75 procentai jo sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 56,25 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo ieškovas sumokėjo 80 Eur žyminio mokesčio. Kadangi šis ieškovo reikalavimas buvo atmestas, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė už priešieškinio reikalavimą nuo žyminio mokesčio atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Iš dalies patenkinus priešieškinį, iš ieškovo priteistina 42 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškovas turėjo 4500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje ir 370 Eur dokumentų vertimo išlaidų. Nors atsakovės atstovė prašė nevertinti 1500 Eur išlaidų už advokato paslaugas kaip ieškovo patirtas išlaidas, kadangi ši suma pervesta ne iš ieškovo, o iš įmonės sąskaitos, teismas su tokiu prašymu sutikti neturi pagrindo. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu. Nustačius, kad mokama advokato teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-582/2009; 2015-04-29 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-256-684/2015). Atsižvelgiant į tai, visa ieškovo atstovo 2021-11-03 prašyme nurodyta 4500 Eur suma vertintina kaip ieškovo patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

Atsakovė turėjo 2450 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, taip pat 190 Eur dokumentų vertimo išlaidų.

Nors ieškovo ieškinio reikalavimas, nuo kurio jis neatsisakė, ir atmestas, tačiau priešieškinį tenkinus tik iš dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi yra pagrindas šalims paskirstyti jų turėtas teisinės pagalbos ir dokumentų vertimo išlaidas proporcingai patenkinto ir atmesto priešieškinio reikalavimo daliai. Teismas sprendžia, kad yra patenkinta 76 proc., atmesta 24 proc. priešieškinio reikalavimų, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 2006 Eur (2640 Eur × 76 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui iš atsakovės priteistina 1169 Eur (4870 Eur × 24 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, 307, 608 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo J.-C. D. C. A. B. ieškinio reikalavimo atsakovei K. T. dėl teismo įsakyme nustatytos mokėjimo tvarkos pakeitimo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Atnaujinti atsakovei K. T. praleistą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą.

Likusioje dalyje ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui sumažinimo atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-13 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3243-826/2013 iš ieškovo J.-C. D. C. A. B. priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui J. C. C. B., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš ieškovo J.-C. D. C. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. C. C. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo priešieškinio padavimo dienos 2021-01-07 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtas lėšas už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos pervesti į atsakovės K. T. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini),, bankas Hsbc, banko kodas 40 22 21.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise toliau tvarkys atsakovė K. T..

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui J.-C. D. C. A. B. iš atsakovės K. T. 1169 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei K. T. iš ieškovo J.-C. D. C. A. B. 2006 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J.-C. D. C. A. B. 42 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į pasirinką biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovui J.-C. D. C. A. B. 56,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto banke AB „Swedbank“ 2020-07-23, mokėjimo dokumentas Nr. 6, mokėtojas Deividas Ivanauskas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Sušinskaitė