Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-05-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-2819-804/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-31
Bylos Nr.
e2YT-2819-804/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Pareiškėjas
V. V.
Suinteresuotas asmuo
M. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2819-804/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00235-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 31 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas,sekretoriaujant R. Š.,dalyvaujant pareiškėjui V. V., jo atstovui advokatui S. L.,suinteresuotam asmeniui M. V., jos atstovei advokatei L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2009-08-07, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas ir jo atstovas pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, jog pareiškėjo motina G. V. mirė 2009-08-07. Po jos mirties pareiškėjas su broliu V. V. sutvarkė visus laidojimo reikalus. Mirties dieną motinai G. V. priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Pareiškėjas ir jo brolis V. V. buvo vieninteliai motinos turto paveldėtojai. Palikėja testamento sudariusi nebuvo. Pareiškėjo brolis V. V. buvo advokatas. Jis pareiškėją patikino, jog visos palikimo priėmimo procedūros jam yra žinomos, todėl jis sutvarkys palikimo priėmimo reiklus ir pareiškėjui niekuo rūpintis nereikės. Pareiškėjas broliu pasitikėjo ir manė, kad jis viską sutvarkys tinkamai. Vėliau brolis dar kartą patikimo, jog kreipėsi į Lentvario miesto notaro biurą dėl palikimo – Buto priėmimo abiejų vardu ir jie abudu palikimą priėmė po ½ dalį. Tokiu būdu pareiškėjas liko įsitikinęs, kad motinos palikimo priėmimo klausimas yra išspręstas. Taip pat su broliu sutarė, kad jis užsiims palikimo (buto) pardavimu.

2017-12-07 pareiškėjo brolis V. V. mirė. Kadangi iki brolio mirties paveldėto motinos turto (Buto) parduoti nepavyko, pareiškėjas nutarė pats tuo užsiimti ir 2017-12-21 gavęs VI „Registro centras“ pažymą apie Butą, pamatė, kad buto nuosavybės teisė užrašyta palikėjai G. V..

Pareiškėjas kreipėsi į Lentvario miesto notaro biurą, kur sužinojo, jog jo brolis V. V. vienintelis priėmė mamos palikimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. V. bei jos atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškimo netenkinti. Iš esmės patvirtino atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas nenurodė dalies reikšmingų faktinių aplinkybių, o taip pat pareiškime nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, visiškai nepagrįstai apkaltindamas savo mirusį brolį V. V. apgavyste, nesąžiningumu ir pan. Be to, pareiškime nurodytos aplinkybės ir pareiškėjo 2018-03-19 Teismo posėdyje pateikti paaiškinimai yra prieštaringi. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas su broliu V. V. neva susitarė, kad palikimą V. V. sutvarkys abiejų vardu bei, kad jie neva susitarė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas) pardavimo. Tuo tarpu nagrinėjant bylą 2018-03-19 pareiškėjas jau paaiškino, kad po palikėjos mirties buvo dideliame strese ir nepateikė laiku pareiškimo notarui, bei, kad tik po 5-6 mėnesių kreipėsi į notarą, ko pasėkoje sužinojo, kad palikimą priėmė brolis V. V., o jis praleido terminą, o pokalbis neva su broliu buvo jau po to, kai jis jau žinojo, kad terminas yra praleistas.

M. V., kaip V. V. sutuoktinei, žinoma, kad pareiškėjo ir V. V. santykiai, nors jie ir buvo vieninteliai broliai, visada buvo labai keblūs, konfliktiniai, todėl jie labai mažai bendravo. Pareiškėjas dėl savo uždaro būdo vengė bendravimo ne tik su broliu, bet nebendravo ir su kitais giminystės ryšiais susijusiais asmenimis. Po palikėjos mirties brolių bendravimas apskritai nutrūko ir jie nepalaikė jokių santykių.

Pareiškėjo šeima gyveno su palikėja Bute ilgą laiką, tačiau išsikėlė iš jo 2009 m. vasario mėn. Palikėja, likusi Bute viena, dėl to labai išgyveno, jai sunku buvo vienai tvarkytis, todėl M. V. ir V. V. įsigijo butą tame pačiame name, kuriame jie gyveno, adresu (duomenys neskelbtini) ir atsivežė Palikėją į Vilnių, kad galėtų ja rūpintis. Kaip vėliau tapo žinoma, pareiškėjas tuo metu išsikėlė gyventi į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jam padovanojo palikėja.

Be to, Pareiškėjas visiškai nepaaiškina ir nepagrindžia, kodėl laiku nesikreipė į notarą, ar kodėl nesikreipė dėl termino atnaujinimo bent jau tuomet 2009-2010 m., kai sužinojo, kad terminas yra praleistas. Svarbu pažymėti ir tai, kad paties pareiškėjo paaiškinimai Teisme patvirtina, kad jis suvokė, jog reikia kreiptis į notarą ir tik dėl nesuprantamų ir nepaaiškintų priežasčių tą darė pavėluotai, o net ir sužinojęs, kad terminas praleistas, beveik 9 metus nesiėmė jokių veiksmų dėl termino palikėjos palikimui priimti atnaujinimo. Palikėjos turtas jau yra paveldėtas. Palikėjos palikimą, kurį 2009-11-06 priėmė V. V., tame tarpe ir Butą, po sutuoktinio mirties, 2018-01-03 pagal apyrašą paveldėjo M. V..

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepimu į pareiškimą prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūrą bei bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas V. V. ir V. V. buvo broliai, kurių motina G. V. mirė 2009-08-07.

Lentvario miesto notaro biuro 2018-01-04 Liudijimu patvirtinama, jog 2009-11-06 buvo užvesta paveldėjimo bylą palikėjos G. V. palikimui priimti, Palikimą priėmė V. V., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam išduotas nebuvo.

Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. B. patvirtino, jog 2017-12-07, mirus V. V., Vilniaus miesto 7-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Dėl paikimo priėmimo, paduodant pareiškimą, 2018-01-03 kreipėsi įstatyminė įpėdinė – mirusiojo sutuoktinė M. V..

Iš antstolio V. Č. 2018-03-27 palikėjo apyrašo matyti, kad palikėjo V. V. turtą, tame tarpe, sudarė ir V. V. turtinė teisė į priimtą palikėjos G. V. palikimą (palikimo priėmimo data 2009-11-06).

Iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Lentvario seniūnijos 2018-01-02 pažymos matyti, kad pareiškėjas V. V. nuo 1988-05-12 iki 2009-02-17 gyveno G. V. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų, kuriuos patvirtina ir pats pareiškėjas, pareiškėjas į dėl palikėjos G. V. palikimo kreipėsi praėjus maždaug 5 mėnesiams po palikėjo mirties. Notarų biure pareiškėjui buvo paaiškinta, jog palikimą priėmė jo brolis, todėl jis turėtų kreiptis į teismą. Pareiškėjas į teismą nesikraipė, nes buvo paveiktas savo brolio įsakmaus paliepimo nesikišti ir visus reikalus palikti tvarkyti jam. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo pripažinti, kad palikimo laiku nepriėmė dėl svarbių priežasčių – dėl to, jog jis besąlygiškai pasitikėjo broliu, tikėjo kad palikimo priėmimo klausimus brolis, kaip kvalifikuotas teisininkas, sutvarkys tinkamai jo naudai.

Teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes atmeta kaip nesvarbias. Pažymėtina, jog trijų mėnesių palikimo priėmimo termino paskirtis yra skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto. Nagrinėjimu atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas žinojo apie plikimo atsiradimą, tačiau per įstatymo numatytą terminą nesikreipė į notarų biurą, o notarui išaiškinus jo teisę teismine tvarka ginti savo galimai pažeistas teises į teismą nesikreipė. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas sužinojęs, jog praleido įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, nedelsiant turėjo imtis aktyvių veiksmų kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti terminą priimti palikimą, tačiau to nepadarė net 9 metus, t.y. iki 2018-02-01. Taip pat pažymėtina, jog Butu pareiškėjas nesirūpino, nemokėjo jokių su Buto išlaikymu susijusių mokesčių. Iš to darytina išvadą, jog pareiškėjas įstatymo nustatytą terminą palikimui atnaujinti praleido dėl savo aplaidumo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo V. V. prašymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.57 str., CPK 442 str. 13 p., 576-578 str.,

nutaria:

V. V. pareiškimo dėl įstatymu nustatyto termino priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos G. V. mirties 2009-08-07, netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas