Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam A. K. (dalyje posėdžių nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Egidijui Vosyliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 137 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad sunkiai sutrikdė sveikatą dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent: jis, būdamas paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais) 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėse“ IV dalies „Specialieji būtiniausi statybviečių darbo vietų įrengimo lauke reikalavimai“ 37 punktą, kuriame nurodyta, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones; darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones“, prie lifto šachtos neįrengė apsauginių aptvarų, dėl ko 2019 m. liepos 17 d. apie 12.10 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) S. B. baigęs pastato (duomenys neskelbtini) išorės šiltinimo darbus, eidamas pietauti nuo pastolių perlipo ar perlindo per pastolių horizontalę, nekliudomas atsidūrė pastato trečiame aukšte prie lifto šachtos angos, lipdamas per medines lentas (atitvarus), netekęs pusiausvyros į ją įkrito ir patyrė kūno sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda kairiame kaušelyje ir kairėje blauzdoje, galvos smegenų sumušimu, kairio raktikaulio lūžiu dešiniųjų VIII-XII šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės pažeidimu, juosmeninio II slankstelio kompresiniu lūžiu, kepenų sumušimu, kairio inksto plyšimu, dėl ko nukentėjusysis S. B. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra, šiais savo veiksmais dėl neatsargumo, sunkiai sutrikdė S. B. sveikatą.

Šiais veiksmais A. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. nepripažino savo kaltės ir parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), bet ne (duomenys neskelbtini). Jis atsakingas už (duomenys neskelbtini), kai kuriuos savo (duomenys neskelbtini), bet ne už (duomenys neskelbtini). Nei pagal pareigybes, nei pagal atestatus, negali būti atsakingu už (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną buvo jo pirma savaitė po atostogų. Tą dieną, eidamas pietauti, išgirdo kritimą. Priėjęs pamatė, kad kitos įmonės darbuotojas peršoko nuo pastolių, t. y. savo darbo vietos, į pastato vidų. Paties nukentėjusiojo kritimo nematė, tačiau jo manymu tokie veiksmai pažeidė vidaus tvarkos ir saugos taisykles, kadangi viskas vyko pavojingoje zonoje. Darbuotojas nedėvėjo apsauginių apraišų, nors privalėjo ir tai yra grubus nusižengimas. Einant per pavojingą zoną, darbuotojas turi užsisegti apsauginius apraišus. Pastato viduje buvo šachta, kuri nebuvo pilnai uždengta, kadangi per visus aukštus vyko kiti statybos darbai. Buvo uždarytas priėjimas iš pastato vidaus, kuris buvo užkaltas lentomis. Buvo padaryta daugiau nei reikalauja taisyklės. Pagal taisykles užtektų „stop“ juostos. Darbuotojas neturėjo teisės būti viduje, tačiau jis lipo per aptvarą ir nukrito į šachtą. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai nerado pažeidimų, nebuvo jokių pretenzijų. Darbuotojas prieš darbų pradžią privalo apeiti objektą ir viską patikrinti. Tiltelio ten nebuvo. Objekte pagrindinis rangovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovas. Darbas yra kuruojamas pagal sutartis. Jis nurodė, kad gali technologiškai peržiūrėti darbus, kad nusimano kaip (duomenys neskelbtini), todėl kartais darbuotojus prižiūrėjo jis, savanoriškai padėdavo paskaičiuoti ir technologiškai peržiūrėti. Jei būdavo kažkas blogai, visada pasakydavo, nesvarbu ar jų, ar ne jų darbuotojas. Pagal įstatymą, jei nėra paskirtas darbuotojas, kuris atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugą, atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus yra įmonės vadovas. Įvykio metu jis skambino greitajai medicinos pagalbai. Aptvarai, kurie reikalingi dirbant ant pastolių, buvo, bet jie trukdė statybos procesui tarp sienos ir pastolių, todėl darbuotojai turėjo dėvėti apraišus. Darbuotojai naudojo apraišus, matydavo tai būdamas apačioje. Jei darbuotojai būdavo neprisisegę apraišų, visada akcentuodavo tai. Šiuo atveju buvo uždaryta zona, kurioje yra šachta, kadangi šachta yra pavojingoje zonoje. Buvo priimtas sprendimas ne tik uždėti „stop“ juostą, bet ir padaryti rimtesnę apsaugą – padaryti kliūtį ir užkalti lentomis. Taigi, lifto šachta gali būti neaptverta, nes aptvertas patekimas į pavojingą zoną. Ten buvo dvi angos, viena, kur galima prikalti lentas, ten buvo šachta, o kita, kur praėjimas. Ten, kur šachta, turi būti trečia lenta iš apačios, kad nenuspirti į apačią daiktų. Ten, kur praėjimas, lenta nereikalinga, tik kitos dvi lentos reikalingos, kurios ir buvo. Pagal schemą yra taip, kad šachta – trys lentos, praėjimas – sienos nėra. Čia buvo dvi lentos, ekspertai patvirtino, kad trečia lenta nebuvo būtina. Tarp pastolių ir pastato buvo apie 50 cm. Jei atstumas didesnis už 30 cm, darbuotojai turi dėvėti apraišus. Ten buvo šildomos sienos, o šildant dedasi 30 cm poliesteris, kuris tvirtinasi. Neįmanoma pritvirtinti, jei pastoliai stovi arčiau sienos, todėl yra numatyta, kad žmogus privalo dėvėti apraišus, kol nėra apklijuoto šildymo. Kai šildymas apklijuotas, tada apraišų galima nedėvėti. Dėl apraišų naudojimo numatyta darbo saugos taisyklėse, projekte. Su ekspertize galima daug kur nesutikti, kadangi nėra žinomos tikslios aplinkybės. Specialistai pritaiko taisykles, kurios skirtos išorei, o ne vidui. Gal buvo neteisingai pateikti duomenys specialistams. Tas, kas paprašė skirti ekspertizę, galėjo suklaidinti specialistus. Specialistams nebuvo išaiškinta ar, lifto šachta yra pastato vidus ar išorė. Saugos ir sveikatos taisyklėse statybose diferencijuojama pagal išorę ar vidų. Buvo baustas administracine tvarka, kadangi liko vienas objekte, jei jo nebūtų objekte, tada būtų kvietę (duomenys neskelbtini). Kai kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus apie darbų saugą instruktuodavo jis, kai kuriuos – A. P. Prievolę instruktuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus turėjo (duomenys neskelbtini). Iki įvykio dienos nebuvo matęs, kad statybininkas perlipinėtų nuo pastolių į pastatą. Kai nukrito nukentėjusysis, neleido niekam arti eiti, kad viskas būtų taip, kaip įvyko. Lentos prie lifto šachtos trečiame aukšte atrodė taip, kad jos buvo išplėštos, viršutinė lenta buvo nuplėšta. Yra techninė mechanika ir jei vinys lenktas į tą pusę, tai reiškia, kad jį gniuždė. Šiuo atveju taip ir buvo, jis buvo gniuždytas iš viršaus. Buvo išlaužta ta lenta, kuri buvo per vidurį angos, apatinė. Dirbant (duomenys neskelbtini) užtenka diplomo. Įgijo meistro-darbų vykdytojo specialybę ir to užtenka. Atestatų neturi. Turi (duomenys neskelbtini) atestatą ir (duomenys neskelbtini). Norint gauti darbų saugos pažymėjimą reikia vaikščioti į kursus ir išlaikyti egzaminą, o norint pratęsti reikalinga išklausyti kursus. Šiai dienai dirba (duomenys neskelbtini), pagal jo diplomą nieko daugiau negali dirbti. Su A. J. objekte yra bendravęs, neretai skambino, nes dirbant ant žemės matė žmones, kurie pažeidinėja taisykles, sakydavo A. J. prižiūrėti žmonės. A. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Jiems jis buvo pristatytas kaip direktorius. A. J. savo darbuotojams vadovavo, todėl nekilo abejonių, kad A. J. yra vadovas. Po įvykio iš karto paskambino A. P., pasakė, kad nukrito jo žmogus, tada A. J., iš karto pasakė, kad reikia vežti dokumentus. A. P. įvykio metu objekte nebuvo, jis buvo kitame objekte. A. P. objekte būdavo retai. Dažniausiai įmonė darbų saugai samdosi kuratorių ar įmonę. Šiuo atveju įmonės tikrai nebuvo, o dėl kuratoriaus nežino. Dėl nelaimingo atsitikimo kaltas nukentėjusysis, dalinai gali būti darbdavio kaltė. Jei būtų matęs, kad iš pastolių į pastatą perlipinėja darbuotojas, būtų sudrausminęs. Dėl gerų ketinimų padėjo (duomenys neskelbtini) įgyvendinti funkcijas objekte, nors to neprivalėjo.

Teisiamajame posėdyje (apklausiamas nuotoliniu būdu) nukentėjusysis S. B. parodė, kad yra baigęs (duomenys neskelbtini). Buvo įdarbintas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, objekte dirbo apie mėnesį. Į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį įdarbino A., o dirbant bendravo tik su savo brigada. Su juo objekte dirbo asmenys iš (duomenys neskelbtini) – J., V. S., V. ir H., visų neatsimena. Kai buvo įdarbintas, pasirašė darbo sutartį. Dokumentai buvo pateikiami lietuvių ir rusų kalbomis, bet pasirašinėjo dokumentus rusų kalba. Instruktažą pravedė primą darbo dieną. Jis jokių instrukcijų neskaitė, tik išklausė instruktažą ir kažką pasirašė. Objekte jis apšildė fasadus, dirbo tik ant pastolių. Nežinojo, kokių taisyklių reikia laikytis dirbant ant pastolių, jiems niekas nesakė. Ėjo ten, kur galima ir niekas neuždrausdavo. Ant pastolių buvo kur vaikščioti, per juos ir vaikščiojo. Ant pastolių buvo kopėčios, vaikščiojo per pastatą ir balkono duris. Jei nešdavo instrumentus, maišus ar kažką sunkesnio, negalėdavo praeiti per pastolius, nes ten buvo maži praėjimai. Į pastatą eidavo tik per balkono duris, nuo pastolių į namo vidų nelipo. Kiekviename aukšte buvo atidarytos balkono durys ir ten visi eidavo, ne tik jis, bet ir kiti darbuotojai. Už pastolių ribų niekur neišėjo, nes balkono durys buvo toje pastato pusėje, kurioje dirbo. Nežino, kaip įkrito į lito šachtą, ji buvo aptverta pora lentų. Per lifto šachtos perimetrą buvo pora lentų. Lifto šachta lentomis buvo aptverta vertikaliai, maždaug juosmens lygyje. Lentos ant lifto šachtos buvo padėtos horizontaliai. Kai kuriuose aukštuose lifto šachta iš viso nebuvo aptverta. Lentos netrukdė praeiti į pastatą, jie neperlipinėjo ir neperžengdavo. Nelaimingas atsitikimas įvyko, nes nebuvo saugos technikos. Žinojo, kad judant pastoliais aukštyn žemyn reikia naudotis tik pastolių kopėčiomis. Matė kopėčias, bet nebuvo patogu ir vaikščiojo per pastatą, visi taip darė. Jei eidavo vienas, tai naudodavosi kopėčiomis pastoliuose. Pastolių kopėčiomis naudotis buvo sunku, nes praėjimas siauras. Einant pietauti eidavo skirtingai, kartais per pastatą, kartais per pastolius, jiems niekas nedrausdavo. Lifto šachtą matė anksčiau, kai eidavo pro pastato vidų, ją apeidavo. Kai kuriuose aukštuose lifto šachta būdavo atidengta. Įmonėje kaip apsaugos priemonę nuo kirtimo turėjo tik šalmą, bet tai buvo jo nuosavas daiktas. Įmonė jokių apsaugos priemonių nedavė. Nežino, kas buvo atsakingas už apsaugos reikalavimų vykdymą objekte. Jam niekas neaiškino apie darbo saugos taisykles dirbant aukštyje. Iki darbo šiame objekte ant pastolių nedirbo. Su A. K. objekte neteko bendrauti ir jo matyti. Pirmą dieną instruktažą jam pravedė ne A. K. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Neprisimena, ar įvykio dieną į pastato vidų pateko per balkoną. Per lifto šachtą nevaikščiojo, ji yra laiptinėje, o balkonas – tai išėjimas į butą. Iš buto išėjimas yra į laiptinę. Laiptinė ribojasi su lifto šachta, nes lifto šachta yra laiptinėje. Nuo balkono iki lifto šachtos yra daugiau nei dviejų metrų atstumas. Po įvykio su niekuo iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebendravo, su kolegomis iš (duomenys neskelbtini) taip pat.

Teisiamajame posėdyje liudytojas N. B. parodė, kad dirbo pastoliuose. 12.45 val. buvo pietūs, leidžiama pavalgyti. Jis buvo trečiame aukšte, o tas vaikinas, kuris nukrito, buvo ketvirtame aukšte. Jis ėjo per pastolius, kad nulipti, o vaikinas, kuris nukrito, ketvirtame aukšte norėjo peržengti į namą. Kai jis norėjo nusileisti laiptais, išgirdo lentos braškesį. Tada pamatė, kad vaikinas krenta atgal, jis dar turėjo kuprinę ant kairės rankos. Vaikinas turbūt atsistojo ant lentos, lenta lūžo ir jis atbulas nukrito bei pakaušiu atsitrenkė į betoną. Nukritęs į apačią vaikinas buvo be sąmonės, nukrito kaip maišas. Jis pradėjo rėkti, kad nukrito žmogus, atbėgo darbų meistras, kuris buvo vyriausias statybose. Darbų meistras iš karto paskambino greitajai pagalbai. Atvyko policija ir greitoji pagalba. Jis pats dar padėjo greitajai pagalbai ištraukti žmogų iš ten. Tuo metu, kai vaikinas nukrito, jis buvo pastoliuose, norėjo leistis, bet išgirdo traškesį, pamatė, kad krenta žmogus ir atsitrenkė į betoną. Pietauti jis eidavo iš vieno namo krašto į kitą, kad nusileisti laiptais. Būtent tame tarpe, kur lifto šachta buvo atidengta, jis praeidavo. Kai eidavo pietauti, naudojosi pastolių kopėčiomis. Matė, kad kiti darbuotojai iš pastolių leisdavosi į pastatą, tačiau juos įspėjo nevaikščioti per namą. Lifto šachta buvo iš keturių kvadratinių metalinių vamzdžių. Nuo namo pusės, kur buvo laiptinė, buvo prikaltos dvi lentos horizontaliai. Dvi lentos ten buvo įrengtos tam, kad niekas nenukristų iš aikštelės, namo pusės. Objekte su jais buvo brigadininkas I., jam nurodymus davė darbų vykdytojas, kuris buvo vyriausias statybose. Nesidomėjo, kas buvo atsakingas už saugos techniką, brigadininkas domėjosi tuo. Iki įvykio toje įmonėje dirbo gal dvi savaites. Prieš pradedant dirbti jiems išdavė diržus, šalmus. Jei dirbdavo nuo balkono pusės, tai prisisegdavo. Pastoliuose neprisisegdavo, nes pastoliai tvirtai stovėjo. Jiems paaiškino ant pastolių elgtis tvarkingai, nešokinėti. S. B. pažinojo tik pagal darbą. Atvyko dirbti dviem savaitėms, bet užtruko ilgiau. Per pastato vidų nuo pastolių ir pats vaikščiojo, bet labai tvarkingai, tik vieną kartą. Po šio įvykio niekas daugiau nebevaikščiojo per pastato vidų. Dirbant fasado darbus tikslo patekti į pastato vidų nebuvo, tik tam, kad nusileisti papietauti. Medžiagos darbui atlikti buvo paduodamos nuo balkono pusės. Buvo, kad pakeldavo nuo balkono pusės į kiekvieną aukštą ir paskui išnešdavo per pastolius klijus, kibirus. Ten, kur yra lifto šachta, buvo praėjimas apie 60-70 cm, ten nuo pastolių buvo galima patekti į vidų. Balkono durų ten nėra, turėjo būti įstiklinimas po darbų pabaigimo. Objekto balkono durys, jei žiūrėti į lifto šachtą, tai iš dešinės pusės. Nuo balkono durų iki lifto šachtos yra gal 2,5 m atstumas. Nuo lifto šachtos iki sienos yra 60-70 cm atstumas. Nuo lifto šachtos nuo balkono durų yra 1-3 m atstumas, bet visi balkonai buvo uždaryti. Plėvele buvo uždengtos visos durys, per kurias buvo galima patekti į namo vidų. Įvykio dieną S. B. į pastato vidų per balkono duris negalėjo patekti, nes leidžiasi tik laiptais. Kiekvieną rytą jiems pravesdavo instruktažą dėl saugos jų brigadininkas I. I. Nurodymas neiti į namo vidų buvo duotas, buvo pasakyta, kad nevaikščiotų per pastatą, o leistųsi per pastolių kopėčias. Į pastato vidų jis ėjo, nes tingėjo leistis pastolių kopėčiomis, ten patekdavo per lifto vietą, tai buvo kelis kartus. Reikėjo pasilenkti arba prašliaužti, nes ten negalima buvo kitaip praeiti į vidų. Matėsi, kad aptvėrimas yra, kuris saugo praėjimą. S. B. instruktaže nedalyvavo, juos instruktavo jų brigadininkas, o S. B. buvo kitur, pas jį buvo kitas brigadininkas.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. parodė, kad objekte darė fasadą, dirbo su S. B. Kai reikėjo eiti pietauti, jis ėjo ant pastolių, o S. B. ėjo toje pusėje, kurioje vėliau nukrito. Tą dieną jie su S. B. ėjo pietauti. S. B. pamiršo savo kuprinę, o jis tuo metu jau nuėjo. Kai jis nusileido žemyn, išgirdo, kad kažkas nukrito. Nubėgęs pamatė, kad S. B. nukrito į lifto angą. Buvo iškviesta grietoji pagalba, S. B. išvežė. Kai pamatė kraują, jam pasidarė bloga. Jis lipo pastolių kopėčiomis, specialia vieta. S. B. leidosi toje vietoje, kur buvo lifto anga, kurioje galima praeiti. Ten, kur buvo lifto šachta, žmonės vaikščiojo. S. B. pateko prie lifto šachtos, nes taip buvo pastatyti pastoliai, jog galima buvo prieiti prie lifto šachtos, o aptvėrimo dar nebuvo. Atstumas tarp namo ir pastolių buvo 50-60 cm, S. B. tiesiog peršoko. Prie lifto šachtos buvo laiptai, ten buvo paprasčiau leistis žemyn. Metalinės kolonos kilo į visus aukštus, o apačioje buvo armatūra, kažkas panašaus į metalą, taip atrodė lifto šachta. Prie lifto šachtos aptvarų nebuvo, po šio nelaimingo įvykio aptvėrimai atsirado. Objekte jis dirbo ilgai, dirbo ir iki įvykio, ir po jo. Jis pats iš pradžių atvykęs į objektą dėl kažko pasirašė, dėl ko, neprisimena. Po nelaimingo atsitikimo pas juos į hostelį buvo atvykęs A. ir nurodė pasirašyti žurnale. A. ėmė subrangą firmoje. Jis dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. buvo jų vadovas. Instrumentus, klijus, medžiagas laikė pastato viduje, ramiai užeidavo į objekto vidų paimti, tai nebuvo draudžiama. Į objekto vidų įeidavo apačioje, kaip paprastai įeinama, ten jiems paskyrė kambarį, ten ir laikė savo daiktus. Jiems porą kartų sakė, kad eiti pro lifto šachtą yra draudžiama. Kas tai sakė neprisimena, bet (duomenys neskelbtini) buvo A. Buvo paaiškina, ko negalima daryti aukštyje. A. visada sakydavo, kur nelįsti. A. žodžius suprato kaip nurodymą kažkur nelįsti, nes gali nukristi. Nelaimingo atsitikimo metu patyrė šoką, todėl ne viską prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Buvo žurnalas, kuriame pasirašė darbo pradžioje ir žurnalas, kuriame A. davė pasirašyti po įvykio. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo V. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 79), V. S. parodė, jog A. jiems kiekvieną dieną sakydavo neiti ten, kur pavojinga. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprisimena. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo V. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 85), V. S. parodė, A. jiems aiškino, kur reikia ir, kur nereikia eiti. Pastoliai stovėjo aplink namą ir vienoje vietoje buvo galima pereiti į lifto šachtą, S. B. nusprendė ten eiti. Jis tuo metu leidosi nuo kitos namo pusės, kur buvo kopėčios prie pastolių. Ta kryptimi, kur ėjo S. B., objekte vaikščiojo ir kiti, bet jis nėra matęs kitų landžiojančių ten. Lifto šachta buvo atvira, ten buvo praraja ir buvo galimybė įkristi. Matė, kad šachta atvira, ten buvo šalia laiptai. Yra žiūrėjęs į lifto šachtos apačią. Įkristi į lifto šachtą dirbant tik kieme nebūtų galimybės, įeinant į vidų galima įkristi į lifto šachtą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. S. parodė, kad yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir direktorius. Jo užsakovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Objekte jo įmonė atliko darbus, t. y. pastolių montavimą. Pastolius montuoja gavus brėžinį, kur nurodyta kiek ir ko reikia įdėti, šiuo atveju su UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip ir buvo. Tarpo atstumas iki namo priklauso nuo fasado darbų atlikimo. Per 6 darbo metus atstumas galėjo siekti nuo 25 cm iki 50 cm. Kiekviename objekte skirtingai, nes dedama vata ar poliesteris. Šiuo atveju pastoliai buvo sumontuoti pastato vienoje ir kitoje pusėje. Po to pastoliai neturėjo būti permontuoti. Per vieną dieną jo vadovai keičiasi kelis kartus, todėl negali pasakyti, kas buvo atsakingas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Kai surenka pastolius, visą medžiagą su parašais nusiunčia UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbus priima tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. J. parodė, kad yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Jų įmonės pastoliai stovėjo objekte, kuriame nukrito žmogus. Pastoliai objekte buvo įrengti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu. Iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su A. N., jis teikė pastolių užsakymą. Turėjo sutartį su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten buvo įgaliotų asmenų sąrašas, kuriame nurodyta, kas gali teikti užsakymus. Dėl minėtų įrengtų pastolių pretenzijų nebuvo. Prieš montuojant pastolius su užsakovais ateina į objektą, išklauso pageidavimus, tada pateikia užsakymą. Žino įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši įmonė montavo pastolius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsako pastolius kartu su montavimo darbais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieško subrangos, kas gali atlikti pastolių montavimo darbus. Iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su S. S., jis yra šios įmonės vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos standartus pastolių atstumas nuo pastato sienos yra 30 cm, bet žiūri ir į užsakovo pageidavimus. Šiuo atveju buvo pageidavimas pastolius atitraukti 50 cm atstumu nuo pastato sienos, pridavimo akte tie skaičiai yra nurodomi. Apsaugos priemonės dirbant ant pastolių reikalingos, jei atstumas tarp pastolio ir pastato viršija 30 cm, tada būtina naudoti apraišus, diržus. Užsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo A. N., A. neprisimena. Šiuo atveju naudojo tik gamintojo turėklus, jokių kitų elementų nenaudojo. Gamintojas numato, kad turėklas turi būti 1,5 m arba 0,5 m aukštyje.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangovas objekte, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užsakovas. Jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovas, atsakingas už bendravimą su klientais, kainodarą, pardavimus. Tuo pačiu yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Jo įmonė atliko fasado darbus. Vienas iš jų darbuotojų, eidamas pietauti nukrito iš aukščio ir patyrė traumą. Žmogus dirbo ant pastolių ir nusprendė leistis ne pastoliais, kaip numatyta visose instrukcijose ir nurodymuose, o per pastatą greitinant kelią. Asmuo patekęs į lifto šachtą lipo per atitvarus ir taip nukrito. Už darbų saugą objekte buvo atsakingas (duomenys neskelbtini) A. P. A. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. A. K. buvo pagrindinis žmogus objekte, su juo tiesiogiai bendravo. Už instruktažus darbuotojams, taip pat ir nukentėjusiajam S. B., buvo atsakingas A. P., jis pravesdavo instruktažus. S. B. buvo pravestas instruktažas kaip ir visiems kitiems. Už darbuotojų priėmimą, darbų saugą, priemonių suteikimą buvo atsakingas A. P. Apsaugos priemones objekte dirbusiems darbuotojams išdavinėjo A. P. Jis pats darbuotojus įvedinėjo į darbus, bet tai nesusiję su darbų sauga. Jis bendravo su statybininkais apgyvendinimo ir buitiniais klausimais. Įvykio metu S. B. lipo per aptvarus, jie neatlaikė ir jis nukrito į lifto šachtą. Jis pats šio įvykio nematė, žino apie tai iš Valstybinės darbo inspekcijos tyrimo. Jis objekte nedirbo, bet kartis būdavo jame. Su Valstybinės darbo inspekcijos išvadomis susipažino, dalyvavo tyrime kaip įmonės atstovas. Turėjo konsultantus teisininkus, kurie ruošė visas instrukcijas ir kitą darbų saugos dokumentaciją. Instrukcijos buvo išverstos į rusų ir (duomenys neskelbtini) kalbas. Instrukcijos buvo paruoštos prieš įvykį. Kai prasidėjo tyrimas, visus žurnalus pateikė Valstybinei darbo inspekcijai. Y. T. jam yra žinomas. Skolų darbuotojams nebuvo. Darbų pobūdis objekte, kuriame atsitiko nelaimingas atsitikimas, buvo susijęs išskirtinai su išore, buvo atliekamas fasado šiltinimas. Jei jis duodavo darbuotojams pasirašyti instruktažą, tai turėjo būti ir A. P., kuris instruktuodavo. A. P. turėjo visus atestatus, kurie reikalingi, kad būtum atsakingas už darbų saugą. A. P. buvo atsakingas už įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugą ir sveikatą. Pagal sutartį sutarė, kad už darbų saugą vietoje atsakingas užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 114), A. J. parodė, jog teisingi parodymai. Instrukcijose, kurios apibrėžia darbą ant pastolių, nurodyta, kad darbuotojas jais gali nulipti. Jei žmogus dirba ant pastolių ir turi galimybę jais nusileisti ir pakilti, visi darbuotojai naudojasi galimybe leistis žemyn ir kilti aukštyn pastoliais. Tačiau šiuo atveju asmuo, perlipdamas vieną atitvarą, o po to bandydamas perlipti kitą atitvarą, ieškojo kitų kelių ir taip pažeidė reikalavimus. S. B. pažeidė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcijas. Pagal susitarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo instruktuoti darbuotojus, kad jie nepažeistų jų įmonės instrukcijų ir reikalavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo savarankiškai instruktuoti apie darbų saugą tame objekte.

Teisiamajame posėdyje liudytojas Y. T. parodė, kad tą dieną jo nebuvo objekte, jis tik atvyko į Lietuvą, o dirbti pradėjo kitą dieną po įvykio. Objekte dirbo fasado, išorės darbus. Į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį įdarbino A. Įmonė nei karto nepravedė darbų saugos instruktažo. Apie įvykį jam pranešė V. S., jis jam paskambino. Pasirašyti dokumentus dėl dabų saugos jam atnešė jau po įvykio. Klausė, kodėl reikia pasirašyti, jam atsakė, kad tai dėl darbų saugos. Dokumentus atnešė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo Y. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 124), Y. T. parodė, jog teisingi parodymai. Atstovo vardas buvo A. Lifto šachtą objekte pats matė. Atvažiavęs matė tik nuolaužas prie lifto šachtos. Buvo nurodymas viską pilnai perdaryti. Su A. K. objekte bendravo, kartu dirbo. A. K. buvo vyriausiasis žmogus. Dėl darbų saugos objekte jis nebuvo instruktuotas, tačiau ne pirmus metus dirbo statybose, žinojo kaip elgtis. Kai buvo stiprus vėjas, A. K. sakė nelaipioti pastoliais. Įmonėje darbuotojų atstovas darbų saugai buvo A. Saugos apraišus darbuotojai naudojo, diržai buvo naudojami aukštyje, bet įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neaprūpino jų diržais, A. aprūpino. Jo atliekami darbai ne visada susiję su išorės darbais, tačiau objekte, kuriame atsitiko nelaimingas įvykis, atliko tik išorės darbus. Kai S. B. nukrito, buvo pasiekę 3-4 aukštą. Poliesteris darbuotojus pasiekdavo iš apačios, aptvertoje vietoje paduodavo medžiagas, kurios buvo pritvirtintos virvėmis. Per namo vidų niekas medžiagų neperduoda, vidaus patalpos nenaudojamos. Einant pietauti leisdavosi laiptine, taip būdavo paprasčiau. Reikėdavo įjungti elektrą namo viduje, tai darydavo pirmame aukšte. Neprisimena, iš kur jam yra žinoma taisyklė, kad lipti ir nulipti galima tik pastolių kopėčiomis. Yra buvę, kad eidavo pietauti per namo vidų. Tarp namo ir pastolių atstumas buvo 20-25 cm. Nuo pastolių pereidavo į balkoną ir tada į namo vidų. Balkonai buvo siaurojoje namo dalyje. Lifto šachta yra priekinėje namo pusėje. Instruktažų UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems niekada nepravedė, jiems nerūpėjo darbuotojų sauga ir sveikata. Pabaigoje A. K. sakydavo, kad reikia leistis tik pastoliais. Jis dažnai ginčijosi su A. P., kadangi jis sakydavo dalykus, nesusijusius su statyba, jis neturėjo nieko bendro su statybomis.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. I. parodė, kad nepažįsta nukentėjusiojo, su juo dirbo tame pačiame objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Jis yra iš kitos brigados, jie darė fasado, o jo paties darbas buvo montuoti langus. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ langų montuotoju. Įvykio dieną montavo langus, kažkas atėjo iš užsakovo įmonės ir pasakė visiems palikti pastatą. Tada išvažiavo į kitą objektą. Užsakovas buvo statybinė organizacija, kuri statė namą. Kas buvo (duomenys neskelbtini), nežino, viršininko pavardė buvo L., su (duomenys neskelbtini) nieko bendro neturėjo. Su lifto šachtos darbais jis nėra susijęs, jie montavo langus iš patalpų vidaus. Paskutinis etapas buvo lifto šachtos langų montavimas. Kai nukrito (duomenys neskelbtini), nemontavo lifto šachtos langų. Kai atsitiko nelaimingas įvykis, lifto šachta buvo aptverta lentomis iš išorės, atitvėrimas buvo reikalingas, kad iš lauko nuo pastolių nepatekti į vidų. Iš vidaus fiziškai negalima užlipti be kopėčių į lifto šachtą, tik per pastolius. Pastate buvo laiptai, į jį galima buvo patekti nuo pastolių ir laiptais. Į lifto šachtą galima patekti nuo pastolių ir laiptais. Lifto šachtoje nuo pastolių pusės buvo uždėtos lentos, į šachtą paprastai nepateksi, reikėtų pralįsti. Šachta buvo užtverta. Tuo metu, kai įvyko nelaimingas įvykis, pastoliai išorėje buvo sumontuoti. Kai pradėjo dirbti, jie gal ir nebuvo sumontuoti, jiems jie nebuvo reikalingi. Nuo pastolių galima patekti į pastato vidų, jeigu neuždaryta, nes vis tiek yra balkonas. Lifto šachtoje lentos buvo prikaltos horizontaliai, lentų buvo pora, reikėtų prasilenkti ar prašliaužti, kad praeiti. Lentos buvo prikaltos iš pastolių pusės. Lentos buvo prikaltos 50 cm ir 1 m aukštyje. Perlipus nuo pastolių į pastato vidų ir iš vidaus buvo lentos, iš lauko tikrai buvo. Lifto šachta buvo aptverta tiek įeinant į pastatą nuo pastolių, tiek iš lauko pusės.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. parodė, kad vadovu įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo (duomenys neskelbtini) rudens iki (duomenys neskelbtini) vasaros. Nelaimingo atsitikimo metu subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas nukrito iš aukščio objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo generalinis rangovas objekte. Jis nebuvo įvykio metu vietoje. Po įvykio tyrimą vykdė saugos inspekcija. Darbų saugos vadovu objekte buvo paskirtas A. K., jis buvo atsakingas už darbus, jų vykdymą ir darbų saugą. Darbų saugos vadovas objekte paskiriamas nusistovėjusia tvarka, t. y., kai įmonė laimėjo konkursą ar pradėjo statyti objektą, buvo paskiriamas vadovas, parašomas įsakymas, kas už ką atsakingas, (duomenys neskelbtini) organizuodavo darbus. Parašomas įsakymas el. paštu nusiunčiamas asmeniui, kuris buvo paskiriamas (duomenys neskelbtini), o tada nuvežamas originalas į objektą ir jį pasirašo asmuo. Kiekvienas subrangovas buvo atsakingas savo darbų apimtyje ir savo darbų zonoje. Darbų saugos prasme kiekvienas subrangovas vedė savo darbų saugos priežiūrą, jam buvo patikėta tam tikra zona, kurioje jie buvo atsakingi už savo darbus. Subrangovai buvo atsakingi už savo darbuotojus, jie turėjo pravesti instruktažus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Darbuotojus instruktuoti turi tas, kuriam priklauso darbuotojai. Subrangovą turėjo instruktuoti darbdavys. Objekte paskiriamas darbuotojas, atsakingas už darbų organizavimą, darbų saugą, priešgaisrinę. Darbuotojui paskiriama zona, pasakomos taisyklės. Visus darbuotojus instruktuoja tie, kuriems tai priklauso. A. K. galėjo kontroliuoti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ instruktuoja savo darbuotojus. A. K. neprivalėjo instruktuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Įsakyme Nr. 241 ir Nr. 242 dėl A. K. atsakingo asmens objekte vartojamas terminas „saugumo technika“ reiškia, kad asmuo yra atsakingas už darbų saugą, visa, kas apima darbų saugą minėtame objekte. Saugumo technika apima darbų saugą. Pagal šį terminą A. K. į funkcijas įeina instruktažai, saugos darbų žurnalų pildymai, subrangovų perdavimas ir kontrolė, t. y., kad jų darbuotojai būtų instruktuoti. Statybos darbų darbuotojas A. N. buvo atsakingas už medžiagų tiekimą ir mechanizmų užsakymą. Statybų vadovas ir (duomenys neskelbtini) – tai pareigybinės instrukcijos, statybos reglamente aiškiai išskirta funkcija. Įstatyme nurodoma, kad A. K. atsakingas už saugumo techniką, tai susiję su darbų sauga. Lifto šachta yra pastato konstruktyvas, tuo momentu liftas nebuvo montuojamas, šiuo atveju tai buvo siena. A. K. atsakingas už (duomenys neskelbtini), tame tarpe už viską, kas jame yra. Lifto šachtą aptverti privalėjo darbuotojas, kuris atsakingas už objektą. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo A. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 75), A. P. parodė, jog teisingi parodymai. Darbo organizavimas nėra darbų sauga, už objektą atsakingas A. K. Į darbų saugos organizavimą patenka lentos, kurios buvo pritvirtintos. Darbai, kuriuos atliko įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo daromi darbo viduje, o lifto šachta yra pastato viduje. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, kuris nukrito į lifto šachtą, funkcijos buvo susijusios tik su išorės darbais. Pareigybiniai nuostatai A. K. buvo paskelbti įsidarbinant. A. K. kompetencijos leido ir jis buvo priimtas, jis norėjo dirbti (duomenys neskelbtini), tada jis buvo supažindintas su jo, kaip (duomenys neskelbtini) funkcijų aprašymu.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. N. parodė, kad įvykio dieną jis dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas už darbų vykdymą objekte, o A. K. buvo atsakingas už darbų saugą. Į jo funkcijas įėjo resursai darbų vykdymui, žmonių ir medžiagų ištekliai. Montavimo darbai taip pat buvo jo funkcija. A. K. buvo atsakingas už darbų saugą ir už fasadus, nes tai buvo jo specialybė. A. K. instruktuodavo darbuotojus dėl darbų saugos. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ instruktavo savo darbuotojus, o A. K. supažindino su reikalavimais objekte, nes jis pakartotinai pasikviesdavo žmones ir instruktuodavo, nurodydavo, jei yra pažeidimų. Nelaimingo atsitikimo dieną jis pats buvo objekte. Tą dieną ėjo pietauti ir pamatė pirmame aukšte nukritusį žmogų. Kaip atrodė lifto šachta, tada nežiūrėjo, vėliau buvo matyti, kad lenta išlūžusi, bet aptvėrimai buvo. Lenta buvo ten, kur nebuvo pritvirtinta, ji buvo iškritusi. Lifto šachta kaip pavojinga zona buvo aptverta, kad niekas ten nepatektų. Pagal reikalavimus dvi lentos prisukamos metro aukštyje, kad žmogus nepatektų į lifto šachtą. Pastoliai statomi, kad žmogus nenukristų, apatinė lenta taip pat dedama, kad nenukristi. Nematė, kad darbuotojai patektų nuo pastolių į pastato vidų. Jei nueiti į balkoną nuo pastolių, tai galima patekti į vidų. Toje vietoje, kur buvo lifto šachta, buvo padarytas papildomas aptvėrimas. Papildomas aptvėrimas atrodė taip, kad buvo metalinis turėklas ir ant jo žmogus gali pasikabinti. Perlipti nuo pastolių į pastato vidų buvo kliūtis, bet techniškai galima. Nelaimingo atsitikimo metu su A. K. ėjo pietauti ir išgirdo triukšmą. Nukentėjusysis perlipo kliūtį ir atsidūrė pavojingoje zonoje. Pagal reikalavimus dvi lentos riboja lifto šachtą. Apačioje, kur nukrito nukentėjusysis, lentų nebuvo. Darbų saugos inspekcija jiems neturėjo priekaištų, todėl mano, kad laikėsi teisingų reikalavimų. Lentos buvo pritvirtintos tam, kad kiti pašaliniai žmonės nepatektų į pavojingą zoną. A. K. buvo pasirašęs įsakymą, todėl jis buvo atsakingas už darbuotojų saugą. Valstybinei darbo inspekcijai patikrinus jų dokumentaciją nebuvo rasta trūkumų. Žino, kad A. K. instruktuodavo žmones, o, jei žmogus instruktuoja žmones, pasirašo žurnale, tai jis ir atsakingas už darbuotojų saugą.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. P. parodė, kad neprisimena statybvietės, adresu (duomenys neskelbtini), pas juos daug patikrinimų. Pagal dokumentus matyti, kad buvo skundas ir ji su kolega važiavo į patikrinimą 2019 m. balandžio 16 d., kurio metu nustatė, kad nebuvo aptvėrimų penktame aukšte. Ten darbuotojai nesaugiai mūrijo sieną, todėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (duomenys neskelbtini) A. K., įmonė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju nesaugiame aukštyje, t. y. 5 aukšte, dirbo darbuotojai be saugios diržų ir mūrijo sieną, ne visur buvo aptvėrimai. A. K. buvo (duomenys neskelbtini), todėl jam surašė administracinių nusižengimų protokolą. A. K. pripažino kaltę, gailėjosi, ginčų nebuvo. Procedūra yra tokia, kad prašo nuotraukų, kurios įrodo, kad trūkumai, kurie buvo nustatyti, yra pašalinti. Tokiu atveju pildo klausimyną, patikrina darbuotojus dėl nelegalaus darbo. Prašo, kad atsiųstu jiems nuotraukas po protokolo surašymo, bet ne visada sulaukia. Tada važiuoja į vietą, jei mato, kad nevykdoma arba jiems neatsiunčia nuotraukų. Dėl nustatytų trūkumų darbai nebuvo sustabdyti. A. K. buvo atsakingas už darbų saugą statybvietėje, jam ir buvo surašytas protokolas. Už aptvėrimus atsako viena įmonė, o ne dvi. Nebuvo aptvertos atviros dangos, nes įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakinga.

Teisiamajame posėdyje ekspertas T. D. parodė, kad surašė ekspertizės aktą ir specialisto išvadą dėl to, kad žmogus nukrito į lifto šachtą. Tvirtina savo surašytą specialisto išvadą. Ekspertizes aktą surašė kartu su J. R. Specialisto išvada ir ekspertizės aktas nesiskiria turiniu, gal medžiagos daugiau buvo gauta. Žodžiai gali skirtis, bet teismo ekspertų centre yra procedūros ir, jei vienas ekspertas taip galvoja, tai ir kitas taip galvoja, derina nuomones. Klausimai buvo tik skirtingi, nagrinėjo skirtingus klausimus. Kai kurių klausimų atsisakė, nes ne jų kompetencija. Jų procedūros skirtos tarnybiniam naudojimui, jos yra aprašytos. Jie nustato pavojingus veiksnius, tada veiksnių šaltinius, mechanizmus ir tai leidžia nustatyti priežastis. Nustatinėja priežastis ir sąlygas, būna daug priežasčių. Vienos aplinkybės daro daugiau įtakos nelaimingam atsitikimui, kitos mažiau, bet stengiasi išrinkti pagrindinę sąlyga. Pagrindinė priežastis yra būtina sąlyga, kuriai esant atsitinka nelaimingas atsitikimas. Jei ta sąlyga neišpildyta, tai nelaimingas atsitikimas garantuotai neįvyksta. Kitos aplinkybės mažina ar didina tikimybę. Gali būti priežastis, kuri yra būtina, bet nepakankama. Nežinoma, kodėl žmogus neteko pusiausvyros, tuo tyrimas buvo išskirtinis. Jei žmogus neteko pusiausvyros dėl nenustatytų aplinkybių, žiūri, kas turėjo žmogų apsaugoti, kad nelaimingas atsitikimas nevyktų. Kadangi jis perlipo iš pastolių į pastatą ir pastoliuose buvo vienas vamzdis, tai tas aptvėrimas – pastoliai, buvo netinkami. Tačiau tai formalumas, nes jei būtų tinkamai įrengta, tai vis tiek statybininkas būtų aptvėrimą įveikęs ir jį perlipęs. Praktika rodo, kad įvykio vieta gali būti pakeista per 10 min. Buvo užfiksuotos nuotraukos. Nuotraukose užfiksuotas vamzdis, bet jo galėjo ten ir nebūti. Turėjo būti bent du horizontalūs elementai nuo pastolių iki pastato. Kaip turi būti įrengtas aptvėrimas, turi būti nuspręsta statybos darbų technologiniame projekte. Lifto šachta būna aptverta tinklo skydu. Šiuo atveju yra skirtingi dalykai, kadangi yra apsauginis aptvaras – tai du horizontalūs elementai ir papėdės lenta. Papėdės lenta nesaugo kritimui iš aukščio, ji reikalinga tik tam, kad plaktukas paspirtas nenubyrėtų. Apsauginis aptvėrimas saugo, kad jei žmogus netenka pusiausvyros dėl nenustatytų priežasčių, kaip šiuo atveju, kad jis nenukristų, žmogus atsiremia į apsauginį aptvėrimą ir jį apsaugo nuo kritimo. Šiuo atveju turėjo būti ne apsauginis aptvaras, o tvora. Ten neturėjo žmonės vaikščioti visai. Teoriškai užtenka dviejų horizontalių elementų. Užtverti ištisinį yra geriausias variantas, bet techniškai negalėjo būti įvykdytas, kadangi lifto šachtoje buvo įrengtos metalinės konstrukcijos, galėjo būti įstatytas lango stiklas nuo pastolių pusės. Jei būtų iš karto įstatę stiklą, tai darbuotojai nebūtų vaikščioję, bet techniškai to nebūtų buvę galima įrengti, nes šiltinimo darbai iš lauko pusės. Yra toks reikalavimas, kad technologijos projekte reikia numatyti, kad pirmiausia reikia įrengti stacionarias atitvarines konstrukcijas. Stiklas yra stacionari atitvarinė konstrukcija, kuri dabar jau yra, ją reikia įrengti anksčiau nei kitas konstrukcijas. Statybose tokioje stadijoje stiklo nėra matęs. Būna uždėti tinklai, skydai, būna metalinis rėmas su metaliniu tinklu tokioje vietoje, į kurią nenorima, kad patektų žmogus. Gali būti saugos diržai naudojami, daug priemonių gali būti. Dėl atsakomybės negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) atsakingi. Rangovas gali būti, jei (duomenys neskelbtini) neturi atestato. (duomenys neskelbtini) pagal statybviečių įrengimo nuostatus ir darbdavys yra atsakingas už aptvaro įrengimą. Lifto šachta čia yra ne lauke. Lifto šachta yra lauke, kai vėjas pučia ir jis gali patekti į ten. Pagal pastato planą lifto šachta yra pastato viduje. Statomame objekte siekiant išvengti nelaimingo atsitikimo gali būti įrengti aptvarai ir saugos diržai. Jei čia būtų trys lentos, žmogus jas būtų perlipęs, žmogus turi galimybę perlipti. Pagal reglamentavimą technologinėje kortelėje turi būti nurodyta, kokios saugos priemonės turi būti naudojamos. Principinių schemų jiems nepakanka, turi būti atstumai ir pririšimai. Parašyta, kad nėra konkrečių projektinių sprendimų, nėra nurodyta kokios konkrečios priemonės turėjo būti naudojamos, kokie laikini aptvėrimai ar kitos priemonės ir kuriose pastato vietose turi būti įrengti ir kokiu būdu darbuotojai galėjo saugiai patekti į darbo vietas, nes turi būti tvarkinga technologinė kortelė. Yra (duomenys neskelbtini), kuris yra mokytas ir kuris žino kaip kas turi būti aptverta. Lifto šachtą reikėjo patverti iš trijų pusių, tada lifto šachta būtų buvusi tinkamai aptverta. Žmogus nukrito iš tos pusės, kuri buvo neaptverta. Technologinė kortelė bloga, tai jei tik ja vadovautis, darbai negalėjo būti vykdomi. Jo išvados yra kategoriškos. Jeigu būtų buvusios trys lentos, lifto šachta būtų aptverta iš trijų pusių, tada jei įvykis ir įvyktų, neturėtų pagrindo konstatuoti, kad darbai neatitiko darbų saugos reikalavimų ir tada reikėtų kalbėti apie darbuotojo darbo drausmę, bet angos turi būti aptvertos. DT-500 reglamentuoja darbo atvejus apskritai. Darydami tyrimą nekviečia (duomenys neskelbtini), daro tyrimą pagal pateiktą medžiagą. Jei darbuotojas sugalvotų lipti per aptvėrimą, kitos dvi pusės, kurios būtų aptvertos, neturėtų prasmės, turi būti aptvertos visos pusės, nes įkristi gali iš bet kurios. Mano, kad darbuotojas lindo per aptvėrimo apačią. Nuo pastato į lifto šachtą užtenka dviejų lentų, jos nereikia užtverti tvora. Užtenka trijų lentų iš visų pusių. Neužtenka dviejų lentų, kad asmuo nepraeitų.

Teisiamajame posėdyje ekspertė J. R. parodė, kad pirmą specialisto išvadą darė T. D., o paskui jai buvo užduoti papildomi klausimai. Yra standartinės tyrimų procedūros ir pagal procedūros aprašymą nustatė pavojingą veiksnį – šiuo atveju tai pavojingas kritimas. Pavojingo veiksmo šaltinis – judėjimas ar darbas aukštyje. Pagal ryšį sprendžia, kas gali apsaugoti darbuotoją nuo pavojingo veiksnio. Pagal norminius aktus pagrindiniai yra kolektyviniai. Yra ir darbų saugos įstatymas, kuriame nurodyta, kad pirminės svarbiausios yra kolektyvinės saugos priemonės – aptvėrimai, tinklai, paskui reikia naudoti diržus. Norint išvengti pavojingo veiksnio reikėjo padaryti, kad aptvėrimai būtų arba kitaip apsaugoti tą žmogų, tai yra pagrindinė sąlyga. Nukentėjusiojo veiksmai šiuo atveju turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, jis pateko į pavojingą zoną. Jei žmogus paslydo, kad nenukristų pro viršutinį aptvėrimą, dedamas vidurinis pusės metro aukštyje. Čia nėra priežastinio ryšio, pastoliai buvo įrengti toliau nuo namo. Buvo per didelis tarpas tarp pastolių ir pastato, bet nėra priežastinio ryšio, kad žmogus nukrito į lifto šachtą. Jei tarp pastolių ir sienos būtų įkritęs, tai būtų buvusi pagrindinė priežastis. Kol nebuvo apsaugota lifto šachta, ji turėjo ryšį su išore. Jei nėra langų, stogo, tai traktuojama kaip lauko teritorija. Kad apsaugotų nuo nelaimingo atsitikimo, turėjo būti aptvėrimai, kurie apsaugotų. Turėjo būti papėdė 15 cm, pusės metro horizontalus elementas ir 1,1 metro porankis. Turėjo būti trys horizontalūs elementai, kurie turėjo apsaugoti, arba lygiaverčiai, kurie apsaugotų nuo kritimo. Jei būtų įgyvendinti reikalavimai dėl trijų horizontalių elementų, nelaimingas atsitikimas nebūtų atsitikęs, jei žmogus netyčia nukristų. Jeigu tai įvyko tyčia, tai jis galėjo perlipti ir įkristi. Nesant vienam apatiniam horizontaliam aptvėrimui, kuris yra apačioje, turėtų įtakos nelaimingo atsitikimo įvykiui, jei žmogus paslystų ir prisilaikytų, bet jei tai tyčia daroma, žmogus gali bet kokią tvorą perlipti. Šiuo atveju buvo dvi lentos iš laiptinės pusės. Kadangi žmogus ėjo iš išorės, tas trečias aptvėrimas neturėjo reikšmės. Jei žmogus ėjo iš vidaus, ne iš išorės, tada trečias aptvėrimas neturėjo reikšmės. Nėra tokio punkto, kad privaloma aptverti lifto šachtą visu perimetru. Jei būtų aptverta taip, kaip reikia, jis nebūtų nukritęs bet kokiu atveju, bet nėra žinoma ar asmuo paslydo, ar jam pasidarė bloga. Nėra duomenų, kad asmuo nebandė sau atimti gyvybę. Atitvarai apsaugo nuo netyčinių veiksmų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta statomo objekto dalis, (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas pastatas yra statomas. Pastato išorėje yra įrengti pastoliai. Centrinio fasado viduryje, pastato viduje, yra įrengta lifto šachta. Lifto šachtos šonuose yra metalinė konstrukcija skirta lifto tvirtinimui. Apžiūrint lifto šachtos dugną pastebėta, jog lifto šachtos dugną sudaro betoninis pagrindas su 40 cm aukščio betoninėmis sienutėmis. Lifto šachtos dugne yra įvairios lentos bei statybinės šiukšlės. Kairiajame lifto šachtos dugno krašte prie sienutės yra keturkampis medinis tašas su rusvos spalvos skysčiu, jis buvo supakuotas į voką Nr. 1. Ant lifto šachtos galinės sienutės yra raudonos spalvos statybinis šalmas, kuris buvo supakuotas į voką Nr. 2. Apžiūrint lifto šachtą pastato trečiajame aukšte aptikta, jog lifto šachtos atitvaras yra sumontuotas iš dviejų horizontalių lentų, pritvirtintų prie pastato sienų, apatinė lenta yra kairėje pastato koridoriuje pusėje nutraukta nuo tvirtinimo elemento pritvirtinto prie pastato sienos. Ant lifto šachtoje esamų metalinių konstrukcijų virš antrosios lentos panaudojus daktiloskopinius miltelius buvo išryškinti pirštinių pėdsakai su slydimo kryptimi link lifto šachtos vidaus. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 8-13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3523/2019 (01) nurodyta, kad S. B. konstatuotas kūno sumušimas pasireiškęs muštine žaizda kairiame kaušelyje ir kairėje blauzdoje, galvos smegenų sumušimu, kairio raktikaulio lūžiu, dešiniųjų VIII-XII šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, juosmeninio II slankstelio kompresiniu lūžiu, kepenų sumušimu, kairio inksto plyšimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2019 m. liepos 17 d. Sužalojimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2, 6.6.l5 punktais kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. S. B. konstatuotas kūno sumušimas tikėtina padarytas vienmomentiškai, nukritus iš aukštumos. S. B. konstatuotas kūno sumušimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. S. B. konstatuotas kūno sumušimas be medicininės pagalbos galėjo turėti mirtiną išeitį. S. B. konstatuotas kūno sumušimas tikėtina padarytas vienmomentiškai, nukritus iš aukštumos. S. B. konstatuotas kūno sumušimas tikėtina padarytas vienmomentiškai, nukritus iš aukštumos, kas atitinka užduotyje nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 43-46).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2019 m. liepos 25 d. raštu pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentai, susiję su darbuotojo S. B. įdarbinimu ir instruktavimu. Pateikta S. B. 2018 m. gruodžio 20 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta lietuvių ir rusų kalbomis. Sutartis patvirtinta gen. direktoriaus G. K. ir darbuotojo S. B. parašais. 2019 m. sausio 30 d. S. B. asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti 8 vienetai asmeninių apsaugos priemonių, tame tarpe ir „apsauginiai diržai (apraišai)“, tačiau dokumentas pasirašytas tik darbdavio A. J., darbuotojas S. B. šio dokumento nėra pasirašęs. Pateiktoje „darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalo“ kopijoje nėra nurodyta lapų numeracija. Pateiktame lape pasirašiusių asmenų 27. S. B. vardas ir pavardė įrašyti 9 eilutėje nuo viršaus. Jo instruktavimo data nurodyta 2019 m. liepos 10 d. (įvykis 2019 m. liepos 17 d.). Išvardintos 8 instrukcijų numeriai: 1, 2, 3, 5, 7 (Saugos ir sveikatos instrukcija atliekant tinkavimo darbus), 9 (Saugos ir sveikatos instrukcija atliekant darbus aukštyje), 10, 14 (Plataus profilio statybininko saugos ir sveikatos instrukcija) su kuriomis supažindintas S. B. Instruktuojantis asmuo nurodytas A. P. Paskutinėse dvejose grafose instruktuojančiojo ir instruktuojamojo parašai (1 t., b. l. 160-161).

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos šios nelaimingo atsitikimo aplinkybės: pagal įvykio vietos apžiūros metu surašytą Tyrimo veiksmų protokolą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų paaiškinimus, nubraižytą įvykio schemą, nuotraukas ir įmonės pateiktus dokumentus nustatytos ir žemiau aprašytos 2019 m. liepos 17 d. įvykio darbe, kurio metu statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sunkų pakenkimą sveikatai patyrė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) S. B., aplinkybės ir priežastys. Vykdant 2019 m. balandžio 23 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. darbdavys, darbuotojai S. B., N. B. ir kiti, vykdė išorės sienų apšiltinimo ir klinkerio plytelių fasado įrengimo darbus pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Statybos darbams vadovavo direktorius statybai A. P. 2019 m. gegužės 27 d. paskirtas įmonės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal minėto įsakymo padalinių vadovų pareigų aprašą A. P. buvo atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą statybvietėje. Pagal N. B. paaiškinimus, S. B. eidamas pietauti, nuo pastolių IV aukšto, kuris jis dirbo, peršoko per aptvarus ir pateko į statomo pastato trečią aukštą, šalia aptvertos lifto šachtos. Bandydamas perlipti šachtos aptvarus, viena koja atsistojo ant apatinės lentos, kitą koją bandė perkelti per viršutinę aptvarų lentą. Tuo metu apatinė lenta lūžo ir S. B. nukrito į lifto šachtą. Išgirdęs kritimo garsus greitąją medicinos pagalbą iškvietė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) A. K. S. B. 15.20 val. atvežtas į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos l-ąjį poskyrį. Ligoninėje jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pakenkimas sveikatai priskirtas prie sunkių. Šiuo metu S. B. gydosi (duomenys neskelbtini). Yra gautas jo motinos S. B. elektroninis laiškas, kuriame ji rašo, kad jos sūnaus S. B. sveikatos būklė yra pakankamai bloga, todėl nėra galimybės jo apklausti dėl įvykio darbe. Pastoliai, ant kurių dirbo S. B., buvo techniškai tvarkingi, apie tai liudija Pastolių montavimo pridavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Pastoliai buvo sukomplektuoti pagal pastatymo schemą, turėjo kopėčias, kuriomis buvo galima užlipti iki darbo vietų ir nulipti iki žemės. Tyrimo metu nėra nustatyta, kokiu tikslu ir/ar kieno nurodymu, S. B. prieš pat įvykį nuo pastolių peršoko (perėjo) į pastato trečią aukštą. Akivaizdu tai, kad aptvėrimai, kurie turėjo kliudyti darbuotojui patekti į pavojingą zoną, kur aukščių skirtumas didesnis kaip 1,3 m, nesukliudė darbuotojui patekti į lifto šachtą ir nukritus nuo 3 pastato aukšto patirti sunkų sveikatos pakenkimą. Nuotraukose, darytose iš karto po įvykio matoma, kad lifto šachtos aptvėrimai buvo įrengti tik iš vienos pusės ‒ nuo pastato vidaus. Nuo pastolių pusės ir nuo perdengimo, kuriuo ėjo S. B., lifto šachta nebuvo aptverta. Tikėtina, kad S. B. krito į šachtą nuo perdengimo pusės, kur nebuvo jokių aptvėrimų. S. B. dirbo įmonėje Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytos 2018 m. gruodžio 20 d. pagrindu (duomenys neskelbtini) pareigose. Buvo instruktuotas ir apmokytas kaip saugiai atlikti jam pavestą darbą. Nėra duomenų ar pagal sveikatos būklę S. B. galėjo dirbti darbą (duomenys neskelbtini) darbą. Įvykio darbe metu dirbo darbo grafike numatytu laiku. Iki įvykio darbe tyrimo pradžios įvykio vieta buvo išsaugota. Nelaimingo atsitikimo priežastys: netinkamų kolektyvinių saugos priemonių naudojimas. Darbdavys, netinkamai aptvėręs lifto šachtą, kur aukščių skirtumas didesnis kaip 1,3 m pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00“ 9 punkto reikalavimą: „Pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia pavojingi ir/arba kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas“ (1 t., b. l. 167-168).

Valstybines darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atsakyme į paklausimą nurodyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus inspektorius V. J. 2019 m. liepos 17 d. apžiūrėjo nelaimingo atsitikimo darbe vietą statybvietėje, kurioje į lifto šachtą įkrito ir susižeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas S. B. V. J. tą pačią dieną surašė Tyrimo veiksmų protokolą, kuriame aprašė įvykio aplinkybes. Jokių dokumentų dėl darbų sustabdymo tą dieną nebuvo surašyta. Nebuvo raštiško nurodymo pašalinti kokius nors darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus (3 t., b. l. 57).

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus rašte nurodyta, kad 2019 m. balandžio 16 d. Valstybines darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorė I. P. kartu su vyr. darbo inspektoriumi R. T., tiriant 2019 m. balandžio 9 d. skundą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), patikrinti skunde nurodytų faktų. Valstybines darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektoriai už nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus statybos objekte dirbančios įmonės atsakingą asmenį ((duomenys neskelbtini) A. K.) patraukė administracinėn atsakomybėn, surašant administracinio nusižengimo protokolą. VDI Vilniaus skyriaus darbo inspektoriai 2019 m. balandžio 16 d. užpildė Prevencinio statybviečių patikrinimo kontrolinį klausimyną (pridedamas) bei Nelegalaus darbo tyrimo aktą (pridedamas). Kaip paaiškino VDI inspektorė I. P., patraukdama administracinėn atsakomybėn (duomenys neskelbtini) A. K., ji vadovavosi Statybos techninio reglamento (duomenys neskelbtini) „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) p. p. nuostatomis ir kitų dokumentų ar įmonės lokalinių teisės aktų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini) pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, iš įmonės vadovo nereikalavo/neprašė (6 t., b. l. 26-27).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2033(19) nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: (duomenys neskelbtini) S. B., judėdamas pastato trečiame aukšte, šalia lifto šachtos dėl vienareikšmiškai nenustatytų priežasčių neteko pusiausvyros, lifto šachta krito iš aukščio ir susižalojo. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad nebuvo naudojamos techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio (visų pirma ‒ lifto šachtos apsauginis aptvaras, įrengtas iš pastolių vidinės pusės), jam judant šalia lifto šachtos ‒ pavojingoje zonoje, kur buvo rizika kristi iš aukščio. Jei S. B. nebuvo instruktuotas apie tai, kaip saugiai dirbti ant pastolių statybvietėje (duomenys neskelbtini), tai ši aplinkybė organizacinių požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą, nes didino nelaimingo atsitikimo tikimybę. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe pavojingas veiksnys yra darbuotojo kritimas iš aukščio. Jei lifto šachta (ir nuo pastolių Vidinės pusės) būtų buvusi aptverta apsauginiais aptvarais, arba, jei tiriamo įvykio atveju būtų buvę naudojamos lygiavertės techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio arba kritimo iš aukščio atveju, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Jei S. B. perlipo per vamzdį ar pralindo po horizontaliai įtvirtintu vamzdžiu, kuris trukdė jam nulipti nuo pastolių ir patekti į pastatą, tai tokie jo veiksmai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė, nes nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad nebuvo naudojamos techninės priemonės (visų pirma ‒ apsauginis aptvėrimas), saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe atveju vykdyti statybos darbai neatitiko Nuostatų [4] 4 priedo 37.1 p. ir 37.2 p. nuostatų apie privalomą techninių priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio ar kirtimo iš aukščio atveju, naudojimą pavojingose zonose, kuriose yra rizika darbuotojams kristi iš aukščio (2 t., b. l. 192-197).

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2743(20) nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: (duomenys neskelbtini) S. B., judėdamas pastato trečiame aukšte, šalia lifto šachtos dėl vienareikšmiškai nenustatytų priežasčių neteko pusiausvyros, krito iš aukščio ir susižalojo. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad nebuvo naudojamos techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, jam judant šalia lifto šachtos ‒ pavojingoje zonoje, kur buvo rizika kristi iš aukščio į lifto šachtą. Aplinkybės, susijusios su technologinės dokumentacijos (technologinės kortelės) rengimu, darbuotojo aprūpinimu asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir jo instruktavimų bei pastolių aptvėrimų įrengimų, organizaciniu požiūriu padarė įtaką nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe pavojingas veiksnys yra darbuotojo kritimas iš aukščio. Jei lifto šachta būtų buvusi aptverta apsauginiais aptvarais, arba, jei tiriamo įvykio atveju būtų buvę naudojamos lygiavertes techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. S. B. veiksmai, pasireiškę jo perlipimu per vamzdį ar pralindimu po horizontaliai įtvirtintu vamzdžiu, kuris trukdė jam nulipti nuo pastolių ir patekti į pastatą, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė, nes nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad nebuvo naudojamos techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio į lifto šachtą. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe atveju vykdyti statybos darbai neatitiko Nuostatų 4 priedo 37.1 ir 37.2 p. nuostatų apie privalomą techninių priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio ar kritimo iš aukščio atveju, naudojimą pavojingose zonose, kuriose yra rizika darbuotojams kristi iš aukščio. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima nustatyti, ar S. B. instruktavimas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiko įmonėje nustatytą tvarką, o tokia tvarka nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame „Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos apraše“. Prie pastato įrengti pastoliai neatitiko Taisyklių [3] 35 p., kur nurodyta, kad atstumas tarp pastato sienos ir pastolių pakloto neturi viršyti 50 mm, kai atliekami mūro darbai ir 150 mm ‒ apdailos darbai (3 t., b. l. 77-84).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiosios ekspertės J. R. specialisto paaiškinimų protokole, atsakant į klausimus, nurodyta, kad:

1. Pateiktame ekspertizės akto išvados 11 punkte nurodyta: „Prie pastato įrengti pastoliai neatitiko Taisyklių [3] 35 p., kur nurodyta, kad atstumas tarp pastato sienos ir pastolių pakloto neturi viršyti 50 mm, kai atliekami mūro darbai ir 150 mm – apdailos darbai.“ Jei pastoliai būtų įrengti pagal Taisyklių [3] 35 punktą ir būtų atitikę reikalavimus ar darbuotojas S. B. fiziškai nebūtų turėjęs galimybės nuo pastolių perlįsti, perlipti ar kitais būdais patekti į pastato vidų? 1.1. Jei pastoliai būtų buvę įrengti pagal Taisyklių [3] 35 punktą ir būtų atitikę minėtą reikalavimą, tai darbuotojas S. B. būtų turėjęs techninę galimybės nuo pastolių perlįsti, perlipti ar kitais būdais patekti į pastato vidų. 2. Pagal pateiktas ikiteisminio tyrimo medžiagos 3 įvykio vietos nuotraukas (2019 m. liepos 17 d. įvykio vietos apžiūra ir 2019 m. liepos 19 d. V. S. parodymų patikrinimas vietoje) ir paklausimą ir atsakymą į Valstybinės darbo inspekcijos skyrių, pakomentuoti ar tinkamai buvo aptverta apsauginiais aptvarais lifto šachta iš vidaus, ar tinkamai buvo apsaugoti darbuotojai dirbantis pastato viduje? 2.1. Lifto šachtos aptvėrimas (ir nuo laiptinės pusės) privalėjo atitikti Taisyklių [3] 21 p.- trys horizontalūs elementai. Fotonuotraukose užfiksuoti du elementai, iš kurių vienas nepritvirtintas, todėl toks aptvėrimas neatitiko Taisyklių [3] 21 p. paskutinės pastraipos reikalavimo 3. Pateiktame ekspertizės akto išvados 3 punkte nurodyta: „Jei lifto šachta būtų buvusi aptverta apsauginiais aptvarais, arba, jei tiriamo įvykio atveju būtų buvę naudojamos lygiavertes techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs“. Ekspertizės akte nurodyta, „<...> kad prie neaptvertos lifto šachtos, toje vietoje, kur S. B. neteko pusiausvyros ir krito iš aukščio, apsaugoti nuo nelaimingo atsitikimo galėjo tik tinkamai naudojamos asmeninės saugos priemonės ‒ saugos diržai ar apraišai“ Paaiškinti, kaip S. B. būtų galėjęs pasinaudoti saugos diržais ar apraišais, judėdamas nuo pastolių konstrukcijos į pastato vidų, pastato viduje praeidamas pro lifto šachtos angą ir lipdamas per medinius apsauginius aptvarus? Ar idealiuoju atveju objekte ties lifto šachtos anga privalomai turėjo būti įrengti tvirtinimai saugos diržams ir apraišams, nors tuo metu jokie darbai šalia lifto šachtos ir nebuvo atliekami? 3.1. Idealiuoju atveju (užtikrinant darbuotojams saugias darbo sąlygas) darbdaviui atstovaujantis asmuo, numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, privalo teikti pirmenybe kolektyvinėms darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėms, o ne asmeninėms apsaugos priemonėms (žr. Įstatymo [2] 19 str. 3 d. 7 p.). Kokias technines priemones ir kaip naudoti, kad į šachtą neįkristų darbuotojai, privalėjo būti suprojektuota Statybos darbų technologijos projekte, o Taisyklių [3] 9 p. nurodyta, kad pavojingos zonos turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas. Tarp laiptinės laiptatakio ir išorėje įrengtų pastolių ištempus saugos lyną, prie jo karabinu būtų galima tvirtinti saugos diržą/apraišus ir saugiai judėti šalia neaptvertos šachtos angos, bet tai technologinėje kortelėje nebuvo suprojektuota (5 t., b. l. 3).

Ikiteisminio tyrimo metu, patenkinus nukentėjusiojo S. B. prašymą, buvo užduoti klausimai specialistui, atlikusiam tyrimą bei gauti atsakymai. Apsauginis aptvaras (trys horizontalūs elementai arba lygiavertis, arba kitos techninės priemonės, numatytos statybos darbų technologijos projekte) šalia lifto šachtos angos nėra pastolių sudėtinė dalis ir privalėjo būti įrengtas prie lifto šachtos angos, nes pastolių aptvėrimas tarp pastato ir pastolių buvo netinkamas. Tai rangovo, kuris suformavo lifto šachtos angą (sumontavus plokštę atsirado galimybė nuo jo kristi į angą) arba pagrindinis rangovas, kuris leido rangovui po savo darbų palikti neaptvertą angą (5 t., b. l. 4-5).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Aptariamo straipsnio dispozicija suformuluota kaip blanketinė norma, kuri straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų turinį atskleidžia nukreipdama į kitus teisės aktus. Lyginant BK 137 straipsnio 3 dalį su 1 ir 2 dalimis, pažymėtina, kad BK 137 straipsnio 3 dalies dispozicijos aprašyme vartojama formuluotė „pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles“ rodo, jog šios dispozicijos turinys susietas su kitais teisės aktais, nustatančiais tai situacijai ar atvejui atitinkamas specialaus elgesio taisykles. Nors bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje galioja bendras įpareigojimas asmeniui elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems, t. y. asmuo, įgyvendindamas savo teises, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių, ir tai iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (28 straipsnis) kylanti nuostata, tačiau BK 137 straipsnio 3 dalis tam tikriems subjektams ar tam tikromis aplinkybėmis nustato specialius aukštesnius reikalavimus. Tokie reikalavimai paprastai kyla dėl ypatingų veiklos rūšių, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai, todėl ir aukštesniais saugumo reikalavimais atsakingiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257-697/2016, 2K-43-628/2019).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialių elgesio saugumo taisyklių ribos priklauso nuo konkrečios kilusios situacijos; specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teisiškai svarbūs yra ne visi specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, o tik tie, kurie buvo būtinosios sąlygos ir kilusių pasekmių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-895/2016). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką, pasireiškiančią įstatymais ar kitais teisės aktais įtvirtintų specialaus elgesio taisyklių pažeidimu, sveikatos sutrikdymo padarinius (sunkų sveikatos sutrikdymą), priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių įstatyme nurodytų padarinių bei tokio asmens neatsargią kaltę, t. y. nusikalstamą pasitikėjimą (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamą nerūpestingumą (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), bet ne (duomenys neskelbtini). Jis atsakingas už (duomenys neskelbtini), kai kuriuos savo (duomenys neskelbtini), bet ne už (duomenys neskelbtini). Paties nukentėjusiojo kritimo nematė, tačiau, jo manymu, tokie veiksmai pažeidė vidaus tvarkos ir saugos taisykles, kadangi viskas vyko pavojingoje zonoje. Pastato viduje buvo šachta, kuri nebuvo pilnai uždengta, kadangi per visus aukštus vyko kiti statybos darbai. Buvo uždarytas priėjimas iš pastato vidaus, kuris buvo užkaltas lentomis. Buvo padaryta daugiau nei reikalauja taisyklės. Darbuotojas neturėjo teisės būti viduje, tačiau jis lipo per aptvarą ir nukrito į šachtą. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai nerado pažeidimų, nebuvo jokių pretenzijų. Nukentėjusysis įvykio dieną dėvėjo statybinį šalmą, greičiausiai mėlynos spalvos. Nuo trečio aukšto aukštis yra apie 12 m. Lentos prie lifto šachtos trečiame aukšte atrodė taip, kad jos buvo išplėštos, viršutinė lenta buvo nuplėšta. Buvo išlaužta ta lenta, kuri buvo per vidurį angos, apatinė. Tokie jo parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 87-90, 6 t., b. l. 151-152).

Kaip matyti iš paties nukentėjusiojo S. B. parodymų, jis teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo įdarbintas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, objekte dirbo apie mėnesį. Instruktažą pravedė pirmą darbo dieną. Jis jokių instrukcijų neskaitė, tik išklausė instruktažą ir kažką pasirašė. Objekte jis apšildė fasadus, dirbo tik ant pastolių. Nežinojo, kokių taisyklių reikia laikytis dirbant ant pastolių, jiems niekas nesakė. Ant pastolių buvo kur vaikščioti, per juos ir vaikščiojo. Ant pastolių buvo kopėčios, vaikščiojo per pastatą ir balkono duris. Į pastatą eidavo tik per balkono duris, nuo pastolių į namo vidų nelipo. Nežino, kaip įkrito į lito šachtą, ji buvo aptverta pora lentų. Nelaimingas atsitikimas įvyko, nes nebuvo saugos technikos. Žinojo, kad judant pastoliais aukštyn žemyn reikia naudotis tik pastolių kopėčiomis. Matė kopėčias, bet nebuvo patogu ir vaikščiojo per pastatą, visi taip darė. Nežino, kas buvo atsakingas už apsaugos reikalavimų vykdymą objekte. Jam niekas neaiškino apie darbo saugos taisykles dirbant aukštyje. Iki darbo šiame objekte ant pastolių nedirbo. Su A. K. objekte neteko bendrauti ir jo matyti. Pirmą dieną instruktažą jam pravedė ne A. K. Taigi, nukentėjusysis iš esmės nelabai neatsiminė įvykio aplinkybių dėl patirtų sužalojimų, t. y. negalėjo nurodyti, kokiu būdu pateko į pastato vidų ir įkrito į lifto šachtą. Visgi, kaip matyti iš liudytoja apklaustos nukentėjusiojo S. B. motinos S. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, jos, teigimu, ji buvo susitikusi su bendradarbiu J., kuris nurodė, kad S. B. ėjo per kažkokią pertvarą, po to lipo ant kažkokios lentos, kuri buvo skilusi ir ji lūžo, todėl S. B. neteko pusiausvyros ir krito į lifto šachtą (1 t., b. l. 24).

Taip pat šiuo atveju yra itin reikšmingi byloje apklaustų liudytojų parodymai. Antai, liudytojas N. B. parodė, kad dirbo ant pastolių. Jis buvo trečiame aukšte, o S. B. buvo ketvirtame aukšte. Jis ėjo per pastolius, kad nuliptų, o vaikinas, kuris nukrito, ketvirtame aukšte norėjo peržengti į namą. Kai jis norėjo nusileisti laiptais, išgirdo lentos braškesį. Tada pamatė, kad vaikinas krenta atgal, jis dar turėjo kuprinę ant kairės rankos. Vaikinas turbūt atsistojo ant lentos, lenta lūžo ir jis atbulas nukrito bei pakaušiu atsitrenkė į betoną. Jis pradėjo rėkti, kad nukrito žmogus, atbėgo darbų meistras, kuris buvo vyriausias statybose. Kai eidavo pietauti, naudojosi pastolių kopėčiomis. Matė, kad kiti darbuotojai iš pastolių leisdavosi į pastatą, tačiau juos įspėjo nevaikščioti per namą. Nuo namo pusės, kur buvo laiptinė, buvo prikaltos dvi lentos horizontaliai. Dvi lentos ten buvo įrengtos tam, kad niekas nenukristų iš aikštelės, namo pusės. Po šio įvykio niekas daugiau nebevaikščiojo per pastato vidų. Įvykio dieną S. B. į pastato vidų per balkono duris negalėjo patekti, nes leidžiasi tik laiptais. Nurodymas neiti į namo vidų buvo duotas, buvo pasakyta, kad nevaikščiotų per pastatą, o leistųsi per pastolių kopėčias. Į pastato vidų jis ėjo, nes tingėjo leistis pastolių kopėčiomis, ten patekdavo per lifto vietą, tai buvo kelis kartus. Šio liudytojo parodymus patvirtina ir liudytojo V. S. parodymai, iš kurių matyti, kad, kai reikėjo eiti pietauti, jis ėjo ant pastolių, o S. B. ėjo toje pusėje, kurioje vėliau nukrito. Tą dieną jie su S. B. ėjo pietauti. S. B. pamiršo savo kuprinę, o jis tuo metu jau nuėjo. Kai jis nusileido žemyn, išgirdo, kad kažkas nukrito. Nubėgęs pamatė, kad S. B. nukrito į lifto angą. Buvo iškviesta grietoji pagalba, S. B. išvežė. Kai pamatė kraują, jam pasidarė bloga. Jis lipo pastolių kopėčiomis, specialia vieta, o S. B. leidosi toje vietoje, kur buvo lifto anga, kurioje galima praeiti. Ten, kur buvo lifto šachta, žmonės vaikščiojo. S. B. pateko prie lifto šachtos, nes taip buvo pastatyti pastoliai, jog galima buvo prieiti prie lifto šachtos, o aptvėrimo dar nebuvo. Į objekto vidų įeidavo apačioje, kaip paprastai įeinama, ten jiems paskyrė kambarį, ten ir laikė savo daiktus. Jiems porą kartų sakė, kad eiti pro lifto šachtą yra draudžiama. Kas tai sakė neprisimena, bet (duomenys neskelbtini) buvo A. Buvo paaiškinta, ko negalima daryti aukštyje. A. visada sakydavo, kur nelįsti. A. žodžius suprato kaip nurodymą kažkur nelįsti, nes gali nukristi.

Taigi tiek iš nukentėjusiojo S. B., tiek iš liudytojų N. B., V. S. parodymų matyti, kad S. B. įvykio dieną ėjo pietauti ir nuo pastolių perlipo į pastato vidų, nors darbus atlikinėjo tik išorėje. Pats nukentėjusysis pripažino, kad žinojo, jog judant pastoliais aukštyn žemyn reikia naudotis tik pastolių kopėčiomis. O iš minėtų liudytojų parodymų turinio matyti, kad jie žinojo, jog negalima nuo pastolių vaikščioti per pastatą, o reikia naudoti pastolių kopėčias. Šių liudytojų parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo Y. T. parodymai. Y. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie įvykį jam pranešė V. S. Su A. K. objekte bendravo, kartu dirbo, A. K. buvo vyriausiasis žmogus. Dėl darbų saugos objekte jis nebuvo instruktuotas, tačiau ne pirmus metus dirbo statybose, žinojo, kaip elgtis. Kai S. B. nukrito, buvo pasiekę 3-4 aukštą. Per namo vidų niekas medžiagų neperduoda, vidaus patalpos nenaudojamos. Einant pietauti leisdavosi laiptine, taip būdavo paprasčiau. Neprisimena, iš kur jam yra žinoma taisyklė, kad lipti ir nulipti galima tik pastolių kopėčiomis. Yra buvę, kad eidavo pietauti per namo vidų. A. K. sakydavo, kad reikia leistis tik pastoliais. Šioje vietoje papildomai pažymėtina, kad iškart po įvykio surašytame vyr. patrulio M. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pašnekėjus su bendradarbiu (duomenys neskelbtini) piliečiu N. B., šis paaiškino, kad S. B. perlipo per pastolius ir prie lifto šachtos bandė perlipti per medinius užtvarus ir tuo momentu vienas už užtvarų lūžo ir S. B. galva žemyn nukrito į lifto šachtos vidurį (1 t., b. l. 14).

Iš 2019 m. balandžio 23 d. statybos rangos sutarties turinio matyti, kad numatytų statybos darbų – pastato išorės sienų apšiltinimo ir klinkerių plytelių fasado įrengimo atlikimui vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius statybai A. P., o už statomo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugos priemones viduje, tarp jų ir tinkamą lifto šachtos aptvėrimą, buvo atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų (duomenys neskelbtini) A. K. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. nurodė, leido, ragino ar skatino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus nuo pastolių nusileisti ar savo darbo vietą palikti kitaip negu per pastolių kopėčias. Taigi, teismas nustatė, kad įvykio dieną nukentėjusysis S. B. neturėjo jokio objektyvaus poreikio patekti į statomo pastato vidų ar būti jame, tačiau neturėdamas tam leidimo, pateko į pastato vidų ir prie lifto šachtos, į kurią vėliau įkrito. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad S. B. buvo pasirašytinai supažindintas su aštuoniomis darbų saugos ir sveikatos instrukcijomis. Iš Instrukcijos Nr. 7 matyti, kad darbuotojui užlipti ir nulipti nuo pastolių leidžiama tik kopėčiomis, pritvirtintomis viršutiniais galais prie pastolių skersinių.

Pažymėtina, kad kaltinimas A. K. taip pat grindžiamas specialisto išvada ir ekspertizės aktu, kuriuose nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad nebuvo naudojamos techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio (visų pirma ‒ lifto šachtos apsauginis aptvaras, įrengtas iš pastolių vidinės pusės), jam judant šalia lifto šachtos ‒ pavojingoje zonoje, kur buvo rizika kristi iš aukščio. Jei lifto šachta (ir nuo pastolių Vidinės pusės) būtų buvusi aptverta apsauginiais aptvarais, arba, jei tiriamo įvykio atveju būtų buvę naudojamos lygiavertės techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio arba kritimo iš aukščio atveju, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Jei S. B. perlipo per vamzdį ar pralindo po horizontaliai įtvirtintu vamzdžiu, kuris trukdė jam nulipti nuo pastolių ir patekti į pastatą, tai tokie jo veiksmai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė, nes nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad nebuvo naudojamos techninės priemonės (visų pirma ‒ apsauginis aptvėrimas), saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio (2 t., b. l. 192-197, 3 t., b. l. 77-84).

Teisiamajame posėdyje ekspertas T. D. paaiškino, kad tvirtina savo surašytą specialisto išvadą. Specialisto išvada ir ekspertizės aktas nesiskiria turiniu, gal buvo gauta daugiau medžiagos. Nežinoma, kodėl žmogus neteko pusiausvyros, tuo tyrimas buvo išskirtinis. Jei žmogus neteko pusiausvyros dėl nenustatytų aplinkybių, žiūri, kas turėjo žmogų apsaugoti, kad nelaimingas atsitikimas nevyktų. Kadangi jis perlipo iš pastolių į pastatą ir pastoliuose buvo vienas vamzdis, tai tas aptvėrimas – pastoliai buvo netinkami. Tačiau tai formalumas, nes jei būtų tinkamai įrengta, tai vis tiek statybininkas būtų aptvėrimą įveikęs ir jį perlipęs. Turėjo būti bent du horizontalūs elementai nuo pastolių iki pastato. Kaip turi būti įrengtas aptvėrimas, turi būti nuspręsta statybos darbų technologiniame projekte. Lifto šachta būna aptverta tinklo skydu. Šiuo atveju yra skirtingi dalykai, kadangi yra apsauginis aptvaras – tai du horizontalūs elementai ir papėdės lenta. Papėdės lenta nesaugo kritimui iš aukščio, ji reikalinga tik tam, kad plaktukas paspirtas nenubyrėtų. Apsauginis aptvėrimas saugo, kad jei žmogus netenka pusiausvyros dėl nenustatytų priežasčių, kaip šiuo atveju, kad jis nenukristų, žmogus atsiremia į apsauginį aptvėrimą ir jį apsaugo nuo kritimo. Šiuo atveju turėjo būti ne apsauginis aptvaras, o tvora. Ten žmonės neturėjo iš viso vaikščioti. Teoriškai užtenka dviejų horizontalių elementų. Pagal pastato planą lifto šachta yra pastato viduje.

Teisiamajame posėdyje ekspertė J. R. paaiškino, kad norint išvengti pavojingo veiksnio reikėjo padaryti, kad būtų aptvėrimai arba kitaip apsaugoti tą žmogų, tai yra pagrindinė sąlyga. Nukentėjusiojo veiksmai šiuo atveju turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, jis pateko į pavojingą zoną. Buvo per didelis tarpas tarp pastolių ir pastato, bet nėra priežastinio ryšio, kad žmogus nukrito į lifto šachtą. Jei tarp pastolių ir sienos būtų įkritęs, tai būtų buvusi pagrindinė priežastis. Kol nebuvo apsaugota lifto šachta, ji turėjo ryšį su išore. Jei nėra langų, stogo, tai traktuojama kaip lauko teritorija. Kad apsaugotų nuo nelaimingo atsitikimo, turėjo būti aptvėrimai, kurie apsaugotų. Turėjo būti papėdė 15 cm, pusės metro horizontalus elementas ir 1,1 metro porankis. Turėjo būti trys horizontalūs elementai, kurie turėjo apsaugoti, arba lygiaverčiai, kurie apsaugotų nuo kritimo. Jei būtų įgyvendinti reikalavimai dėl trijų horizontalių elementų, nelaimingas atsitikimas nebūtų atsitikęs, jei žmogus netyčia nukristų. Jeigu tai įvyko tyčia, tai jis galėjo perlipti ir įkristi. Kadangi žmogus ėjo iš išorės, tas trečias aptvėrimas neturėjo reikšmės.

Taigi, kaip matyti iš ekspertų paaiškinimų, nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu specialistai konstatavo, jog pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga – tai, kad nebuvo naudojamos techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, visgi abu ekspertai teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog nukentėjusysis S. B. galėjo perlipti ir tris lentas, o šiuo atveju aptvėrimai buvo du. Teismas nustatė, kad lifto šachta šiuo atveju buvo aptverta dviem horizontaliomis lentomis. Tiek iš įvykio vietos apžiūros protokolo, tiek iš liudytojų N. B., V. S. parodymų matyti, kad S. B. įvykio dieną lipo per minėtas lentas ir viena iš jų, t. y. apatinė lenta lūžo. Tai akivaizdžiai matyti iš įvykio vietoje padarytų fotonuotraukų (1 t., b. l. 11-12). Taigi, nepaisant to, kad lifto šachta formaliai nebuvo visiškai tvarkingai apsaugota, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo S. B. veiksmai – perlipo iš pastolių į pastato vidų, neturėdamas tam leidimo, atlikdamas tik išorės darbus, lipo per lifto šachtos aptvėrimus ir praradęs pusiausvyrą įkrito į lifto šachtą – buvo pagrindinis veiksnys nelaimingam atsitikimui įvykti. Teismas nustatė, kad pats nukentėjusysis į lifto šachtą įkrito ne dėl to, kad pvz. jos nepastebėjo, o dėl to, kad sąmoningai atliko visą kompleksą veiksmų, t. y. iš pradžių perlipo per pastolių horizontalę, o vėliau atliko jau aptartus veiksmus – lipimą per medinius lifto šachtos aptvėrimus, iš kurių vienas lūžo ir nukentėjusysis tokiu būdu įkrito į lifto šachtos apačią.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo, t. y. šiuo atveju turi būti įvertinami ne tik asmens padaryti teisės aktų nustatyti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padariniais atsirasti, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo įvykio, sukėlusio padarinius, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-443/2014, 2K-512/2014, 2K-390-1073/2017). Iš teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad netgi ir tinkamas lifto šachtos aptvėrimas esant tokiems nukentėjusiojo veiksmams niekaip nebūtų apsaugojęs nuo jo įkritimo į lifto šachtą. Pats nukentėjusysis elgėsi itin neatsargiai ir neapdairiai. Taigi, šiuo atveju teismas nenustatė, jog A. K. padaryti atitinkamų norminių aktų pažeidimai buvo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis padariniams (sunkiam S. B. sveikatos sutrikdymui) kilti, t. y. nenustatytas būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymis – priežastinis ryšys tarp veikos (neveikimo) ir kilusių įstatyme nurodytų padarinių. Taip pat teismas papildomai pastebi, kad šioje byloje nenustatė ir subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltinamojo A. K. kaltės dėl neatsargumo. Papildomai teismas pažymi, jog byloje nustatyta, kad darbuotojai, tarp jų ir S. B., dirbę objekte, adresu (duomenys neskelbtini), iš pastolių perlipdavo į pastatą, nors žinojo, kad taip daryti negalima, taip pat žinojo apie lifte esančią šachtą. Taigi, šioje byloje nesusiklostė tokia situacija, kad nukentėjusysis S. B. netyčia, atlikdamas jam pavestas darbo funkcijas, nepastebėjo ir įkrito į lifto šachtą, apie kurią nežinojo.

Taip pat pastebėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu taip pat kilo ginčas, ar A. K. yra tinkamas subjektas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. K. teigė, jog objekte jis buvo atsakingas už saugumo techniką, o ne darbuotojų saugą, objekte atsakingas už darbų saugą buvo A. P. Teismas pažymi, kad klausimas dėl A. P. galimos atsakomybės buvo iš esmės galutinai išspręstai dar ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminis tyrimas šio asmens atžvilgiu nutrauktas. Teismas nekvestionuoja įsiteisėjusio procesinio sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo šio asmens atžvilgiu. Kaip matyti iš liudytojų A. N., A. P. parodymų, objekte, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas būtent A. K. Teismo vidinį įsitikinimą, kad objekte už saugą buvo atsakingas A. K., taip pat sustiprina tai, kad būtent jam 2019 m. balandžio 17 d., t. y. 3 mėnesiai iki S. B. nukritimo į lifto šachtą, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalį kaip atsakingam statybvietės, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 28). Papildomai pažymėtina, kad iš Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.2.4 punkto matyti, kad būtent Užsakovas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo užtikrinti, kad Rangovui (past. – UAB „(duomenys neskelbtini)“) vykdant darbus objekte bus laikomasi darbų saugos, priešgaisrinės saugos ir kitų teisės aktų reikalavimų (1 t., b. l. 145).

Teismo vertinimu, tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) analizės, tiek iš objekte dirbusių liudytojų parodymų matyti, kad objekte dirbant ne vienos įmonės darbuotojams nebuvo preciziškai laikomasi darbų saugai keliamų reikalavimų, nebuvo tinkamai susitarta dėl atsakomybės už darbų saugą laikymąsi ir pan. Visgi, sugretinus kaltinamajam surašytą administracinio nusižengimo protokolą, kuriame pats A. K. pripažino esantis atsakingas už darbų saugą, liudytojų parodymus ir minėto įsakymo turinį visų šių duomenų kontekste teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent A. K. buvo atsakingas už darbų saugą objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Vien ta aplinkybė, kad įsakyme naudojama ne visai tiksli ir preciziška teisine prasme formuluotė „atsakingas už saugumo techniką“ šiuo atveju nepaneigia, kad objekte realiai atsakingas buvo būtent kaltinamasis, o ne kažkuris kitas asmuo. Kita vertus, teismas taip pat pastebi, kad objekte nebuvo tiksliai koordinuojama dviejų įmonių darbuotojų sauga ir sveikata, nebuvo konkretaus susitarimo, o darbuotojus instruktuodavo skirtingi asmenys.

Nors gynyba nurodė, kad neva už darbų saugą objekte buvo atsakingas A. M., šie argumentai atmestini. Visų pirma, pažymėtina, kad nei vienas byloje apklaustas asmuo tokio asmens nurodė kaip atsakingo už darbų saugą objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, registrų duomenimis, toks asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo santykinai neilgą laiko tarpą, t. y. tik nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. spalio 30 d. (6 t., b. l. 192-193). Iš minėto UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsakymo dėl A. K. atsakingo asmens statybos objekte Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad būtent A. K. nuo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus buvo paskirtas atsakingu už saugumo techniką, priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymą statybos objekte „(duomenys neskelbtini)“ (6 t., b. l. 90, 139, 191)

Teismas taip pat pažymi, kad kaip teisingai pastebėjo gynyba, kaltinamajam A. K. buvo inkriminuotas Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais) 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėse“ IV dalies „Specialieji būtiniausi statybviečių darbo vietų įrengimo lauke reikalavimai“ 37 punkto, kuriame nurodyta, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones; darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones“, pažeidimas. Visgi, teismas nustatė, kad nagrinėjamas įvykis kilo ne lauke, o pastato viduje, t. y. lifto šachtoje. Taigi, kaltinimas yra teisiškai ydingas ir šioje dalyje.

Kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

IV. Dėl civilinio ieškinio

Teisminio nagrinėjimo metu VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pareiškė civilinį ieškinį dėl 12 095,10 Eur turtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 78-81).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. K. yra išteisintinas, VšĮ RVUL civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, išaiškinant teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinis tašas ir šalmas, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai.

BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti prašomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-144-222/2020). Taigi, teismas, spręsdamas dėl išteisintam asmeniui už advokato darbo apmokėjimą iš valstybės priteistinos sumos dydį, atsižvelgia į bylos sudėtingumą, jos apimtį, kitas svarbias aplinkybes.

Teismui pateiktos advokato E. Vosylio sąskaitos už teisinių paslaugų teikimą, mokėjimo nurodymai. Teismas nustatė, kad advokatas E. Vosylius gynė A. K. ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, reiškė prašymus, buvo aktyvus, byla buvo išnagrinėta per 7 teisiamuosius posėdžius, byloje buvo keliami sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. K. išteisintinas, o prašoma priteisti patirtų išlaidų atlyginimo suma (5501,04 Eur) už gynybą yra pagrįsta ir laikytina didžiąja dalimi proporcinga, todėl išteisintojo procese patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas 5000 Eur sumai išieškotinas iš valstybės lėšų (BPK 106 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Priteisti A. K. iš valstybės 5000 Eur advokato darbui apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinį tašą ir šalmą, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.