Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-233-503/2016Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00009-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.8; 3.2.6.4

2016 m. balandžio 6 d.

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui G. S. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašo teismą priteisti jos naudai iš atsakovo G. S. pasisavintą 2 750,00 Eur sumą, turėtas bylinėjimosi išlaidas – 83,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovės atstovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas 2014 m. gruodžio 9 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas tolimųjų reisų vairuotojo pareigose. 2015 m. balandžio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo išsiųstas į tarnybinę komandiruotę maršrutu Vokietija – Austrija – Britanija – Olandija laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. Komandiruotės metu atsakovo maršrutus reguliuojantis transporto vadybininkas K. V. nurodė atsakovui iš ieškovės klientės – Vokietijos bendrovės F. F. (duomenys neskelbtini) paimti grynuosius pinigus už suteiktas transportavimo paslaugas ir pristatytas prekes, vadovaujantis PVM sąskaitomis faktūromis Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias bendra pinigų suma sudarė 2 750,00 Eur. Nurodyta grynųjų pinigų suma 2015 m. gegužės 4 d. atsakovui buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientės teritorijoje. 2015 m. birželio 27 d. grįžęs iš tarnybinės komandiruotės atsakovas atsisakė gautus pinigus iš Vokietijos bendrovės „F. F.“ perduoti ieškovei. Pagrindinis atsisakymo motyvas – iškilęs ginčas tarp ieškovės ir atsakovo dėl atlygio atsakovui už pastarojo atliekamas darbines pareigas. Grįžęs iš komandiruotės, atsakovas nurodė, kad, kol su juo nebus tinkamai atsiskaityta, tol gautų pinigų jis negrąžins. Tarp ieškovės ir atsakovo Darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK) buvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovės sulaikytų ir neišmokėtų dienpinigių, tačiau 2015 m. rugsėjo 24 d. DGK priėmus atsakovui palankų sprendimą, ieškovė sumokėjo atsakovui priteistus pinigus. Nepaisant to, kad ieškovė įvykdė finansinius įsipareigojimus, atsakovas negrąžino iš ieškovės klientų gautų 2 750,00 Eur, nors DGK atsakovas teigė, kad pinigus sulaikė todėl, kad ieškovė neišmokėjo jam sumų. Šiuo metu ieškovė neturi jokių finansinių įsipareigojimų atsakovui. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad dalį pinigų grąžino ieškovei, pateikė 2015 m. balandžio 29 d. kasos pajamų orderio kvitą, bet minėtas kvitas yra nesusijęs su šia civiline byla, kadangi pinigus iš ieškovės klientės atsakovas gavo 2015 m. gegužės 4 d. „F. F.“ yra nuolatinis ieškovės klientas, tai ne pirmas kartas, kai pinigus perduoda vairuotojams, atsakovo pateiktas kvitas yra už kitą sąskaitą. Ieškovė 2015 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į DGK su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą DGK bei priteisti iš atsakovo pasisavintus 2 750,00 Eur. 2015 m. gruodžio 7 d. DGK priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti nagrinėti ieškovės prašymą. Pagrindinė atsisakymo priežastis – praleistas kreipimosi terminas. Atsakovas ieškovei priklausančias pinigines lėšas įgijo vykdydamas tiesiogines darbines pareigas. Atsakovo savavališkas pinigų pasisavinimas negali būti traktuojamas kitaip kaip neteisėtas praturtėjimas ieškovės sąskaita. Tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta jokia sutartis ar sandoris, ieškovė iš atsakovo neįgijo jokių materialinių vertybių. Atsakovas turėjo grįžti į Lietuvą ir grąžinti pinigus, bet kai pradėjo su atsakovu susirašinėti trumposiomis žinutėmis, suprato, kad atsakovas neketina gražiuoju atiduoti pinigų, todėl paprašė pinigus perduoti kitam vairuotojui, bet atsakovas to nepadarė.

Atsakovas G. S. atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo dviem laikotarpiais: nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. kovo 13 d. ir nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. birželio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsipareigojusi už darbą mokėti atlyginimą: už nuvažiuotus kilometrus po 0,10 Eur, minimaliai mokėdami už 12 000 km, jeigu vairuotojas nuvažiuoja daugiau kilometrų – atitinkamai atlygis padidinamas; už mėnesį yra mokamas minimali mėnesinė alga; už nuvykimą ir parvykimą į darbo vietą Europoje vykstant įmonės mikroautobusu, po 50,00 Eur, jeigu vairuotojas yra atsakingas už visas ataskaitas kelionės metu, yra mokama 100,00 Eur; už laikotarpį, jeigu darbo laikas yra per šventes, mokama 150,00 Eur. Laikotarpis, dirbant Europoje, vadinamas kadencija, kuri trunka keturias savaites, su nuvykimu ir parvykimu trunka vieną mėnesį. Grįžus po pirmo laikotarpio turėjo būti išmokėtas 5 310,00 Eur darbo užmokestis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pirmą laikotarpį sumokėjo 4 212,00 Eur. Taigi ieškovė už pirmą laikotarpį liko skolinga 1 098,00 Eur. Dėl minėtos sumos vyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ keturis kartus, vadybininkas R. P. teigė, kad yra klaida ir pinigai bus surasti. Išvyko į Europą antram laikotarpiui su kroviniu, kurį turėjo nugabenti bendrovei „F. F.“ į Mainburgą. Pristatęs prekes, gavo grynais pinigais 2 750,00 Eur be jokių sąskaitų faktūrų. Balandžio 28 dieną grįžo į Lietuvą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje atsiskaitė grynais 1 100,00 Eur už krovinio pergabenimą. Likusius 1 650,00 Eur grąžino įmonės atstovui V. (duomenys neskelbtini) mieste. Susitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą V. B., kuris nurodė, kad 1 098,00 Eur jam bus sumokėti. Pasikrovęs analogišką krovinį, kurį turėjo nugabenti tai pačiai Vokietijos įmonei, išvyko į Europą. Dirbant antrą laikotarpį, vadovas K. V. reikalavo perduoti 2 750,00 Eur per vairuotojus, bet jis (atsakovas) to nepadarė, K. V. nurodė, kad 2 750,00 Eur taps avansu. Grįžus po antro laikotarpio turėjo būti išmokėtas 4 765,00 Eur darbo užmokestis. Įmonės pinigai 2 750,00 Eur perėjo jam kaip avansas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 1 446,00 Eur, sumoje tai būtų 4 196, 00 Eur. Taigi po antros komandiruotės ieškovė liko skolinga 569,00 Eur. R. P. jam nurodė, kad po pirmo laikotarpio pradingusių 1 098,00 Eur nebus, o jis (atsakovas) ieškovei skolingas 500,00 Eur. Kreipėsi į DGK dėl 1 098,00 Eur skolos po pirmo laikotarpio, 569,00 Eur skolos po antro laikotarpio, 350,00 Eur už apmokamas atostogas, 250,00 Eur už advokato pagalbą, viso dėl 2 200,00 Eur priteisimo. Tokia skola buvo jau pridėjus 2 750,00 Eur. DGK priteisė 1 187,00 Eur. Neneigia, kad paėmė pinigus. Liepos mėnesį įmonė jam pervedė 861,00 Eur, vasario mėnesį – 115,00 Eur. Pripažįsta, kad nėra grąžinęs 2 750,00 Eur. Pinigus paimti sutiko ir juos paėmė. Susitarė su ieškove, kad pinigus parveš į įmonę. Susitarimą pažeidė, nes įmonė jam buvo skolinga už pirmą laikotarpį ir už tai, kad savo lėšomis mokėjo už įmonės išlaidas. Dėl įmonės skolos jam, kreipėsi į DGK. Jis pildė kelionės lapus, komandiruotės ataskaitas.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 287 straipsnį DGK yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Sutinkamai su DK 289 straipsnio 1 dalimi, darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti darbo ginčą DGK pateikia per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatyti laikotarpiai veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose laikytini procedūriniais terminais, nuo ieškinio senaties terminų ir procesinių terminų procedūrinius terminus galima atskirti pagal tai, kad procedūrinis terminas tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose (nagrinėjamu atveju – kreiptis į DGK terminas (DK 289 straipsnis)) ir sukuria procedūrinio termino taikymo teisinius padarinius bei nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos (LAT 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013). 2015 m. lapkričio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į DGK dėl 2 750,00 Eur išieškojimo iš G. S., tačiau prašymą atsisakyta nagrinėti, nes praleistas kreipimosi į DGK terminas (b. l. 28-30). Atsižvelgiant į tai, kad praleistas procedūrinis terminas kreiptis į DGK nepanaikino ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra praleistas bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris yra 3 metai (DK 27 straipsnio 2 dalis), skaičiuojant nuo sužinojimo apie pažeidimą dienos (2015 m. gegužės 31 d.) (b. l. 29).

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovas G. S. dirbo ieškovės įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju nuo 2014 m. gruodžio 12 d. pagal 2014 m. gruodžio 9 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9). Atsakovas, atlikdamas vairuotojo pareigas, buvo atsakingas už grynųjų pinigų paėmimą už transportavimo paslaugas ir prekių pervežimą iš ieškovės kliento ir jų perdavimą ieškovei (b. l. 4, 15-16, 65). Fakto, kad ieškovės darbuotojai – vairuotojai iš ieškovės klientų pagal sąskaitas faktūras turėdavo paimti ir perduoti atitinkamiems ieškovės darbuotojams grynuosius pinigus, pinigų perdavimą įforminant kasos pajamų orderio kvitais, atsakovas neginčijo bei patvirtino, jog sutiko paimti grynuosius pinigus iš ieškovės klientės „F. F.“ ir parvežti juos ieškovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo išsiųstas į tarnybinę komandiruotę į užsienį (b. l. 10, 109). Tarnybinė komandiruotė truko nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d., kurios metu 2015 m. gegužės 4 d. atsakovas buvo Vokietijoje, Mainburgo mieste (b. l. 11-12, 110-112). Ieškovės atstovas paaiškino ir atsakovas patvirtino, jog atsakovo darbą koordinavo vadybininkas K. V., kuris pavedė atsakovui paimti pinigus ir perduoti juos ieškovei, t. y. priskyrė atsakovui pareigą būti atsakingu asmeniu už pinigų paėmimą iš ieškovės klientės ir jų perdavimą ieškovei (b. l. 4, 21-22, 46). Atsakovas turėjo iš ieškovės klientės „F. F.“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), paimti grynaisiais 1 100,00 Eur pagal UAB „Hoptransa“ 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą Invoice Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 650,00 Eur pagal 2015 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą/ Invoice (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už transportavimo paslaugas ir pristatytas prekes. Atsakovas 2 750,00 Eur pagal minėtas sąskaitas iš įmonės „F. F.“ paėmė 2015 m. gegužės 4 d. (b. l. 15-20). Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad iš įmonės „F. F.“ paėmė 2 750,00 Eur ir kad jų ieškovei negrąžino. Atsakovas pinigų negrąžinimo priežastimi nurodė tai, kad ieškovė jam buvo skolinga. Atsakovas dėl ieškovės skolos jam kreipėsi į DGK, kuri 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ G. S. naudai 1187,44 Eur dienpinigių už komandiruotėse išbūtą laiką nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. birželio 30 d. (b. l. 66-67). 2015 m. spalio 30 d. ieškovė atsakovui sumokėjo DGK 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priteistus 1187,44 Eur (b. l. 102). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdžius DGK sprendimą, atsakovas jai 2 750,00 Eur negrąžino.

Ieškovė juridiniu ieškinio pagrindu nurodė nepagrįsto praturtėjimo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio (savo iniciatyva) atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo (LAT 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamam ginčui taikytinos DK nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų materialinę atsakomybę, nes prašomos priteisti lėšos atsakovui buvo perduotos kaip ieškovės darbuotojui ir buvo susijusios su atsakovo darbinių pareigų vykdymu, o atsakovas nesilaikė darbdavio nurodymų ir taip jam padarė materialinę žalą.

Darbuotojų neteisėtais veiksmais darbdaviui padaryta žala atlyginama pagal darbo įstatymus. DK 245 straipsnyje nustatyta, jog materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagal DK 253 straipsnio 8 punktą darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.

Pagal LAT suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnio sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (LAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009).

Viena iš materialinės atsakomybės sąlygų yra tai, kad nukentėjusiajai šaliai padaryta žala. Nagrinėjamu atveju ieškovė už suteiktas transportavimo paslaugas ir pristatytas prekes klientei „F. F.“ išrašė sąskaitas 2 750,00 Eur sumai, tačiau minėtų pinigų negavo, nes juos paėmė tuometinis ieškovės darbuotojas – atsakovas, ir jų ieškovei neperdavė. Dėl to ieškovė patyrė 2 750,00 Eur turtinę žalą.

Neteisėta veika (veikimu, neveikimu) pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat, kai esant tam tikroms aplinkybėms buvo darbuotojas įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus ir pan. Šiuo atveju atsakovo veikos neteisėtumas pasireiškė jam duotų įpareigojimų neįvykdymu, t. y. iš esmės darbuotojas netinkamai vykdė jam priskirtas darbo pareigas ir būdamas įsipareigojęs paimti pinigus ir juos perduoti ieškovei, to neatliko. Atsakovo teiginiai, kad darbdavys yra jam skolingas, nepatvirtina, kad atsakovo teisės sulaikyti ieškovės pinigus. Be to, byloje nustatyta, kad dėl ieškovės skolos atsakovui buvo kreiptasi į DGK, kuri G. S. reikalavimus patenkino, o ieškovė DGK sprendimą įvykdė – su atsakovu atsiskaitė. Byloje taip pat nėra duomenų apie aplinkybes, kurios pašalintų atsakovo veiksmų neteisėtumą.

Ieškovei žala atsirado dėl neteisėtos atsakovo veikos, kadangi jis, neturėdamas tam teisinio pagrindo, neperdavė gautų pinigų ieškovei, todėl tarp konstatuojamos atsakovo veikos ir ieškovės patirtų 2 750,00 Eur nuostolių yra akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys.

Kalte laikomas asmens elgesio, veikos ir siekiamų padarinių psichinis santykis. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. Pagal atsakovo paaiškinimus, akivaizdu, kad jis suvokia, jog neatiduoda ieškovei 2 750,00 Eur ir nori taip elgtis, jo elgesys yra sąmoningas, todėl konstatuotina, kad atsakovo kaltės forma yra tiesioginė tyčia.

Žalos atsiradimo metu ginčo šalys buvo susiję darbo santykiais. Atsakovas pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 12 d. Atsakovas pinigus iš ieškovės klientės paėmė 2015 m. gegužės 4 d., o komandiruotė, kurios metu pinigai buvo paimti, baigėsi 2015 m. gegužės 31 d. – atsakovas tuo metu privalėjo perduoti pinigus ieškovei. Ieškovė atsakovo prašymą atleisti iš darbo gavo tik 2015 m. liepos 20 d. (b. l. 66), todėl konstatuotina, kad atsakovas pinigus paėmė ir pareiga juos perduoti ieškovei atsirado tuo metu, kai darbo santykiai tarp ginčo šalių nebuvo nutraukti. Aplinkybė, jog žalos atlyginimo reikalavimo pareiškimo dieną darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo yra nutraukta ir pasibaigę darbo santykiai, nepanaikina buvusio darbuotojo (atsakovo) prievolės atlyginti aptariamą žalą.

Nuostolių atsiradimas buvo susijęs su darbo veikla. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas, atlikdamas darbinę veiklą, turėjo pareigą paimti pinigus iš ieškovės klientės ir juos perduoti ieškovei – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitoje Invoice Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta vairuotojo pavardė „G. S.“ bei nurodytas transporto priemonės, su kuria atsakovas vyko į komandiruotę, valstybinis numeris (b. l. 10, 15). 2015 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje/ Invoice (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodytas transporto priemonės, su kuria atsakovas vyko į komandiruotę, valstybinis numeris (b. l. 10, 16). Vairuotojui perduodant pinigus ieškovei, tai būdavo įforminama kasos pajamų orderio kvitu, nurodant, kuris vairuotojas perduoda pinigus. Atsakovas tokį veiksmą yra atlikęs anksčiau (b. l. 65).

DK 255 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia. Aptariant atsakovo kaltės formą, buvo konstatuota, kad atsakovas veikė tiesiogine tyčia. Pripažintina, kad atsakovo veiksmai negrąžinant ieškovei pinigų, paimtų iš jos klientės, yra neteisėti ir nesąžiningi, jais pažeisti ieškovės interesai, konstatavus atsakovo kaltą veiką, suvokiant, kad neprivalo to daryti, įgyjant jam nepriklausantį turtą, priežastinį atsakovo veikos ir ieškovės turto sumažėjimo ryšį, konstatuotina kad egzistavo atsakovo tyčia neperduoti ieškovei pinigų. DK 257 straipsnio 2 dalyje taip pat imperatyviai nustatyta, jog privalo atlyginti visą žalą toks ją padaręs darbuotojas, kuris žalą padarė tyčia. Taigi, šiuo atveju turi būti taikomas visiško žalos atlyginimo būdas, kuris apima ne tik tiesiogiai padarytų, bet ir netiesioginių nuostolių atlyginimą.

Analizuotos bylos aplinkybės duoda pagrindą teismui spręsti, jog yra visos DK 246 straipsnyje apibrėžtos sąlygos atsakovo materialinei atsakomybei atsirasti. Dėl aptartų aplinkybių ieškinys tenkintinas visiškai. Kadangi byloje taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas, iš atsakovo ieškovei, pastarajai to reikalaujant, priteistinos įstatymu nustatytos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, 2016 m. sausio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (DK 257 straipsnio 1-2 dalys, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

2016 m. sausio 7 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), reikalavimų užtikrinimui 2750,00 Eur sumai areštuotos atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei turtinės teisės. Arešto mastas – draudimas areštuotu nekilnojamuoju bei kilnojamuoju turtu disponuoti, įkeisti jį ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, jeigu tai nesukelia turto sunaikinimo ar vertės sumažėjimo; leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti vienos minimaliosios mėnesinės algos – 350,00 Eur, suma. 2016 m. vasario 2 d. nutartimi buvo pakeistas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, jį papildant – areštavus atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis, leisti atsakovui G. S. iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su AB „Šiaulių bankas“, įmonės kodas 112025254, kas mėnesį pervedant po 153,49 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 49 euro ct). Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl savo pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovė patyrė 83,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo tokio dydžio žyminį mokestį valstybei. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės turėtas išlaidas šioje byloje sudaro 5,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 3). Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, atsakovui tenka pareiga atlyginti visas valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, 259, 263-267, 268-270, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2 750,00 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų), žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteisiamos sumos (2 750,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. sausio 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 83,00 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 5,10 Eur (penkis eurus 10 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).

Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių areštą 2750,00 Eur sumai ieškovės uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), reikalavimų užtikrinimui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.