Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Danutes Burbulienes,

dalyvaujant ieškovui P. S., ieškovo atstovui advokatui Aivarui Raišuciui, atsakovo atstovui R. B.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo ieškovo P. S. apeliacini skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimo panaikinimo civilineje byloje, iškeltoje pagal ieškovo P. S. ieškini atsakovui Valstybes imones Registru centro Šiauliu filialui, treciajam asmeniui Valstybes imonei Registru centras del Valstybes imones Registru centro Šiauliu filialo 2008 m. sausio 21 d. sprendimo Del daiktiniu teisiu, tu teisiu suvaržymu, juridiniu faktu registravimo ir Valstybes imones Registru centro Centrinio registratoriaus gincu nagrinejimo komisijos 2008 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 89 panaikinimo ir ipareigojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Pirmosios instancijos teismas nepagristai Filialo 2007-02-22 rašta Nr. G-362(4.3-2040/03) „Del bendro naudojimo patalpu ploto paskaiciavimo“ nelaike oficialiu rašytiniu irodymu. Atvirkšciai, šis raštas yra oficialus rašytinis irodymas pagal CPK 197 str. 2 d. nuostatas, nes išduotas valstybines institucijos, ir turi didesne irodomaja galia. Aplinkybes, nurodytos šiame oficialiame rašytiniame irodyme, yra laikomos visiškai irodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esanciais irodymais, o tai reiškia, kad aplinkybe, jog pagal 1996-04-29 Filiale užfiksuotus duomenis Pastato pirmo aukšto bendro naudojimo patalpu plotas yra 128,80 m², o ieškovo patalpoms tenka 24,58 m² bendro naudojimo patalpu, yra irodyta, ji nenugincyta kitais byloje esanciais irodymais, todel i ja teismas privalejo atsižvelgti ir gristi savo sprendima. To teismas nepadare, todel pažeide procesines teises normas - irodymu vertinimo taisykles.Teismas nepagristai netaike CK 4.82 str. 5 d. nuostatu. Šiuo atveju teise i bendro naudojimo patalpas buvo numatyta ir senajame CK, jos niekas negali paneigti ir ji igyvendinama pagal galiojancius teises aktus, t.y. naujojo CK 4.82 str. 5 d. nuostatas, kuriomis nurode vadovautis ir atsakovas. Be to, teismas padare neteiseta išvada, kad „ieškovas 1998-06-10 sutartimi igijo nuosavybes teise i 78,07 m² ploto negyvenamaja patalpa - parduotuve adresu (duomenys neskelbtini), be priklausiniu, tai yra iš pardavejo pereme nuosavybes teises i daikta tokia apimtimi, kokia priklause pardavejui“. Su tokia teismo išvada nera pagrindo sutikti. Tai taip pat prieštarauja CK 4.82 str. 5 d. nuostatoms. Teise i bendrojo naudojimo patalpu dali išlieka visa nuosavybes teises turejo i patalpas laikotarpi ir seka paskui patalpas, o ne jo savininka. Kol yra patalpos, ju savininkas turi teise i patalpoms tenkancia bendrojo naudojimo patalpu dali ir šia teise gali bet kada realizuoti ir tai nepriklauso nuo to, ar igyjant patalpas buvo atskirai išskirta, kad yra perkamos bendrojo naudojimo patalpos. Todel teismas pažeide mineta materialines teises norma, ja netinkamai išaiškindamas ir netaikydamas ginco atveju.Teismas nepagristai atsisake vertinti ieškovo akcentuota iraša namo, kuriame yra jo patalpos, techniniame pase, kur irašyta 0,34 dalys ieškovui priklausanciu bendrojo naudojimo patalpu. Apelianto manymu, šis irašas techniniame pase irodo labai svarbia aplinkybe byloje, o butent tai, kad patalpoms turejo tekti 34 proc. visu bendro naudojimo patalpu, kuriu pirmame pastato aukšte savo laiku buvo 128,80 m², o tai reiškia, kad patalpoms turejo tekti ne 24,25 m², kurias iregistruoti jo vardu prašo ieškovas, o daugiau, t.y. 43,69 m². Teismas privalejo išsiaiškinti, taciau to net nepradejo daryti, šio irašo padarymo ir panaikinimo techniniame pase aplinkybes, kuriu atsakovas nesugebejo paaiškinti teismo posedžiu metu, kaip ir to, kaip gi buvo apskaiciuoti ir iregistruoti nuosavybes teisemis bendrojo naudojimo plotai kitu patalpu savininkams tame paciame pastate, kuriame ieškovui priklauso patalpos. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai atsisake tenkinti ieškovo prašymo (pateikimo teismui data 2008-09-09) išreikalauti iš atsakovo UAB „Talša“ turto registravimo metu pateiktus nuosavybes teise patvirtinancius dokumentus, kuriu ieškovui atsakovas niekada nesudare galimybes susipažinti ir gauti ju kopijas, nors šie dokumentai yra labai svarbus nustatant ka igijo (privatizavo) UAB „Talša“, ka perdave UAB „Talša statybines medžiagos“ ir ka veliau isigijo ieškovas P. S.. Be to, teismas taip pat atmete ieškovo prašyma del ekspertizes skyrimo (pateikimo teismui data 2008-09-09).Teismas tik skundžiamo teismo sprendimo paskelbimo diena baige rašyti 2008-10-08 dienos teismo posedžio protokola ir leido su juo susipažinti ieškovui, del kurio ieškovas 2008-10-27 pateike teismui pastabas, i kurias, savaime suprantama, rašydamas ir 2008-10-22 skelbdamas skundžiama teismo sprendima neatsižvelge ir iki šiol niekaip nereagavo. Tuo pirmosios instancijos teismas pažeide CPK nustatytas teismo posedžio protokolo surašymo ir pastabu del protokolo teikimo ir svarstymo taisykles, suvarže ieškovui garantuotas procesines teises.

Ieškovas ir jo atstovas apeliacineje instancijoje palaike apeliacini skunda jame išdestytais motyvais, o atsakovo atstovas praše skundžiama Šiauliu miesto apylinkes teismo sprendima palikti nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. apeliacines instancijos teismas tikrina apskusto teismo sprendimo teisetuma ir pagristuma, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Procesinius teises normu pažeidimus, sudarancius prielaidas sprendimui panaikinti, istatymu leidejas skirsto i tuos, kurie leme neteisinga bylos išsprendima (CPK 329 str. 1 d.), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmes faktas, ar del ju galejo buti neteisingai išspresta byla, nes kyla abejoniu del paties pirmosios instancijos teismo proceso teisetumo (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimu teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacines instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesalygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besalygini pagrinda panaikinti sprendima, gražinant byla iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažistami esminiu proceso nuostatu, nustatanciu teismo veiklos ribas (teismo sudeti, kompetencija, pareigas, pagrindinius bylu nagrinejimo civiliniame procese principus, užtikrinancius procesines asmenu teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, del ko kyla butinybe ši procesa pakartoti.

Šiauliu miesto apylinkes teismo sprendimas naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinejo jam neteisminga byla, kurioje nebuvo atskleista bylos esme ir pagal byloje pateiktus irodymus bylos negalima išnagrineti iš esmes apeliacines instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sprende del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu teisiu ir pareigu (329 str. 2 d. 2 p.).

Ieškovo P. S. pareikštas ieškinys del Valstybes imones Registru centro Šiauliu filialo 2008 m. sausio 21 d. sprendimo Del daiktiniu teisiu, tu teisiu suvaržymu, juridiniu faktu registravimo ir Valstybes imones Registru centro Centrinio registratoriaus gincu nagrinejimo komisijos 2008 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 89 panaikinimo ir ipareigojimo pirmosios instancijos teisme buvo nagrinejamas, neitraukus i bylos nagrinejima kitu pastato, adresu (duomenys neskelbtini) patalpu bendrasavininkiu. Nagrinejamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsprendes ginca, susijusi su ieškovo nuosavybes teisiu i dali bendro naudojimo patalpu iregistravimu pastate (duomenys neskelbtini), ne tik neatskleide bylos esmes, bet ir sprende del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu – pastato patalpu bendrasavininkiu – teisiu ir pareigu, susijusiu su ju teise i bendro naudojimo patalpas, ir tai pripažistama absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Teiseju kolegija pažymi, kad ieškovo ieškinyje suformuluoti reikalavimai yra kildinami iš atsakovo – VI registru centro - veiksmu, jam vykdant teises aktais pavestas viešojo administravimo funkcijas. Nekilnojamuju daiktu, atitinkamu daiktiniu teisiu i nekilnojamuosius daiktus, nekilnojamuju daiktu kaip priklausiniu, šiu teisiu suvaržymu, atitinkamu juridiniu faktu registravimas nekilnojamojo turto registre yra atsakovui teises aktais pavestos funkcijos. Nekilnojamojo turto registro istatymo 30 straipsnyje reglamentuota teritorinio bei Centrinio registratoriu priimtu sprendimu apskundimo tvarka; pagal šio straipsnio 2 dali Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administraciniu bylu istatymo nustatyta tvarka. Ieškinio reikalavimai del Valstybines imones Registru centro Centrinio registratoriaus ir Valstybines imones Registru centro Šiauliu filialo sprendimu panaikinimo bei ipareigojimo iregistruoti nuosavybes teises i 24,58 kv. m. ploto bendro naudojimo patalpu pastate adresu (duomenys neskelbtini), P. S. vardu reiškia ginca del teises viešojo administravimo srityje ir yra teismingi administraciniam teismui (ABTI 3 str. 1 d.). Tokia praktika formuoja specialioji teiseju kolegija gincams del teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spresti (Teismu praktika Nr. 27, psl. 180 – 183, Teismu praktika Nr. 28, psl. 151-153).

Todel teiseju kolegija konstatuoja, kad nagrinejamu atveju byla Šiauliu miesto apylinkes teisme buvo išnagrineta, pažeidžiant rušinio teismingumo taisykles. Todel byloje priimtas sprendimas negali buti laikomas teisetu ir pagristu.

Aplinkybe, kad byla teisminga Šiauliu apygardos teismui apeliacines instancijos teismo posedyje pripažino ir ieškovo atstovas, nurodes, kad Šiauliu apygardos administracinio teismo 2008-04-16 nutarties neskunde, siekdamas operatyvesnio bylos išnagrinejimo, nes Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme bylu nagrinejimas užtrunka labai ilga laika.

Minetoje Šiauliu apygardos administracinio teismo nutartyje yra konstatuota, kad pareiškejo skundo reikalavimai yra administracinio teisinio pobudžio, taciau ju išsprendimas susijes su ginco del nuosavybes teisiu klausimo išsprendimu (b. l. 9-11).

Prie bylos prijungta civiline byla Nr. 2A-420-372/2007, kurioje ieškovas P. S. reiške ieškini atsakovams UAB „Skulas”, V. N., A. G., A. S., G. B., V. L., UADB „Industrijos garantas”, L. P., E. P., VI Registru centro Šiauliu filialui del bendro naudojimo patalpu atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes. Šioje byloje Šiauliu apygardos teismas 2007 m. gruodžio 17 d. nutartimi, palikdamas nepakeista Šiauliu miesto apylinkes teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendima, nurode ieškovui, jog jo reikalavimas, kad VI Registru centro filialas atstatytu jam nekilnojamojo turto registre neirašytus duomenis yra neaiškus. LR Nekilnojamojo turto registro istatymo 13 str. nurodyti pagrindai, kuriems esant ši institucija atlieka irašus registru iraše. Ji nesprendžia klausimu del duomenu keitimo, kol nera tam pagrindo. Šioje byloje tokie pagrindai yra arba ieškovo patalpu pirkimo - pardavimo sutarties naikinimas ar salygu keitimas, arba teismo sprendimas del bendrojo naudojimo patalpu dalies nustatymo. Pažymejo, kad ieškovas reikalavo irašyti duomenis, del kuriu pirmiausia turi buti baigtas teisminis gincas del gincijamo turto dalies nustatymo. Todel teismas konstatavo, kad P. S. pirmiausia privalu išsiaiškinti, kokia gi dalis bendrojo naudojimo patalpu teisetai priklauso jam bei kitiems bendrasavininkams. Ši Šiauliu apygardos teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis yra isiteisejusi. Nutartyje konstatuota, kad ieškovas turi galimybe reikalauti nustatyti jam bendro naudojimo patalpu dali. Taigi, visu pirma apeliantas kaip pastato patalpu bendrasavininkis privalo išsiaiškinti ir nustatyti nuosavybes teises dalis i bendro naudojimo patalpas (CK 4.73 str. 1 d.). Del to išsprestas gincas tik veliau suteiks jam galimybe reikalauti atidalinti bendro naudojimosi patalpas iš bendros dalines nuosavybes (CK 4.80 str. 1 d.) arba jis tures galimybe reikalauti nustatyti jam skirtu bendro naudojimosi patalpu naudojimosi tvarka (CK 4.81 str. 1 d.). Todel šiuo atveju ieškovui butina tikslinti ieškinio reikalavimus. Tik sutikslinus ieškovo pareikštus reikalavimus, bus galima teisiškai išspresti tarp šaliu kilusi ginca, išaiškinti šaliu tarpusavio teises ir pareigas ir atkurti teisine taika tarp ginco šaliu, o tuo paciu ir pasiekti CPK 2 straipsnyje itvirtintu civilinio proceso tikslu.

Pažymetina, kad nagrinejant byla apeliacines instancijos teismo posedyje baigiamuju kalbu metu ieškovo atstovas praše byla gražinti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo, nes ieškovas tokiu atveju sutikslins ieškinio reikalavimus pagal Šiauliu apygardos teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutarti. Sutikslinus ieškininius reikalavimus byla gali buti teisminga Šiauliu miesto apylinkes teismui.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas prieme sprendima neišaiškines ir neivertines esminiu ginco aplinkybiu, neatskleides bylos esmes.

Del nustatytu procesines ir materialines teises normu pažeidimu byla gražinama nuo ieškinio priemimo stadijos iš naujo nagrineti Šiauliu miesto apylinkes teisme (CPK 327 str.).

Kadangi byla gražinama pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo, kitu apeliacinio skundo argumentu, susijusiu su faktinemis bylos aplinkybemis, analize kolegija pripažista netikslinga ir del ju nepasisako.

Pagal CPK 87 str. 1 d. 7 p., panaikinus sprendima del absoliuciu jo negaliojimo pagrindu, gražintinas ieškovui P. S. žyminis mokestis, sumoketas už apeliacini skunda (b.l. 94).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla nagrineti nuo ieškinio priemimo stadijos Šiauliu miesto apylinkes teismui.

Gražinti apeliantui P. S. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 254 Lt (du šimtus penkiasdešimt keturis litus) žyminio mokescio, sumoketo i Šiauliu apskrities valstybines mokesciu inspekcijos saskaita Nr. LT73 7300 0100 0240 7543 AB banke ,,Hansabankas“, 2008 m. lapkricio 20 d. mokejimo nurodymu.

Nutarti žyminio mokescio gražinimo dalyje pavesti vykdyti Šiauliu apskrities Valstybinei mokesciu inspekcijai