Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Truck Service Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovui UAB „Truck Service Vilnius“ dėl daikto išreikalavimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Kings trans“, Estijoje registruota bendrovė Negotiator OU,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo transporto priemonę – priekabą „Krone SDP27“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovo 39 800 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pareikštam reikalavimui užtikrinti ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Vilnius Truck Service“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises 39 800 Eur sumai. Ieškovas nurodė, kad atsakovo nekilnojamasis turtas ir turtinė teisė į žemės sklypą yra apsunkinti hipoteka bei nuoma, įmonės apyvarta 2016 m. staiga smuko nuo 200 000 Eur iki mažiau nei 5000 Eur. Ieškinio suma yra didelė, daugiau kaip 8 kartus viršija dabartinę atsakovo apyvartą, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovo UAB „Vilnius Truck Service“ turtą 39 800 Eur sumai, pirmiausiai areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovo pinigines lėšas bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti privalomus mokesčius į valstybės (savivaldybės) ir socialinio draudimo biudžetus, darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą reikalavimą.

3. Teismas pažymėjo, kad ieškinio suma yra didelė, iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. rugsėjo 5 d. išrašo matyti, jog atsakovo nuosavybės teisė į pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) apsunkinta hipoteka, pagal pateiktus duomenis iš VĮ „Registrų Centras“ atsakovo apyvarta yra sumažėjusi. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad ieškiniu atsakovui reiškiamų reikalavimų suma yra didelė ir reikšminga, ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovui sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti visiškai neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajame skunde nurodyta, kad:

4.1. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, todėl apskųsta nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti kuo skubiau panaikintos.

4.2. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas ne tik nurodė teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, bet ir išdėstė išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius ieškovo vardu pateikto patikslinto ieškinio nepagrįstumą bei ieškovo ir su juo susijusių trečiųjų asmenų bei juos atstovaujančio atstovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apelianto (atsakovo) teigimu, ieškovas yra pareiškęs prima facie nepagrįstą patikslintą ieškinį, dėl to nebuvo jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.3. Nėra jokios grėsmės, kad galbūt ieškovui palankus teismo sprendimas būtų neįvykdytas. Teismų praktikoje didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau kartu teismų praktikoje pažymima, kad vien tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo išvadai, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma yra didelė, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte ir kt.

4.4. Atsakovo finansinė padėtis yra gera ir stabili, nėra jokios grėsmės, kad teismo sprendimas, jeigu jis būtų palankus ieškovui, negalėtų būti įvykdytas ar jo įvykdymas pasunkėtų. Tokią poziciją pagrindžia atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai: kreditų biuro „Creditinfo“ 2017 m. balandžio 7 d. sertifikatas, patvirtinantis, kad atsakovas turi aukštą kredito reitingą, kokį turi tik 3 procentai Lietuvoje veikiančių įmonių; banko „Swedbank“ AB 2017 m. lapkričio 2 d. pažyma, patvirtinanti, jog atsakovas laiku vykdo visus turimus įsipareigojimus ir nėra jokių jo banko sąskaitos suvaržymų; paskutinių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentai, patvirtinantys, kad: (a) atsakovas yra pelningai veikiantis juridinis asmuo; (b) atsakovo pardavimo pajamos 2016 metais - 144 916 Eur; (c) atsakovas turi 156 607 Eur vertės turto, kurio didžioji dalis – ilgalaikis turtas; (d) atsakovo nuosavas kapitalas yra 93 532 Eur, kurio didžioji dalis – sukauptas didžiulis nepaskirstytasis pelnas; 2017 m. spalio 31 d. prašymas VĮ Registrų centrui dėl klaidų Juridinių asmenų registre ištaisymo, patvirtinantis, jog atsakovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas ištaisyti viešai prieinamus tikrovės neatitinkančius duomenis apie atsakovo paskutinių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų, konkrečiai - pelno (nuostolio) ataskaitos – turinį; viešai prieinami duomenys iš www.rekvizitai.lt, patvirtinantys, kad atsakovas tinkamai ir laiku vykdo finansinius įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, neturi jokių skolų. Be to, gerą ir stabilią atsakovo turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad atsakovo turtui nėra taikoma jokių kitų areštų, kitokių apribojimų.

4.5. Nurodyti faktai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – nėra jokios grėsmės, kad ieškovui galimai palankus teismo sprendimas galėtų likti neįvykdytas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie liudytų apie atsakovo nesąžiningumą, kokius nors jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

4.6. Apskųsta nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės taip pat neatitinka teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų reikalavimų, nes ieškovo pasitelktas antstolis nutarties pagrindu realiai areštavo turto daugiau, negu reikia ieškinio reikalavimams užtikrinti.

5. Ieškovas I. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad:

5.1. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Sprendžiant dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą.

5.2. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad yra sulaikęs ginčo transporto priemonę (priekabą), todėl jos savininkas negali jos naudoti versle. Ieškovas savo ruožtu įrodinėja, kad šis sulaikymas yra neteisėtas. Klausimas dėl daikto sulaikymo teisės taikymo pagrįstumo ir galbūt padarytos žalos atlyginimo priteisimo bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės. Tačiau nagrinėjamoje stadijoje yra visos sąlygos spręsti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas.

5.3. Atsakovas tvirtina, kad jo turtinė padėtis yra gera, ir pateikė į bylą savo paties surašytą balansą apie tai, jog įmonė turi 108 949 Eur vertės ilgalaikio materialaus turto. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas nevykdo pareigos laiku pateikti finansines ataskaitas VĮ Registrų centrui, nes ataskaitą registrui pateikė tik 2017 m. lapkričio 10 d.

5.4. Atsakovo turimas pastatas suvaržytas hipoteka ir nuomos sutartimi. Įstatyme nustatyta, kad reikalavimų patenkinimo pirmumą iš įkeisto turto turi hipotekos kreditorius, be jo sutikimo išieškojimas iš įkeisto turto negalimas. Taigi nagrinėjamu atveju realiai iš nurodyto turto dabartiniu metu išieškojimas negalimas.

5.5. Vykdydamas teismo nutartį, antstolis areštavo nurodytą pastatą ir atsakovo transporto priemones. Atsakovas nei skunde dėl nutarties, nei skunde dėl antstolio veiksmų nenurodė aplinkybių, kad toks turto areštas kelia jam kokių nors konkrečių nepatogumų, trukdo naudotis pastatu ir transporto priemonėmis. Dėl to atskirojo skundo teiginiai, jog laikinosios apsaugos priemonės trikdo įmonės veiklą, tėra deklaratyvūs.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas taikyti atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

10. Aptariant tikėtiną ieškinio pagrįstumą, kaip pirmąją sąlygą, būtiną laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais. Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas, atmestini. Ieškinys preliminariai įvertinamas kaip nepagrįstas tada, kai teismui iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai matyti, jog ieškinys yra netenkintinas ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio, pateikto atsiliepimo į ieškinį turinio negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas. Kartu pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

11. Kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios sąlygos, pažymėjo, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovo turtas apsunkintas hipoteka, be to, atsakovo apyvarta yra sumažėjusi.

12. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2013; kt.). Tačiau teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vien ieškinio sumos dydis negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Turi būti nustatytos ir kitos aplinkybės (grėsmė teismo sprendimo vykdymui) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016). Pažymėtina ir tai, kad nurodyta prezumpcija nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes. Taip pat šią prezumpciją gali nuginčyti pats atsakovas.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui pateikus papildomus įrodymus apie savo turtinę padėtį, taip pat įvertinus viešai prieinamus duomenis, nagrinėjamu atveju šioje civilinio proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas pasunkėtų.

14. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovo atžvilgiu Lietuvos Respublikos teismuose nuo 2012 metų nebuvo pareikšta kitų turtinio pobūdžio reikalavimų, išskyrus teismo įsakymu iš atsakovo kreditoriui priteistą 9,40 Eur sumą, kuri nelaikytina reikšminga (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš viešai pateikiamų duomenų taip pat matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso net septynios transporto priemonės. Nors nustatyta, kad atsakovas nuo 2018 m. sausio 16 d. skolingas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 16,97 Eur socialinio draudimo įmokų sumą, tačiau pažymėtina, kad tai – pirmas tokio pobūdžio atsakovo įsiskolinimas nuo pat 2013 metų. Be to, vien ši aplinkybė, įvertinus kitus byloje pateiktus duomenis bei šiuo konkrečiu atveju sąlyginai menką įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumą, neteikia pagrindo daryti išvados apie galbūt blogą atsakovo finansinę padėtį. Atsakovo pateiktais duomenimis, 2016 metais jo grynasis pelnas buvo 8792 Eur. Atsakovas taip pat turi aukšto kreditingumo reitingo sertifikatą, o 2017 m. lapkričio 2 d. banko „Swedbank“ pažyma patvirtina, kad jokių apribojimų atsakovo sąskaitai nėra, jis laiku vykdo finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai. Pažymėtina, kad atsakovas yra veiklą vykdantis ir pelno siekiantis juridinis asmuo.

15. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, šioje civilinio proceso stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas dėl savo turtinės padėties nesugebėtų įvykdyti teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovo išdėstyti teiginiai taip pat neįrodo galbūt sunkios atsakovo turtinės padėties. Byloje nėra duomenų ir apie atsakovo veiksmus, liudijančius jo ketinimus turtą paslėpti ar perleisti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

16. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones ir nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą, nes šioje civilinio proceso stadijoje nenustatyta antrosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Dėl to apskųsta teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti atskirąjį skundą.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo I. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.