Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu)/mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ieškinį atsakovui UAB „Aeropolis“ dėl skolos priteisimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 149 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys (b.l. 1-2 ) grindžiamas tuo, kad šalys 2019-07-29 d. sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 19746 (toliau – Sutartis), kuria remiantis ieškovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti atsakovui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas Objektuose, detalizuotuose PVM sąskaitose faktūrose, o atsakovas – atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas Sutartyje įtvirtinta tvarka ir terminais.

Ieškovas išrašė bei atsakovui už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2020-07-31 apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovas neapmokėjo iki ieškinio pateikimo teismui dienos:

Eil. Nr. Realizacijos dokumentas Liko apmokėti PVM S-F Nr. Numeris Data Suma (Eur) 1. 1228550 2019-06-30 2 086,05 320,15 VAS01076480 2. 1236736 2019-07-31 16,32 16,32 VAS01084652 3. 1244982 2019-08-31 330,25 152,82 VAS01092891 4. 1250478 2019-09-30 62,96 62,96 VAS01098379 5. 1261521 2019-10-31 64,09 64,09 VAS01109410 6. 1269781 2019-11-30 62,96 62,96 VAS01117659 7. 1278020 2019-12-31 64,09 64,09 VAS01125883 8. 1286414 2020-01-31 64,09 64,09 VAS01134268 9. 1294757 2020-02-29 69,56 69,56 VAS01142601 10. 1303146 2020-03-31 72,22 72,22 VAS01150976 11. 1311559 2020-04-30 70,89 70,89 VAS01159379 12. 1320048 2020-05-31 72,22 72,22 VAS01167857 13. 1328597 2020-06-30 287,85 70,90 VAS01176394 14. 1337261 2020-07-31 76,22 76,22 VAS01185041

Atsakovui, kaip abonentui pagal Sutartį ir nekilnojamojo turto savininkui, prievolė sumokėti už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas atsirado vadovaujantis CK 6.38 str. 1 d., 6.205 str., 6.189 str., 6.200 str., Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu (toliau – GVTNTĮ), Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sąlygomis, patvirtintomis Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 (toliau – Sąlygos), Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 127 (toliau – Aprašas) bei kitais teisės aktais. GVTNTĮ 22 str. numatyta, jog abonentai ir vartotojai atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.

Atsakovo atliekami mokėjimai skirstomi CK 6.54 str. numatytu eiliškumu, t. y. pirma dengiama netesybos ir seniausia skola, ir tik tuomet einamoji sąskaita už suteiktas paslaugas. Atsakovo atliktomis įmokomis sudengtos neapmokėtos sąskaitos iki 2020-02-29 d.

2021-04-29 d. atsakovas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, suteiktas iki 2020-07-31 d. yra skolingas 398,47 Eur, dėl to reikalavimas atsakovo atžvilgiu yra tikslintinas. Ieškovas atsisakė reikalavimo atsakovui dalyje dėl 841,02 Eur skolos (t.y. skola už laikotarpį iki 2020-07-31 yra 398,47 Eur).

Atsakovas UAB „Aeropolis“, į. k. 300023308 , pateikė teismui atsiliepimus, kuriais prašo ieškinį atmesti ir ieškovo reikalavimų netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas-1730,30 Eur advokato išlaidų bei 123,90 Eur antstolio išlaidų (b.l. 6-7, 15-17, 28).

Ieškinyje taip pat prie ieškovo reikalavimų yra nurodoma 2019-06-30 sąskaita-faktūra 2086,05 Eur sumai, kurios eilės Nr. 1. Vėliau ieškovas kažkodėl sumažino tokią sąskaitą beveik pusiau ir atsiuntė kreditinę sąskaitą 1019,69 Eur sumai, tokiu būdu sumažindamas mokėtiną sumą iki 1066,39 Eur. Tokios sąskaitos net ir po jos sumažinimo atsakovas nepripažįsta ir niekada nepriėmė, nes mano kad ji nepagrįsta. Joje nurodoma kažkokie paskaičiavimai už tariamai sunaudotus 1832 kubinius metrus vandens, tačiau ten nurodyti nuorodų į skaitiklio parodymus skaičiai tai neatitinka Sutarties bei faktinių aplinkybių su pagal Sutartį atsakovui sumontuotu skaitliuku. Kaip jau minėta, ieškinys remiasi Sutartimi kaip pagrindu sąskaitoms išrašyti pagal faktinį vandens sunaudojimą tad akivaizdu, jog 2019-06-30 sąskaita faktūra niekaip negali sietis su Sutartimi, kuri dar tuo metu nebuvo sudaryta. Atitinkamai nėra aišku už ką ir kodėl ji surašyta ir kodėl ieškovas pasirinktas atsakingu už jos sumokėjimą. Skirtingai nei nurodoma ieškinyje, atsakovas pagal tokią sąskaitą niekada nemokėjo, tad jam atitinkamai negalėjo likti ir skolos likutis 320,15 Eur. Tikėtina, kad tyčia ar dėl aplaidumo ieškovas priskyrė mokėjimus pagal tokią sąskaitą nuo atsakovo sumokėtų sumų mokant pagal sąskaitas, kurių eilės Nr. 2-14.

Dėl mokėjimų ir skolų pagal Sutartį ieškovas atsakovui pretenzijų nereiškia. Pats ieškovas nurodo, kad su atsakovu buvo sudaryta antra sutartis, t.y. (Sutartis), kurios pagrindu susiformavo nauji civiliniai teisiniai santykiai ir atsakovui jos pagrindu buvo įrengti du papildomi skaitikliai. Tai, kad pagal abi sutartis ieškovas išrašinėja vieną sąskaitą nepaneigia fakto, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiformavo dvejopi teisiniai santykiai pagal dvi skirtingas sutartis.

Iš ieškovo į bylą pateiktos Senosios Sutarties priedo „Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planas“ matosi, kad ginčytina situacija susiklostė dėl pagal Senąją Sutartį įrengto skaitiklio (kuriam suteiktas numeris 7817) šulinyje, kuriam suteiktas numeris 90. Atsakovo teigimu, skaitiklis Nr. 90 yra įrengtas ne atsakovui priklausančiame žemės sklype esančiame šulinyje, o valstybei priklausančiame žemės sklype. Šio fakto neginčija ir pats ieškovas, nors Paaiškinimuose klaidingai teigia „...atsakovui kyla pareiga atsiskaityti už vandenį, per jam priklausančiame objekte sumontuotą skaitiklį...“. Tad de facto skaitiklis yra sumontuotas šulinyje Nr. 90, kuris yra ne atsakovui priklausančiame objekte, bet valstybei priklausančiame objekte (žemės sklype). Tokia situacija susiklostė istoriškai, dar iki to laiko, kai atsakovui dabar priklausantį žemės sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), atsakovas įsigijo iš prieš tai buvusio savininko 2007 metais. O kai atsakovas nėra savininkas žemės sklypo, kuriame įrengtas šulinys Nr. 90 ir kuriame yra įmontuotas ginčo objektu esantis vandens skaitiklis, atsakovas tampa nebepajėgus užtikrinti tinkamą tokio šulinio eksploataciją bei užkirsti kelią trečiųjų asmenų neteisėtam patekimui į tokį šulinį. Atitinkamai atsakovas negali užtikrinti ir kad nebus vandens nutekėjimo ar vagystės. Pažymėtina, kad atsakovas Žemės sklypą įsigijo 2007 metais ir Senąją Sutartį su ieškovu sudarė su galimybe bei tikslu kada nors ateityje nuo šulinio Nr. 90 prisijungti vandenį į būsimus atsakovo vidaus vandens tinklus, kurie turėjo prasidėti nuo šulinio Nr. 90 ir vesti į planuojamą statyti pastatą Žemės sklype, kuris tuo metu buvo visiškai neužstatytas. Nuo pat Senosios Sutarties sudarymo momento iki dabar jokie pasijungimai nuo šulinio Nr. 90 nebuvo padaryti ir nuosavi vidaus vandens tinklai nebuvo pastatyti bei pajungti. 2019 metais atsakovui pasistačius Žemės sklype pastatą į jį vidaus vandens tinklai buvo privesti iš kitos vietos ir tokiems skaitikliams buvo suteikti numeriai 49314 ir 49315 bei jų apskaita ir apmokėjimas jau vykdomi pagal Sutartį. Tokios aplinkybės atsispindi ir ieškovo Paaiškinimuose. To pasekoje atsakovui prarado prasmę turėti galimybę pasijungti vandenį nuo šulinio Nr. 90 pagal Senąją Sutartį. Atsakovo teigimu, yra labai svarbu aprašyti šulinyje Nr. 90 esančių sklendžių ir skaitiklio santykį. Nuo pat Senosios Sutarties sudarymo šulinyje Nr. 90 buvo įrengtas skaitiklis po kurio iš karto stovėjo įrengta laisvai atsukama sklendė vandeniui paleisti tiesiai į šulinio ertmę, o ne patiekti vandenį į toliau einančią atsakovo vidaus vandens tinklą. Taigi, bet kuris pašalinis asmuo galėjo patekti į laisvai atidaromą šulinį, atsukti sklendę ir tiesiog vandenį paleisti tekėti į šulinį (ir jis susigertų į žemę) ar nelegaliai pasijungti ir vandenį iš po sklendės neteisėtai pumpuoti kažkur kitur. Tad vėl gi neteisingas yra ieškovo situacijos atskleidimas Paaiškinimuose nurodant, kad „galimo vandens suvartojimo padidėjimo priežasčių reiktų ieškoti vidaus tinkle (įvairūs vandens nutekėjimai vidaus tinkle ir t.t.)“. Jei nėra nuosavo vidaus tinklo, negali būti ir nutekėjimo. Tai, kad iš po sklendės niekur joks vamzdis toliau nevedė galėtų patvirtinti ir pats ieškovas ar jo atsakingi darbuotojai, kurie reguliariai lankydavosi šulinyje Nr. 90, kad nurašyti skaitiklio Nr. 7817 parodymus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas negalėjo kontroliuoti prieigos prie šulinio Nr. 90 ir nuo jame esančio įmontuoto skaitiklio Nr. 7817 toliau nebuvo jokios jungties vedančios į atsakovui priklausantį Žemės sklypą ar jame esantį kokį statinį, Senosios Sutarties 19 punktas su nuoroda į priedą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planas“ nustatė kaip yra pasiskirstoma atsakomybė už šulinio Nr. 90 eksploataciją. Minimame priede yra aiškiai nurodyta, kad „Pardavėjas eksploatuoja vandens tinklus nuo miesto tinklų iki šulinio Nr. 90 imtinai“. Tuo tarpu „Abonentas eksploatuoja vandens tinklus nuo šulinio Nr. 90 iki pastato“. Žodis „imtinai“ lietuvių kalboje pagal oficialias aiškinimo taisykles yra suprantamas kaip „įskaitytinai“ , t. y. kai kalbama apie atsakomybę už šulinį imtinai, tai tokia atsakomybė apima ir visa tai, kas yra šulinyje (ir tokiu būdu apima vandens vamzdžio dalį tiek iki skaitiklio, tiek ir po skaitiklio ta apimtimi, kiek visa tai yra įmontuota ir prieinama šulinio ertmėje). Senąją Sutartį ruošė pats ieškovas ir atsakovas galėjo prie jos tik prisijungti, bet ne koreguoti. Darytina išvada, kad ieškovas pats prisiėmė atsakomybę ne tik už vandens patiekimą iki skaitiklio Nr. 7817, bet ir už bet kokius nutekėjimus ar neteisėtus prisijungimus nuo iš po skaitiklio įstatytos sklendės, nuo kurios galėjo bet kuris asmuo neteisėtai prisijungti ar tiesiog atsirasti nuotolis dėl vandens nutekėjimo į šulinį per neužsuktą sklendę ar pro prieš sklendę esančias tarpines, blogą sujungimą ar atsiradusius įtrūkimus ir pan. Toks atsakomybės modelis pilnai suprantamas, kai abonentas negali pats užtikrinti ribotos prieigos prie šulinio Nr. 90 aptveriant tvorą ar pan., kaip ir buvo šioje situacijoje.

Atsakovo įmokos pagal Senąją Sutartį turėjo būti sudarytos iš abonentinio mokesčio ir faktinio vandens sunaudojimo kubais pagal skaitiklio Nr. 7817 parodymus. Kaip matyti iš Senosios Sutarties, jos sudarymo metu buvo fiksuotas skaitiklio parodymas buvo 133 kub. m., atsakovas teigia, kad vandeniu iš šulinio Nr. 90 pats niekada aktyviai nesinaudojo. Jei ir galėjo Senosios Sutarties sudarymo pradžioje kas sunaudoti kelis kubus vandens nuo sklendės pasijungus, tai kiekiai irgi turėjo būti nereikšmingi. Iš istoriškai gaunamų ieškovo sąskaitų matosi, kad pagal skaitiklio Nr. 7817 parodymus ieškovas kas mėnesį vidutiniškai nurodydavo sąskaitose apie sunaudojimą iki keletos kubų vandens. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad tokios sumos yra dėl abonentinio mokesčio sudėtinių dalių skaičiavimo bei sąžiningai sąskaitas apmokėdavo, nes sumos buvo sąlyginai nedidelės ir niekas nenorėjo gilintis. Laikotarpis nuo Senosios Sutarties sudarymo iki ginčo situacijos iškilimo su 2019-06-30 sąskaitos pateikimu, sudaro 144 mėnesius ir per tą laikotarpį galima atsekti, kad nuo pradinio skaitiklio parodymo 133 kub. m. iki 2019-06-30 sąskaitoje atsispindinčio pradinio rodmens 926 kub. m. buvo sunaudota viso 793 kub. m., t.y. vidutiniškai po 5,5 kub. m. per mėnesį. Ar čia taip keistai sutapo situacija su Sutarties pasirašymo momentu (kur vanduo turėjo būti apskaitomas pagal naujai įrengtus skaitiklius) ar dėl kažkokių kitų priežasčių, bet 2019-06-30 sąskaitoje iškart buvo fiksuotas ir suskaičiuotas 1832 kub. m. suvartojimas per mėnesį, kas reikštų apytiksliai 61 kub. m vandens pralaidumą per parą skaičiuojant, kad prieš tai paskutinį kartą skaitiklis buvo tikrintas prieš mėnesį, nes sąskaitos būdavo išrašomos kas mėnesį po eilinio skaitiklio rodmenų sutikrinimo. Nežinia ar techniškai toks kiekis gali apskritai pratekėti per vamzdį iš po sklendės šulinyje Nr. 90 per parą ? Be to, tai reikštų kad kažkur toks milžiniškas vandens kiekis turėjo būti išliejamas ir tai būtų tikrai kas nors per mėnesį pastebėjęs, jei kas būtų iš šulinio pasijungęs tiesiogiai. Galiausiai atsakovo veiklai tikrai net teoriškai tokio kiekio vandens negalėjo reikėti, o ir nuleisti į nuotekas jo negalėjo, nes tai būtų buvę irgi užfiksuota. Bet ieškovas net nenorėjo gilintis į situaciją bei tokio galimo vandens nutekėjimo priežastis. Akivaizdu, kad pamačius 2019-06-30 d. sąskaitą atsakovas iš karto užprašė atlikti metrologinę skaitiklio Nr. 7817 patikrą, nes turėjo įtarimų, kad skaitiklis visą Senosios Sutarties galiojimo laiką po truputį sukdavosi dėl vandens spaudimo, o 2019 m. birželį visiškai sugedo (galimai dėl ieškovo atsakingų darbuotojų vykdytos skaitiklio Nr. 7817 patikros atidarant kurią nors sklendę trumpam laikui ar pan.). Realiai niekas kitas apart ieškovo atsakingų darbuotojų į šulinį Nr. 90 nelindo ir ieškovo atsakingi darbuotojai galėtų paliudyti, kad jokių įtartinų neteisėto prisijungimo įrodymų per visą tą laiką nematė. Kaip ir nematė jokių aplinkybių liudijančių, kad atsakovas tą vandenį kas mėnesį po truputį naudojo prisijungdamas kokią šlangą prie šulinyje Nr. 90 esančio čiaupo, kuris tik iš dalies matomas pridedamoje fotonuotraukoje, kadangi yra giliai po žeme ir yra nepatogus pasiekti ar ką nors pasijungti. Ir nors metrologine patikra gedimų neparodė, atsakovo manymu, yra skaitiklio defektas, kuris ir sąlygojo akivaizdžiai klaidingus parodymus. Dėl pagal Senąją Sutartį paskirstytos atsakomybės bei negalėjimo kontroliuoti skaitiklio 7817 prieigos atsakovas tikrai nemato priežasčių kodėl jam turėtų būti primetama atsakomybė už tokius nerealius vandens suvartojimo kiekius ir šią atsakomybę turėtų prisiimti pats ieškovas kaip nesugebėjęs deramai užtikrinti šulinyje esančios įrangos, įskaitant skaitiklio Nr. 7817 veikimo.

2021-05-03 d. atsakovas gavo iš teismo nutartį dėl dalies ieškovo reikalavimų atsisakymų. Savo 2021-05-01 d. pareiškime dėl dalies ieškininių reikalavimų atsisakymo ieškovas teigia, kad atsižvelgiant į atsakovo 2020-11-19, 2021-03-01 ir 2021-04-08 atliktus mokėjimus, skolos suma už laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2020-07-31 suteiktas paslaugas yra sumažėjusi. Vykdydamas tokį įmokų paskirstymą ieškovas remiasi CK 6.54 str. numatytu eiliškumu.

Nepaneigiant ieškovo teisės atsisakyti dalies savo reikalavimų, atsakovas pažymi, kad toks vienašalis įmokų paskirstymas nėra nei teisėtas, nei pagrįstas. Kaip jau pažymėta ir įrodyta šio papildomo atsiliepimo pradžioje, tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai pagal dvi skirtingas sutartis – Sutartį ir Senąją Sutartį. Savo Paaiškinimuose ieškovas dar kartą pabrėžė ir patvirtino, kad ieškinio suma susijusi su Senosios Sutarties vykdymu, o ne Sutarties vykdymu. Ir nors pradinę skolos sumą pagal 2019-06-30 d. sąskaitą faktūrą atsakovas vėliau mažino, perrašinėjo, tai nepaneigia fakto, kad ginčijama suma kyla iš Senosios Sutarties. Atsakovas atlikdamas bet kokius mokėjimus mokėjimo paskirtyje laukelyje visada nurodo už kokią konkrečiai sąskaitą yra mokama ir tą aiškiai mato atsakovas gavęs konkretų mokėjimą, įskaitant ir tada, kai buvo atliekami mokėjimai pagal 2020-11-19, 2021-03-01 ir 2021-04-08 atliktus mokėjimus. Tokių mokėjimų išrašai iš elektroninės bankininkystės yra pateikti į bylą pirminiame atsakovo atsiliepime. CK 6.55 str. 1 d. yra numatyta, kad „Skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina.“ Kadangi egzistuoja kelios skirtingos prievolės pagal Senąją Sutartį ir Sutartį, atsakovo 2020-11-19, 2021-03-01 ir 2021-04-08 mokėjimuose yra aiškiai nurodyta už kokias sąskaitas jis apmokėjo ir tarp nurodomų apmokamų sąskaitų 2019-06-30 sąskaitos nėra nurodyta, todėl ieškovas klaidingai ir neteisėtai priskyrė mokėjimus atliktus pagal Sutartį mokėtinoms sumoms už sumas, kurias tariamai atsakovas skolingas ieškovui pagal Senąją Sutartį. Dėl šios priežasties jis turi netekti teisės į išieškojimą ir neturės teisės reikšti reikalavimų ateityje dėl 841,02 Eur skolos sumos pagal 2019-06-30 d. sąskaitą, kuri kyla iš prievolės pagal Senąją Sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Kaip seka iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, atsakovo UAB „Aeropolis“ vardu adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruota:

-0.2610 ha ploto žemės sklypas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindas- 2007-01-26 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. R8-291, 2007-03-16 Priėmimo - perdavimo aktas Nr. R8-1234, įrašas galioja nuo 2007-03-28;

-bei jame esantis nebaigtas statyti Pastatas - Automobilių prekybos salonas, kuriuo baigtumas 20 %, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindas - 2018-07-19 Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-180719-01162, įrašas galioja nuo 2018-07-31.

Kaip nustatyta civilinėje byloje, pagal atsakovo 2007-04-16 d. prašymą sudaryti šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį objektams sargo nameliui ir automobilio saugojimo aikštelei, šalys:

-2007-04-16 d. sudarė šalto vandens pirkimo pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. KB-7457, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti abonentui (atsakovui)iki vandentiekio prietaisų, įvadu objektui Nr. 1718 automobilių stovėjimo aikštelei, adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad vandens apskaitos mazgo vieta šulinyje yra prieš sargo namelį; vandens skaitiklio markė yra VG2ES, skersmuo 20 mm; rodmenys-133 m³; pagal vandentiekio ir nuotekų tinklų ribų planą pardavėjas (ieškovas) eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo miesto tinklų iki vandentiekio šulinio Nr. 90 imtinai, nuotekų tinklus nuo miesto tinklų iki nuotekų šulinio Nr. 183 imtinai; abonentas (atsakovas) eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo vandentiekio šulinio Nr. 90 iki pastato; nuotekų tinklus nuo nuotekų šulinio Nr. 183 iki pastato (dok-62752);

-2019-07-29 d. sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 19746 (toliau – Sutartis), kuria remiantis ieškovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti atsakovui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas Objektuose, detalizuotuose PVM sąskaitose faktūrose, o atsakovas – atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas Sutartyje įtvirtinta tvarka ir terminais.

-pagal 2007-04-16 d. sudarytą šalto vandens pirkimo pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. KB-7457 atsakovui buvo įrengtas vienas apskaitos prietaisas, suteiktas mokėtojo Nr. 8173, o objektui suteiktas Nr. 7817;

-pagal 2019-07-29 d. sudarytą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 19746 atsakovui įrengti dar du apskaitos prietaisai, jiems suteikti objekto Nr. 49314 bei Nr. 49315.

Šiuo metu UAB „Aeropolis“ vardu adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje įrengti trys apskaitos prietaisai ir pateikiama vieną sąskaita, nurodant mokėtojo kodą Nr. 8173.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2019-06-30 sąskaitos Nr. VAS 01076480 dėl 1832 m³ išnaudojimo 2086,05 Eur sumai pagrįstumo.

Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamam ginčui taikoma pirmoji 2007-04-16 d. šalto vandens pirkimo pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis Nr. KB-7457, nes jai galiojant ir pateikta ginčo sąskaita atsakovui UAB „Aeropolis“.

Bylos duomenimis, atsakovas atsisakė apmokėti nurodytą ginčo sąskaitą ir pateikė ieškovui prašymą metrologiškai patikrinti apskaitos skaitiklį objekte Nr. 7817.

Pagal 2019-08-28 d. protokolo Nr. 02440 01-10 išrašą, 2019-07-26 d. nuimtas pagal atsakovo 2019-07-18 d. atsakovo prašymą iš šulinio šalto vandens skaitiklis VG2ES20, Nr. 021294, atitinka BMP8871101-57: 2002 reikalavimus, t.y. skaitiklis buvo tvarkingas.

Pradiniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1239,49 Eur. (b.l.1-2).

Ieškovo teigimu ir paskaičiavimu, 2021-04-29 d. atsakovas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, suteiktas iki 2020-07-31 d., yra skolingas 398,47 Eur, todėl ieškovas atsisakė reikalavimo atsakovui dalyje dėl 841,02 Eur skolos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-03 nutartimi civilinė byla Nr. e2-9342-545/2021 pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui UAB „Aeropolis“, dalyje dėl 841,02 Eur skolos nutraukta (b.l. 14).

Ieškovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nenustatyta, kurioje konkrečioje vietoje įvyko šalto vandens nutekėjimas. Atsakovas yra prisijungęs prie miesto vandentiekio tinklų, 1832 m³ šalto vandens apskaičiavo šulinio Nr. 90 šalto vandens skaitiklis VG2ES20, Nr. 021294, todėl atsakovas turi pareigą atsiskaityti už iš šio šulinio iki atsakovo pastato vandentiekio tinklais teikiamą vandenį. Teisminio nagrinėjimo metu buvo išaiškinta, kad 1832 m³ šalto vandens yra labai didelis kiekis, tačiau, ieškovo atstovės nuomone, būtent atsakovas yra atsakingas už savo vidaus tinkle po žeme einančio apie 5 m vandentiekio tinklų priežiūrą, tinkamą eksploatavimą ir remontą. Be to, bylos duomenimis, tokios sutarties atsakovas su kompetentingomis institucijomis nesudarė. Skaitiklis buvo tikrintas 2018 metų kovo mėn., o iki 2019 metų 06 mėn. netikrintas(tikrintas 2019 05 mėn.), nes kelios brigados išėjo iš darbo.

Šulinyje Nr. 90 sklendė buvo užsukta prieš skaitiklį ir po skaitiklio.

Analogiškai parodė 2021-06-08 d. teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. L. (b.l.30).

Atsakovo atstovai teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2007 metais UAB „Aeropolis“ pirko 0.2610 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), investiciniais tikslais.

Atsakovas 2007-04-16 d. sudarė šalto vandens pirkimo pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. KB-7457 todėl, kad norėjo išlaikyti galimybę prisijungti prie šulinyje esančios infrastruktūros galimai ateityje, kai bus statomas autocentras. Tačiau realiai atsakovas bei joks sargas iš sargo namelio niekada nenaudojo vandens iš šulinio Nr. 90. Sargo namelis buvo nugriautas, o automobilių prekybos salonas nepastatytas (baigtumas 20 %).

Atsakovo teiginiai nėra paneigti. Sąskaitų apmokėjimas nedidelėmis sumomis neįrodo ieškovo paslaugų naudojimo fakto, nes, kaip jau minėta, atsakovas prisiėmė tokią prievolę investiciniais tikslais. Atsakovo teigimu, jis buvo įsitikinęs, kad tokios sumos yra dėl abonentinio mokesčio sudėtinių dalių skaičiavimo bei sąžiningai sąskaitas apmokėdavo, nes sumos buvo sąlyginai nedidelės.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys 2019-07-29 d. sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 19746, pagal kurią atsakovo valdomame žemės sklype yra statomas autocentras, į kurį vidaus inžinieriniais (vandens) tinklai buvo privesti iš kito šulinio, kuriame, kaip jau minėta, buvo įrengti kiti du apskaitos prietaisai, jiems suteikti objekto Nr. 49314 bei Nr. 49315, atsakovui teikiama apmokėti už suteiktas ieškovo paslaugas vieną sąskaita, nurodant mokėtojo kodą Nr. 8173, kurią atsakovas tvarkingai apmoka kas mėnesį.

Ši aplinkybė taip pat patvirtina atsakovo argumentą, kad atsakovas iš ankstesnio šulinio Nr. 90 (arba 241a) šalto vandens nenaudojo, paslaugos UAB „VILNIAUS VANDENYS“ nebuvo reikalingos, sutartis sudaryta dėl ateities planų panaudoti žemės sklypą investiciniais tikslais.

Teismas nesutinka su atsakovo teiginiu, išdėstytu procesiniuose dokumentuose-atsiliepimuose, kad neturi nuosavo vidaus tinklo, todėl negali būti ir nutekėjimo (b.l.15-17, 28-29). Šis atsakovo argumentas paneigtas ieškovo pateiktą teismui papildoma medžiaga dėl inžinierinės infrastruktūros, esančios atsakovui priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype, po būtent vandens inžineriniai tinklai buvo nuvesti iki pastato – sargo namelio (b.l. 22-27, dok- 93954; b.l. 31-34, dok-143936). Ieškovo teigimu, inžineriniai tinklai į sargo namelį buvo atvaizduoti ieškovui dar 2007 metais pateiktoje Paraiškoje bendrųjų, detaliųjų planų ir specialiojo planavimo inžinerinių tinklų infrastruktūros planavimo sąlygoms rengti, kuriame atsakovas įvardijamas kaip „planavimo organizatoriaus atsakingas asmuo“ ir sklypo plane, o 2018 metais pateiktame projekte atvaizduojami inžineriniai tinklai iki šulinio Nr. 241a. Šiuo metu tikrinant Geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenis, inžinerinio tinklo atkarpa nuo šulinio 241a iki statinio vis dar yra atvaizduojama (vandens tiekimo tinklai žymimi mėlyna spalva).

Teismas sutinka su ieškovo procesiniuose dokumentuose-ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 22-27, dok- 93954; b.l. 31-34, dok-143936) nurodytu teisiniu reglamentavimu įrengiant šalto vandens skaitiklius, apskaičiuojant už suteiktas paslaugas ir pateikiant sąskaitas apmokėti klientams (vartotojams), ir dėl jo nėra ginčo.

Taip, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 str. 3 dalyje numatyta, jog abonentai ir vartotojai atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.

Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėse sąlygose, patvirtintose LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 (suvestinė redakcija nuo 2015-09-22) 28 p. nurodyta, kad už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaitoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Taigi, byloje nėra ginčo, kad atsakovas turi atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Bylos duomenimis, atsakovas savo pareigą vykdė tinkamai, tik neatsiskaitė už ieškovo pateiktą 2019 06 mėn. sąskaitą, nes su ja nesutiko ir byloje kilo ginčas ir dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų.

Ieškovo teigimu, pagal eksploatacijos ribų planą prie Sutarties 2 (pateikta su atsakovo atsiliepimu į ieškinį), matyti, jog UAB „Aeropolis“ eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo vandentiekio šulinių Nr. 234, 241a, 4 iki pastato, taigi šie vandentiekio šuliniai yra geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, kuriose paslaugos teikėjas perduoda reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, o abonentas jam teikiamą paslaugą priima.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintomis vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis, 4.2. p., tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 d.. Nr. D1-629 įsakymu patvirtintose Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse numatyta, jog abonentai ir (ar) vartotojai turi šias pareigas: 38.1. remontuoti nuosavybės teise priklausančius ar kitaip teisėtai valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 d. Nr. 126 patvirtintame Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų apraše numatyta, jog abonentas ir (ar) vartotojas privalo: 65.1. teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti jiems nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais jų valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius. Ieškovo nuomone, viešasis geriamojo vandens tiekėjas negali būti laikomas atsakingu už ne jam priklausančius/jo valdomus tinklus, ar jų trūkumus (b.l. 22-27, dok-93954).

Ieškovo teigimu, jam priklausanti tinklo dalis baigiasi ties 241a (Nr. 90) šuliniu.

Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (toliau STR) numato, kad jog vandens apskaitos mazgas (toliau – VAM) yra skirtas vartotojo imamam iš vandens tiekėjo vandens kiekiui nustatyti, VAM montuojamas vandentiekio įvade, ir jis yra pastato vandentiekio dalis.

Pagal STR 11.31. p. vandens apskaitos mazgas – pastato vandentiekio dalis, kurioje sumontuota armatūra ir matavimo prietaisai, skirti vartojamo vandens kiekiui matuoti ir tikrinti; (61 p.) Pastato vandentiekis yra inžinerinė sistema, paprastai susidedanti iš įvado, vandens apskaitos mazgo ir tiekiamojo vamzdyno su ėmimo, uždarymo ir reguliavimo čiaupais; pagal aplinkybes, joje dar gali būti vandens slėgio didinimo bei palaikymo įrenginiai (siurbliai, bakai), atsargos bakai, vandens savybių keitimo įrenginiai, įrenginių valdymo aparatūra. Pastato vandentiekis turi būti sudaromas tik iš elementų, reikalingų normaliam visų ėmimo čiaupų ir vandens imtuvų veikimui. (68 p.) Vartotojų imamo iš viešojo vandentiekio vandens kiekiui matuoti kiekviename vandentiekio įvade turi būti įrengiamas vandens apskaitos mazgas (VAM). (69 p.) VAM gali būti įrengtas pastate, kuriam tiekiamas vanduo, arba už pastato ribų (pvz., vandentiekio šulinyje). Pastato įvadinis VAM turi būti įrengiamas specialiai tam skirtoje, esančioje prie artimiausios lauko vandentiekiui išorinės sienos ir lengvai prieinamoje patalpoje, kurioje oro temperatūra būtų ne žemesnė kaip +5 oC. Vandentiekio šuliniuose įrengiamų VAM skaitiklių rodmenys turi būti perduodami į antžeminį skaitymo punktą. Šuliniai su VAM ir rodmenų skaitymo punktai turi būti įrengiami viešoje (ne privačioje) teritorijoje, ties užstatymo linija.“)

Teismas sutinka su ieškovės išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad vandens apskaitos mazge ir yra įrengtas apskaitos prietaisas, kuris apskaito atsakovui patiekto vandens kiekį.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintu Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašu, (5 p.), suvartoto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis; ir geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo (58.5. p.) įrengti savo lėšomis pirkimo ir pardavimo vietose, o daugiabučiuose namuose –kiekviename bute ar kitoje patalpoje geriamojo vandens apskaitos prietaisus.

Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 17 p., geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui.

Nagrinėjamu atveju vandens tiekėjo infrastruktūra baigiasi ties šuliniu, tačiau atsižvelgiant į STR reikalavimus, apskaitos prietaisas yra įrengtas vandens apskaitos mazge, todėl laikoma, kad jame vandens tiekėjas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančią paslaugą.

Tokiu būdu ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus argumentu, kad atsakovui kyla pareiga atsiskaityti už suvartotą vandens kiekį, prabėgusį per atsiskaitomąjį apskaitos prietaisą, įrengtą vandens apskaitos mazge.

Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2007-04-16 d. šalių sudarytą šalto vandens pirkimo pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. KB-7457 ieškovas įsipareigojo tiekti abonentui (atsakovui) iki vandentiekio prietaisų, įvadu objektui Nr. 1718 automobilių stovėjimo aikštelei, adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad vandens apskaitos mazgo vieta šulinyje yra prieš sargo namelį; vandens skaitiklio markė yra VG2ES, skersmuo 20 mm; rodmenys-133 m³; pagal vandentiekio ir nuotekų tinklų ribų planą pardavėjas (ieškovas) eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo miesto tinklų iki vandentiekio šulinio Nr. 90 imtinai, nuotekų tinklus nuo miesto tinklų iki nuotekų šulinio Nr. 183 imtinai; abonentas (atsakovas) eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo vandentiekio šulinio Nr. 90 iki pastato; nuotekų tinklus nuo nuotekų šulinio Nr. 183 iki pastato (dok-62752). Taigi, šie įrodymai byloja apie tai, kad šulinį Nr. 90 (241a) aptarnauja ne atsakovas, o ieškovas.

Byloje nėra ginčo, kad šalto vandens skaitiklis VG2ES20, Nr. 021294 yra įrengtas ne atsakovui UAB „Aeropolis“ priklausančiame žemės sklype esančiame šulinyje Nr. 90 (241a), o valstybei priklausančiame žemės sklype. 2021-09-09 d. teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovė nurodė, kad apie 70 kg sveriantį dangtį atidaryti reikalinga specialus prietaisas, šalto vandens skaitiklis yra šulinio viduje, apie 3-4 m. šulinio gylyje. Taigi, trečiųjų pašalinių asmenų pateikimas į nurodytą šulinį apsunkintas ir mažai tikėtinas. Ieškovo bei liudytojo V. L. (santechniko) parodymais (b.l.30) nustatyta, kad nurodytas šalto vandens skaitiklis šulinyje Nr. 90 nebuvo tikrintas nuo 2018 03 mėn. iki 2019 06 mėn. Faktiškai šulinį Nr. 90 (241a) prižiūri ieškovas UAB „VILNIAUS VANDENYS“ .

Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad šulinyje Nr. 90 buvo įrengtas skaitiklis, po kurio iš karto (30 cm) stovėjo įrengta laisvai atsukama sklendė vandeniui paleisti tiesiai į šulinio ertmę, o ne patiekti vandenį į toliau einančią atsakovo vidaus vandens tinklą. Taigi, atsakovo teiginys, kad bet kuris pašalinis asmuo galėjo patekti į laisvai atidaromą šulinį, atsukti sklendę ir tiesiog vandenį paleisti tekėti į šulinį (ir jis susigertų į žemę) ar nelegaliai pasijungti ir vandenį iš po sklendės neteisėtai pumpuoti kažkur kitur, nepaneigtas. Byloje nėra duomenų, kad tai būtų atsakovas, tačiau labiau tikėtina, kad šulinį aptarnauja ieškovo UAB „VILNIAUS VANDENYS“ darbuotojai.

Kaip jau minėta, byloje nenustatyta, kurioje vietoje buvo nustatytas šalto vandens pratekėjimas. Atsakovo teigimu, tai įvyko ne UAB „Aeropolis“ vidaus inžinieriniame tinkle, nes vanduo atsakovo reikmėms iš esmės nebuvo naudojamas, nesant tam poreikio, o ieškovo valdomame šulinyje Nr. 90 (241a) per neužsuktą sklendę ar pro prieš sklendę esančias tarpines, blogą sujungimą ar atsiradusius įtrūkimus ir pan.; šis atsakovo teiginys nėra paneigtas.

2021-07-29 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 157-21-118 nustatyta, kad 2021-07-28 14 val. 55 min. atvykta adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame pastate veiklą vykdo autosalonas-servisas „Aeropolis“.

Ties įvažiavimu į aikštelę nuo Pelesos gatvės prie pastato dešinėje pusėje yra komunikacinis šulinys.

Nusileidus į šulinį, toje pusėje (link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur sienoje įmūrytos nusileidimo kilpos) yra ateinantis į šulinį vamzdis, ant kurio stovi vandens skaitiklis.

Už skaitiklio ir slėgio matuoklio vamzdis baigiasi.

Padarytose nuotraukose matyti, kad vamzdis nupjautas (b.l. 35, dok- 144110).

Be to, 2021-07-26 d. 10.00 val. ir ieškovo darbuotojams tikrinant šulinį Nr. 241a, buvo užfiksuota, jog dalis tinklo šiai dienai yra nupjauta; sprendžiant iš to, kad vamzdžio metalas dar blizgus (nėra paveiktas korozijos), manytina, jog tinklo dalis nupjauta neseniai (pridėta fotonuotraukos ir video medžiaga). Fotonuotraukose matyti, jog tinklas nėra pilnai demontuotas, tiesiog šulinyje esanti tinklo dalies atkarpa yra nupjauta (b.l. 31-33, dok-143936).

Pagal CPK 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nespręstinas įmokų, gautų iš atsakovo, paskirstymo pagrįstumas, o dėl skolos, teismas dėl šio argumento nepasisako.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 149,00 Eur (28,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur už teisines paslaugas). Ieškinį atmetus, ieškovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1730,30 Eur advokato išlaidų bei 123,90 Eur antstolio išlaidų (b.l. 6-7, 15-17, 28).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Taigi, teisę į advokato išlaidų priteisimą garantuoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestinas, todėl atsakovas UAB Aeropolis“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 2015-03-19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams. Nagrinėjamu atveju 1730,30 Eur advokato išlaidos už procesinių dokumentų surašymą (atsiliepimus į ieškinį), dalyvavimą teismo posėdyje yra minimalaus dydžio, neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.), todėl priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai.

Atmetus ieškinį, teismas taip pat priteisia iš ieškovo 123,90 Eur antstolio išlaidų atsakovo naudai, nes atsakovas atsikirtimą į ieškinį taip pat grindė antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos ir būtinos, nes šiuo įrodymu teismas vadovavosi atmetant ieškinį (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 2 d. ).

Valstybė patyrė 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „VILNIAUS VANDENYS“ į.k. 120545849, 1730,30 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt Eur) advokato išlaidų bei 123,90 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris Eur 90 ct) antstolio išlaidų atsakovo UAB „Aeropolis“, į. k. 300023308, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.