- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- eA-1687-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01443-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Trečiasis asmuo
- R. V.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (iki 2021 m. liepos 1 d. reorganizacijos – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius) prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. V. dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) Utenos skyrius su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Departamentas) 24 878,93 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoką.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas priskirta funkcija mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, kurios skiriamos asmenims, išėjusiems iš tarnybos. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu paskyrė R. V. 666,88 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, mokamą kas mėnesį. R. V. paskirtą pensiją Valdybos Utenos skyrius mokėjo, vykdydamas šį Departamento sprendimą.
3. Departamentas 2019 m. spalio 2 d. pateikė Valdybos Utenos skyriui naują sprendimą dėl naujo dydžio – 747,23 Eur – paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo, iš kurio turinio pareiškėjui tapo žinoma, kad R. V. pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo mokama tuo pačiu metu, kai jis tarnavo Departamento žvalgybos pareigūnų rezerve, o R. V. išbrauktas iš Departamento žvalgybos pareigūnų rezervo nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. Departamentas nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. paskyrė R. V. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją iš naujo pagal naujus duomenis įskaitant (įskaičiuojant) į tarnybos laiką pensijai skirti žvalgybos pareigūnų darbo kitose Lietuvos ir užsienio tarptautinėse institucijose.
4. Dėl paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareiškėjas kreipėsi į Departamentą 2019 m. spalio 21 d. raštu, prašydamas pateikti duomenis, nuo kada pareigūnas buvo įtrauktas į rezervą ir kodėl apie tai nebuvo informuotas Valdybos Utenos skyrius. Departamentas 2019 m. spalio 30 d. raštu informavo pareiškėją, kad R. V. įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą nuo 2015 m. liepos 7 d. ir teisės aktai nenumato pareigos informuoti Valdybos Utenos skyrių apie asmenų perkėlimą į rezervą.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo teigimu, pagal Įstatymo nuostatas į rezervą įtraukti pareigūnai nelaikytini išėjusiais iš tarnybos, todėl buvimo Departamento žvalgybos pareigūnų rezerve laikotarpiu pareigūnų ir karių valstybinė pensija jiems negali būti skiriama ir mokama. Pareiškėjas darė išvadą, kad Departamentas nepagrįstai paskyrė R. V. pensiją nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d., nes nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. jis buvo įtrauktas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą, tad minėtu laikotarpiu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos 24 878,93 Eur permoka susidarė dėl Departamento kaltės. R. V. teisę į pensiją įgijo tik nuo 2019 m. rugsėjo 16 d., t. y. nuo išbraukimo iš pareigūnų rezervo dienos, kuri laikytina išėjimo iš tarnybos diena.
6. Dėl susidariusios permokos Valdybos Utenos skyrius 2020 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d. susidarė 24 878,93 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka dėl to, kad Departamentas 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu nepagrįstai nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. paskyrė R. V. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Valdybos Utenos skyrius 2020 m. vasario 4 d. pateikė Departamentui pretenziją dėl 24 878,93 Eur žalos (pensijos permokos) atlyginimo, tačiau Departamentas 2020 m. vasario 24 d. atsisakė grąžinti permoką, motyvuodamas, kad Įstatymo nuostatos suteikia teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją asmeniui, įtrauktam į rezervą. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atsisakymas atlyginti žalą ir Įstatymo aiškinimas yra nepagrįstas, nes pareigūnų ir karių valstybinė pensija yra skiriama tik pareigūnams išėjus iš tarnybos, todėl Departamentas nepagrįstai sutapatino Įstatymo 1 ir 3 straipsniuose įtvirtintas teises.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti.
8. Atsakovas paaiškino, kad R. V. atleistas iš Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigų nuo 2015 m. birželio 29 d. ir nuo 2015 m. liepos 7 d. perkeltas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą, iš kurio išbrauktas 2019 m. rugsėjo 16 d. Departamento 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareigūnui nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. paskirta valstybinė pensija bei priedas. Kadangi Departamentas 2019 m. rugpjūčio 21 d. gavo R. V. prašymą perskaičiuoti pensiją, įskaičiuojant jo buvimo žvalgybos pareigūnų rezerve laikotarpį, nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. jam paskirta pensija ir jos priedas, pagal naujai pateiktus duomenis.
9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija R. V. skirta nepagrįstai. Teisę gauti tokią pensiją, esant įtrauktam į pareigūnų rezervą bei dirbant kitose Lietuvos ir užsienio tarptautinėse institucijose, įtvirtina minėto įsakymo nuostatos. Todėl R. V. pensija paskirta pagrįstai ir teisėtai, įgyvendinus visus Įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai akcentavo, jog pareigūnai įgyja teisę į pensiją tik išbraukus juos iš žvalgybos pareigūnų rezervo, kadangi Įstatyme nėra įtvirtinta jokių apribojimų laiko atžvilgiu, kad pareigūnai tik nuo išbraukimo dienos iš rezervo įgyja teisę į pensijos skyrimą.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė Departamento poziciją, taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nurodyta, jog žvalgybos pareigūnas – asmuo, pagal žvalgybos pareigūno tarnybos ar profesinės karo tarnybos sutartį tarnaujantis žvalgybos institucijoje ir vykdantis žvalgybą ar kontržvalgybą ir (ar) kuriam taikomos specialiosios priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo sąlygos, veiklos apribojimai ir draudimai, taip pat privataus gyvenimo suvaržymai. Žvalgybos pareigūnas prilyginamas statutiniam valstybės tarnautojui. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, jog į Departamento rezervą įtraukti asmenys netarnauja žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį ir jiems netaikomos specialiosios priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo sąlygos, veiklos apribojimai ir draudimai, taip pat privataus gyvenimo suvaržymai. Trečiasis suinteresuotas asmuo vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad į Departamento rezervą įtraukti asmenys atlygintinai neatlieka darbo funkcijų ir darbdavys jam nemoka darbo užmokesčio.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą.
Šalies argumentai
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 24 878,93 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoką.
Žemesnės instancijos teismas
14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2368-756/2021 tenkino iš dalies pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir administracinę bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bylą, iš esmės nusprendė ir dėl R. V., dėl kurio, pareiškėjo nuomone, ir susidarė pensijos permoka, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
III.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą.
16. Teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, įtraukė R. V. trečiuoju suinteresuotu asmeniu, dėl kurio, pareiškėjo nuomone, susidarė pensijos permoka.
17. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nurodomi asmenys, turintys teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, apibrėžiamos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos, pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti, šios pensijos dydžio nustatymo taisyklės, pensijų skyrimo tvarka ir kitos sąlygos. Teismas konstatavo, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama pagal Įstatyme nustatytas sąlygas. Nustačius, kad šiame Įstatyme numatytos sąlygos nėra tenkinamos, pareigūnų ir karių valstybinė pensija negali būti skiriama ir/arba mokama.
18. Teismas sistemiškai aiškino Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Žvalgybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad bendruoju atveju pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokama išėjusiam iš tarnybos Departamento sistemos pareigūnui, ištarnavusiam 25 ir daugiau metų. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta speciali nuostata, įtvirtinanti Departamento pareigūno teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją tuo metu, kai jis yra įtrauktas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą ir tuo metu dirba kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat užsiima kita teisėta veikla ir vykdo atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis. Teismas darė išvadą, kad teisė gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją suteikta ne tik asmenims, išėjusiems iš tarnybos Departamente, bet ir asmenims, perkeltiems į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą, kai šie asmenys, būdami rezerve, užsiima teisėta veikla ir vykdo atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis.
19. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog R. V. buvo atleistas iš tarnybos Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigų 2015 m. birželio 29 d., o 2015 m. liepos 8 d. Departamento direktoriaus įsakymu perkeltas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą nuo 2015 m. liepos 7 d. Taigi R. V., perkeltas į rezervą, toliau nebetęsė tarnybos Departamente, o atliko kitą veiklą, susijusią su nacionalinio saugumo užtikrinimo funkcijų vykdymu. Todėl teismas darė išvadą, kad R. V. atitiko Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti jo buvimo rezerve laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d.
20. Nors pareiškėjas, prašydamas priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoką, remiasi Įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, įtvirtinančia, kad tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos (išskyrus našlių pensijas), teismas pažymėjo, kad R. V. pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo mokama po to, kai jis išėjo iš tarnybos. Aplinkybė, kad R. V. nuo 2015 m. liepos 7 d. perkeltas į Departamento pareigūnų rezervą, teismo vertinimu, nereiškia, kad jis buvimo rezerve metu buvo Departamento tarnyboje ir ėjo tarnybos pareigas, kadangi jis buvimo Departamento žvalgybos pareigūnų rezerve metu atliko kitą veiklą, susijusią su nacionalinio saugumo užtikrinimo funkcijų vykdymu.
Šalies argumentai
21. Nors pareiškėjas prašyme nurodo, jog pareigūnai teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyja tik išbraukus juos iš žvalgybos pareigūnų rezervo, teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju Įstatyme yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kurio pagrindu, asmenims, įtrauktiems į žvalgybos pareigūnų rezervą, nenumatyta jokių išimčių ir/ar apribojimų laiko atžvilgiu, t. y. Įstatymo nuostatos nenumato, kad pareigūnai tik nuo išbraukimo iš žvalgybos pareigūnų rezervo dienos įgyja teisę į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimą. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog buvimo rezerve laikas yra įskaitomas į tarnybos laiką pensijai skirti, savaime nereiškia, kad buvimo rezerve metu asmeniui negali būti mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, nes pagal tokį Įstatymo nuostatų aiškinimą jokiems į rezervą perkeltiems pareigūnams pensija negalėtų būti skiriama, nors asmuo iš tarnybos Departamente jau laikomas išėjusiu.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą įtraukti pareigūnai nelaikytini išėjusiais iš tarnybos (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), Įstatymo nuostatas aiškina ir taiko netinkamai bei plečiamai. Teismas nurodė, kad minėta nuostata neįtvirtina tokio reglamentavimo, t. y., kad asmenims, įtrauktiems į rezervą, tuo laikotarpiu pensija neturi būti skiriama. Teismas pabrėžė, kad aiškinant Įstatymo nuostatas, turi būti besąlygiškai laikomasi viešosios teisės principo, nustatančio, jog asmens teises ribojančios teisės normos negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai.
23. Teismas pažymėjo, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia (be kita ko) atlyginti už sudėtingą bei atsakingą asmens tarnybą valstybei, kokią ir vykdė šiuo atveju pareiškėjas. Įstatymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas) nuostatos visiems asmenims, kurie turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, turi būti taikomos ir traktuojamas vienodai. Kitoks ir priešingas Įstatymo taikymas būtų ydingas, dėl ko pareiškėjas būtų diskriminuojamas lyginant su kitais tos pačios grupės asmenimis.
24. Teismas vadovavosi Nuostatų 12, 18 punktais ir pažymėjo, kad nustačius, jog R. V. jo buvimo Departamento rezerve laikotarpiu pagrįstai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, Valdybos Utenos skyrius, gavęs informaciją ir dokumentus iš Departamento dėl tokios pensijos mokėjimo, ją mokėjo pagrįstai, todėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka nesusidarė. Teismas darė išvadą, kad Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas) tiesiogiai įtvirtina teisę Departamento pareigūnams, perkeltiems į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą, gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją rezerve buvimo laikotarpiu. Kadangi R. V. atleistas iš Departamento tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigų 2015 m. birželio 29 d., o 2015 m. liepos 8 d. Departamento direktoriaus įsakymu perkeltas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą nuo 2015 m. liepos 7 d., jo buvimo rezerve laikotarpiu iki 2019 m. rugsėjo 15 d. pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokėta pagrįstai, todėl priteisti pareiškėjo nurodomos pensijos permokos iš Departamento nėra teisinio pagrindo. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą.
IV.
25. Pareiškėjas Valdybos Panevėžio skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.
26. Pareiškėjas nesutinka su teismo sisteminiu teisės aktų nuostatų aiškinimu, kadangi aiškinant nuostatas neatsižvelgiama į Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos Įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams, taip pat taikoma Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pareigūnams ir kariams, kurie, būdami įtraukti į Departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą, dirba kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat užsiima kita teisėta veikla ir vykdo atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis. Pareiškėjas daro išvadą, kad pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos ar išbrauktiems iš rezervo pareigūnams.
27. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, jog Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nurodyta speciali nuostata, įtvirtinanti Departamento pareigūno teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją tuo metu, kai jis yra įtrauktas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą ir tuo metu dirba kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat užsiima kita teisėta veikla ir vykdo atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis. Pareiškėjo teigimu, sprendžiant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo klausimą, Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, tiek 2 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos turi būti vertinamos neatsiejamai viena nuo kitos bei nuo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 7 punkte įtvirtintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygų. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai išskiria Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareigūnus, kurie, būdami įtraukti į <...> žvalgybos pareigūnų rezervą, dirba <...>, taip pat užsiima kita teisėta veikla ir vykdo atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, t. y. jiems tarnaujant rezerve gali būti mokama pensija.
28. Pareiškėjas nurodo, kad teismo pozicija prieštarauja Įstatyme įtvirtintam reglamentavimui. Pareiškėjas vadovaujasi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 14 straipsnio 2 dalimi ir pažymi, kad Departamentas nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. paskyrė R. V. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją iš naujo pagal naujus duomenis, įskaitant (įskaičiuojant) į tarnybos laiką pensijai skirti jo žvalgybos pareigūnų darbo kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose laiką, taip pat laiką, jeigu žvalgybos pareigūnai užsiėmė kita teisėta veikla ir vykdė atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, jeigu žvalgybos pareigūnai šiuo laikotarpiu buvo įtraukti į Departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą (Įstatymo 6 straipsnio 5 punktas).
29. Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą įtraukti pareigūnai nelaikytini išėjusiais iš tarnybos (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), o vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 7 punktu tarnaujantiems pareigūnams valstybinės pensijos nemokamos, todėl buvimo Departamento žvalgybos pareigūnų rezerve laikotarpiu pareigūnų ir karių valstybinė pensija jiems negali būti skiriama ir mokama. Pareiškėjas daro išvadą, kad Departamentas nepagrįstai paskyrė R. V. pensiją nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d., nes nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. jis buvo įtrauktas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą, tad minėtu laikotarpiu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos 24 878,93 Eur permoka susidarė dėl Departamento kaltės. R. V. teisę į pensiją įgijo tik nuo 2019 m. rugsėjo 16 d., t. y. nuo išbraukimo iš pareigūnų rezervo dienos, kuri laikytina išėjimo iš tarnybos diena.
30. Pareiškėjas pažymi, kad skiriant pensijas vadovaujamasi Įstatymu. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą įtraukti pareigūnai nelaikytini išėjusiais iš tarnybos (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), tad jų buvimo rezerve laikotarpiu pensija jiems negali būti skiriama. Tai, kad pareigūnai, įtraukti į rezervą, neturi teisės į pensiją, patvirtina ir Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, jog į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas laikas, kuriuo žvalgybos pareigūnai, užsiimdami kita teisėta veikla ir vykdydami atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, buvo įtraukti į rezervą. Pareiškėjas daro išvadą, kad R. V. teisę į pensiją įgijo tik nuo 2019 m. rugsėjo 16 d., t. y. nuo išbraukimo iš rezervo dienos, kuri laikytina išėjimo iš tarnybos diena.
Atsiliepimas
31. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
32. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog R. V. (trečiasis suinteresuotas asmuo) buvo atleistas iš tarnybos Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigų 2015 m. birželio 29 d. ir nuo 2015 m. liepos 7 d. perkeltas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą. R. V., perkeltas į rezervą, toliau nebetęsė tarnybos Departamente, o atliko kitą veiklą, susijusią su nacionalinio saugumo užtikrinimo funkcijų vykdymu. Atsakovas daro išvadą, kad R. V. atitiko Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti jo buvimo rezerve laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d.
33. Atsakovas vadovaujasi Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalies 2 punktu ir daro išvadą, kad Įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad Departamento sistemos pareigūnai, būdami įtraukti į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą bei dirbdami kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose ar užsiimdami kita teisėta veikla ir vykdydami atskiras žvalgybos institucijų tarnybines funkcijas, turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Atsakovas pažymi, kad žvalgybos pareigūnams, esantiems rezerve, tarnybinis atlyginimas ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos nemokamos (Žvalgybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis). Atsakovo teigimu, R. V. pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, t. y. įgyvendinant visas Įstatyme įtvirtintas asmens teises ir laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
34. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus prašymą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 24 878,93 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra palikęs tarnybą Departamente, kad Departamento sistemos pareigūnai, būdami įtraukti į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą bei dirbdami kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose ar užsiimdami kita teisėta veikla ir vykdydami atskiras žvalgybos institucijų tarnybines funkcijas, turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, konstatavo, jog minėtam trečiajam suinteresuotam asmeniui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, o pareiškėjo prašymą atmetė.
35. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo sisteminis teisės aktų nuostatų aiškinimas netinkamas, kadangi aiškinant nuostatas neatsižvelgiama į Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos Įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams, taip pat taikoma Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pareigūnams ir kariams, kurie, būdami įtraukti į Departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą, dirba kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat užsiima kita teisėta veikla ir vykdo atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis. Pareiškėjas daro išvadą, kad pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos ar išbrauktiems iš rezervo pareigūnams. Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą įtraukti pareigūnai nelaikytini išėjusiais iš tarnybos (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), o vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 7 punktu tarnaujantiems pareigūnams valstybinės pensijos nemokamos, todėl buvimo Departamento žvalgybos pareigūnų rezerve laikotarpiu pareigūnų ir karių valstybinė pensija jiems negali būti skiriama ir mokama.
36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
37. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui, kuris nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo įtrauktas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą, nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. Departamento iniciatyva, bet pareiškėjui nepranešus fakto, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra Departamento žvalgybos pareigūnų rezerve, buvo paskirta valstybinė pensija. Pareiškėjo manymu, trečiajam suinteresuotam asmeniui, kol jis nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo įtrauktas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą, t. y., anot pareiškėjo, buvo tarnyboje, negalėjo būti skiriama ir mokama valstybinė pensija, o Departamentas, nepranešęs apie tai pareiškėjui, turi pareiškėjui sumokėti minėtu laikotarpiu išmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos 24 878,93 Eur permoką, susidariusią dėl Departamento kaltės.
38. Šiame kontekste paminėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. sausio 26 d. nutarime Nr. KT5-N2/2016 konstatavo, jog pagal Konstituciją: valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo sąlygas; įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių; įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį pareigūnų ir karių valstybinė pensija nėra skiriama asmenims, neišėjusiems iš tarnybos, arba tokia pensija nėra mokama asmenims, kurie išėjo iš tarnybos ir kuriems buvo paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kai jie grįžta į tarnybą, už kurią skiriama ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija; įstatymų leidėjas, reguliuodamas tarnybą statutinėse valstybės institucijose pasirinkusių asmenų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, turėdamas tikslą užtikrinti efektyvią visos valstybės tarnybos, kitų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų institucijų veiklą, inter alia siekdamas į jas pritraukti aukštą kvalifikaciją, specialių žinių bei didelę darbo patirtį turinčių statutinėse valstybės institucijose tarnavusių asmenų, paisydamas Konstitucijos normų bei principų, inter alia konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, atsakingo valdymo principo, atsižvelgdamas į ekonomines valstybės išgales, gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį už tarnybą statutinėse valstybės institucijose asmenims skiriamos valstybinės pensijos būtų skiriamos ir mokamos ir tais atvejais, kai jie, išėję iš tarnybos šiose institucijose, dirba kitą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų apmokamą darbą; toks už tarnybą statutinėse valstybės institucijose mokamos valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas pagal Konstituciją pats savaime nelaikytinas privilegija.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktų Įstatymo nuostatų aiškinimą, iš esmės jam pritaria, tačiau papildo bylai aktualiais akcentais. Pabrėžtina, kad pagal Įstatymą negali būti tapatinami pareigūno tarnybos laikas ir pareigūno tarnybos laikas pensijai skirti. Antai, Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje išvardintos pareigūnų kategorijos, atliekančios tarnybą, kuri pati savaime yra įskaičiuojama į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti (žr. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Tačiau pareigūnų, ypač žvalgybos pareigūnų, veiklos specifika lemia ir tai, kad jie, nebūdami tarnyboje (tai yra jiems tuo metu už tarnybinę veiklą nėra mokamas atlyginimas), atlieka valstybei svarbias žvalgybos funkcijas, už kurias gali būti papildomai skatinami, numatant papildomas socialines garantijas, be kita ko, laikant, kad pastarasis laikas, nors pareigūnams nesant tarnyboje, būtų įskaičiuojamas į pareigūno tarnybos laiką pensijai skirti (pvz., žvalgybos pareigūnų darbo kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose laikas, taip pat laikas, kai žvalgybos pareigūnai užsiėmė kita teisėta veikla ir vykdė atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, jeigu žvalgybos pareigūnai šiuo laikotarpiu buvo įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas)). Šiuo gi atveju laikoma, kad pareigūnai, esantys rezerve, neatlieka tarnybos, todėl jiems tarnybinis atlyginimas ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos nemokamos (Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, užtikrinant garantijas, pvz., gauti valstybinę pensiją, žvalgybos pareigūno buvimo rezerve laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą (Žvalgybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalis), kuris iš esmės sietinas su pareigūno tarnybos laiku pensijai skirti. Toks Įstatymo nuostatų aiškinimas neprieštarauja konstitucinės doktrinos nuostatoms, pateiktoms šios teismo nutarties 38 punkte.
40. Atsižvelgiant į argumentus, pateiktus šios nutarties 39 punkte, darytina išvada, kad pareigūnai, esantys Departamento žvalgybos pareigūnų rezerve, neatlieka tarnybos, todėl turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją; kartu laikas, kai jie, būdami rezerve atlieka žvalgybines funkcijas, įskaičiuojamas į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, o todėl anksčiau paskirta valstybinė pensija gali būti perskaičiuojama pareigūno naudai ateityje.
41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.