- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- eA-2368-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01443-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – ir pareiškėjas, VSDFV Panevėžio skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Departamentas) 24 878,93 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoką.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė:
2.1. Pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) nuostatas, priskirta funkcija mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, kurios skiriamos asmenims, išėjusiems iš tarnybos. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu paskyrė R. V. 666,88 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, mokamą kas mėnesį. R. V. paskirtą pensiją pareiškėjas mokėjo, vykdydamas Departamento sprendimą.
2.2. Departamentas 2019 m. spalio 2 d. pateikė pareiškėjui naują sprendimą dėl naujo dydžio – 747, 23 Eur paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo, iš kurio turinio pareiškėjui tapo žinoma, kad R. V. pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo mokama tuo pačiu metu, kai jis tarnavo Departamento žvalgybos pareigūnų rezerve, o R. V. išbrauktas iš Departamento žvalgybos pareigūnų rezervo nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. Departamentas nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. paskyrė R. V. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją iš naujo pagal naujus duomenis įskaitant (įskaičiuojant) į tarnybos laiką pensijai skirti žvalgybos pareigūnų darbo kitose Lietuvos ir užsienio tarptautinėse institucijose.
2.3. Dėl R. V. paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareiškėjas kreipėsi į Departamentą 2019 m. spalio 21 d. raštu, prašydamas pateikti duomenis, nuo kada pareigūnas buvo įtraukas į rezervą ir kodėl apie tai nebuvo informuotas VSDFV Panevėžio skyrius. Departamentas 2019 m. spalio 30 d. raštu informavo pareiškėją, kad R. V. įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą nuo 2015 m. liepos 7 d. ir teisės aktai nenumato pareigos informuoti VSDFV Panevėžio skyriaus apie asmenų perkėlimą į rezervą.
2.4. Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, į rezervą įtraukti pareigūnai nelaikytini išėjusiais iš tarnybos, todėl buvimo Departamento žvalgybos pareigūnų rezerve laikotarpiu pareigūnų ir karių valstybinė pensija jiems negali būti skiriama ir mokama. Departamentas nepagrįstai paskyrė R. V. pensiją nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d., nes nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. jis buvo įtrauktas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą, todėl minėtu laikotarpiu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos 24 878,93 Eur permoka susidarė dėl Departamento kaltės. R. V. teisę į pensiją įgijo tik nuo 2019 m. rugsėjo 16 d., t. y. nuo išbraukimo iš pareigūnų rezervo dienos, kuri laikytina išėjimo iš tarnybos diena.
2.5. Dėl susidariusios permokos VSDFV Panevėžio skyrius 2020 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d. susidarė 24 878,93 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka dėl to, kad Departamentas 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu nepagrįstai nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. paskyrė R. V. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. VSDFV Panevėžio Skyrius 2020 m. vasario 4 d. pateikė Departamentui pretenziją dėl 24 878,93 Eur žalos (pensijos permokos) atlyginimo, tačiau Departamentas 2020 m. vasario 24 d. atsisakė grąžinti permoką, motyvuodamas tuo, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos suteikia teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją asmeniui, įtrauktam į rezervą. Atsakovo atsisakymas atlyginti žalą ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo aiškinimas yra nepagrįstas, nes pareigūnų ir karių valstybinė pensija yra skiriama tik pareigūnams išėjus iš tarnybos, todėl Departamentas nepagrįstai sutapatino 1 ir 3 minėto įstatymo straipsniuose įtvirtintas teises.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:
3.1. R. V. atleistas iš Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigų nuo 2015 m. birželio 29 d. ir nuo 2015 m. liepos 7 d. perkeltas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą, iš kurio išbrauktas 2019 m. rugsėjo 16 d. Departamento 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareigūnui nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. paskirta valstybinė pensija bei priedas. Kadangi Departamentas 2019 m. rugpjūčio 21 d. gavo R. V. prašymą perskaičiuoti pensiją, įskaičiuojant jo buvimo žvalgybos pareigūnų rezerve laikotarpį, nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. jam paskirta pensija ir jos priedas, pagal naujai pateiktus duomenis.
3.2. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija R. V. skirta nepagrįstai. Teisę gauti tokią pensiją, esant įtrauktam į pareigūnų rezervą bei dirbant kitose Lietuvos ir užsienio tarptautinėse institucijose įtvirtina minėto įstatymo nuostatos. Todėl R. V. pensija paskirta pagrįstai ir teisėtai, įgyvendinus visus Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytus reikalavimus.
3.3. Pareiškėjas skunde nepagrįstai akcentavo, jog pareigūnai įgyja teisę į pensiją, tik išbraukus juos iš žvalgybos pareigūnų rezervo. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra įtvirtinta jokių apribojimų laiko atžvilgiu, kad pareigūnai tik nuo išbraukimo iš rezervo dienos įgyja teisę į pensijos skyrimą. Pareiškėjo pateiktas minėto įstatymo 1 ir 3 straipsnio vertinimas yra neaiškus, nes nedetalizuojama situacija, kaip pasinaudoti teise gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją asmeniui, esančiam pareigūnų rezerve, kai tokią teisę galima įgyvendinti tik esant išbrauktam iš rezervo. Be to, esant teisinio reglamentavimo neaiškumui, teisės normos turi būti aiškinamos žmogaus naudai.
3.4. Tiek gautoje pretenzijoje, tiek pareiškime nurodoma iš esmės ta pati informacija, jog dėl Departamento kaltės yra susidariusi pensijos permoka. Pats pareiškėjas, nurodydamas 2020 m. sausio 28 d. sprendimo apskundimo tvarką ir terminus, šios tvarkos ir terminų nesilaiko, o teisės aktų normas interpretuoja savo naudai. Atsakovas 2020 m. sausio 28 d. priimtą sprendimą dėl R. V. pensijos permokos nustatymo gavo 2020 m. vasario 7 d. Šiame sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka – sprendimas gali būti apskųstas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 6 mėnesius nuo sužinojimą apie sprendimą dienos. Departamentas dar 2020 m. balandžio 9 d. pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl 2020 m. sausio 28 d. priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pareiškėjas skubos tvarka siekia prisiteisti minėtame sprendime nurodytą pensijos permoką, nors tokio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl galbūt pareiškėjas siekia gauti naudos Departamento sąskaita.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė:
5.1. Departamentas 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu paskyrė R. V. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d., nurodytas pareigūno tarnybos laikas pensijai skirti – 22 metai, 8 mėnesiai ir 5 dienos, pensijos suma – 666,88 Eur. Departamentas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu R. V. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją paskyrė iš naujo nuo 2019 m. rugsėjo 16 d., nurodytas pareigūno tarnybos laikas pensijai skirti – 25 metai, 9 mėnesiai ir 14 dienų, pensijos suma – 747,23 Eur.
5.2. Pareiškėjas 2019 m. spalio 21 d. raštu kreipėsi į Departamentą, išreikšdamas poziciją, kad tarnaujantiems pareigūnams valstybinės pensijos nemokamos, todėl R. V. 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu paskirta pareigūno pensija negalėjo būti mokama, prašė pateikti informaciją, nuo kada R. V. įtrauktas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą ir nurodyti priežastis, kodėl apie tokią aplinkybę nebuvo informuotas pareiškėjas. Departamentas, atsakydamas į VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. spalio 21 d. raštą, 2019 m. spalio 30 d. atsakyme nurodė, kad R. V. įtrauktas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą nuo 2015 m. liepos 7 d., tačiau teisės aktai nenumato Departamento pareigos apie asmenų perkėlimą į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą informuoti VSDFV. Pareiškėjas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. VPE_SP8-8, vadovaudamasis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 5 punktu, į aplinkybę, kad R. V. nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d. įtrauktas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d. susidarė 24 878,93 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka dėl to, kad Departamentas 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu nepagrįstai nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. paskyrė R. V. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nes pareigūnai, įtraukti į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą, nelaikytini išėjusiais iš tarnybos ir jų buvimo rezerve laikotarpiu pareigūnų ir karių valstybinė pensija negali būti skiriama ir mokama.
Šalies argumentai
5.3. Pareiškėjas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu kreipėsi į Departamentą, prašydamas atlyginti VSDFV biudžetui padarytą 24 878,93 Eur žalą ir nurodytą sumą iki 2020 m. kovo 30 d. pervesti į VSDFV banko sąskaitą. Departamentas 2020 m. vasario 24 d. raštu, atsakydamas pareiškėjui, paaiškino, kad Departamento pareigūnai, būdami įtraukti į žvalgybos pareigūnų rezervą, turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, o Departamentas, esant asmens prašymui, remiantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punktu, privalo ją skirti.
5.4. Departamentas 2020 m. balandžio 9 d. pateikė skundą VSDFV, nurodydamas, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, Departamento pareigūnai, būdami įtraukti į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, todėl prašė panaikinti pareiškėjo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. VSDFV 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu padarė išvadą, kad minėtas 2020 m. sausio 28 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, Departamento skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti pareigūnai, įtraukti į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą, nelaikytini išėjusiais iš tarnybos, todėl jų buvimo rezerve laikotarpiu pensija jiems negali būti skiriama.
5.5. Departamentas 2020 m. birželio 2 d. pateikė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui dėl pareiškėjo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. VPE_SP8-8 ir VSDFV 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo teisėtumo, tačiau teismas jo skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai nelaikytini individualiais administraciniais aktais, sukeliančiais Departamentui materialines teisines pasekmes, todėl skundas nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Regionų apygardos administracinio teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 18 d.
5.6. Pagal Įstatymo 2 dalies 2 punktą, teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją taip pat turi šio straipsnio 1 dalyje išvardyti pareigūnai ir kariai, kurie būdami įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą, dirba kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat užsiima kita teisėta veikla ir vykdo atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 25 ir daugiau metų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pareigūnus ir karius.
Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas žvalgybos pareigūnų darbo kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose laikas, taip pat laikas, kai žvalgybos pareigūnai užsiėmė kita teisėta veikla ir vykdė atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, jeigu žvalgybos pareigūnai šiuo laikotarpiu buvo įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
5.7. Pagal Žvalgybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, žvalgybos institucijose sudaromas žvalgybos pareigūnų rezervas. Į rezervą žvalgybos pareigūnai gali būti perkeliami, kai jie skiriami dirbti kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat kai užsiima kita teisėta veikla ir atlieka atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis. Taigi bendruoju atveju pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokama išėjusiam iš tarnybos Departamento sistemos pareigūnui, ištarnavusiam 25 ir daugiau metų. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta speciali nuostata, įtvirtinanti Departamento pareigūno teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją tuo metu, kai jis yra įtrauktas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą ir tuo metu dirba kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat užsiima kita teisėta veikla ir vykdo atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis. Taigi teisė gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją suteikta ne tik asmenims išėjusiems iš tarnybos Departamente, bet ir asmenims, perkeltiems į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą, kai šie asmenys, būdami rezerve, užsiima teisėta veikla ir vykdo atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis.
5.8. R. V. buvo atleistas iš tarnybos Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigų 2015 m. birželio 29 d., o 2015 m. liepos 8 d. Departamento direktoriaus įsakymu perkeltas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą nuo 2015 m. liepos 7 d. Taigi R. V., perkeltas į rezervą, toliau nebetęsė tarnybos Departamente, o atliko kitą veiklą, susijusią su nacionalinio saugumo užtikrinimo funkcijų vykdymu. Todėl R. V. atitiko Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, jo buvimo rezerve laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d.
5.9. Nors pareiškėjas, prašydamas priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoką rėmėsi Įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, įtvirtinančia, kad tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos (išskyrus našlių pensijas), teismas pažymėjo, kad R. V. pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo mokama po to, kai jis išėjo iš tarnybos. Aplinkybė, kad R. V. nuo 2015 m. liepos 7 d. perkeltas į Departamento pareigūnų rezervą nereiškia, kad jis, buvimo rezerve metu, buvo Departamento tarnyboje ir ėjo tarnybos pareigas, kaip matyti iš byloje esančios rašytinės medžiagos jis buvimo Departamento žvalgybos pareigūnų rezerve metu atliko kitą veiklą, susijusią su nacionalinio saugumo užtikrinimo funkcijų vykdymu. Aplinkybė, kad buvimo rezerve laikas yra įskaitomas į tarnybos laiką pensijai skirti, savaime nereiškia, kad buvimo rezerve metu asmeniui negali būti mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, nes pagal tokį Įstatymo nuostatų aiškinimą jokiems į rezervą perkeltiems pareigūnams pensija negalėtų būti skiriama, nors asmuo iš tarnybos Departamente jau laikomas išėjusiu.
5.10. Vadovaujantis Nuostatų 12 punktu, pensija ir (ar) priedas skiriami arba atsisakoma skirti pensiją Departamento direktoriaus (arba jo pavaduotojų) sprendimu. Departamento paskirtoms pensijoms ir priedui mokėti reikalingi dokumentai ir duomenys VSDFV įstaigai VSDFV, suderinus su nurodytomis pensijas skiriančiomis institucijomis ir įstaigomis, nustatyta tvarka (Nuostatų 18 punktas). Taigi nustačius, kad R. V. jo buvimo Departamento rezerve laikotarpiu pagrįstai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, pareiškėjas, gavęs informaciją ir dokumentus iš Departamento dėl tokios pensijos mokėjimo, ją mokėjo pagrįstai, todėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka nesusidarė.
5.11. Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas) tiesiogiai įtvirtina teisę Departamento pareigūnams, perkeltiems į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą, gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją rezerve buvimo laikotarpiu. Kadangi R. V. atleistas iš Departamento tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigų 2015 m. birželio 29 d., o 2015 m. liepos 8 d. Departamento direktoriaus įsakymu perkeltas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą nuo 2015 m. liepos 7 d., jo buvimo rezerve laikotarpiu iki 2019 m. rugsėjo 15 d. pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokėta pagrįstai, todėl priteisti pareiškėjo nurodomos pensijos permokos iš Departamento nėra teisinio pagrindo.
III.
6. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Departamento 24 878,93 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoką.
7. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Skiriant pensijas vadovaujamasi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti į Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnų rezervą įtraukti pareigūnai nelaikytini išėjusiais iš tarnybos (Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), todėl jų buvimo rezerve laikotarpiu pensija jiems negali būti skiriama. Aplinkybė, kad pareigūnai, įtraukti į rezervą, neturi teisės į pensiją, patvirtina ir Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, jog į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas laikas, kuriuo žvalgybos pareigūnai, užsiimdami kita teisėta veikla ir vykdydami atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, buvo įtraukti į rezervą.
7.2. R. V. 2015 m. birželio 29 d. buvo atleistas iš tarnybos Valstybės saugumo departamente ir 2015 m. liepos 7 d. – 2019 m. rugsėjo 16 d. laikotarpiu buvo įtrauktas į rezervą. Todėl R. V. teisę į pensiją įgijo tik nuo 2019 m. rugsėjo 16 d., t. y. nuo išbraukimo iš rezervo dienos, kuri laikytina išėjimo iš tarnybos diena. Valstybės saugumo departamentas 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. (32)-14-3452 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo“ R. V. nepagrįstai paskyrė pensiją nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d., nes būdamas rezerve nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. R. V. dar nebuvo išėjęs iš tarnybos, ir pensija jam negalėjo būti paskirta bei mokama. Kadangi R. V. pensija, paskirta Departamento sprendimu, buvo mokama nepagrįstai, už šį laikotarpį dėl Departamento kaltės susidarė 24 878,93 Eur pensijos permoka.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
Šalies argumentai
8.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuo pačius argumentus, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, taip pat nepateikta teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Įstatymo nuostatos tiesiogiai įtvirtina teisę Departamento pareigūnams, perkeltiems į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą, gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją rezerve buvimo laikotarpiu, todėl pagrįstai nepriteisė pareiškėjui jo prašomos priteisti pensijos permokos iš Departamento.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar yra pagrindas asmeniui, perkeltam į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą, mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją jo buvimo rezerve laikotarpiu.
10. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).
11. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos Administracinių bylų teisenos įstatyme. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
12. Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, įvertinęs kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė. Šio pagrindo egzistavimą teismas gali nustatyti ex officio (pagal pareigas), t. y. nepriklausomai nuo to, ar šiuo aspektu grindžiamas apeliacinis skundas, nes tai yra susiję su esminiais administracinės teisenos principais ir reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2284/2014).
13. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo suinteresuoto asmens, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne) buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį skundo pagrindą.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo VSDFV Panevėžio skyriaus prašymo priteisti iš atsakovo Departamento jo naudai 24 878,93 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoką, nustačius, kad Departamentas nepagrįstai paskyrė R. V. pensiją nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d., nes nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. jis buvo įtrauktas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą. Pirmosios instancijos teismas, sprendimu atmesdamas pareiškėjo skundą konstatavo, kad Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas tiesiogiai įtvirtina teisę Departamento pareigūnams, perkeltiems į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą, gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją rezerve buvimo laikotarpiu. Teismas atsižvelgęs į tai, jog R. V. atleistas iš Departamento tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigų 2015 m. birželio 29 d., o 2015 m. liepos 8 d. Departamento direktoriaus įsakymu perkeltas į Departamento žvalgybos pareigūnų rezervą nuo 2015 m. liepos 7 d., sprendė, kad jo buvimo rezerve laikotarpiu iki 2019 m. rugsėjo 15 d. pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo mokama pagrįstai, todėl nepriteisė pareiškėjo prašomos pensijos permokos iš Departamento.
15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bylą, iš esmės nusprendė ir dėl R. V., dėl kurio, pareiškėjo nuomone, ir susidarė pensijos permoka, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 146 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl permokos priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.