- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- 1-15-239/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Civilinis ieškovas
- M. M.
- Civilinis atsakovas
- V. K.
- Kaltinamasis
- M.M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M.M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Prienų r., Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi Trakų suaugusiųjų mokykloje, 10-je klasėje, teistas:
1) 2014-06-26 Prienų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d., 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;
2) 2015-03-16 Prienų r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 9 mėn. laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė - 6 mėn. laisvės apribojimo.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis 2015-04-21, apie 11.40 val., Trakų rajono Aukštadvario vidurinės mokyklos, esančios Technikumo g. 1, Aukštadvaris, Trakų r. sav., stadione, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų, priėjęs prie M. M., tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius M. M. į galvos - veido sritį. Pastarajam nuo smūgių nukritus ant žemės, gulinčiam koja spyrė ne mažiau kaip 2 kartus į galvos - veido sritį, tokiu būdu, padarydamas nukentėjusiajam M. M. nosies sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda, nosikaulių lūžimu ir nosies pertvaros iškrypimu, kraujosruva kairės akies vokuose su patinimu, lūpų sumušimą pasireiškusį patinimu, pakaušio sumušimą pasireiškusį 3 cm skersmens minkštųjų audinių patinimu. Tokiais savo veiksmais M. M. nesunkiai sutrikdė M. M. sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusįjį M. M. pažįsta, santykiai normalūs. Kaltinamasis paaiškino, jog sklido kalbos, kad nukentėjusysis lenda prie jo merginos, tad įvykio dieną norėjo apie tai su juo pasikalbėti. Draugai A. A., E. T., A. V. ir A. K. ėjo iš paskos. Nukentėjusįjį pamatė sėdint Aukštadvario vidurinės mokyklos stadione. Kaltinamajam ir nukentėjusiajam besikalbant, nukentėjusysis pakėlė ranką, tuomet kaltinamasis iš karto sudavė kaire ranka, keturis kartus, o galbūt ir daugiau, spyrė į pakaušį, dešine koja sudavė į veidą, galėjo pataikyti ir į nosį. Palaiko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Supranta, kad blogai pasielgė, labai gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė, siūlė atlyginti padarytą žalą. Su pareikštu ieškiniu nesutinka, padarytą nukentėjusiajam neturtinę žalą įvertina 200 Eur .
Bylą nagrinėjant teisme, įrodymai buvo tiriami sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273, 291 str.).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai, jo kaltė taip pat įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad mokosi Aukštadvario vidurinėje mokykloje, 10 klasėje. Kaltinamąjį pažįsta, tačiau jokių santykių su juo nepalaiko. 2015-04-21 apie 11.40 val., jis buvo Aukštadvario žemės ūkio mokyklos stadione, kai prie jo priėjo Aukštadvario žemės ūkio moksleivis M. M.. Priėjęs kaltinamasis paklausė ar M. M. nieko nenori jam pasakyti? Nukentėjusysis atsakė, kad neturi ką pasakyti. Tuomet kaltinamasis dešinės rankos kumščiu užsimojo smogti į veidą. Nukentėjusysis, norėdamas išvengti smūgių, rankomis užsidengė veidą. Kaltinamasis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu M. M. galvos, veido sritį. Pradėjo iš nosies bėgti kraujas, jautė skausmą nuo suduodamų smūgių. Nukentėjusysis M. M. jokių smūgių niekur nesudavė. Kiek laiko M. M. mušė M. M.- pasakyti negali, kadangi nuo jo suduodamų smūgių prarado sąmonę, ir daugiau nieko nepamena. Atsipeikėjo būdamas šalia stadiono pavėsinėje. Šalia buvo 11 klasės moksleivės Ž. K. ir K. V.. M. M. šalia nebuvo. Mergaitės M. M. parvedė į namus. Iš pradžių kartu su mama kreipėsi į Aukštadvario sveikatos priežiūros centrą kur greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į vaikų ligoninę Santariškėse kur ir buvo gydomas. M. M. buvo nustatytas smegenų sutrenkimas, sumušimai veido ir galvos srityje bei nosikaulio lūžis. Anksčiau jokių konfliktų tarp nukentėjusiojo ir M. M. nėra buvę. Dėl ko buvo sumuštas-nežino. (b.l.12-13).
Sutinkamai su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus 2015-04-21 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, įvykio vieta yra stadionas su pavėsine, esantys Technikumo g. 1, Aukštadvaris, Trakų r. sav. Pavėsinė metalinė, sulaužyta. Viduje matosi raudonos spalvos skysčio dėmės, panašios į kraują. Šiukšliadėžėje matyti baltos spalvos servetėlės su raudonos spalvos skysčio dėmėmis, panašiomis į kraują. Nuo pavėsinės į dešinę, už 25 metrų yra stadionas, kuriame sumontuotos metalinės konstrukcijos sportui ir šalia vienų konstrukcijų ypač ištrypta žemė. (b.l.4-7).
Medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad 2015-05-14 Valstybinės Teismo Medicinos Tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis ekspertas J. R., susipažinęs su M. M. medicininiais dokumentais davė išvadą, kad M. M. buvo padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda, nosikaulių lūžimu ir nosies pertvaros iškrypimu, kraujosruva kairės akies vokuose su patinimu, lūpų sumušimas pasireiškęs patinimu, pakaušio sumušimas pasireiškęs 3 cm skersmens minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų. (b.l.23).
Sutinkamai su 2015-05-19 nukentėjusiojo M. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, nukentėjusysis nurodė vietą, kuri randasi Trakų rajono Aukštadvario vidurinės mokyklos stadione, adresu: Technikumo g. 1, Aukštadvaryje, ir paaiškino, jog jam būnant šioje vietoje 2015-04-21 jis buvo M. M. sumuštas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja nepilnamečio nukentėjusiojo M. M. atstovė pagal įstatymą R. M. parodė, kad 2015-04-21, apie 13.05 val. iš sūnaus klasės auklėtojos D. K. sužinojo, kad apie 11.40 val. jos sūnus M. M. susimušė su M. M.. Nuo suduotų smūgių M. M. gulėjo be sąmonės ir jį į namus parvedė vienuoliktokės. Sūnus su greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Santariškių vaikų kliniką, kur po apžiūros buvo paguldytas į ligoninę. (b.l.4-7). Nurodo, kad dėl padarytų sužalojimų tiek ji, tiek ir sūnus patyrė dideles dvasines kančias, išgyvenimus, patyrė emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, nes sūnus yra dar labai jaunas, yra gabus sportininkas, žaidžia krepšinį, tuo tarpu dabar po sužalojimų negali treniruotis, po didesnio fizinio krūvio skundžiasi galvos skausmais. Taip pat sūnus negali be pertraukų mokytis, kadangi vėlgi skundžiasi galvos skausmais. Matydama tokias sūnaus kančias, didelius išgyvenimus patiria ir R. M.. Todėl padarytą neturtinę žalą nukentėjusysis bei jos atstovė pagal įstatymą įvertina 10000,00 Eur ir šią sumą prašo priteisti. Taip pat prašo priteisti 104,93 Eur turtinės žalos, kurią sudaro kelionės išlaidos iš Aukštadvario į Vilnių, nes sūnui gulint 5 dienas ligoninėje, Santariškėse, R. M. kiekvieną dieną lankė sūnų.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. T. parodė, kad mokosi Trakų rajono Aukštadvario vidurinėje mokykloje, kurioje taip pat mokosi ir nukentėjusysis M. M.. Jį pažįsta seniai. 2015-04-21 apie 11.30 val., kartu su K. V. ir Ž. K. nuėjo pasėdėti į mokyklos stadione esančią pavėsinę. Pamatė, kad nuo kalno eina Aukštadvario žemės ūkio mokyklos mokiniai, tarp kurių buvo ir kaltinamasis M. M.. Matė, kad M. M. vienas nuėjo prie M. M. ir jam kažką pasakęs pradėjo daužyti kumščiu M. M. į galvos, veido sritį. Nuo kaltinamojo suduodamų smūgių nukentėjusysis M. M. nukrito ant žemės, o M. M. koja jam spyrė į galvos, veido sritį. Kiek tiksliai M. M. sudavė smūgių M. M. į galvos sritį- nežino, bet mano, kad galėjo suduoti nemažiau kaip dešimt smūgių kumščiu ir ne mažiau kaip tris kartus koja spirti į galvos, veido sritį. Matė, kad M. M. tik dengėsi nuo smūgių, bet kaltinamajam jokių smūgių nesudavinėjo. Nukentėjusysis M. M. gulėjo ir negalėjo atsikelti. Pribėgusios prie nukentėjusiojo L. T., Ž. K. ir K. V. padėjo jam atsikelti ir nuvedė į pavėsinę, esančią šalia stadiono. Kadangi M. M. atsisakė kreiptis į gydytojus, todėl K. V. su Ž. K. palydėjo jį į namus. Kokie M. M. santykiai su M. M. nežino, bet anksčiau nebuvo mačiusi jų konfliktuojančių. Kodėl M. M. mušė M. M. nežino, bet mano, kad dėl panelės – D. D.. (b.l.46-47).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojomis K. V. ir Ž. K. davė analogiškus parodymus kaip ir L. T.. Papildė, kad įvykį matė ir bendrabučio prižiūrėtoja. (b.l. 48-49, 50-51).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. D. parodė, kad nukentėjusysis M. M. yra jos klasės draugas, jų tarpusavio santykiai geri. Kaltinamąjį M. M. pažįsta, yra draugai, tačiau jokių rimtų santykių nepalaiko. Apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, tačiau jo nematė, kadangi tuo metu buvo valgykloje. Kodėl M. M. sumušė M. M., nežino, su kaltinamuoju po įvykio nebendrauja. (b.l.52-53).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. K. parodė, kad dirba Trakų rajono Aukštadvario vidurinės mokyklos istorijos mokytoja metodininke, etikos vyr. mokytoja, 10 klasės auklėtoja. Nukentėjusysis M. M. yra jos auklėtinis. Nukentėjusysis yra klasės draugų mėgiamas, nekonfliktuojantis. Su kaltinamuoju M. M. liudytojai teko bendrauti iš karto po įvykio. Kaltinamasis jai negalėjo paaiškinti, kodėl įvyko konfliktas, sakė, kad labai dėl to gailisi. Apie M. M. nieko negali pasakyti, kadangi su kuo yra bendravusi tik keletą kartų. (b.l. 56-57)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. R. parodė, kad dirba Trakų rajono Aukštadvario vidurinės mokyklos socialinė pedagoge. Kaip buvo sumuštas M. M.-nematė. Liudytoja pažymėjo, kad taip pat dirba Aukštadvario jaunimo centre socialine pedagoge. Centras užsiima neformalia veikla: organizuojami kino vakarai, diskotekos, išvykos, prevencijos užsiėmimai. Nukentėjusysis M. M. ateina į šį centrą, jis yra aktyvus, draugiškas. Mokykloje M. M. yra ramesnis. Liudytoja nėra negirdėjusi ir nematė, kad nukentėjusysis būtų įžeidinėjęs ar tyčiojęsis iš mokinių, jos žiniomis, niekas iš mokinių nėra skundęsis jo elgesiu ar kalbomis. M. M. nepažįsta, su juo nėra bendravusi. (b.l. 54-55).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti A. K., E. T., A. V. ir A. A. davė iš esmės vienodus parodymus ir paaiškino, kad su kaltinamuoju M. M. yra draugai. Kodėl M. M. sumušė M. M.-pasakyti negali, nes nežino. Matė, kaip buvo suduoti smūgiai ranka nukentėjusiajam ir nukentėjusysis nukrito ant žemės. Ar kaltinamasis sudavė smūgius koja- tiksliai pasakyti negali, nes stovėjo toliau ir nematė. Liudytojai nėra matę, kad kaltinamasis kada nors būtų mušęsis ar konfliktavęs (b.l.58-59, 60-61, 62-63, 64-65).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. K. parodė, kad dirba Aukštadvario žemės ūkio mokyklos bendrabučio administratore. M. M. pažįsta nuo mokslo metų pradžios, kadangi jis kurį laiką gyveno bendrabutyje. Apytiksliai šių metų vasario mėnesio viduryje jis buvo pašalintas iš bendrabučio už bendrabučio taisyklių pažeidimą, tačiau dėl ko konkrečiai buvo pašalintas – neprisimena. Su kaltinamuoju M. M. kalbėjo iš karto po įvykio, jis nepaaiškino, už ką sumušė nukentėjusįjį. Nurodė, kad pačių muštynių liudytoja nematė, tačiau matė M. M. kruvinus sportinius batus. (b.l.66)
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo atstovė pagal įstatymą V. K. parodė, kad M. M. yra vyriausias jos sūnus. Mokydamasis, jis kurį laiką gyveno mokyklos bendrabutyje, o kurį laiką važinėjo visuomeniniu transportu iš Jiezno miestelio. Sūnus yra hiperaktyvus vaikas, jis silpniau jaučia skausmą, negali laikytis taisyklių ir jis negalvoja apie pasekmes. Dėl sūnaus elgesio ji nuolat turi problemų, jis yra pakeitęs keletą mokyklų. Apie įvykį sūnus jai paaiškino, kad nukentėjusįjį sumušė, kadangi jis lindo prie jo draugės. Po keleto dienų po įvykio susisiekė su nukentėjusiojo motina, jos atsiprašė. Taip pat norėjo bent iš dalies atlyginti žalą, tačiau nukentėjusiojo mama sąskaitos numerio nenurodė. (b.l.67-68)
Visi aukščiau paminėti įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys ir teismas jais vadovaujasi priimdamas nuosprendį. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).
Nors kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino pilnai, tačiau jo kaltę pilnai pagrindžia nukentėjusiojo M. M. ir liudytojų L. T., K. V., Ž. K., A. K., E. T., A. V. ir A. A. parodymai apie tai, jog kaltinamasis, priėjęs prie nukentėjusiojo, kuris tuo metu buvo Trakų rajono Aukštadvario vidurinės mokyklos, esančios Technikumo g. 1, Aukštadvaris, Trakų r. sav., stadione, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius M. M. į galvos – veido sritį, o nukentėjusiajam nukritus ant žemės, koja spyrė ne mažiau kaip 2 kartus į galvos – veido sritį. Liudytoja V. K. patvirtino, kad su kaltinamuoju kalbėjosi iš karto po įvykio, matė jo kruvinus sportinius batus. Iš Medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiajam M. M. buvo padaryta: nosies sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda, nosikaulių lūžimu ir nosies pertvaros iškrypimu, kraujosruva kairės akies vokuose su patinimu, lūpų sumušimas pasireiškęs patinimu, pakaušio sumušimas pasireiškęs 3 cm skersmens minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų. Taigi kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Bylos Nr. 2A-7-6/2013).
BK 54 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tik visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.
Skiriant bausmę M. M. teismas atsižvelgia į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (LR BK 59 str.). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis du kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo metu, kas rodo, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė yra neefektyvi, taigi, jam turėtų būti skirta griežtesnė bausmė. Be to, padarytas tyčinis smurtinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo buvo kėsintasi į asmens sveikatą, kaltinamasis, sudavęs smūgius ranka, nesiliovė mušti nukentėjusiojo ir spardė jį gulintį ant žemės (kaltinamojo veiksmų intensyvumas). Tokie kaltinamojo veiksmai vertintini ypač neigiamai. Be to, nusikaltimas padarytas nepilnamečio atžvilgiu. Tačiau teismas, įvertina ir tai, kad kaltinamajam diagnozuotas dėmesio ir aktyvumo sutrikimas, kaltinamasis mokosi, buvo skatinamas, tai lengvina kaltinamojo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus, teismas laiko, kad pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo M. M. ir jo atstovės pagal įstatymą R. M. civilinis ieškinys, kuriame prašoma iš kaltinamojo M. M. priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą ir 104,93 Eur turtinę žalą. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro išlaidos degalams, kadangi nukentėjusysis gydėsi Santariškių klinikoje 5 dienas, o motina važinėdavo jo lankyti. Neturtinę žalą sudaro dėl kaltinamojo veiksmų patirtos ypatingai didelės dvasinės kančios, emocinė depresija, dvasinis sukrėtimas, kadangi nukentėjusysis yra jaunas, gabus, mėgstantis sportuoti, o po patirto sužalojimo to daryti negalėjo. Dėl fizinio krūvio nukentėjusiajam pradeda skaudėti galvą, be to negali ilgai mokytis, dėl ko kenčia jo mokymosi rezultatai.
Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio asmens sužalojimus. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t.y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Teismas sutinka su tuo, kad nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą– mama R. M. patyrė dvasinius išgyvenimus dėl to, kad jos sūnui nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, tačiau šios aplinkybės laikytinos nepakankamomis tėvų teisei į neturtinę žalą pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-177/2013). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas netenkina ieškinio, kuriuo nukentėjusiojo mama prašo priteisti neturtinę žalą.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.), taip pat į jau suformuotą teismų praktiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-585/2006, 2K-136/2008, Nr. 2K-106/2008), už nesunkų kūno sužalojimą, padarant LR BK 138 str. numatytą nusikalstamą veiką, kai sulaužomi nosies kaulai arba kaulas, paprastai nustatomas neturtinės žalos dydis sudaro apie 1000–5000 Lt (Bylos Nr. 1A-66-519-2012). Bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos sumos svyruoja nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt (Nr. 2K-78/2013, 2K-314/2012, 2K-497/2011 ir kt.).
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje konkrečioje byloje reikšmingomis aplinkybėmis laiko tai, kad sužalojimai patirti dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, viešoje vietoje, dienos metu, stebinti daugeliui žmonių, be to kaltinamasis nukentėjusįjį spardė jam nugriuvus ant žemės. Be to, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų nukentėjusiajam buvo deformuota nosis ir toliau rekomenduojamas gydymas – operacija. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog kaltinamasis gauna tik stipendiją (apie 20 Eur / mėn.), neturi registruoto turto. Taigi, turtinė kaltinamojo padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendžia priteisti 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. M..
Nors kaltinamasis M. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, jo įstatyminė atstovė V. K. yra patraukta civiline atsakove (b.l. 70), tačiau nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis turi visišką civilinį veiksnumą ir teisnumą, todėl neturtinė žala priteisiama tik iš kaltinamojo M. M., kadangi tėvai subsidiariai atsako tik iki vaikų pilnametystės (Teismų praktika Nr. 29, 2008 m.)
Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. M. prašo priteisti 104,93 Eur turtinę žalą, kurią sudaro kuras už važinėjimą į Santariškių ligoninę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis Vilniaus Santariškių ligoninės vaikų skyriuje buvo gydomas 5 dienas. Objektyviais duomenimis nustatyta, kad nuo nukentėjusiojo gyvenamosios vietos iki Vilniaus, Santariškių yra apie 64 km, taigi 128 km į abi puses, atsižvelgiant į kuro sąnaudas (laikant, kad kuro sąnaudos vidutiniškai galėtų būti apie 7 l / 100 km) ir kuro kainą (1,10 Eur pagal teismui pateiktą kvitą), vienos dienos kelionė kainuoja apie 9,85 Eur. Kadangi civilinis ieškovas daugiau jokių duomenų ar įrodymų apie patirtas išlaidas nepateikia, laikytina, kad pateiktus skaičiavimus turtinė žala, kurią sudaro kuro sąnaudos, galėtų būti apie 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turtinė žala mažintina ir iš kaltinamojo priteisiama 50 Eur turtinės žalos nukentėjusiojo naudai.
Nepilnamečiui nukentėjusiajam M. M. 2015-09-08 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 55 str. 4 d. buvo paskirtas įgaliotasis atstovas. Minėta įstatymo norma numato, jog nepilnamečiui, nukentėjusiajam nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami-būtinas įgaliotojo atstovo dalyvavimas, todėl ir buvo nukentėjusiajam paskirtas advokatas. Iš 2016-01-18 pažymos Nr. (2.16) TPA-7-576 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teisinės pagalbos išlaidos sudaro 220,95 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam M. M. įgaliotasis atstovas advokatas buvo paskirtas įstatymo numatyta tvarka, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M.M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M.M. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str. 1 d. 5 p., 87str. 1, 2 d. 1, 2 p., M.M. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones- elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu ir darbu bei mokytis ir tęsti mokslą arba dirbti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš M.M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 EUR neturtinės žalos atlyginimo M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 50 Eur turtinės žalos atlyginimo R. M..
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.