- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2S-680-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01332-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TP Logistics“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TP Logistics“ ieškinį atsakovui V. B. dėl baudos už konfidencialios informacijos atskleidimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TP Logistics“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. B. 50 000 Eur baudą už konfidencialios informacijos atskleidimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteista 5 000 Eur bauda ir 460,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Iš ieškovės atsakovui teismas priteisė 1 125 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą ir ieškovei iš atsakovo priteisė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. balandžio 19 d. gautas atsakovo prašymas iki 2021 m. spalio 31 d. atidėti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi priteistos 7 260,40 Eur skolos sumokėjimą ir išdėstyti jos mokėjimą 22 mėnesiams, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi atsakovo V. B. prašymas patenkintas iš dalies, išdėstytas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovo V. B. priteista 5 000 Eur bauda ir 460,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas bei Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties dalies, kuria priteistas 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas, t. y. iš viso 7 260,40 Eur, vykdymas septyniems mėnesiams, nustatant, kad atsakovas ieškovei UAB „TP Logistics“ šešis mėnesius moka po 1 000 Eur, o septintą mėnesį mėnesį sumoka 1 260,40 Eur, mokėjimus atlikdamas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Pagrindiniai teismo motyvai:
5.1. Teismas nustatė, kad atsakovo darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 985,96 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, tačiau turtas apsunkintas hipoteka, sutuoktiniai turi finansinių įsipareigojimų ir pagal kredito sutartį kiekvieną mėnesį moka apie 634,20 Eur įmokų, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis buto, pateikti duomenys apie vieną banko sąskaitą patvirtina, kad atsakovas ją papildo iš kitos sąskaitos bei į ją įneša ir grynuosius pinigus, tačiau duomenų apie kitas atsakovo banko sąskaitas bei privalomai registruojamą kilnojamąjį turtą nepateikta, be to, atsakovas turi išlaikytinį – nepilnametį vaiką, taip pat iš atsakovo kitoje civilinėje byloje Nr. e2-7369-769/2020 ieškovei yra priteistas 1 293,19 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kurį atsakovas turi sumokėti per 8 mėnesius. Įvertinęs šiuos duomenis teismas padarė išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis nėra itin bloga, tačiau dėl finansinių įsipareigojimų yra pakankamai sudėtinga.
5.2. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonės, kurių balansinė vertė 907 897,04 Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis ieškovės nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus 2020 m. sudarė 2 220 526 Eur, o praėjusį ataskaitinį laikotarpį sudarė 1 589 260 Eur, grynasis pelnas (nuostoliai) 2020 m. siekė 37 675 Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. pinigų likutis banko sąskaitose sudarė 118 924,32 Eur, 2021 m. balandžio 29 d. – 131 071,54 Eur. Teismas vertino, kad iš atsakovo priteista pinigų suma ieškovei yra palyginti nedidelė, todėl esminės reikšmės ieškovės gaunamoms pajamoms ir išlaidoms neturės.
5.3. Teismas konstatavo, kad iš atsakovo priteista 7 260,40 Eur suma jam yra ženkli, atsakovo finansinė padėtis neleidžia iš karto įvykdyti teismo sprendimo ir atsiskaityti su ieškove, todėl yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Teismas pažymėjo, jog sprendimo įvykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (atsakovui), turi būti išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir nepaneigtas teismo sprendimas bei jo privalomas pobūdis, nepažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Teismas konstatavo, kad atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 22 mėnesiams yra pateiktas nepateisinamai ilgam laikotarpiui ir sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir ieškovės teisėtų lūkesčių pažeidimą. Dėl to teismas sutrumpino atsakovo prašomą terminą ir išdėstė sprendimo vykdymą 7 mėnesiams. Teismas nurodė, jog ieškovės interesai nebus pažeisti, nes priverstinio vykdymo atveju pagal CPK 736 straipsnio nuostatas išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio, tikėtina, nesiektų 492,98 Eur per mėnesį, be to, dalis išieškotų lėšų būtų skirta vykdymo išlaidoms padengti, todėl ieškovei kas mėnesį tenkanti dalis dar sumažėtų.
5.4. Teismas pažymėjo, jog, teigdamas, kad nori atsiskaityti su ieškove, atsakovas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovei nesumokėjo nė dalies priteistos sumos, negrąžino ieškovei net tos skolos dalies, kurią teigia galintis sumokėti kiekvieną mėnesį tuo atveju, jei sprendimo vykdymas būtų išdėstytas 22 mėnesių laikotarpiui. Teismas vertino, kad atsakovas nededa pastangų įvykdyti teismo sprendimo kuo greičiau, nepateikė įrodymų, jog stengiasi atsiskaityti su ieškove.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas V. B. (apeliantas) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį ir skolos sumokėjimą išdėstyti 15 mėnesių, t. y. keturiolika mėnesių po 484,02 Eur, o penkioliktą mėnesį 484,12 Eur. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7369-769/2020 išdėstė 3 088,49 Eur skolos ieškovei mokėjimą 8 mėnesiams po 386,07 Eur per mėnesį. Po šios nutarties priėmimo faktinės aplinkybės iš esmės nepasikeitė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ja nesivadovavo kaip precedentine ir nukrypdamas nuo suformuotos praktikos tinkamai nemotyvavo nutarties.
6.2. Ginčijama nutartis nėra tinkamai argumentuota, neaišku, kodėl nustatytas būtent 7 mėnesių sprendimo vykdymo išdėstymo terminas. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, kad jis jaunas, darbingo amžiaus, savaime negarantuoja didesnio darbo užmokesčio, o byloje nėra nustatyta, kad jo darbo užmokestis nedidėja vien dėl nuo jo priklausančių priežasčių ar nenoro greičiau atsiskaityti su ieškove.
6.3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nerodo pastangų vykdyti teismo sprendimą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad šiuo metu jis laiku ir tinkamai vykdo Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7369-769/2020 ir pagal 2021 m. sausio 22 d. nutartį moka ieškovei po 386,07 Eur per mėnesį. Pažymi, kad neturi santaupų, todėl sumokėjus kredito įmoką, kuri sudaro 634,20 Eur per mėnesį, ir minimaliai patenkinus savo bei vaiko poreikius tik tokio dydžio įmoką yra objektyviai įmanoma skirti atsiskaitymui su ieškove.
6.4. Darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 967,30 Eur per mėnesį, jis neturi santaupų, turi prievolių hipotekos kreditoriui iki 2049 m. spalio 15 d., augina mažametį vaiką, ieškovei moka po 386,07 Eur per mėnesį vykdydamas sprendimą kitoje civilinėje byloje, todėl išdėsčius 7 260,40 Eur skolos sumokėjimą 15 mėnesių būtų sudarytos sąlygos užtikrinti jo šeimos minimalius poreikius, o skiriant visą likusią pajamų dalį atsiskaitymui su ieškove nebūtų pažeisti jos interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas teismas išdėstė teismo sprendimo vykdymą septynių mėnesių terminui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl pagrindo išdėstyti teismo sprendimą (ne)buvimo
9. Atsakovo įsitikinimu, ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovei iš jo priteistą 5 000 Eur baudos sumokėjimą ir 460,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą bei Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi priteistą 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą išdėstė per trumpam 7 mėnesių terminui. Apelianto teigimu, jis neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimo taip, kaip nustatyta skundžiama nutartimi, tačiau siekia teismo sprendimą įvykdyti. Be to, kitoje civilinėje byloje teismas 2021 m. sausio 22 d. nutartimi išdėstė sprendimo vykdymą 8 mėnesių laikotarpiui, jo finansinė situacija nėra pasikeitusi, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo savo sukurtu precedentu. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentus vertina kaip nesudarančius pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
10. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
11. Tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
12. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).
13. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad išimtiniai atvejai, pateisinantys įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, paprastai galėtų susiklostyti tada, kai nedelsiamas teismo sprendimo priverstinis vykdymas galėtų sukelti aiškiai neproporcingus, sunkius padarinius skolininkui. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad priverstiniu teismo sprendimo vykdymu yra siekiama realiai įvykdyti teisingumą, t. y. pašalinti (kompensuoti) tą žalą, tą išieškotojo teisių pažeidimą, kurį anksčiau savo veiksmais ar neveikimu padarė skolininkas. Vadinasi, vien tik aplinkybė, kad skolininkas neturi piniginių lėšų atsiskaityti su išieškotoju, paprastai nėra pagrindas išdėstyti, juolab ilgam terminui, teismo sprendimo vykdymą, ypač tais atvejais, kai skolininkas turi kito likvidaus turto, kurį realizavęs galėtų atsiskaityti su išieškotoju.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovas turi nekilnojamojo turto. Buto, kurio ¼ dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, vidutinė (masinio vertinimo) rinkos vertė yra beveik 56 000 Eur. Vadinasi, aritmetiškai proporcingai atsakovui nuosavybės teise priklausančios buto dalies vertė beveik du kartus viršija prašomą išdėstyti skolą. Atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, kurių bendra vidutinė (masinio vertinimo) rinkos vertė yra 129 600 Eur, ir, nors šis turtas yra apsunkintas hipoteka, tai netrukdo jį bandyti realizuoti.
15. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nors kiek pradėjęs dengti turimą įsiskolinimą ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas nededa matomų pastangų kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, neieško kitų galimybių padengti įsiskolinimą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas bando rasti geriau mokamą darbą, parduoti turimą turtą, gauti kreditą iš finansines paslaugas teikiančių asmenų ar paskolą iš artimų giminaičių ar draugų ir pan.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovas nepateikė išsamių duomenų apie savo ir šeimos turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas į savo banko sąskaitą perveda pinigus iš kitos sąskaitos, taip pat papildo banko sąskaitą grynaisias pinigais, tačiau, įrodinėdamas sunkią turtinę padėtį, jokių duomenų apie šias papildomas pajamas ir kitas banko sąskaitas nepateikė. Iš pateiktos banko sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovo banko sąskaitą papildo ir jo sutuoktinė, tačiau duomenų apie sutuoktinės gaunamas lėšas, turtą ir galimybes prisidėti prie tinkamo teismo sprendimo vykdymo taip pat nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors asmenines prievoles savo vardu gali įgyti vienas iš sutuoktinių, tačiau atsakyti pagal jas sutuoktiniui gali tekti savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.112 straipsnis), o nagrinėjamu atveju atsakovui priklauso ir atitinkama dalis sutuoktinės gaunamų pajamų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, nors atsakovas ir argumentuoja, kad turi finansinių įsipareigojimų pagal būsto kredito sutartį ir kas mėnesį pagal ją moka vidutiniškai po 634,20 Eur, iš pateikto atsakovo banko sąskaitos išrašo nenustatyta, kad atsakovas asmeniškai patiria tokio dydžio išlaidas kredito įmokoms. Priešingai, kredito sutartis patvirtina, kad prievolė yra abiejų sutuoktinių. Abejones, kad atsakovas nevisiškai atskleidė savo turtinę padėtį, sustiprina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme jis nurodė, kad darbo užmokesčio pajamas jis skiria atsiskaitymui su hipotekos kreditoriumi, bazinių šeimos, taip pat ir mažamečio vaiko, poreikių tenkinimui ir, neturėdamas santaupų, dar yra pajėgus vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį. Tačiau pastebėtina, kad vien tik atsiskaitymui su hipotekos kreditoriumi ir minėtos nutarties vykdymui reikalinga suma viršija atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydį.
17. Atsakovas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo savo sukurtu precedentu, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7369-769/2020, kuria atsakovui išdėstytas teismo sprendimu priteistos skolos mokėjimas 8 mėnesių terminui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjamu atveju teko spręsti dėl papildomo (7 260,40 Eur) atsakovo įsiskolinimo išdėstymo. Vadinasi, aplinkybės, kuriomis pirmosios instancijos teismui nagrinėjamu atveju teko priimti procesinį sprendimą, buvo iš dalies pasikeitusios. Taigi nėra teisinio pagrindo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7369-769/2020 vertinti kaip teismo precedentą ir nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo savo sukurto precedento ir nemotyvavo nutarties. Vien tik aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepaminėjo konkrečių argumentų, kodėl priima šiek tiek kitokį procesinį sprendimą nei anksčiau buvo priėmęs tas pats teismas, nėra tokio pobūdžio proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė ir detaliai išanalizavo nagrinėjamam klausimui reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes, išdėstė išsamius procesinio sprendimo motyvus, o aplinkybė, kad atsakovas su jais nesutinka, nereiškia, kad teismo nutartis yra nemotyvuota. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartis negali saistyti aukštesnės instancijos teismo, nagrinėjančio atsakovo atskirąjį skundą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir atsakovo atskirąjame skunde išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus principus, neturi pagrindo daryti išvadą, jog šiuo atveju yra toks išimtinis atvejis, dėl kurio atsakovui turėtų būti nustatytas ilgesnis nei septynių mėnesių terminas įvykdyti skundžiama nutartimi išdėstytą sprendimo dalį dėl ieškovei priteistų sumų sumokėjimo. Sprendimo vykdymo išdėstymas ilgesniam nei pirmosios instancijos teismo nustatytam terminui, apeliacinės instancijos teismo manymu, nemotyvuotų atsakovą ieškoti galimybių kuo greičiau atsiskaityti su ieškove ir taip įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, neužtikrintų tinkamos šalių teisių ir pareigų pusiausvyros ir suteiktų galimybę atsakovui vykdyti teismo sprendimą iš esmės pagal jo pageidavimus, kurie nėra pagrįsti adekvačios ir proporcingos atsakovo prašymui reikšmės (svarbos) priežastimis (aplinkybėmis).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti ar keisti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.