Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. B. prašymą dėl teistumo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendžiu E. B. (toliau – ir nuteistasis) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir skirta 81 MGL (4 60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 54 MGK (2 700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir nuspręsta laikyti E. B. nubaustu galutine 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 2 metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas automobilis „BMW320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš E. B. taip pat priteistos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos 27 Eur dydžio proceso išlaidos.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas nuteistojo E. B. prašymas dėl teistumo termino sutrumpinimo. Prašyme nurodoma, kad po nuosprendžio įvykdymo praėjo daugiau nei pusė įstatyme numatyto teistumo termino. Per šį laiką nedarė naujų teisės pažeidimų, nėra baustas administracine tvarka, stengiasi integruotis į visuomenę, dirba, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, veda sveiką gyvenimo būdą, nevartoja alkoholio ar narkotinių medžiagų, yra motyvuotas laikytis įstatymų. Iki nusikalstamų veikų padarymo penkerius metus dirbo aviacijos srityje – pradėjo kaip orlaivio palydovas, o vėliau tapo vyresniuoju orlaivio palydovu. Šis darbas buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir didžiulė gyvenimo aistra. Jautė didelį pasitenkinimą galėdamas padėti keleiviams, rūpintis jų saugumu ir komfortu, tobulėti profesinėje srityje bei siekti karjeros aukštumų. Gavus teistumą, nebegalėjo tęsti šio darbo, neteko ne tik mėgstamos veiklos, bet ir profesinio tobulėjimo galimybės. Nepaisant šių sunkumų, jau daugiau nei dvejus metus dirba „(duomenys neskelbtini)“ pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje. Dėl šio darbo 4 kartus per savaitę važinėja iš Kauno į Vilnių. Nuo teistumo atsiradimo praėjo pakankamai laiko, per kurį įrodė savo brandą ir atsakingumą – neturi jokių naujų nuobaudų, vengia bet kokių kvailysčių ar rizikingų situacijų. Kantriai laukė, kada baigsis teistumas ir galės sugrįžti į mylimą darbą. Šią vasarą prasideda naujas aviacijos sezonas, o buvęs darbdavys kviečia jį (nuteistąjį) sugrįžti į orlaivio palydovo pareigas. Tai – didžiulė galimybė ir svajonės išsipildymas. Iš savo klaidų pasimokė ir yra pasirengęs pradėti naują gyvenimo etapą.

Nuteistasis teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko savo prašymą. Nuo to įvykio gyveno visai kitokį gyvenimą, labai gailisi dėl to, kas atsitiko. Nusikalstamų veikų darymo metu buvo ką tik po skyrybų, susidėjo su ne ta kompanija, gyveno Vilniuje. Šiuo metu nebegyvena Vilniuje, pakeitė draugų kompaniją. Baudą sumokėjo, įsigijo kitą automobilį, tačiau negali sugrįžti į darbą skraidyti kaip orlaivio palydovas. Visą šį laiką dirbo ofise. Šiuo metu prasideda naujas sezonas ir buvęs vadovas kviečia prisijungti, todėl išėjo iš dabartinės įmonės. Jeigu nepasiseks, ieškos darbo Kaune, jeigu pasiseks – grįš skraidyti. Darbdaviai atsiliepia gerai, nusižengimų naujų neturėjo. Gal būtų išlaukęs 3 metus, bet gavo pasiūlymą iš buvusios įmonės, kad nori susigrąžinti jį (nuteistąjį), kad skraidytų iš Vilniaus. Todėl nusprendė kreiptis dėl teistumo sutrumpinimo. Nepilnamečių vaikų neturi, bet 2025 m. birželio 20 d. bus vestuvės, planuoja kurti šeimą. Tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Kiekvieną savaitgalį susitinka su tėvais, ryšius palaiko. Kartais norėdavo pataupyti, reikėdavo trumpą atkarpą nuvažiuoti, todėl viešuoju transportu važiuodavo be bilietėlio. Kai sumokėjo 23 Eur dydžio baudą, suprato, kad nelabai sutaupė ir geriau įsigyti kiekvieną kartą bilietą. Iki šiol gaudavo apie 2 000 Eur. Pajamos padidėtų pakeitus darbą. Tą darbą labai mėgo, nenorėjo nutolti nuo aviacijos, todėl įsidarbino ofise. Vadovui pasakė visą situaciją, jis viską žino. 2025 m. birželio 26 d. bus paskutinė mokymų grupė ir jeigu ją praleis, reikės laukti kitų metų.

Prokurorė teismo posėdyje nurodė, kad nuteistasis yra atlikęs jam paskirtą bausmę, suėjo ne mažiau kaip pusė teistumo termino, todėl atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančius duomenis, prašo prašymą tenkinti ir sutrumpinti teistumo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo prašymas tenkinamas.

BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa.

Turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis).

Iš BK 97 straipsnio 3 dalies darytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis).

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo matyti, kad E. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs ir 2023 m. rugsėjo 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (baudą sumokėjo 2022 m. spalio 18 d.) (b. l. 25–27). Atsižvelgiant į tai, 3 metų teistumo terminas E. B. skaičiuojamas nuo bausmės įvykdymo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 6 d. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad prašymo dėl teistumo termino sutrumpinimo nagrinėjimo dieną yra suėję daugiau kaip pusė teistumo termino (likusi teistumo termino dalis – 1 metai 4 mėnesiai). Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl teistumo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį. Teistumo termino sutrumpinimo taikymas yra individualus, todėl kiekvienu konkrečiu atveju į nuteistąjį charakterizuojančių ir jo elgesio teigiamus ir (ar) neigiamus aspektus atskleidžiančių aplinkybių visumą atsižvelgti privalu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. B. teistumo laikotarpiu daugiau teistas nebuvo, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu taip pat nėra (b. l. 25–27). Per 5 metų laikotarpį, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendžio priėmimo, administracine tvarka baustas 5 kartus už pėsčiojo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir naudojimosi viešuoju transportu be galiojančio bilieto atvejus (b. l. 28–35). Nuteistasis teismo posėdyje paaiškino, kad kartais norėdavo pataupyti, todėl trumpą atkarpą važiuodavo be bilietėlio. Kai sumokėjo paskirtą 23 Eur dydžio baudą, suprato, kad pasielgė netinkamai, o tai leidžia spręsti, kad E. B. padarė reikiamas išvadas ir naujų teisės pažeidimų nedarys. Aplinkybę, kad E. B. suprato, jog nenusipirkdamas viešojo transporto bilieto, elgėsi netinkamai, patvirtina ir tai, kad po 2024 m. balandžio 16 d. padaryto administracinio nusižengimo daugiau teisės pažeidimų fiksuota nebuvo (b. l. 28–35). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo matyti, kad E. B. teistas tik vieną kartą ir būtent dėl šio teistumo panaikinimo kreipiasi į teismą.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko Sodros išrašo matyti, kad nuteistasis nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2025 m. gegužės 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiek iš prašymo turinio, tiek iš paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad E. B. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, kadangi nenorėjo nutolti nuo aviacijos. Nuteistasis nuo 2025 m. gegužės 25 d. yra bedarbis, tikisi, kad patenkinus jo prašymą, galės grįžti dirbti orlaivio palydovu. Darbdavys nuteistąjį charakterizuoja išskirtinai teigiamai ir pažymi, kad E. B. sparčiai tobulėja profesinėje srityje, yra darbštus, atsakingas, empatiškas, pavyzdingas darbuotojas, operatyviai priimantis sprendimus (b. l. 18). Be to, nuteistasis 2025 m. kovo 20-21 d. baigė „Įgulos valdymo mokymus“ (Crew Management Training) (b. l. 19).

E. B. tiek prašyme, tiek teismo posėdyje prašymą argumentavo tuo, kad nori sugrįžti dirbti orlaivio palydovu. Kaip minėta, teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl, teismo vertinimu, teistumo panaikinimas palengvintų nuteistojo įsidarbinimo galimybes ir leistų pretenduoti į siekiamą darbo vietos poziciją. Neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nenustatyta.

Įvertinęs anksčiau nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog E. B. nepriekaištingas elgesys teistumo laikotarpiu, pavyzdingas įstatymuose nustatytų reikalavimų laikymasis, gyvenimo būdas, pozityvus požiūris į darbą ir aktyvios pastangos įsidarbinti, laikytini esminiais argumentais dėl teistumo jam panaikinimo. E. B. elgesys, vykdant nuosprendžiu jam paskirtą bausmę bei teistumo laikotarpiu iki dabar ir jo asmenybė rodo, kad asmuo yra pasitaisęs, kad jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinės, nuteistasis yra padaręs tinkamas išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir rodo siekį pakeisti savo elgesį bei nebedaryti naujų teisės pažeidimų, deda pastangas, kad kuo greičiau resocializuotųsi. Nors E. B. prašymas yra pateiktas dėl teistumo termino sutrumpinimo, tačiau tiek iš prašyme nurodytų motyvų, tiek iš teismo posėdyje teiktų paaiškinimų, kuriais grindžiamas jo prašymas, matyti, jog nuteistasis siekia teistumo panaikinimo. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, daroma išvada, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti ir yra pagrindas teistumą E. B. panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. B. prašymą tenkinti.

Panaikinti E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), teistumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-678-957/2022.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.