Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-37-516/2018

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-18Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-19Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2015-12-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-18Vilniaus apygardos teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2018-02-08Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
2A-37-516/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02296-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas
E. B., A. B., M. S.
Civilinė byla Nr. 2A-37-516/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02296-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.9; 3.3.1.13; 3.2.8.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimo ir 2017 m. vasario 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1148-258/2017 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams E. B., A. B. (A. B.) ir M. S. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl apeliacijos ribų, taip pat ieškinio senaties taikymo deliktinės atsakomybės už gamtai padarytą žalą atveju.Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) patikslinęs ieškinį, prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. B., A. B. ir M. S. 254 018,29 Eur žalos aplinkai atlyginimą.Ieškovas nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra 2008 m. kovo 31 d. atliko planinį specifinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įrengtas 20 arų nelegalus karjeras, kuriame yra atliekų. 2008 birželio 3 d. atlikus neplaninį specifinį patikrinimą nustatyta, kad minėtoje vietoje esančiuose žemės sklypuose (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) atliekos buvo užkastos.Pagal bylos faktines aplinkybes, nenustatyti asmenys neteisėtai atgabeno ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. B., išpylė 54,5 m3 augalinės kilmės (medžių kelmų) ir 452,47m3 statybinės kilmės atliekų, o M. S. priklausiusiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), – 20 m3 statybinių ir 5 m3 buitinių atliekų. Atsakovas E. B. 2008 m. birželio 2 d. pasamdė asmenį, kuris vykdydamas jo žodinį nurodymą vikšriniu traktoriumi nustūmė nuo A. B. priklausančio žemės sklypo neteisėtai atgabentas 54,5 m3 augalinės ir 452,47 m3 statybinės kilmės atliekas į gretimą M. S. žemės sklypą.Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas E. B., organizavęs atliekų sustumdymą, padarė žalą gamtai, dėl jo neteisėtų veiksmų kilo neigiamas poveikis aplinkai, jos komponentams. Šiais neteisėtais veiksmais aplinka buvo užteršta augalinės kilmės, statybinėmis ir komunalinėmis (buitinėmis) atliekomis. Pašalinus atliekas į gilesnius žemės sluoksnius buvo užteršta natūrali gamtinė aplinka. Buldozeriu pašalinus atliekas į duobes ir uždengus jas žemės gruntu, jos neišvengiamai buvo sumaišytos su tos vietovės natūraliu smėlingu (biriu) žemės gruntu. Užkastos atliekos nebuvo izoliuotos nuo aplinkos, todėl jos buvo pašalintos užteršiant gamtinę aplinką. Po E. B. atliktų neteisėtų veiksmų, atliekos, kurios buvo neteisėtai kaupiamos žemės paviršiuje, atsidūrė po žeme ir atsirado naujas neigiamas poveikis gamtinei aplinkai, t. y. užterštas žemės gruntas ir gilesni jo sluoksniai, sunaikintas natūralus žemės gruntas, jo struktūra, atsirado reali grėsmė gruntinio vandens užteršimui.