Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-717/2009

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-12-21
Bylos Nr.: 2A-717/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė
Atsakovas: Danske Bank A, Danske, AB Sampo bankas
Trečiasis asmuo: UAB ,,Constructus“
Ieškovas: UAB ,,Žaliasis tiltas“
Advokatai: Romualdas Mikliušas, Eglė Neverbickienė, Jurgita Jurkšaitytė

Kategorijos

40.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-717/2009Procesinio sprendimo kategorija 40.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovams A. M. , advokatui Romualdui Mikliušui,atsakovo atstovei advokatei Eglei Neverbickienei,trečiojo asmens atstovei advokatei Jurgitai Jurkšaitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, trečiojo asmens UAB ,,Constructus“ ir ieškovo UAB ,,Žaliasis tiltas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-515-578/2009 pagal ieškovo UAB ,,Žaliasis tiltas“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, trečiasis asmuo UAB ,,Constructus“, dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Žaliasis tiltas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2008 m. liepos 21 d. atliktą 4 029 662,24 Lt įskaitymą ieškovui UAB „Žaliasis tiltas“ negaliojančiu, priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo 4 029 662,24 Lt sumą kaip UAB „Constructus“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal 2006 m. spalio 19 d. statybos rangos sutartį įvykdymo užtikrinimą.

Nurodė, kad ieškovas UAB ,,Žaliasis tiltas“ su trečiuoju asmeniu UAB ,,Constructus“ sudarė 2006 m. spalio 19 d. Statybos darbų rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), kuria trečiasis asmuo įsipareigojo nustatytais terminais atlikti gyvenamojo-komercinio pastato, esančio Klaipėdoje, Taikos g. 32A, statybos darbus ir juos perduoti ieškovui. Rangos sutarties 10 punktu šalys susitarė, jog UAB ,,Constructus“ įsipareigojimai pagal sutartį turi būti užtikrinti sutarties įvykdymo garantija. Atsakovas AB Sampo bankas (dabar – Danske Bank A/S Lietuvos filialas) 2006 m. lapkričio 9 d. Darbų atlikimo užtikrinimo garantija Nr. IGL611780V įsipareigojo sumokėti ieškovui 5 000 000 Lt sumą, jeigu gaus ieškovo vadovo parašu bei antspaudu patvirtintą raštišką reikalavimą bei raštą, patvirtinantį, kad UAB ,,Constructus“ per 45 dienas, gavęs ieškovo raštą, reikalaujantį įvykdyti neatliktus įsipareigojimus, neįvykdė įsipareigojimų pagal Rangos sutartį. Ieškovas 2008 m. liepos 8 d. raštu Nr. 08-144 ,,Dėl mokėjimo pagal 2006 m. lapkričio 9 d. Darbų atlikimo užtikrinimo garantiją Nr. IGL611780V“ su priedais, tarp jų 2008 m. liepos 8 d. pranešimu ,,Dėl pasinaudojimo garantija pagal 2006 m. lapkričio 9 d. Darbų atlikimo užtikrinimo garantiją Nr. IGL611780V pagrindo ir išmokėtinų sumų“, pareikalavo iš atsakovo sumokėti 5 000 000 Lt sumą. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.130 ir 6.131 straipsniais, 2008 m. liepos 18 d. pranešimu dėl vienašalio įskaitymo Nr. 08-152 trečiajam asmeniui UAB ,,Constructus“ pranešė, kad įskaito UAB ,,Constructus“ priklausantį 4 029 662,24 Lt reikalavimą pagal 2008 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą CNST Nr. 01396 už gegužės mėnesį atliktus darbus pagal Rangos sutartį į savo tokio pat dydžio priešpriešinį reikalavimą UAB ,,Constructus“. 2008 m. liepos 21 d. ieškovas gavo 2008 m. liepos 21 d. UAB ,,Constructus“ raštą Nr. 01-08-414 ,,Dėl neteisėto vienašalio įskaitymo“, kuriame UAB ,,Constructus“ nepagrįstai nurodė, kad ieškovo vienašalis įskaitymas yra neteisėtas ir negaliojantis, nes ieškovas 4 029 662,24 Lt reikalavimo teisę į UAB ,,Constructus“ įgijo jau po to, kai visi piniginiai reikalavimai, kylantys iš Rangos sutarties, buvo perleisti atsakovui. Tą pačią dieną, t. y. 2008 m. liepos 21 d., atsakovas raštu Nr. 872839 ,,Dėl prievolių pagal garantiją vykdymo“ pranešė ieškovui, kad įskaito perimtus iš UAB ,,Constructus“ 4 029 662,24 Lt reikalavimus pagal 2008 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą CNST Nr. 01396. Taip pat nurodė, kad kita prievolės pagal 2006 m. lapkričio 9 d. Darbų atlikimo užtikrinimo garantiją Nr. IGL611780V dalis – 970 337,76 Lt bus įvykdyta. Kaip paaiškėjo, 2006 m. spalio 30 d. atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir trečiasis asmuo UAB ,,Constructus“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RT-K200610-1736 (toliau – Reikalavimo teisių perleidimo sutartis), kuria UAB ,,Constructus“, užtikrindamas visų savo prievolių Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2006 m. spalio 30 d. Kredito sutartį Nr. K200610-1736 tinkamą įvykdymą, perleido atsakovui visas reikalavimo teises, kurios atsiras į ieškovą visu šios sutarties galiojimo periodu, o atsakovas laikomas reikalavimo teisių savininku nuo pat jų atsiradimo momento. Ieškovo manymu, 2008 m. liepos 21 d. atsakovo atliktas įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu (CK 1.78 str., 1.80 str.). Nurodė, kad atsakovas 2008 m. liepos 21 d. įskaitė perimtus iš UAB ,,Constructus“ 4 029 662,24 Lt reikalavimus į savo prievolę mokėti ieškovui pagal 2006 m. lapkričio 9 d. Darbų atlikimo užtikrinimo garantiją Nr. IGL611780V, tačiau dar iki minėto įskaitymo dienos ieškovas buvo tinkamai įvykdęs savo prievolę sumokėti trečiajam asmeniui UAB ,,Constructus“ 4 029 662,24 Lt pagal 2008 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą CNST Nr. 01396. 2008 m. liepos 18 d. ieškovas įskaitė UAB ,,Constructus“ 4 029 662,24 Lt reikalavimą į savo prievolę sumokėti 4 029 662,24 Lt pagal 2008 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą CNST Nr. 01396, kas reiškė, jog po įskaitymo sandorio baigėsi ieškovo prievolė sumokėti UAB ,,Constructus“ 4 029 662,24 Lt sumą. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovui apie reikalavimo perleidimą nebuvo tinkamai pranešta, todėl ieškovas teisėtai ir pagrįstai įskaitymu įvykdė prievolę pradiniam kreditoriui, t. y. trečiajam asmeniui. 2008 m. liepos 21 d. atsakovo atliktas įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu. Pasirašius statybos darbų rangos sutartį, trečiasis asmuo pateikė banko besąlyginės garantijos raštą, pagal kurį ieškovas galėjo kreiptis į atsakovą dėl pinigų išmokėjimo. Garantinis raštas neįpareigoja įrodinėti reikalavimo pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino 2008 m. liepos 21 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo atliktą 4 029 662,24 Lt įskaitymą UAB „Žaliasis tiltas“ negaliojančiu, priteisė iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo UAB „Žaliasis tiltas“ naudai 4 029 662,24 Lt, kaip UAB „Constructus“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal 2006 m. spalio 19 d. statybos rangos sutartį įvykdymo užtikrinimą, priteisė iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo UAB „Žaliasis tiltas“ naudai 30 000 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 4 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 34 500 Lt, priteisė iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo į valstybės biudžetą 21,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.). Šias aplinkybes privalo įrodyti atsakovas ir trečiasis asmuo. Teismas nurodė, kad, atsakovo ir trečiojo asmens teigimu, ieškovas apie 2006 m. spalio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RT-K200610-1736 buvo informuotas 2008 m. birželio 18 d. įrašu PVM sąskaitoje-faktūroje CNST Nr.01396, be to, ieškovui buvo įteiktas 2006 m. spalio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties nuorašas. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.109 straipsnio 5 dalį pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui. Teismas, įvertinęs teismo posėdyje apklaustos liudytojos trečiojo asmens darbuotojos I. N. parodymus, kad 2006 m. spalio mėn. pabaigoje padarė reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopiją, nunešė ją į 4 aukštą, kur vyko susitikimas su ieškovo atstovu, ir padėjo prie trečiojo asmens darbuotojų, sprendė, kad vien tik nurodytos sutarties kopijos padarymas ir perdavimas trečiojo asmens darbuotojams, neduoda pagrindo pripažinti, kad sutarties kopija buvo pateikta ieškovui. Teismas pažymėjo, kad 2006 m. spalio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties 4 punktu trečiasis asmuo įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos faksu ir registruotu laišku išsiųsti ieškovui pranešimą apie visų reikalavimo teisių perleidimą ir pateikti bankui tai įrodančių dokumentų patvirtintus nuorašus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo įvykdė nurodytą įsipareigojimą tinkamai pranešti ieškovui apie sudarytą 2006 m. spalio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ir kad atsakovas reikalavo iš trečiojo asmens pateikti tai įrodančius dokumentus. Teismas nurodė, kad nors 2008 m. birželio 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje CNST Nr. 01396 ir kitose trečiojo asmens ieškovui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose ir buvo daromi įrašai, kad iš sąskaitos kylantys piniginiai reikalavimai yra perleisti atsakovui, tokie įrašai nelaikytini ieškovo informavimu apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą CK nustatyta tvarka, kadangi iš tokio įrašo turinio neaišku, kokio juridinio fakto pagrindu yra perleisti reikalavimai. Taip pat nebuvo nurodyta, kad pinigus, apmokant PVM sąskaitas faktūras, reikia pervesti į naujojo kreditoriaus sąskaitą. Teismas pažymėjo, kad 2008 m. gegužės 13 d. ir 2008 m. birželio 11 d. pranešimais dėl mokėjimo už atliktus darbus pagal PVM sąskaitas faktūras trečiasis asmuo prašė ieškovo įsiskolinimus pagal PVM sąskaitą faktūrą CNST Nr. 01333 ir PVM sąskaitą faktūrą CNST Nr. 01365 pervesti į trečiojo asmens atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB „SEB bankas“. Tokie pranešimai sudarė ieškovui pagrindą manyti, kad ieškovas privalo vykdyti prievolę sumokėti už atliktus darbus pagal 2006 m. spalio 19 d. sutartį būtent trečiajam asmeniui, o ne atsakovui. Teismas, atsižvelgęs į įskaitymo teisinį reglamentavimą, nurodė, kad neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės atliktu įskaitymu. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad apie 2006 m. spalio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymą ir reikalavimo, kylančio iš 2008 m. birželio 18 d. PVM sąskaitos faktūros CNST Nr. 01396, perleidimą atsakovui ieškovui pranešta nebuvo, todėl ieškovo 2008 m. liepos 18 d. atliktą įskaitymą, kuriuo ieškovas įskaitė UAB „Constructus“ reikalavimą sumokėti 4 029 662,24 Lt pagal 2008 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą CNST Nr. 01396 į savo 4 029 662,24 Lt dydžio priešpriešinį reikalavimą trečiajam asmeniui, laikė tinkamu prievolės įvykdymu pradiniam kreditoriui, t.y. trečiajam asmeniui (CK 6.106 str. 1 d.). Teismas nurodė, kadangi 2008 m. liepos 18 d. ieškovas įskaitė UAB „Constructus“ reikalavimą sumokėti 4 029 662,24 Lt pagal 2008 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą CNST Nr. 01396 į savo 4 029 662,24 Lt dydžio priešpriešinį reikalavimą trečiajam asmeniui ir ieškovo atliktas įskaitymas pripažintas tinkamu prievolės įvykdymu, atsakovas 2008 m. liepos 21 d. nebeturėjo teisės įskaityti jo iš UAB „Constructus“ perimtą reikalavimą pagal 2008 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą CNST Nr. 01396, kadangi įskaitymo metu nurodytas reikalavimas nebegaliojo. Teismas pripažino, kad, esant tokioms aplinkybėms, atsakovo 2008 m. liepos 21 d. atliktas 4 029 662,24 Lt įskaitymas UAB „Žaliasis tiltas“ yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujantis nurodytoms imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas nurodė, kad atsakovo 2006 m. lapkričio 9 d. darbų atlikimo užtikrinimo garantija yra besąlyginė. Tai reiškia, kad garantas negali panaudoti tokių gynybos priemonių, kaip, pavyzdžiui, aiškinimas, kad skolininkas, už kurį buvo garantuojama, tinkamai įvykdė savo prievolę, arba, kad pats kreditorius yra pažeidęs savo prievolę ir pan. Todėl, ieškovui pareiškus reikalavimą mokėti, atsirado atsakovo pareiga sumokėti garantijoje nustatytą pinigų sumą (CK 6.93 str. 1 d.). Ieškovas garantijoje nustatyta tvarka pateikė atsakovui ieškovo administracijos vadovo parašu bei ieškovo antspaudu patvirtintą raštišką reikalavimą mokėti pagal 2006 m. lapkričio 9 d. garantiją ir ieškovo administracijos vadovo parašu bei antspaudu patvirtintą raštą, patvirtinantį, kad trečiasis asmuo per 45 dienas, gavęs ieškovės raštą, reikalaujantį įvykdyti neatliktus įsipareigojimus, neįvykdė įsipareigojimų pagal 2006 m. spalio 19 d. sutartį, nurodant sutarties sudarymo datą, numerį ir neįvykdytus įsipareigojimus bei jų piniginę išraišką ir kad susidaro aplinkybės, suteikiančios teisę ieškovui nutraukti 2006 m. spalio 19 d. sutartį pagal sutarties 11.1 punktą, todėl atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui 2008 m. liepos 8 d. reikalavime nurodytą sumą. Kadangi atsakovas savo prievolės pagal 2006 m. lapkričio 9 d. darbų atlikimo užtikrinimo garantiją Nr. IGL611780V visiškai neįvykdė, teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 4 029 662,24 L,t kaip UAB „Constructus“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal 2006 m. spalio 19 d. statybos rangos sutartį įvykdymo užtikrinimą.

Teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė ir 30 000 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 4 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog byloje turėjo 18 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau sprendė, kad pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 18 000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į nurodytų rekomendacijų 2 punkte išvardytus kriterijus, šioje byloje yra aiškiai per didelės, jų atlyginti atsakovas neprivalo, todėl iš atsakovo priteisė 4 500 Lt ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Šalies argumentai

Atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad banko atliktas įskaitymas prieštarauja CK 1.80 straipsniui. Banko įskaitymas yra teisėtas ir galiojantis, nes įskaitymo metu buvo visos įstatyme numatytos sąlygos: banko ir UAB ,,Žaliasis tiltas“ reikalavimai įskaitymo momentu buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai, kai tuo tarpu ieškovo atlikto įskaitymo metu trečiasis asmuo neturėjo jokių priešpriešinių reikalavimų į ieškovą, nes reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu visi būsimi iš rangos sutarties kylantys ir kilsiantys UAB ,,Constructus“, kaip rangovo, reikalavimai UAB ,,Žaliasis tiltas“ buvo perleisti bankui. Teismas nepagrįstai netyrė aplinkybės, kad teisme nėra nuginčytas faktas dėl UAB ,,Constructus“ reikalavimų perleidimo bankui. Banko atlikto įskaitymo metu banko ir UAB ,,Žaliasis tiltas“ priešpriešiniai reikalavimai buvo galiojantys ir nesibaigę, apibrėžti ir vykdytini. Tuo tarpu UAB ,,Žaliasis tiltas“ įskaitymo metu UAB ,,Constructus“ neturėjo galiojančių ir bankui neperleistų reikalavimų UAB ,,Žaliasis tiltas“ atžvilgiu, be to, UAB ,,Žaliasis tiltas“ reikalavimai jo įskaitymo metu nebuvo aiškūs ir apibrėžti, jų konkretus dydis nebuvo nustatytas.

2. Teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB ,,Žaliasis tiltas“ nebuvo informuotas apie reikalavimų perleidimą. Apie reikalavimo teisių, kylančių iš Rangos sutarties bei jos pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros, perleidimą UAB ,,Žaliasis tiltas“ buvo informuotas atitinkamu įrašu sąskaitoje, kurią ieškovas gavo 2008 m. birželio 18 d., t. y. aiškiai patvirtino sąskaitos gavimą bei faktą, kad sąskaita jis buvo informuotas apie reikalavimų perleidimą dar prieš mėnesį iki tariamo UAB ,,Žaliasis tiltas“ įskaitymo. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.109 straipsnį, konstatuodamas, kad apie reikalavimų perleidimą UAB ,,Žaliasis tiltas“ galėjo būti informuotas tik pateikiant Reikalavimų perleidimo sutarties kopiją. Vadovaujantis CK nuostatomis, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta tiek raštu, tiek žodžiu, O CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutarties dėl reikalavimų perleidimo pateikimas skolininkui yra tik vienas iš galimų pranešimo apie reikalavimo perleidimą būdų, kuris negali būti laikomas vieninteliu tinkamu.

3. Apelianto nuomone, jeigu UAB ,,Žaliasis tiltas“ kilo abejonių dėl reikalavimo perleidimo, jis privalėjo kreiptis į banką ar į UAB ,,Constructus“ ir pasidomėti reikalavimų perleidimo galiojimu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis kreipėsi į atsakovą ar trečiąjį asmenį, siekdamas išsiaiškinti, kas yra tikrasis kreditorius. Nesikreipdamas nei į banką, nei į UAB ,,Constructus“, nuo 2006 m. žinodamas ir negalėdamas nežinoti apie reikalavimų perleidimą bankui, ieškovas negalėjo taikyti įskaitymo trečiojo asmens atžvilgiu ir todėl negali remtis aplinkybe, kad jo prievolės pagal sąskaitą pasibaigė tinkamu įvykdymu.

4. UAB ,,Žaliasis tiltas“ 2008 m. liepos 18 d. atliktas vienašalis įskaitymas yra neteisėtas ir negaliojantis, nes, vadovaujantis CK 6.106 ir 6.109 straipsniais, apie reikalavimo perleidimo faktą informuotas skolininkas negali vykdyti prievolės pradiniam kreditoriui, kadangi toks įvykdymas laikomas netinkamu įvykdymu. netinkamas įvykdymas negali sąlygoti ir nesąlygoja prievolės pasibaigimo. UAB ,,Žaliasis tiltas“, atlikdamas įskaitymą netinkamo kreditoriaus atžvilgiu, veikė absoliučiai savo rizika ir privalėjo suprasti, kad jo atliekamas vienašalis įskaitymas nesukels teisinių padarinių.

Trečiasis asmuo UAB ,,Constructus“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nevertino į bylą pateiktų trečiojo asmens įrodymų apie ieškovo įskaitymo metu jo turėtų reikalavimų į apeliantą apimties, todėl neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo 2008 m. liepos 18 d. atliktas įskaitymas yra teisėtas. Apeliantas atsiliepime į ieškinį buvo pateikęs įrodymus, kad, ieškovui perėmus reikalavimo teises į apeliantą, UAB ,,Constructus“ skola pradiniams kreditoriams buvo kitokio dydžio nei nurodyta reikalavimo perleidimo sutartyse. 2008 m. liepos 18 d. buvo neaišku, neapibrėžta, kuriuos reikalavimus ieškovas į apeliantą buvo perėmęs, kad jų bendra suma atitiktų 4 029 662,24 Lt sumą. Apie aplinkybes, kad pagal apelianto buhalterinius duomenis nesutampa skola, UAB ,,Constructus“ informavo ieškovą ir pareikalavo pateikti konkrečius dokumentus, patvirtinančius UAB ,,Constructus“ skolą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas ir sudarymas nėra skolos pagrindas ir nėra pagrindas reikalauti padengti skolą. Pradiniai kreditoriai įgijo reikalavimo teises į UAB ,,Constructus“ atlikę ir perdavę UAB ,,Constructus“ eilę darbų pagal konkrečias rangos sutartis, todėl ieškovas, prieš atlikdamas įskaitymą, turėjo apibrėžti savo reikalavimo teises, nurodyti pagal kokias konkrečiai sąskaitas faktūras UAB ,,Žaliasis tiltas“ perėmė reikalavimo teises iš pradinių kreditorių į apeliantą.

2. Teismas netinkamai aiškino CK 6.109 straipsnio 5 dalį, padarydamas išvadą, kad pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo pateikimas skolininkui. Teismas netinkamai aiškino įstatymą, eliminuodamas kitas galimas pranešimo formas.

3. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovo atliktas įskaitymas yra teisėtas, nes nenustatinėjo, ar faktiniai pagrindai, įrodymai, kurie buvo pateikti byloje, yra teisėti pagrindai tenkinti kokius nors ieškovo reikalavimus pagal atsakovo išduotą banko garantiją. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų UAB ,,Constructus“ prievolių, t. y. Rangos sutartyje aptartų sąlygų (5.1 p.), atsiradimą. Teismas netaikė CK 6.92 straipsnio 5 dalies, pagal kurią garantas privalo tenkinti kreditoriaus reikalavimą tik tuo atveju, kai kreditorius pateikia įrodymus, kad prievolė yra galiojanti.

4. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti šią bylą, nevertino ir nepasisakė, ar faktas, kad ieškovas neteisėtai nutraukė Rangos sutartį dėl tariamo apelianto vėlavimo vykdyti darbus, turi reikšmės nustatinėjant faktą, ar ieškovas turi teisę gauti kokias nors sumas pagal atsakovo išduotą banko garantiją.

Ieškovas UAB ,,Žaliasis tiltas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 4 500 Lt advokato pagalbai apmokėti, ir priteisti 18 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovo atstovo darbo sąnaudas ir atstovavimo byloje laiką, į aplinkybę, kad buvo patenkinti visi ieškovo reikalavimai, bylos pobūdį, sprendžiamų klausimų sudėtingumą, ieškovo pareikštų reikalavimų dydį, todėl nepagrįstai nepriteisė ieškovo prašomos išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumos. Apelianto nuomone, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos nėra privalomos, teismas gali nukrypti nuo šiose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pažymi, kad minėtos rekomendacijos yra patvirtintos 2004 m. balandžio 2 d., kai tuo tarpu pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą paskutinę turimą informaciją 2009 m. vasario mėn. palyginus su 2004 m. birželio mėn. infliacija sudarė 30,7 proc. Todėl, apelianto manymu, rekomendacijose patvirtinti maksimalūs dydžiai už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas neatitinka realios ekonominės situacijos.

Atsiliepimas

Atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo trečiojo asmens UAB ,,Constructus“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o ieškovo UAB ,,Žaliasis tiltas“ apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo UAB ,,Constructus“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą sutinka su atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo apeliaciniu skundu.

Trečiasis asmuo UAB ,,Constructus“ atsiliepimu į ieškovo UAB ,,Žaliasis tiltas“ apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad ieškovo prašoma priteisti išlaidų už advokato pagalba suma žymiai viršija Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose nustatytus dydžius.

Ieškovas UAB ,,Žaliasis tiltas“ atsiliepimu į atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad aplinkybė, jog UAB ,,Žaliasis tiltas“ ir UAB ,,Constructus“ Rangos sutartyje nebuvo susitarę dėl konkretaus būdo, kuriuo bus pranešta apie reikalavimų, kylančių iš 2006 m. spalio 19 d. Rangos sutarties, perleidimą, neleidžia daryti išvados, kad bet koks pranešimo apie reikalavimo perleidimą būdas yra tinkamas. Pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog reikalavimų perleidimo sutarties kopija buvo įteikta ieškovui. Darbų atlikimo garantijoje Nr. IGL611780V įtvirtinta atsakovo pareiga sumokėti pagal raštišką ieškovo reikalavimą, nereikalaujant įrodyti tokio reikalavimo pagrindus ar priežastis. Kad 2006 m. lapkričio 9 d. banko garantija yra besąlyginė, pripažino tiek UAB ,,Constructus“ savo apeliaciniame skunde, tiek ir atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas teisminio nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo po to, kai atsakovas, gavęs ieškovo reikalavimą dėl garantijos išmokėjimo, sumokėjo pastarajam tik dalį garantijoje numatytos sumos bei pranešė, kad kaip kitą garantijos sumos dalį jis įskaito UAB ,,Contructus“ reikalavimą ieškovui pagal 2008 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą CNST Nr. 01396, perimtą tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos 2006 m. spalio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 36-41, 49). Taigi, nagrinėjamos bylos dalyką sudaro atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumas bei jo pareiga įvykdyti ieškovui išduota garantija prisiimtus įsipareigojimus.

Sprendžiant dėl atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumo, taip pat svarbu yra nustatyti, kokias teisines pasekmes šalims sukėlė tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2006 m. spalio 30 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, nes būtent ši sutartis buvo, pasak atsakovo, ginčijamo įskaitymo teisiniu pagrindu. Sprendžiant pastarąjį klausimą svarbu yra tai, kad pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Šios teisės normos nuostatos atitinka formuojamą teismų praktiką, pagal kurią CK 6.109 straipsnio normos imperatyviai apibrėžia, jog reikalavimo perleidimo faktą panaudoti prieš patį skolininką ar trečiuosius asmenis galima tik tada, kai skolininkas gavo šį faktą patvirtinantį dokumentą arba kitokį reikalavimo fakto įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-191/2007).

CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui. Pagal šio straipsnio septintąją dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas reikalavimas vykdyti sutartį negalioja, jeigu pareikštas nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pirmesnysis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą. Be to CK 6.106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas.

Abi minimos reikalavimo teisių perleidimo sutarties šalys – juridiniai asmenys, viena jų – kredito įstaiga, kuriai taikomi itin aukšti atidumo ir rūpestingumo kriterijai. Todėl neabejotinai žinodami įstatymų reikalavimus bei suprasdami pranešimo apie tokio pobūdžio sutarties sudarymą skolininkui svarbą bei teisines pasekmes reikalavimo teisės perleidimo sutartimi šalys susitarė, kad bendrovė ,,Contructus“ ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos faksu ir registruotu laišku išsiųs ieškovui pranešimą apie visų reikalavimo teisių perleidimą ir pateiks bankui tai įrodančių dokumentų patvirtintus nuorašus (Sutarties 4 p., t. 1, b. l. 52). Tačiau taip susitarę, vėliau abi sutarties šalys pasielgė nerūpestingai bei neatidžiai. UAB ,,Contructus“ neišsiuntė ieškovui atitinkamo pranešimo, o bankas, negavęs iš trečiojo asmens pranešimo išsiuntimą įrodančių dokumentų, jų iš pastarojo nepareikalavo bei pats apie sutarties sudarymą nepranešė ieškovui.

Dėl nurodytų priežasčių negalima sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu apie sprendimo neaiškumą ir nenuoseklumą, kurį apeliantas argumentavo tuo, kad vienoje sprendimo vietoje pirmosios instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, tuo tarpu toliau sprendime daroma išvada, kad ieškovas iš viso nebuvo informuotas apie reikalavimo perleidimą. Iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, kad pirmuoju atveju teismas, išanalizavęs reikalavimo teisių perleidimo sutartį, konstatavo, kad ieškovui apie šią sutartį, taip kaip šalys buvo susitarę reikalavimo perleidimo sutarties 4 punkte, pranešta nebuvo. Tuo tarpu, išanalizavęs byloje pateiktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šie įrodymai nėra pakankami ir patikimi spręsti, kad ieškovui buvo pranešta apie reikalavimo teisių perleidimo faktą (CK 6.109 str. 1 d.).

Atsakovas ir trečiasis asmuo, gindamiesi nuo pareikšto reikalavimo, nurodė, kad trečiojo asmens ieškovui apmokėjimui pateiktose sąskaitose faktūrose yra įrašai, kad iš šių sąskaitų kylantys piniginiai reikalavimai yra perleisti atsakovui. Tačiau šis įrodymas neleidžia teigti, kad ieškovas įstatymo nustatyta tvarka buvo informuotas apie tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Tokia išvada daroma ne tik todėl, kad toks įrašas nėra informatyvus – jame nėra įvardijama, kokio juridinio fakto (nagrinėjamuoju atveju sutarties) pagrindu reikalavimai yra perleisti bei nėra nuorodos į atsakovo sąskaitą, bet visų pirma atsižvelgus į pačių reikalavimo teisių perleidimo sutarties šalių elgesį po jos sudarymo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas vykdė mokėjimus pagal trečiojo asmens pateiktas sąskaitas faktūras pakankamai ilgą laiko tarpą, virš pusantrų metų. Kiekvieną kartą pinigai buvo mokami trečiajam asmeniui. Tačiau nei pastarasis, nei atsakovas nei karto nepareiškė ieškovui pretenzijos dėl to, kad jis nevykdo reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygų. Atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas į tokius ieškovo veiksmus nereagavo, nes jo teisės nebuvo pažeidinėjamos, kadangi pagal sutarties sąlygas trečiasis asmuo šias lėšas pervesdavo bankui (sutarties 9 p.). Tačiau byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo iš ieškovo pagal sąskaitas faktūras gautas lėšas pervesdavo atsakovui. Be to, svarbu yra ir tai, kad, kaip nustatyta byloje, ieškovui sutarties, tuo pačiu ir jos 9 punkto, turinys iki pat 2007 m. liepos 21 d. nebuvo žinomas, nes, kaip matyti iš nurodytos datos atsakovo ir trečiojo asmens ieškovo adresuotų raštų, tik kartu su šiais raštais jam buvo pateikti reikalavimo teisių perleidimo sutarties nuorašai (t. 1, b. l. 47-49). Priešingai negu teigiama atsakovo apeliaciniame skunde, aplinkybės, kad ieškovui dar 2006 m. spalio mėn. pabaigoje buvo perduotas sutarties nuorašas, nepatvirtina ir trečiojo asmens darbuotoja I. N. Ši liudytoja tik parodė, kad, padariusi sutarties nuorašą, ji šį dokumentą nunešė į 4-ą aukštą, kur vyko pasitarimas ir padėjo prie UAB ,,Contructus“ darbuotojų (t. 2, b. l. 128). Tokie parodymai jokiu būdu neįrodo, kad sutarties nuorašas buvo perduotas ieškovui. To nesimato ir iš tarp ieškovo ir trečiojo asmens vykusių pasitarimų protokolų (t. 3, b. l. 53-63). Be to, pats trečiasis asmuo, teikdamas ieškovui sąskaitas faktūras su jau minėtu įrašu dėl piniginių reikalavimų perleidimo bankui, ne kartą kreipėsi į ieškovą su prašymais pinigus pagal šias sąskaitas faktūras pervesti į paties trečiojo asmens sąskaitą, esančią ne pas atsakovą, o kitame banke (t. 2, b. l. 13,15). Neabejotina, kad tokie raštai akivaizdžiai sumažina įrašų ant sąskaitų faktūrų įrodomąją reikšmę. Todėl kaip nurodyta aplinkybė, taip ir reikalavimo teisių perleidimo sutartį sudariusių šalių elgesys, vykdant sutarties sąlygas (sutarties 4, 9 p.) neleidžia daryti išvados, kad ieškovas neabejotinai turėjo suvokti, jog turi vykdyti prievolę kitam kreditoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-146-2006).

Be to, tai, kad ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie reikalavimo teisių perleidimo sutartį, patvirtina ir paties ieškovo elgesys. Ieškovas, siekdamas atlikti trečiojo asmens reikalavimo pagal sąskaitą faktūrą Nr. CNST 01396 įskaitymą, sudarė su pastarojo kreditoriais atitinkamas reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartis. Akivaizdu, kad, žinodamas, jog reikalavimas pagal nurodytą sąskaitą faktūrą perleistas atsakovui, ieškovas tokių sutarčių nebūtų sudaręs.

Atsakovo teiginys, kad ieškovas, būdamas rūpestingas ir atidus, turėjo pats kreiptis į atsakovą ar trečiąjį asmenį dėl reikalavimo perleidimo ir pasidomėti dėl jo galiojimo, yra nelogiškas ir prieštarauja įstatymo nuostatoms, kurios įpareigoja pradinį ir naują kreditorius pranešti skolininkui apie reikalavimo perleidimą (CK 6.106, 6.109 str.).

Remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, kad atsakovo 2008 m. liepos 21 d. atliktas ieškovo reikalavimo pagal atsakovo išduotą garantiją įskaitymas trečiojo asmens perimto reikalavimo pagal sąskaitą faktūrą Nr. CNST Nr. 01396 pagrindu yra neteisėtas, nes prieštarauja kaip CK 6.106 straipsnio 1 daliai, 6.109 straipsnio 1 daliai, taip ir 6.130 straipsnio 1 daliai, nes įskaitymo momentu atsakovas neturėjo ieškovui priešpriešinio vienarūšio reikalavimo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsakovo atliktą įskaitymą, kaip vienašalį sandorį, pripažinti negaliojančiu. Be viso to, atsakovo atliktas ginčijamas įskaitymas prieštarauja ir sąžiningumo bei protingumo principams, kadangi atsakovas jį atliko neturėdamas į ieškovą priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, nes, kaip nustatyta byloje, ieškovo prievolė bendrovei ,,Constructus“ pagal 2006 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą baigėsi 2006 m. liepos 18 d. atliktu įskaitymu (CK 1.5 str., 6.106 str. 1 d.). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir vadovavosi CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, tačiau ginčijamą įskaitymą pripažino ne niekiniu, o negaliojančiu.

Byloje nustatyta, kad atsakovas išdavė ieškovui besąlyginę garantiją. Šio fakto pirmosios instancijos teisme atsakovas neginčijo. Ieškovui pareikalavus garantiją išmokėti, atsakovas tokį reikalavimą pripažino teisėtu ir iš esmės garantiją įvykdė sumokėjęs ieškovui dalį garantijos sumos bei nurodęs, kad kitą garantijos sumos dalį jis įskaito į perimtą iš trečiojo asmens reikalavimą ieškovui pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. CNST Nr. 01396 (t. 1, b. l. 49). Atsakovas garantiją įvykdė, nežiūrint į trečiojo asmens 2008 m. liepos 9 d. ir 16 d. raštus, kuriais bendrovė ,,Constructus“ prašė banko sustabdyti bet kokius mokėjimus pagal garantiją (t. 2, b. l. 69, 70, 70, 76-78). Trečiasis asmuo, kurio minėtų prašymų bankas nepatenkino, nesikreipė į teismą su reikalavimu uždrausti atsakovui išmokėti garantijoje nurodytą sumą pagal ieškovo reikalavimą. Reikalavimo grąžinti išmokėtą pagal garantijos sumą bankas taip pat nėra pareiškęs. Todėl, nustatęs, kad bankas ginčijamą įskaitymą atliko neteisėtai bei pripažinęs jį negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą įpareigoti atsakovą įvykdyti ieškovui išduota garantija prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.93 str. 1 d.).

Atsakovo bei trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad ieškinys neturėjo būti patenkintas, nes ieškovo iš kitų trečiojo asmens kreditorių perimti reikalavimai nebuvo apibrėžti, ieškovas iš UAB ,,Inkomsta“ perėmė reikalavimų daugiau negu trečiasis asmuo buvo šiai bendrovei skolingas. Apeliantai taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šių argumentų netyrė ir dėl jų nepasisakė, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Tačiau sutikti su tokiais apeliantų teiginiais negalima. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas perėmė iš pradinių trečiojo asmens kreditorių tik tuos reikalavimus, dėl kurių kreditoriai buvo sudarę su trečiuoju asmeniu atitinkamus skolos suderinimo aktus. Tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai, tame tarpe ir tarp bendrovės ,,Inkomsta“ ir trečiojo asmens 2008 m. gegužės 31 d. sudarytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, pagal kurį trečiasis asmuo nurodytą dieną buvo skolingas bendrovei ,,Inkomsta“ 323 184,27 Lt (duomenų apie tai, kad šis aktas nustatyta tvarka nuginčytas, nėra), t. y. lygiai tiek, kiek ši bendrovė perleido ieškovui pagal tarp jų sudarytą cesijos sutartį (t. 1, b. l. 63, 64, t. 3, b. l. 64). Kalbant apie ieškovo atlikto įskaitymo apibrėžtumą, svarbu yra ir tai, kad po jo pirminiai kreditoriai ir trečiasis asmuo sudarė likusių trečiojo asmens skolų suderinimo aktus (t. 1, b. l. 182; t. 3, b. l. 65). Pastebėtina ir tai, kad pirminiai kreditoriai savo reikalavimus trečiajam asmeniui perdavė atitinkamomis reikalavimų perleidimo (cesijos) sutartimis, nei viena iš kurių nustatyta tvarka nėra nuginčytos (t. 1, b. l. 57-64). Nustatytos aplinkybės neleidžia paminėtų apelianto argumentų laikyti pagrįstais (CK 6.130 str. 1 d.).

Be to, svarbu yra ir tai, kad, ieškovui pareiškus reikalavimą dėl banko 2008 m. liepos 21 d. atlikto ieškovo reikalavimo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, nei bankas, nei trečiasis asmuo analogiško pobūdžio priešpriešinio reikalavimo dėl ieškovo atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu nereiškė (CPK 13 str.), dėl ko trečiojo asmens apeliaciniame skunde esanti nuoroda į tarp jo ir ieškovo sudarytos rangos sutarties 5.1 punkto sąlygų nebuvimą, nagrinėjamam ginčui nėra esminė. Be to, atsakovas tokio reikalavimo pagrįstumą pripažino ir garantiją iš esmės įvykdė. Pastebėtina ir tai, kad šios aplinkybės apeliantai nei atsiliepimuose į ieškinį, nei triplikuose nurodę nebuvo (CPK 306 str. 2 d.; t. 1, b. l. 69-74, 85-91; t. 2, b. l. 18-26). Taigi, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamos bylos dalykas yra atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumas bei jo pagal garantiją prisiimtų įsipareigojimų vykdymas.

Svarbu yra ir tai, kad tokio reikalavimo nei bankas, nei trečiasis asmuo nėra pareiškę ir kitoje tarp šalių šiuo metu pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje. Todėl sutikti su apeliantų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, nesustabdęs nagrinėjamos bylos kol bus išnagrinėta kita tarp šalių nagrinėjama byla, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, negalima.

Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jam iš atsakovo priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Bylos duomenimis, ieškovas už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme advokatui sumokėjo 18 000 Lt (t. 2, b. l. 104-107). Nagrinėjant bylą, ieškovas teismui pateikė šiuos procesinius dokumentus: ieškinį, dubliką ir atsiliepimą į trečiojo asmens prašymą dėl bylos sustabdymo bei dalyvavo viename teismo posėdyje, kuris vyko apie dvi valandas. Pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, už nurodytų procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą ieškovui teisme, maksimalus priteistino užmokesčio dydis sudaro 4040 Lt. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 4 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, nes pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis atitinka Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas.

Remdamasi nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 263 str.).

Kadangi atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmesti, ieškovui priteistinos išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas teismui pateikė įrodymus, kad turėjo 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 83). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui priteisiama iš atsakovo ir trečiojo asmens po 1 500 Lt iš kiekvieno ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m.kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB ,,Žaliasis tiltas“ (į. k. 121405946) iš atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo (į. k. 301694694) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) ir iš trečiojo asmens UAB ,,Constructus“ (į. k. 1114732932) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų, turėtų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Konstantinas GurinasAudronė JarackaitėKazys Kailiūnas