Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2000 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams su ¼ turto konfiskacija ir 1 250 Lt bauda. Pritaikius Įstatymą dėl amnestijos, bausmė sumažinta ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams;

2) 2000 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnio 6 dalį ir 118 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 7, 8 punktus, 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 17 metų su ½ turto konfiskavimu. 2001 m. sausio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2000 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis pakeistas: veika iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 4 dalį ir 271 straipsnio 1 dalį, sumažinant bausmę, tačiau galutinė subendrinta bausmė nepakeista. 2001 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, subendrinus bausmes, paskirtas 2000 m. birželio 15 d. ir 2000 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiais, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 17 metų su ½ turto konfiskavimu ir 1 250 Lt bauda;

3 ) 2001 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams su ½ turto konfiskavimu. Subendrinus šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes su 2000 m. birželio 15 d. ir 2000 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 17 metų su ½ turto konfiskavimu ir 1 250 Lt bauda. Įsigaliojus 2000 m. BK, veikos perkvalifikuotos, turto konfiskavimas ir bauda panaikinti, paskirtas laisvės atėmimas 17 metų;

4) 2009 m. gegužės 25 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dešimčiai metų; bausmę atlikęs; teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. 2024 m. gruodžio 24 d. apie 12:50 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. L., t. y. tyčia vieną kartą ranka sudavė jai per dešinį skruostą, rankomis spaudė jos rankas ties žastais bei vieną kartą sudavė jai ranka per galvą ties dešiniu smilkiniu, dėl ko ji kaire kūno puse trenkėsi į sieną, taip sukėlė jai fizinį skausmą bei dėl padarytų sužalojimų – trauminio kairės ausies būgnelio plyšimo, poodinių kraujosruvų dešiniame ir kairiame žastuose, kairiame dilbyje, nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodymus duoti atsisakė (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu S. M. taip pat atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 169–171).

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji A. L. parodė, kad kaltinamasis S. M. yra buvęs sugyventinis, dabar gyvena atskirai. Su juo pragyveno 7 mėnesius, išsiskyrė, susitaikė. Prieš įvykį tris mėnesius kartu gyveno. Ji turi dvi dukras, mažoji dukra gyvena kartu su ja. Kai ji gyveno su S. M., dukra gyveno pas tėvą, tik savaitgaliais atvykdavo. 2024 m. gruodžio 24 d. S. M. buvo keistas, „šaltas“. Mano, kad iš vakaro, naktį, jai miegant S. M. pažiūrėjo į jos telefone esančią Bolt programėlę. Jam nepatiko adresai, kur ji važiavo. Per pietus jo paklausė, ar viskas gerai. Jis atsakė, kad gerai, siūlė jai pačiai parodyti nuotrauką. Buvo perspėta, kad tik parodys nuotrauką ir jis jai trenks. Jis savo telefone parodė telefono numerį ir adresą. Paklausė, ar jai nieko nesako (duomenys neskelbtini). Jis jai parodė namo (duomenys neskelbtini), Kaune, nuotrauką ir iš karto sudavė smūgį jai į veidą. Ji pasakė, kad tai buvusio draugo mamos namas. S. M. pradėjo koliotis, bėgioti po butą. Ji pajuto bėgant kraują iš lūpos. S. M. nuėjo į kambarį. Jis nervinosi, koliojo ją, vartojo keiksmažodžius. Ji bandė jį raminti, stovėjo tarp virtuvės ir koridoriaus. Kaltinamasis, beeidamas vožtelėjo jai ranka į galvą. Ji trenkėsi galva į sieną. Pajuto ausyje ūžimą, kairė ausis apkurto. Bandė toliau S. M. raminti. Jis pasakė: „Išeini tu arba aš“. Išėjo jis, išeidamas dar kartą trenkė. Skausmo jau nejautė. Po to S. M. grįžo, nes paliko automobilio raktus. Ji jau buvo užrakinusi buto duris. Paskambino savo mamai A. P.. Ji buvo panikoje, labai išsigandusi, prašė mamos atvažiuoti, nes S. M. gali ją užmušti. Pagalvojo, kad, jeigu atidarys duris, vėl bus smūgiai. Kartą, kai jie buvo susipykę, S. M. trenkė jai antausį. Labai pykdavosi su kaltinamuoju, todėl išsiskyrė. Po to vėl susiėjo, gyveno kartu. Po įvykio kreipėsi į teismo ekspertus. LOR gydytojas sakė, kad atsistatys klausa, tik labai iš lėto. Dabar ji sužalota ausimi girdi, bet prasčiau. Ieškinio nereiškia. Ji iš kaltinamojo buto išsikraustė. Po įvykio jie ne kartą buvo susitikę. S. M. su šypsena sakė, kad jis jai nieko nedarė, kad ji pati susižeidė. Įvykio metu namuose nieko nebuvo. Atvykę policijos pareigūnai pamatė tik kraujosruvą, prakirtimą ant lūpos. Iki įvykio jai šių sužalojimų nebuvo. Vyresnioji dukra K. L. apie įvykį sužinojo, kai ji, nukentėjusioji, nuvyko pas mamą. Pas tėtį ji nuvyko kitą dieną. Tėtis serga dimensija. Po kurio laiko mažoji dukra gal ir suprato iš pokalbių, kas jai atsitiko. Per Kalėdas ji buvo Klinikose, pasakojo gydytojui apie įvykį, po to nuvyko pas mamą, vėliau- pas tėtį.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė nukentėjusiosios A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 17–19, 42–45, 48–51.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. L. parodė, kad jai išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo artimą šeimos narį, tačiau ji nori duoti parodymus ir papasakoti, kas įvyko. Ji kartu su sugyventiniu S. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, be pertraukos tris mėnesius, veda bendrą ūkį. Jį pažįsta apie metus laiko. 2024 m. gruodžio 24 d. apie 12:50 val. ji buvo namuose, virtuvės patalpoje. Į virtuvės patalpą atėjo ir jos sugyventinis S. M., kurio ji paklausė, ar viskas gerai, nes matė, kad jis keistas, nekalbus. Jis jos paklausė, ar (duomenys neskelbtini)gatvė Kaune yra (duomenys neskelbtini)mikrorajone. Ji pasakė, kad tokios gatvės nėra. Jis tuomet savo telefone parodė namo nuotrauką. Ji atpažino, kad tai jos draugo namas. Sugyventiniui pasakė, kad ten A. namas, kad jis ne (duomenys neskelbtini)mikrorajone. Tuomet jis trenkė ranka jai vieną smūgį į veido dešinę pusę, į apatinę lūpą. Tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, ji labai išsigando. Ji norėjo išspręsti konfliktą, kad jos sugyventinis nurimtų. Jis ant jos rėkė visokiais necenzūriniais žodžiais, kurių įvardinti jau negali, jų buvo daug. Kai sugyventiniui pasakė, kad yra šventės, Šv. Kūčios, jis dar kartą trenkė jai ranka į veido kairę pusę, ties antakiu, ko pasekoje ji galva, kairės pusėmis ausimi, trenkėsi į tualeto duris. Kai jis išėjo iš namų, ji greitai užsirakino duris ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, sugyventinis laukė laiptinėje už buto durų. Ji jo labai bijo, važiuos į savo namus, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Jai sugyventinis sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimą ant apatinės lūpos, atsirado kraujosruva. Jos manymu, kol naktį ji miegojo, jis pasižiūrėjo jos „Bolt“ programėlę telefone. Jos sutuoktinis elgiasi taip ne pirmą kartą, jau anksčiau buvo sukėlęs jai fizinį skausmą, tačiau į policijos pareigūnus ji nesikreipė. Žino, kad jis yra teistas, lyg už žmogžudystę, prievartavimą (1 t., b. l. 17–28).

2025 m. sausio 17 d. nukentėjusioji A. L. papildomai parodė, kad <...> 2024 m. gruodžio 24 d. apie 12:50 val. buvo viena namuose. Grįžus S. M. iš miesto, ji jam pasiūlė pavalgyti, jis nieko jai nesakė, bet atrodė keistas, šaltas, ne toks kaip visada. Padavė jam valgyt, jis valgė kambaryje, o ji grįžo atgal į virtuvę, pjaustė mišrainę. Tada jis atėjo į virtuvę, padėkojo už valgį. Kai jo paklausė, ar tikrai jam viskas gerai, jis jai pasakė, kad gal ji pati neteisingai elgiasi. Ji nesuprato apie ką jis kalba. Jis supyko, tapo agresyvesnis, jai parodė savo mobilaus ryšio telefoną, kuriame buvo įrašytas adresas - (duomenys neskelbtini), Kaunas, dar matė namo nuotrauką. Namą ji atpažino, tai buvo jos draugo namas. Tada jo agresija dar pakilo, jis nieko nesakęs trenkė vieną kartą dešinės rankos delnu jai į dešinės pusės žandą, taip prakirsdamas jai apatinę lūpą iš vidinės pusės. Ji jautė burnoje kraujo skonį. Palietusi ranka lūpą, matė kraują. Dėl smūgio labai išsigando, supanikavo. Jis išėjo iš virtuvės į koridorių, pasiėmė savo batus ir juos dėjosi kambaryje. Tada ji išėjo iš virtuvės ir atsistojo tarp kambario ir koridoriaus, pradėjo su S. M. bendrauti, prašė jo apsiraminti, nes buvo Kūčių diena. Jis keikėsi, koliojo ją, sakė jai „eiti nachui“. Ji suprato, kad jis neapsiramins. Jam užsidėjus batus, ji pasitraukė atgal link virtuvės ir atsistojo prie tualeto durų. Jis nuėjo į virtuvę ir eidamas trenkė jai dar kartą delnu į galvos kairę pusę, į ausį. Nuo smūgio ji trenkėsi galva į sieną prie tualeto. Iškart pajautė didelį skausmą, zvimbimą galvoje. Kairė ausis lyg apkurto, buvo toks jausmas. Tada pradėjo panikuoti, apsiverkė, pasitraukė link išėjimo durų. Tada jis nieko nesakęs, išeidamas iš buto, trenkė jai delnu į kaktą. Dėl to smūgio ji skausmo nejautė, tačiau liko patinimas. Kai jis išėjo, iškart užsirakino ir paskambino pagalbos telefonu. Ji girdėjo, kad jis nori įeiti atgal į butą, bet ji jo neįleido, laukė policijos. Ji buvo nuvykusi su užduotimi pas med. ekspertus apžiūrai, tačiau med. ekspertams nieko nepasakė apie smūgį į kaktą, nes apie jį pamiršo, kaktos neskaudėjo, tik liko patinimas. Dėl įvykio S. M. pretenzijų neturi, tačiau su juo nesusitaikė. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu neteiks nei dabar, nei ateityje. Po įvykio S. M. jos asmenius daiktus paliko prie buto durų, kur ji yra deklaruota, ir parašė raštelį, kad jam gaila, kad nesulipo, palinkėjo jai sėkmės. Toks įvykis buvo pirmą kartą, dažniausiai tarp jų kildavo žodiniai konfliktai, tačiau vieną kartą jis jai buvo trenkęs, tada jis jos iškart atsiprašė, ji į policiją nesikreipė, nes nejautė skausmo ir pretenzijų jam neturėjo. Kada tiksliai tai buvo, neatsimena, galimai, prieš mėnesį iki 2024 m. gruodžio 24 d. įvykio (1 t., b. l. 42–45).

2025 m. kovo 13 d. nukentėjusioji A. L. papildomai parodė, kad ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina ir papildomai paaiškina, kad 2024 m. gruodžio 24 d. konflikto metu S. M. vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė jai į dešinį žandą, taip prakirsdamas jai apatinę lūpą iš vidinės pusės. Ji jautė burnoje kraujo skonį, matė kraują. Po smūgio ji norėjo jį nuraminti, norėjo apsikabinti, bet S. M. paėmė ją už abiejų jos rankų, ties žastais, ir spausdamas jos rankas ją nustūmė nuo savęs. To momento iškart ir neprisiminė, buvo išsigandusi dėl smūgio į veidą, dėl jo labai išsigando, supanikavo. Po to jis išėjo iš virtuvės į koridorių, pasiėmė savo batus ir juos dėjosi kambaryje. Vėliau, kai jis jai trenkė antrą kartą, ji buvo atsistojusi prie tualeto durų. Jis ar tai nueidamas, ar eidamas į virtuvę, trenkė jai delnu į galvą ties smilkiniu, į dešinę pusę, į ausį. Ji nuo smūgio savo kaire galvos puse trenkėsi į sieną prie tualeto, užsigavo ausį. Iškart pajautė didelį skausmą, zvimbimą galvoje, o kairė ausis lyg apkurto, buvo toks jausmas. Tada pradėjo panikuoti, apsiverkė, pasitraukė link išėjimo durų. Galimai nuo to smūgio į galvą, ji dar atsitrenkė į tualeto siena su kairės rankos dilbiu, tačiau šito tiksliai nepamena, negali pasakyti. Tuo metu jautė didelį skausmą ausyje ir zvimbimą galvoje, ausis buvo kaip apkurtusi (1 t., b. l. 48–51).

Nukentėjusioji A. L. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. Įvykio dieną ji buvo išgėrusi dvi taures karšto vyno. Kaltinamasis negėrė.

Ekspertė S. B. paaiškino, kad specialisto išvada buvo surašyta, remiantis nukentėjusiosios A. L. apžiūra ir pateiktais medicininiais dokumentais. Nukentėjusioji A. L. į apžiūrą buvo atvykusi 2024 m. gruodžio 30 d. Remiantis objektyvaus tyrimo duomenimis ir medicininiais dokumentais buvo nustatyta, kad A. L. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame ir kairiame žaste, kairiajame dilbyje, trauminis kairės ausies būgnelio plyšimas. Sužalojimai abiejose kūno pusėse. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Ausies būgnelio plyšimas daugiausiai būdingas, kai smogiama į ausies sritį su delnu. Tuomet susidaro vakuumas tarp ausies būgnelio ir rankos ir įvyksta būgnelio plyšimas. Tiriamoji jai nurodė, kad susižalojo, atsitrenkus į staktą, tačiau taip būgnelis neplyšta. Dokumentuose yra nurodyta, kad nukentėjusioji gavo smūgį iš delno. 2025 m. sausio 3 d., 11-ą dieną po traumos, buvo stebimas ausies būgnelio pažeidimas. Kadangi sveikata sutrikdyta daugiau nei 10 dienų, tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Būgnelio plyšimas yra skausmingas. Sužalojimai nukentėjusiajai padaryti ne mažiau, kaip 4 trauminiais poveikiais. Duomenų apie kitas A. L. traumas neturi. Surašydama išvadą ji rėmėsi ir medicininiais dokumentais: nukentėjusiąją 2025 m. sausio 3 d. apžiūrėjo LOR gydytojas. Moteris nuo pat traumos dienos skundėsi klausos sutrikimu. Tai būdinga būgnelio sužalojimui. Kauno klinikose 2024 m. gruodžio 25 dieną A. L. buvo rekomenduota kreiptis į ausų gydytoją. Kadangi klinikose dideli srautai, jie nekvietė LOR gydytojo, rekomendavo tai atlikti ambulatorine tvarka.

Liudytoja G. L. parodė, kad ji dirba tyrėja Nemuno policijos komisariate. Įvykio metu dirbo Reagavimo valdyboje. Ji su kolega A. K. vyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini)g. dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešimo teksto neprisimena. Prisimena kaltinamąjį, jį sutiko laiptinėje. Įvykio vietoje dar buvo moteris, ji jo neįsileido į butą. Kolega ėjo kalbėti su vyriškiu, o ji - su moterimi. Moteris neužtikrintai sakė, kad, lyg jai trenkė, netrenkė. Sunku pasakyti, ar ji buvo sužalota. Negali tiksliai pasakyti.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė G. L. tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 117).

2024 m. gruodžio 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjos G. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 24 d. apie 13:02 val., patruliuodama nustatytame maršrute kartu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. K. tarnybiniu automobiliu, radijo ryšiu iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto gavo pranešimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, smurtas artimoje aplinkoje, kad sugyventinis agresyviai nusiteikęs, trenkė pranešėjai į lupą. Nuvykę nurodytu adresu laiptinėje, prie buto durų, rado S. M., kuris nurodė, kad įvyko konfliktas su sutuoktine, ji dabar neįsileidžia jo į namus. Buto duris atidariusi A. L. nurodė, kad žodinio konflikto metu sugyventinis dėl pavydo jai vieną kartą trenkė ranka į veidą, į lūpą apatinę, dėl ko atsirado kraujosruva. Po akimirkos vėl trenkė ranka į veido kairę pusę, virš kairiojo antakio, ko pasekoje ji su galva, su kaire ausimi, trenkėsi į bute esančias tualeto duris. Moteris nurodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas sužalojimas - kraujosruva ant apatinės lūpos. S. M., kuris buvo blaivus, nurodė, kad nakties metu pagal programėlę nuvyko prie namo, kur buvo pastarojo sugyventinė, įtardamas, kad ji jam yra neištikima. Jis nufotografavo namą, kuriame pastaroji buvo. Dėl to ir įvyko konfliktas. Vyriškis nurodė, kad savo sugyventinei netrenkė, tik pastūmė. A. L. buvo patikrinta alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ (Nr. ARKB-0252), patikros sertifikato numeris 2194635. Jai buvo nustatytas 0,48 promilės neblaivumas. Atlikta moters asmens apžiūra, jai įteikta užduotis nuvykti į VTMT (1 t., b. l. 117–118).

Liudytoja G. L. patvirtino, kad tarnybiniame pranešime nurodytos teisingos aplinkybės. Nepamena, ar nukentėjusioji skundėsi, kad prastai girdi, kad jai skauda ausį.

Liudytoja A. P. parodė, kad nukentėjusioji A. L. yra jos dukra. Dukra gyveno kartu su kaltinamuoju S. M.. Jie tai susipykdavo, tai susitaikydavo. Kūčių dieną jai paskambino dukra ir pasakė, kad pas juos namuose vyksta triukšmas, skandalas. Pasakė, kad iškvies taksi ir atvyks pas ją. Klausė, kas vyksta. Dukra atsakė, kad eilinis konfliktas. Pas juos tai buvo ne pirmą kartą. Jai blogai su koja, todėl sakė dukrai, kad kol atvyks, reikia kviesti policiją, jei jau viskas eina iki muštynių. Kol ji ruošėsi važiuoti, jai paskambino dukra ir pasakė, kad pas juos jau yra atvykusi policija. Dukra pasakė, kad parašys paaiškinimą policijai ir atvažiuos pas ją. Tai galėjo būti 16-17 ar 18 val. Kai dukra atvyko pas ją, matė, kad jos lūpa buvo praskelta iš vidaus, jai baisiai skaudėjo galvą, ausį, sakė, kad ji nieko negirdi. Matė, kad A. L. lūpa kraujavo, iš ausies truputį buvo kraujo. Tada ji sakė dukrai, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Dukra sakė, kad dar pagulės. Ji davė A. L. vaistų nuo skausmo. Po to atvažiavo dukros A. L. dukra. Jos susipyko ir anūkė išvažiavo. Dukra pagulėjo, jai nepagerėjo ir ryte ji išvažiavo į Klinikas. Kiek žino, konfliktas tarp A. L. ir jos sugyventinio S. M. kilo dėl kažkokios nuotraukos. Dukrą A. L. sužalojo jos draugas S. M.. Dukra sakė, kad S. M. jai trenkė ranka į ausį, dukrai buvo lūpa praskelta. Dukra kito draugo tuo metu neturėjo, gyveno su S. M.. Ji ne kartą dukrai sakė, kad jie su S. M. negali būti kartu, jie aiškindavosi dėl kiekvieno žodžio. A. L. dukra K. L. matė sužalotą mamą. Ji, A. P., sakė anūkei K. L., kad gal nuveš mamą automobiliu, bet anūkė susinervino ir išlėkė.

2024 m. gruodžio 24 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji A. L. paaiškino, kad jai išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo artimą šeimos narį, tačiau ji nori duoti parodymus ir papasakoti, kas įvyko. Ji kartu su sugyventiniu S. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, be pertraukos tris mėnesius, veda bendrą ūkį. Jį pažįsta apie metus laiko. 2024 m. gruodžio 24 d. apie 12:50 val. ji buvo namuose, virtuvės patalpoje. Į virtuvės patalpą atėjo ir jos sugyventinis S. M., kurio ji paklausė, ar viskas gerai, nes matė, kad jis keistas, nekalbus. Jis jos paklausė, ar (duomenys neskelbtini)gatvė Kaune yra (duomenys neskelbtini)mikrorajone. Ji pasakė, kad tokios gatvės nėra. Jis tuomet savo telefone parodė namo nuotrauką. Ji atpažino, kad tai jos draugo namas. Sugyventiniui pasakė, kad ten A. namas, kad jis ne (duomenys neskelbtini)mikrorajone. Tuomet jis trenkė ranka jai vieną smūgį į veido dešinę pusę, į apatinę lūpą. Tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, ji labai išsigando. Ji norėjo išspręsti konfliktą, kad jos sugyventinis nurimtų. Jis ant jos rėkė visokiais necenzūriniais žodžiais, kurių įvardinti jau negali, jų buvo daug. Kai sugyventiniui pasakė, kad yra šventės, Šv. Kūčios, jis dar kartą trenkė jai ranka į veido kairę pusę, ties antakiu, ko pasekoje ji galva, kairės pusėmis ausimi, trenkėsi į tualeto duris. Kai jis išėjo iš namų, ji greitai užsirakino duris ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, sugyventinis laukė laiptinėje už buto durų. Ji jo labai bijo, važiuos į savo namus, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Jai sugyventinis sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimą ant apatinės lūpos, atsirado kraujosruva. Jos manymu, kol naktį ji miegojo, jis pasižiūrėjo jos ‚Bolt“ programėlę telefone. Jos sutuoktinis elgiasi taip ne pirmą kartą, jau ankščiau buvo sukėlęs jai fizinį skausmą, tačiau į policijos pareigūnus ji nesikreipė. Žino, kad jis yra teistas, lyg už žmogžudystę, prievartavimą (1 t., b. l. 17–28).

Iš 2024 m. gruodžio 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjos G. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 24 d. apie 13:02 val., patruliuodama nustatytame maršrute kartu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. K. tarnybiniu automobiliu, radijo ryšiu iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto gavo pranešimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, smurtas artimoje aplinkoje, kad sugyventinis agresyviai nusiteikęs, kad trenkė pranešėjai į lupą. Nuvykę nurodytu adresu laiptinėje, prie buto durų, rado S. M., kuris nurodė, kad įvyko konfliktas su sutuoktine, ji dabar neįsileidžia jo į namus. Buto duris atidariusi A. L. nurodė, kad žodinio konflikto metu sugyventinis dėl pavydo jai vieną kartą trenkė ranka į veidą, į lupą apatinę, dėl ko atsirado kraujosruva. Po akimirkos vėl trenkė ranka į veido kairę pusę, virš kairiojo antakio, ko pasiekoje ji su galva, su kaire ausimi, trenkėsi į bute esančias tualeto duris. Moteris nurodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas sužalojimas - kraujosruva ant apatinės lūpos. S. M., kuris buvo blaivus, nurodė, kad nakties metu pagal programėlę nuvyko prie namo, kur buvo pastarojo sugyventinė, įtardamas, kad ji jam yra neištikima. Jis nufotografavo namą, kuriame pastaroji buvo. Dėl to ir įvyko konfliktas. Vyriškis nurodė, kad savo sugyventinei netrenkė, tik pastūmė. A. L. buvo patikrinta alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ (Nr. ARKB-0252), patikros sertifikato numeris 2194635. Jai buvo nustatytas 0,48 promilės neblaivumas. Atlikta moters asmens apžiūra, jai įteikta užduotis nuvykti į VTMT (1 t., b. l. 117–118).

Iš 2024 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas. Po apžiūros niekas nepaimta. Sudaryta įvykio vietos fotolentelė (1 t., b. l. 29–37).

Iš 2024 m. gruodžio 24 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad asmens apžiūros metu ant A. L. apatinės lūpos, iš vidinės pusės, pastebėta kraujosruva. Sudaryta apžiūros fotolentelė (1 t., b. l. 82–87).

2024 m. gruodžio 30 d. – 2025 m. vasario 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2778/2024(02) nurodyta, kad A. L. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame žaste, kairiame dilbyje, trauminis kairės ausies būgnelio plyšimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gruodžio 24 d.. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės ausies trauminio ausies būgnelio plyšimo A. L. sveikata buvo sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 114–116).

Iš 2024 m. gruodžio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo apžiūra. Iš garso įrašo stenogramos matyti, kad pranešėja Bendrojo pagalbos centro operatorei nurodė, jog sugyventinis trenkė jai labai stipriai, kad praskėlė lūpą, kad ji jaučia didelę grėsmę, kad jis „sėdėjęs“ už žmogžudystę (1 t., b. l. 75–77).

Iš 2025 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta policijos kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įraše „PSS-20241224-130719UTC+0200“ užfiksuotas laiptinėje stovintis vyras, apsirengęs tamsios spalvos striukę, sportines kelnes ir sportinius batus. Pareigūnė prašo vyro papasakoti kas atsitiko. Vyras sako: „Susipykome mes labai stipriai, užsirakino ir neįleidžia“. Pareigūnei pasiteiravus dėl konflikto priežasties, vyras atsako: „per daug asmeniška iš tikrųjų“. Užėjus į butą, pareigūnas klausia vyro: „mušėt, nemušėt?“. Vyras: „ne, susistumdėm“. Pareigūnas: „Jūs vyras ir žmona gaunatės?“. Vyras: „sugyventiniai“. Pareigūnas: „anksčiau buvo tokių dalykų?“. Vyras: „ne nebuvo... moteris pasirodo turi meilužį“. Pareigūnas: „kiek laiko kartu gyvenat?“. Vyras: „apie metus laiko“. <...> Girdisi moters balsas kambaryje: „bet viena ausim vis tiek blogai girdžiu (kalba dar kažką neaiškiai)“. Pareigūnė: „tai jeigu Jums sukėlė ne tik momentinį skausmą, o skausmą jaučiat...“. Moteris: „viena ausim visiškai beveik negirdžiu, šita ausim... skausmo nejaučiu, bet aš blogai... negirdžiu su ausim blogai. Vaizdo įraše „PSS-20241224-130737UTC+0200“ užfiksuota kaip pareigūnė laiptinėje bendrauja su moterimi. <...> Pareigūnė: „kokie jūsų santykiai, sugyventiniai esat, ar vyras ir žmona?“. Moteris: „nu mes gyvenam kartu, bet neilgai... buvom išsiskyrę, žodžiu, jis dabar grįžo, aš dariau mišrainę visą kitą virtuvėje ir aš matau, kad su juo kažkas ne taip... lūpą praskėlė, niekada taip nebūdavo, niekad gyvenime ir jisai man rodo nuotrauką (kalbą kažką neaiškiai) ir sako, kas čia per namas, sakau mano buvusio vyro, ne vyro mano draugo... bet tai aš gyvenime... aš su juo esu, tikrai nebuvau, nu ir jisai pradėjo trankytis, suprantat <...>“. Moteris liečią kairę ausį ir sako pareigūnei: „viena ausim nebegirdžiu žinokit <...>„Moteris atkiša ir rodo pareigūnei apatinę lūpą ir kairę ausį, kažką neaiškiai sako. Moteris: „niekada gyvenime jis nekėlė tų rankų, vieną kartą buvo, bet jau šiandien <...>„. Girdisi moters balsas: „bet ausim ana vis tiek blogai girdžiu, tai važiuosiu į klinikas žinokit“. <...> Moteris: „viena ausim visiškai beveik negirdžiu šita ausim...skausmo nejaučiu, bet aš blogai...negirdžiu su ausim, blogai“ <...> Pareigūnė: „ai, kurioj vietoj viskas įvyko?“. Moteris: „namuose, virtuvėje, prie prie tualeto durų“. Pareigūnė: „tai dabar kur, kiek smūgių, ką čia padarė Jums?“. Moteris: „<...> iškarto smūgis man parėjo“. Pareigūnė: „iš kurios rankos?“. Moteris: „žinokit nepasakysiu, bet va į šitą lūpą, va čia va skaudžiausia, tai čia aš stovėjau arčiau kriauklės <...> „. Pareigūnė: „tai vieną smūgį į lūpą?“. Moteris: „jo ir paskui <...> vėl jisai man trenkė, tada aš ta galva trenkiausi... va tai kaip stovėjau, virtuvė, taip va, tualeto durys, trenkiausi va šita galva į sieną“. Pareigūnė: „o kur jisai Jums trenkė, kad Jūs trenkėtės su ta galva?“. Moteris (ranka rodo kairę galvos pusę) ir sako: „čia čia trenkė... ir aš tada va taip va“. Pareigūnė nufotografuoja moters veidą. Vaizdo įraše „PSS-20241224-132147UTC+0200“ užfiksuota kaip pareigūnas tikrina moters blaivumą alkotesteriu (alkotesterio parodymai - 0,48 promilių). Vaizdo įraše “PSS-20241224-132537UTC+0200“ užfiksuota kaip pareigūnas tikrina vyro blaivumą alkotesteriu. Nustatoma, kad vyras blaivus (1 t., b. l. 78–81).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Kiekvienu atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).

Kaltinamasis S. M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, parodymus apie įvykio aplinkybes duoti atsisakė. Nors S. M. kaltės nepripažino, tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas S. M. pasitvirtino.

Kaltinamasis S. M. kilusio žodinio konflikto metu veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo pavojingais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios A. L. sveikatą, dėl to galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 24 d. apie 12:50 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kaltinamasis S. M. sukonfliktavo su savo sugyventine A. L., po ko tyčia vieną kartą ranka sudavė jai per dešinį skruostą, rankomis spaudė jos rankas ties žastais bei vieną kartą sudavė jai ranka per galvą ties dešiniu smilkiniu. Dėl šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji kaire kūno puse trenkėsi į sieną. Šių smurtinių veiksmų pasekoje nukentėjusioji A. L. jautė fizinį skausmą bei dėl padarytų sužalojimų – trauminio kairės ausies būgnelio plyšimo, poodinių kraujosruvų dešiniame ir kairiame žastuose, kairiame dilbyje, jau buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nukentėjusioji nurodė, kad namuose kilus konfliktui, S. M. trenkė ranka jai vieną smūgį į veido dešinę pusę, į apatinę lūpą. Tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, ji labai išsigando. Ji norėjo išspręsti konfliktą, kad jos sugyventinis nurimtų. Jis ant jos rėkė visokiais necenzūriniais žodžiais, dar kartą trenkė jai ranka į veido kairę pusę, ties antakiu, ko pasekoje ji galva, kairės pusėmis ausimi, trenkėsi į tualeto duris. Kai jis išėjo iš namų, ji greitai užsirakino duris ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, sugyventinis laukė laiptinėje už buto durų. Analogiškas įvykio aplinkybes ji nurodė paskambinusi telefonu savo mamai A. P. bei vėliau atvykusiems policijos pareigūnams. Policijos pareigūnė patvirtino, kad buto duris atidariusi A. L. nurodė, kad žodinio konflikto metu sugyventinis dėl pavydo jai vieną kartą trenkė ranka į veidą, į lūpą apatinę, dėl ko atsirado kraujosruva. Po akimirkos vėl trenkė ranka į veido kairę pusę, virš kairiojo antakio, ko pasekoje ji su galva, su kaire ausimi, trenkėsi į bute esančias tualeto duris. Moteris nurodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas sužalojimas - kraujosruva ant apatinės lūpos. Pažymėtina, kad policijos pareigūnė G. L. nurodė, kad įvykio vietoje S. M. pripažino, kad tarp jų su A. L. įvyko konfliktas, tačiau nurodė, kad jis savo sugyventinei netrenkė, tik pastūmė.

Po įvykio A. L. nuvyko pas savo mamą A. P., kuriai nurodė, kad ją sumušė sugyventinis. Ji skundėsi stipriais galvos skausmais, kad sutriko klausa, ji negirdi, A. P. matė kraujuojančią jos lūpą ir ausį, ragino kreiptis į medikus. A. P. nurodė žinanti, kad tarp dukros ir sugyventinio nesutarimai yra dažni, jie dažnai konfliktuoja. Kitos dieną rytą A. L., nepraėjus skausmams, kreipėsi į medikus.

2024 m. gruodžio 30 d. – 2025 m. vasario 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2778/2024(02) nurodyta, kad A. L. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame žaste, kairiame dilbyje, trauminis kairės ausies būgnelio plyšimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gruodžio 24 d.. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės ausies trauminio ausies būgnelio plyšimo A. L. sveikata buvo sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 114–116).

Teismo posėdyje apklausta eksperte S. Š. patvirtino, kad remiantis objektyvaus tyrimo duomenimis ir medicininiais dokumentais buvo nustatyta, kad A. L. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame ir kairiame žaste, kairiajame dilbyje, trauminis kairės ausies būgnelio plyšimas. Sužalojimai abiejose kūno pusėse. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Ausies būgnelio plyšimas daugiausiai būdingas, kai smogiama į ausies sritį su delnu. Tuomet susidaro vakuumas tarp ausies būgnelio ir rankos ir įvyksta būgnelio plyšimas. Tiriamoji jai nurodė, kad susižalojo, atsitrenkus į staktą, tačiau taip būgnelis neplyšta. Dokumentuose yra nurodyta, kad nukentėjusioji gavo smūgį iš delno. 2025 m. sausio 3 d., 11-ą dieną po traumos, buvo stebimas ausies būgnelio pažeidimas. Būgnelio plyšimas yra skausmingas. . Moteris nuo pat traumos dienos skundėsi klausos sutrikimu. Tai būdinga būgnelio sužalojimui. Sužalojimai nukentėjusiajai padaryti ne mažiau, kaip 4 trauminiais poveikiais. Kadangi sveikata sutrikdyta daugiau nei 10 dienų, tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis veikė suvokdamas savo veiksmų pavojingumą, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių siekė, taigi padarydamas nusikalstamą veiką veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos padarinius patvirtina specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. M. ir nukentėjusioji A. L. buvo sugyventiniai, jie yra šeimos nariai, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės skyrimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant S. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą. Jis anksčiau 4 kartus teistas už įvairių nusikaltimų padarymą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 132–140), pakaltinamas, dirba.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kuris jau yra eilę kartų teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir už smurtinių, labai sunkių, už kurias atliko realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį didesnį už minimalų. Teismo manymu, tokia bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nenustatyta.

Kaltinamasis S. M. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl BK 64¹ straipsnio netaikytinos.

Kaltinamasis S. M. paskutinį kartą teistas 2009 m., iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2018 m. gegužės 25 d., atlikus jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2009 m. iki 2024 m. gruodžio 24 d. jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, tai yra pakankamai ilgą laiko tarpą nenusikalto, nėra baustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, jis dirba, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu atidėtinas, paskiriant S. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu (BK 75 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 6 ir 7 punktai).

Taip pat, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusioji A. L. civilinio ieškinio nepareiškė.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (perėmusi Kauno teritorinės ligonių kasos teises) pareiškė civilinį ieškinį 186,33 eurų sumai dėl nukentėjusiosios A. L. gydymosi išlaidų (1 t., b. l. 63–67).

Pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, jos dydis nustatytas byloje surinktų įrodymų visuma, prie pareiškimo pridėtais dokumentais. Turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiosios atžvilgiu, tai yra smurtavimu, smūgių sudavimu, ko pasekoje nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, po ko jai buvo reikalingas gydytojų konsultavimas ir gydymas. Atsižvelgiant į tai, civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (perėmusi Kauno teritorinės ligonių kasos teises) ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo S. M. jai priteistina 186,33 eurų turtinei žalai atlyginti.

Šioje byloje kaltinamajam S. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, saugomas voke prie bylos 1-o tomo viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297–299 straipsniais, 301–303 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 6 ir 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant S. M. nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę: 30 (trisdešimties) MGL, tai yra 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka turi būti sumokėta: sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Gavėjas: LR teisingumo ministerija, Juridinio asmens kodas: 188604955, Mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (perėmusi Kauno teritorinės ligonių kasos teises) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš S. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 186,33 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 33 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, saugomą voke prie bylos 1-o tomo viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.