Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2012 m. gegužės 31 d. nutarimu V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 str. 1 d. 250 Lt bauda už tai, kad 2012 m. sausio mėn., neturėdamas nei teisės, nei leidimo, Akmenės rajono (duomenys neskelbtini) kapinaitėse, esančiose Naujosios Akmenės kaimiškoje seniūnijoje, Akmenės rajono savivaldybei priklausančiame sklype nupjovė dešimt pušų, kurių diametrai kelme yra 32 cm, 33 cm, 35 cm – 2 vnt., 36 cm, 37 cm, 40 cm – 2 vnt., 42 cm, 48 cm, ir aštuonis beržus, kurių diametrai kelme yra 30 cm – 2 vnt., 32 cm – 2 vnt. 33 cm, 34 cm, 45 cm, 59 cm, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr.D1-87 patvirtinto ,,Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punktą (20 b. l.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K., nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 18 AM 089462, pastarąjį apskundė Akmenės rajono apylinkės teismui. Akmenės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi netenkino V. K. skundo ir paliko nepakeistą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros 2012 m. gegužės 31 d. nutarimą.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui V. K. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-06-18 nutartį byloje Nr. II-2-922/2012 ir priimti naują sprendimą (nutarimą) – panaikinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Ž. G. 2012 m. gegužės 31 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 18 AM 089462 ir jo atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti, nesant jo veiksmuose šio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skunde apeliantas teigia, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Ž. G. priėmė 2012-05-31 nutarimą, pažeisdamas ATPK 284 str. 1 d. reikalavimus, tai yra neišsiaiškinęs, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jis yra kaltas jo padarymu ir ar jis trauktinas administracinė atsakomybėn. Kartu apeliantas teigia, kad ir teismo išvados buvo padarytos nepatikrinus naujai gautų duomenų apie jį (pavyzdžiui, kad jis kažkada bandė nelegaliai kirsti mišką), neobjektyviai įvertinus teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus, nepatikrinus organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantas pažymi, kad teisėja aiškiai girdėjo, kaip seniūnas posėdyje pirma jį apkaltino, kad jis ir anksčiau buvo neteisėtai iškirtęs medžius, nors tai buvo padaryta dėl savivaldybės darbuotojų kaltės, bet neatkreipė dėmesio į tai – nepaprašė šio liudytojo pranešti pavardes tų girininkų, kurie neva apie tai galėjo pasakyti. Taip pat teigia, kad nebuvo kreipiamas dėmesys į itin svarbią tiesai nustatyti faktinę aplinkybę, kurią teismui pranešė paminklosaugos specialistas A. G., teigdamas, kad jis dar prieš mėnesį iki pažeidimo nustatymo lankėsi netoli kapinių ir nematė net keturis mėnesius vykusio kirtimo padarinių.

Apeliantas tvirtina, kad jo teiginius apie tai, jog jis tikrai gavo iš seniūno žodinį leidimą valyti kapines, patvirtina sutampantys jo ir seniūno parodymai, kad seniūnas tik šiemet gavo skundą apie suartą kapinių kelią, o jis teisme paaiškino, kad, gavęs leidimą kapinėse kirsti, seniūnui pasiskundė, jog negalės privažiuoti prie tų kapinių, kadangi yra suartas kelias, ir seniūnas liepė važiuoti per savininko žemę. Skunde pažymima, kad suarto kelio reikalais šiemet rūpinosi Savivaldybės paminklosaugos specialistas A. G., kuris taip pat parodė, kad pavasarį šiuo klausimu šnekėjosi su seniūnu.

Dėl to, kas paminėta, apeliantas reiškia manymą, kad teisėja turėjo kritiškai vertinti ne jo ir jo artimųjų parodymus, o savivaldybės atstovų – seniūno ir paminklosaugos specialisto – parodymus, kurie, vienas kitą papildydami, siekė išvengti seniūnui gresiančios atsakomybės už neteisėto leidimo išdavimą.

Atsiliepimu į V. K. skundą Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūra nesutinka su apeliacinio skundo motyvais.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniu skundu prašoma naikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį, nors apie tokios nutarties priėmimą V. K. atžvilgiu byloje informacijos nėra. Tačiau iš skundo turinio akivaizdu, kad ginčijama yra Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis byloje Nr. II-2-922/2012, todėl apie jos teisėtumą, pagrįstumą ir yra pasisakoma šioje nutartyje.

ATPK 78 str. 1 d. yra numatyta atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą (Lietuvos Respublikos 2011-05-24 įstatymo Nr. XI-1407 redakcija, įsigaliojusi 2011-07-01). Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1–87 patvirtinto aprašo „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos“ 9 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose; ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.9 punktą medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose.

Apylinkės teismas atsižvelgė į minėtas teisės normas ir padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju V. K., iškirtusiam medžius kapinaitėse bei Akmenės rajono savivaldybei priklausančiame sklype, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1–87 patvirtintame apraše „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos“ 10, 12 punktuose ir kriterijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206, numatytos išimtys, kai medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti nereikalingas atitinkamos savivaldybės išduotas leidimas, negali būti taikomos. Vadinasi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prieš pradėdamas, kaip pats teigė – ,,...valyti kapines...“, privalėjo kreiptis į Akmenės rajono savivaldybę, gauti iš minėtos institucijos leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti ir tada imtis tai įgyvendinti. Teismui nekyla abejonių, kad V. K. suvokė leidimo reikalingumą tokiems darbams atlikti, nes pats viso administracinės bylos proceso metu tvirtino, kad žodinį leidimą iškirsti jam inkriminuotus medžius davė seniūnas R. K., nors byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokius apelianto teiginius.

Taigi apeliantas skundu neneigia, kad jis Akmenės rajone (duomenys neskelbtini) kapinaitėse, Akmenės rajono savivaldybei priklausančiame sklype iškirto ir savo reikmėms pasiėmė medžius, nurodytus Institucijos 2012 m. gegužės 31 d. nutarime, kuriuo V. K. pagal ATPK 78 str. 1 d. paskirta 250 Lt bauda, ir 2012 m. gegužės 29 d. Žalos, padarytos aplinkai, paskaičiavimo akte (18; 20; 46– 48 b. l.), tačiau mano, jog ATPK 78 str. 1 d. numatyto pažeidimo nepadarė, nes medžius iškirto, norėdamas sutvarkyti kapines, kad jos būtų gerai matomos, gavęs žodinį seniūno leidimą – ,,...kirsk tuos medžius, jei nori.“ (46 b. l.). Konkrečiu atveju nėra svarbu, kokią juridinę kvalifikaciją savo veiksmams teikia apeliantas, nes jo kaltę padarius ATPK 78 str. 1 d. numatytą pažeidimą vienareikšmiškai patvirtina surinkti ir ištirti įrodymai.

Nepagrįstai V. K. skunde teigia, kad Institucija, priimdama nutarimą administracinio teisė pažeidimo byloje Nr. 18 AM089462, nesiaiškino, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kad apylinkės teismo išvados skundžiamoje nutartyje padarytos nepatikrinus naujai gautų duomenų ir neobjektyviai įvertinus teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad Institucija, prieš surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimdama nutarimą administracinio teisė pažeidimo byloje Nr. 18 AM089462, aiškinosi reikšmingas aplinkybes, dėl kurių paaiškinimus davė pats V. K. ir jo žmona I. K., Naujosios Akmenės kaimiškosios seniūnijos seniūnas R. K., taip pat apžiūrėjo ir apmatavo (duomenys neskelbtini) kapinaitėse ir Akmenės rajono savivaldybei priklausančiame sklype V. K. nupjautų medžių kelmus, įvertino pastarojo kieme parvežtą medieną ir atliko žalos, padarytos aplinkai, paskaičiavimą (13–20 b. l.). Akmenės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. skundą dėl Institucijos nutarimo administracinio teisė pažeidimo byloje Nr. 18 AM089462 teisėtumo ir pagrįstumo, teismo posėdyje betarpiškai apklausė tiek V. K., tiek liudytojus – Ž. G., I. K., I. Č., R. K., A. Z., A. N., A. G., įvertino kitus surinktus įrodymus (45–55; 59–63 b. l.) ir padarė atitinkamas išvadas dėl jų. Tai, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas apelianto skundą, padarė jam nepalankias išvadas, kad neakcentavo bylos išsprendimui nereikšmingų aplinkybių, kurias V. K. mini savo skunde (pvz. kad jis kažkada bandė nelegaliai kirsti mišką), savaime nereiškia, kad įrodymai įvertinti neobjektyviai, ir minimas Institucijos nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas.

Apygardos teismo nuomone, nėra pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadoms. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. K., teisės aktų nustatyta tvarka dėl leidimo kirsti saugomus medžius (duomenys neskelbtini) kapinaitėse ir Akmenės rajono savivaldybei priklausančiame sklype į Akmenės rajono savivaldybę nesikreipė ir tokio leidimo negavo, vadinasi, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1–87 patvirtinto aprašo „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos“ 9 punktą ir vertinti šią situaciją kitaip nėra teisinio pagrindo, nes įstatymų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės. V. K. deklaruojamas savo veikimo pateisinimas apeliuojant į, neva, seniūno R. K. duotą žodinį leidimą kirsti saugomus medžius, nagrinėjamu konkrečiu atveju nepaneigia apelianto kaltės ir neturi įtakos jo veikos juridinei kvalifikacijai, nes byloje nenustatyta, jog R. K. tokį leidimą būtų davęs, nepaisant to, kad tai neatitiktų seniūno kompetencijos.

Liudytoju apklaustas R. K. kategoriškai neigė leidęs V. K. išsikirsti ir savo reikmėms pasiimti medžius iš (duomenys neskelbtini) kapinaičių ir aplink esančio Akmenės rajono savivaldybei priklausančio sklypo. Liudytojais apklausti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros specialistai Ž. G., A. N., liudytojas A. G. vienodai patvirtino, kad į įvykio vietą atvyko tikslingai – tikrindami anoniminę informaciją dėl neteisėto medžių iškirtimo (duomenys neskelbtini) kapinaitėse, ir tai pasitvirtino, nes, iš tikrųjų, kapinaičių teritorijoje ir už akmeninės tvoros buvo iškirsta daug saugomų medžių. Aiškindamiesi įvykio aplinkybes, nustatė, kad medžius iškirto ir juos savo reikmėms pasiėmė V. K., kuris neturėjo ir nepateikė leidimo tokiems darbams atlikti, tačiau neneigė medžius iškirtęs, geranoriškai davė paaiškinimus dėl to, teigdamas, kad žodinį leidimą jam davė seniūnas R. K., o pastarasis V. K. teiginius neigė. Nėra pagrindo netikėti R. K., Ž. G., A. N., A. G. parodymais, nes V. K. neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti medžius kapinėse, o pastarojo versiją, kad seniūnas R. K. žodžiu suteikė tokį leidimą, teismas vertina tik kaip administracinėn atsakomybėn paraukto asmens gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės. Pats V. K. teismo posėdyje patvirtino, kad prieš 3 metus seniūnas R. K. jam buvo išdavęs raštišką leidimą iškirsti nudžiuvusius medžius (duomenys neskelbtini) kapinėse, tą patį teismo posėdyje patvirtino ir seniūnas. Vadinasi, V. K. buvo žinoma apie leidimo kirsti saugotinus medžius išdavimo formą ir procedūrą, tačiau aišku, kad šios procedūros apeliantas nesilaikė, teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamo leidimo negavo ir pats pasirinko elgesio variantą – neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, iškirto saugomus medžius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje. Byloje nustatytos objektyvios ATPK 78 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo aplinkybės patvirtina ir subjektyviosios pusės požymius – tiesioginę tyčią – apelianto veikoje, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, kaip prašoma skunde, nėra teisinio pagrindo.

Liudytojais apklausti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeimos nariai – žmona I. K., sūnus A. Z., taip pat kaimynė I. Č. apie V. K. duotą R. K. leidimą išsikirsti saugomus medžius žino tik tiek, kiek ir ką apie tai minėtiems asmenims papasakojo pats V. K., o I. Č. – I. K., todėl traktuoti jų parodymus, kaip objektyviai patvirtinančius V. K. keliamą versiją, nėra pagrindo, tuo labiau, kad byloje nėra jokių kitų jų parodymus patvirtinančių įrodymų.

Apelianto skunde deklaruojamos aplinkybės apie tai, kad jį seniūnas R. K. teismo posėdyje kaltino kažkada ankščiau neteisėtai iškirtus medžius, kad A. G., lankydamasis netoli kapinių prieš tai, kai buvo nustatytas teisės pažeidimas, nematė net keturis mėnesius vykusio kirtimo padarinių, kad privažiavimas prie kapinių blogas, nes suartas kelias – niekaip nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad V. K. neteisėtai iškirto saugomus medžius Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros 2012 m. gegužės 31 d. nutarime ir 2012 m. gegužės 29 d. protokole nustatytomis aplinkybėmis, tuo labiau, kad ir pats apeliantas neneigia iškirtęs nurodytus medžius.

Dėl to, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis, kuria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros 2012 m. gegužės 31 d. nutarimas paliktas galioti, yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. K. skundo netenkinti ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.