- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- II-2-922/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. II-2-922/2012Teisminio proceso Nr.4-12-3-00400-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 42.22.; 63.; 78.3.
2012 m. rugsėjo 13 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jo atstovui advokatui V. P. bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros atstovui (toliau – Institucija) Ž. G.,
viešame teismo posėdyje žodine tvarka pirmąja instancija išnagrinėjusi bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 straipsnio 1 dalį patrauktas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, pensininkas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Institucijos vyresnysis inspektorius Ž. G. 2012-05-29 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.18 (AM Nr.073984) dėl to, kad V. K. 2012 m. sausio mėnesį, neturėdamas nei teisės, nei leidimo, (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kapinaitėse, Akmenės rajono savivaldybei priklausančiame sklype nupjovė dešimt pušų, kurių diametrai kelme yra 32 cm, 33 cm, 35 cm – dvi pušys, 36 cm, 37 cm, 40 cm – dvi pušys, 42 cm, 48 cm, ir aštuonis beržus, kurių diametrai kelme yra 30 cm – du beržai, 32 cm – du beržai, 33 cm, 34 cm, 45 cm, 59 cm, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr.D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Aprašas) 9 punktą (14 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos vyresniojo inspektoriaus Ž. G. 2012-05-31 nutarimu, dalyvaujant V. K. priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.18 (AM 089462), nustatyta, kad V. K. 2012 m. sausio mėnesį, neturėdamas nei teisės, nei leidimo, (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kapinaitėse, Akmenės rajono savivaldybei priklausančiame sklype nupjovė dešimt pušų, kurių diametrai kelme yra 32 cm, 33 cm, 35 cm – dvi pušys, 36 cm, 37 cm, 40 cm – dvi pušys, 42 cm, 48 cm, ir aštuonis beržus, kurių diametrai kelme yra 30 cm – du beržai, 32 cm – du beržai, 33 cm, 34 cm, 45 cm, 59 cm. Nustatyta administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – V. K. nuoširdžiai gailisi ir sunkinanti aplinkybė – žala viršija 5 MGL (penkių minimalių gyvenimo lygių) sumą. Nutarime konstatuota, kad V. K. pažeidė Aprašo 9 punktą, todėl yra traukiamas administracinėn atsakomybės pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis ATPK 30, 30², 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 32 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu jam skiriama 250,00 Lt bauda (20 b.l.).
Šalies argumentai
V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Institucijos 2012-05-31 nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.18 (AM 089462), ir jo atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant jo veiksmuose ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. V. K. skunde nurodo, kad turėdamas tikslą prisikirsti malkų kurui ir tuo pačiu sutvarkyti (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kapinaites, 2012 m. sausio-balandžio mėnesiais kirto už kapinaičių tvoros augančius, jų vaizdą užstojančius ir tvorą ardančius medžius, taip pat šalino krūmus. Tai darė gavęs žodinį (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno R. K. leidimą. Seniūnas V. K. netgi buvo liepęs medžius ir krūmus iškirsti plynai, kaip buvo prieš tris metus iškirtęs P. D. (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse. Skunde nurodoma, kad V. K. sutuoktinė I. K., sūnus A. Z. ir kaimynė I. Č. gali paliudyti, jog V. K. 2011 m. gruodžio pabaigoje ar 2012 m. sausio pradžioje tikrai kreipėsi į seniūną su prašymu leisti pasikirsti medžių malkoms (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse ir netgi prašė rašytinio dokumento, tačiau jo negavo, o seniūnas pareiškė, kad tuo atveju, jeigu kam nors kils neaiškumų, tegul kreipiasi į jį. Skunde taip pat nurodoma, kad V. K. sutuoktinė, 2012 m. balandį (duomenys neskelbtini) bažnyčioje užsakydama mišias už (duomenys neskelbtini) kapinėse palaidotus nežinomus mirusius, kunigui D. Ž. sakė, jog mišios užsakomos todėl, kad išvalė šias kapines, išsikirsdami jose medžius ir krūmus ir padarydami tai visiems, taip pat ir kapinaitėse palaidotiems nežinomiems mirusiems. Skunde V. K. taip pat pažymi, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios padaryti pažeidimą, už kurį yra nubaustas, nes kapines valė ir medieną arkliniu vežimu į namus vežė dieną, net keturis mėnesius, matant (duomenys neskelbtini) girininkui, jo pavaduotojui, eiguliui ir visiems (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams. Be to, jo nukirsti medžiai buvo nykstantys – audrų nulaužtomis viršūnėmis, nuo viršaus džiūstančiomis šakomis, todėl galėjo ir turėjo būti šalinami be žalos aplinkai. Skunde teigiama, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas pažeidė ATPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes neišsiaiškino, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar V. K. yra kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn (3, 4 b.l.).
Teismo posėdyje V. K. ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytą poziciją ir iš esmės rėmėsi skundo argumentais: fakto, kad V. K. iškirto nutarime nurodytus medžius, kaip ir iškirstų medžių kiekio, neneigė, tačiau tvirtino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dėl to nekaltas, nes medžius kirto (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui R. K. leidus. Be to, kas buvo nurodyta skunde, teismo posėdyje V. K. papildomai paaiškino, jog pirmiausia ūkininko D. P. paprašė, kad leistų išsikirsti kanale augančius krūmus ir medžius. Ūkininkas leido. Baigęs valyti kanalą nusprendė, kad paruoštos medienos nepakanka ugniakurui. Kadangi iš ūkininko žemėje buvusios kirtavietės aiškiai matėsi už kokio kilometro laukuose esančios medžiais ir krūmais apaugusios (duomenys neskelbtini) kapinaitės, sumanė nuvažiuoti pas seniūną ir pasikalbėti dėl kirtimo, nes seniūnas prieš kokius tris metus jau buvo leidęs (duomenys neskelbtini) išsikirsti nudžiuvusius medžius. Be to, per televizorių buvo girdėjęs, kad reikia valyti kapines, kanalus kirsti. V. K. posėdyje tvirtino, kad pasikalbėjus su seniūnu, šis leido jam kirsti medžius aplink kapines. Dvi pušis nupjovė kapinaitėse, o už jų tvoros nupjovė likusias pušis. Per keturis mėnesius iš viso nupjovė dešimt pušų, iš kurių keturios ar šešios buvo nulaužtos ir apdžiuvę, o taip pat aštuonis beržus, iš kurių du buvo storesni, kiti normalūs, „kibiro“ storumo. Nukirstus medžius vietoje supjaudavo ir arklio traukiamu vežimu nuo kapinių per rugiais užsėtą lauką susiveždavo namo. Su Institucijos pareigūnų nustatytais ir skundžiamame nutarime nurodytais nupjautų medžių kamienų skersmenimis sutinka.
Institucijos atstovas Ž. G. teismo posėdyje paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) kapinaites dėl iškirstų medžių kartu su aplinkos apsaugos agentūros vyriausiuoju specialistu A. N., o antrą kartą ir su paveldosaugos specialistu A. G. 2012 m. gegužės viduryje vyko gavę anoniminį skambutį. Privažiavimas buvo blogas. Nuvykę aiškinosi, kas išpjovė medžius. V. K. buvo lauke – sodino bulves. Jis vietoje parašė paaiškinimą, pripažino pažeidimą, nors minėjo, kad jam seniūnas leido kirsti. Iškviestas seniūnas parašė paaiškinimą, kad nieko nežino ir neleido kirsti V. K. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik dėl didžiųjų medžių, kurie yra saugotini, nors buvo nupjauta ir plonų nesaugotinų medžių. Taip pat matėsi ir senų kelmų, kurie buvo 2-3 metų senumo, todėl jų nematavo. Kapinaitės aptvertos sena akmenine tvora. Kapinaičių teritorijoje buvo dvi pušys nupjautos, o kiti medžiai – už kapinaičių ribų. Sprendžiant pagal kelmų stovį, po nupjovimo buvo praėję nuo penkių mėnesių iki dviejų savaičių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Kaip numatyta ATPK 301 straipsnyje, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtas želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Kad nurodyta veikla būtų teisėta, ji turi būti vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme (toliau – ŽĮ) ir jį įgyvendinant priimtuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
ŽĮ 2 straipsnio 10 dalyje medis apibrėžiamas kaip sumedėjęs augalas, dažniausiai su vienu pagrindiniu stiebu ir laja. Pagal ŽĮ 2 straipsnio 11 dalį medžių ir krūmų naikinimu laikomas neteisėtas medžių ar krūmų pjovimas, kirtimas, rovimas, laužymas, deginimas, nuodijimas cheminėmis medžiagomis ar kitais būdais, žemės paviršiaus ir (ar) jo lygio aplink medį ar krūmą keitimas (žeminimas, užpylimas ar sandarinimas), darantys poveikį medžių ar krūmų būklei. ŽĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr.206 1 punktu patvirtintas Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas (toliau – Kriterijų sąrašas). Bent vieną Kriterijų sąrašo kriterijų atitinkantys medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, tuo paties Nutarimo 2 punktu priskirti saugotiniems.
Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančios (duomenys neskelbtini) senosios kapinės pagal Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 2002-12-31 įsakymo Nr.408 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ 1 punktą yra įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Laidojimo vietų sąrašą. Kriterijų sąrašo 3.2 punkte nustatyta, kad medžiai ir krūmai, augantys kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, priskiriami saugotiniems. Be to, pagal Kriterijų sąrašo 3.11 punktą augantys ne miškų ūkio paskirties valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose beržai, eglės ir pušys, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje didesnis kaip 20 cm, priskiriami saugotiniems, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose. Taigi (duomenys neskelbtini) kapinaitėse ir prie jų V. K. nukirstos pušys ir beržai patenka į Kriterijų sąrašo 3.2 ir 3.11 punkto apibrėžtį, todėl vienareikšmiškai laikytini saugotinais medžiais.
Pagal ŽĮ 10 straipsnio 1 dalies 13 punktą Želdynų ir želdinių (jų tarpe – medžių) apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės, kurios išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejus, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką nustato Aplinkos ministerija, kuriai tokia kompetencija suteikta ŽĮ 20 straipsnio 3 dalyje. Įgyvendindama jai suteiktą kompetenciją Aplinkos ministerija yra patvirtinusi aukščiau jau minėtą Aprašą, kurio 9 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo ar kitokio pašalinimo, o taip pat jų genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą atitinkamą leidimą, išskyrus Aprašo 10 punkte nurodytus atvejus, ir atlyginus leidime nurodytą medžių ir krūmų vertę, išskyrus Aprašo 12 punkte nurodytus atvejus.
Pagal Aprašo 10 punktą leidimo medžių ir krūmų kirtimui art kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose arba ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių. V. K. nukirsti medžiai, dėl kurių nukirtimo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, neatitinka nė vieno iš Aprašo 10 punkte nurodyto kriterijaus, todėl pagal šį Aprašo punktą išimtis dėl kirtimo negavus leidimo negali būti taikoma.
Aprašo 12 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai Aprašo 4 punkte nurodytais atvejais kirtimo ar kitokio šalinimo darbus vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo arba želdiniai auga naudingųjų iškasenų telkiniuose, arba pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių ir krūmų kiekį ir juos prižiūrėti tris metus. Nė viena iš nurodytų aplinkybių, dėl kurių V. K. būtų turėjęs teisę į neatlygintiną kirtimą, šioje byloje nenustatyta: jis nebuvo nei nukirstų medžių savininkas, nei valdytojas, nukirsti medžiai neaugo naudingųjų iškasenų telkiniuose, V. K. nustatyta tvarka iki medžių nukirtimo neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl naujų medžių pasodinimo nukirstųjų vietoje. Taigi Aprašo 12 punkte nustatyta išimtis V. K. dėl jo iškirstų medžių taip pat netaikytina.
Atskirai pažymėtina, jog V. K. tvirtinimas, kad saugotinus medžius jis iškirto turėdamas leidimą, teismo vertinamas tik kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinė pozicija. Leidimų kirsti saugotinus medžius išdavimo tvarka reglamentuota Aprašo 13 punkte, pagal kurį pirmiausia turi būti savivaldybei pateikiamas argumentuotas Aprašo 2 priede nustatytos formos rašytinis, o ne žodinis prašymas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams. Tokio prašymo V. K. savivaldybei nepateikė. Savivaldybė, gavusi prašymą, paruošia nustatytos formos leidimą, jei reikia, prieš tai surinkusi papildomą informaciją ir atlikusi želdinių būklės ekspertizę, nustato želdinių vertę ir suderina leidimą su kitomis kompetentingomis institucijomis. Savivaldybė V. K. Aprašo 1 priede nustatytos formos leidimo neišdavė. Be to, pagal Aprašo 14 punktą numatyti kirsti medžiai pažymimi raudonais dažais, o V. K. kertamus medžius išsirinko savo nuožiūra. Teismas pažymi, kad nėra jokių relevantiškų teisnių nuostatų, kuriomis remdamasis V. K. galėjo tikėtis gauti leidimą kirtimui kitokia, paprastesne nei nurodyta, tvarka.
Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno R. K. teisme duotų parodymų matyti, kad V. K. prašė leidimo tik pakelės krūmus išvalyti, o seniūnas jam tuomet paaiškino, jog pakelėje sudygusius karklus iki griovio vidurio šis gali kirsti be jokio leidimo. Taip pat seniūnas parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) ir prie jų augančių medžių kirtimą jokios kalbos nebuvo. Būtent tokias seniūno nurodytas aplinkybes teismas laiko esant tikromis ir nustatytomis, atsižvelgdamas į tai, kad toks komunikavimo turinys atitinka Aprašo 10.1 punkto nuostatas, pagal kurias pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose augančių medžių ir krūmų kirtimui leidimų nereikia. Taip pat teismas priima domėn liudytojo parodymus, kad šis iš miškininkų yra girdėjęs, jog jiems kelis kartus yra tekę sudrausti V. K., kai šis bandė nelegaliai kirsti mišką.
Taigi V. K. kaltę dėl ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrodo ne tik byloje esanti rašytinė medžiaga – protokolas (14 b.l.); V. K. 2012-05-15 paaiškinimas (15 b.l.), jame nurodytas aplinkybes dėl leidimo paneigiantis seniūno R. K. 2012-05-15 paaiškinimas (16 b.l.), Žalos, padarytos aplinkai, 2012-05-29 paskaičiavimas (18 b.l.) – bet ir nuosekliai vienas kitą papildantys liudytojų R. K., A. N. ir A. G. parodymai, o iš dalies – kiek tai susiję su faktinėmis pažeidimo padarymo aplinkybėmis, o ne su jų vertinimu – ir paties administracinės atsakomybėn patraukto asmens bei jo atstovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai. Tuo tarpu liudytojų I. K. ir A. Z., kaip V. K. šeimos narių, parodymus apie seniūno tariamai duotą leidimą teismas vertina kritiškai. Liudytojos I. Č. parodymais, susijusiais su seniūno esą duotu leidimu, teismas nepasitiki, nes liudytoja V. K. ir seniūno pokalbyje nedalyvavo, o tik perpasakoja tai, ką galimai yra girdėjusi iš I. K.
Nutarime nustatytos V. K. administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės teismas nerevizuoja.
Nutarime V. K. administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 4 punkte, teismo vertinimu, nustatyta nepagrįstai. Didelis turtinis nuostolis yra vertinamoji sąvoka. Iš Žalos, padarytos aplinkai, 2012-05-29 paskaičiavimo (18 b.l.) matyti, kad nuostolių, padarytų gamtai suma yra 10095,00 Lt. ATPK nėra numatyta, kokia suma laikytina dideliu turtiniu nuostoliu, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje numatytą turto vertės išaiškinimą, turtas laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (minimalius gyvenimo lygius), kas sudarytų už nustatytąją kiek daugiau nei trigubai didesnę 32500, Lt sumą. Todėl teismas nelaiko, kad teisės pažeidimas sukėlė didelį turtinį nuostolį.
Nesant pagrįstų abejonių dėl padaryto pažeidimo, nėra tikslinga papildomai rinkti ir tirti kokius nors naujus įrodymus. Pažymėtina, kad V. K. skirta artima minimaliai administracinė nuobauda, kuri, nepaisant be pagrindo nustatytos sunkinančios aplinkybės, individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, atitinkanti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Patikrinęs nutarimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, teismas priėjo išvados, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
ATPK 37 straipsnis numato, kad tuomet, kai administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija 500 litų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su Institucijos jam pareikšta 2012-05-31 pretenzija (19 b.l.) dėl padarytos 10095,00 Lt žalos atlyginimo. Akivaizdu, kad papildomų aplinkybių įvertinimas užvilkintų administracinės atsakomybės klausimo sprendimą. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo šioje byloje paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
V. K. skundo netenkinti.
Palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros 2012-05-31 nutarimą, kuriuo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas padaręs ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jam paskirta 250,00 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties litų 00 ct) bauda.
Aplinkai padarytos žalos atlyginimo klausimą palikti spręsti civilinio proceso tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai.