Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui S. T., dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos ir palūkanų

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį gyvenamajam namui, esančiam adresu - . Butas, esantis - , nuosavybės teise priklausė atsakovui nuo 2008-12-09 iki 2018-10-01.

Specialios paskirties akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ 2002-02-01 sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs ieškovo turtas bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų skolas. Nuo 2002-03-29 iki 2017-03-29 šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“. Nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovas. Vykdant Nuomos sutarties sąlygas, 2017-03-29 ieškovui buvo perleisti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. Reikalavimų perleidimo procedūra buvo baigta 2017-06-15. Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą vartotojams (taip pat ir atsakovui) 2017 m. su birželio mėn. sąskaita buvo pateikti pranešimai apie teisių perleidimą, taip pat ši informacija buvo ir yra viešai skelbiama ieškovo interneto svetainėje.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Pagal CK 6.384 straipsnio, reglamentuojančio energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą, pirmosios dalies nuostatą, tuo atveju, kai pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017). Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnis), t. y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Atsakovas, nuo nuosavybės teisės įgijimo momento, pirmiau nurodytame bute konkliudentiniais veiksmais (konkliudentiniai šalių veiksmai šiuo atveju yra šilumos energijos tiekimas ir jos faktinis vartojimas) sudarė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jam atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį (CK 1.71 straipsnis, CK 6.383 straipsnio 1 dalis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis, CK 6.388 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus energijos veiklos vykdymo laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2017-03-29 ir šilumos tiekėjos „Vilniaus šilumos tinklai“ veiklos vykdymo laikotarpiu nuo 2017-03-30 iki 2018-10-01 ir į atsakovo butą buvo tiekiama šilumos energija ir karštas vanduo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo 2014-01-01 tinkamai vykdytų prievolę mokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl už laikotarpį 2014-01-01 iki 2018-10-01 susidarė 415,37 Eur skola. Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2019-03-27 paskaičiavo 35,97 Eur metinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Remiantis nurodytomis aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę (CK 6.2, 6.38 straipsniai). Dėl to, atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 415,37 Eur skolą ir 35,97 Eur palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 451,34 Eur (415,37 Eur + 35,97 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-27) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovo. Taip pat ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų 1,71 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką bei už Gyventojų registro duomenų išrašą. Teismas tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 415,37 Eur (keturis šimtus penkiolika Eur 37 ct) skolos, 35,97 Eur (trisdešimt penkis Eur 97 ct) palūkanas, 16,71 Eur (šešiolika Eur 71 ct) bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 451,34 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-27) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai.

Priteisti iš atsakovo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) , valstybės naudai 3,72 Eur (trijų Eur 72 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB Swedbank, arba į sąskaitą Nr. LT057044060007887175, esančią AB SEB bankas, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.