Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žydrutis“ atstovams vadovui S. M., advokatui Piotrui Orlovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žydrutis“ ieškinį atsakovams V. D. ir V. D. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti. Patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir palaikė reikalavimus. Pažymėjo, kad įleisti karpiai į pirkimo–pardavimo sutartį įtraukit nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

5. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog V. D. ir V. D. 2017-02-20 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, jos pagrindu bankrutavusi UAB „Melsta“, į/k 169192575, pardavė atsakovams žemės sklypą- unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei inžinerinius statinius – tvenkinius Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog bankrutavusios UAB „Melsta” parduodamas turtas priklauso bankrutuojančiai įmonei, niekam neparduotas, draudimų ir areštų ar teisminių ginčų dėl jo nėra. Atsakovai numatytais terminais bei tvarka sumokėjo pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą pinigų sumą, bei nuosavybę įregistravo VĮ Registrų centre..

6. Ieškovė nurodo, jog reiškia vindikacinį ieškinį, bei vadovaujantis CK 4.95 straipsniu siekia išsireikalauti savo daiktą iš svetimo ir neteisėto valdymo. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo teismo įpareigoti atsakovus V. D. ir V. D. grąžinti ieškovei UAB „Žydrutis“ neteisėtai valdomą biologinį turtą-– 129401 kg motininių karpių, kurių rinkos kaina yra 58 203 Eur.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-44/2009; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,DGD“ v. BAB ,,Properta“, bylos Nr. 3K-3-452/2010) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015).

8. Teismas pirmiausiai pažymi, jog, kaip anksčiau nurodyta, atsakovai V. D. ir V. D. 2017-02-20 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, jos pagrindu bankrutavusi UAB „Melsta“ pardavė atsakovams žemės sklypą, bei inžinerinius statinius – tvenkinius Nr.6, ir Nr.7. Pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo numatyta jokių papildomų sąlygų ar išlygų, susijusių su žemės sklypu, inžineriniais statiniais – tvenkiniais Nr. 6 ir Nr. 7 ar kt. priklausiniais (pvz.: žuvimis) . Perdavimo metu nebuvo išskirta jokių papildomų sąlygų, todėl manytina, jog tvenkiniai perduoti su visais priklausiniais, jų neišskiriant (CK 6.317 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, Žuvininkystės įstatymo, kuris reglamentuoja visuomeninius santykius, atsirandančius žvejybos, žuvų išteklių valdymo, išsaugojimo ir atkūrimo, akvakultūros, žuvų perdirbimo ir žuvininkystės produktų tiekimo rinkai srityse, 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akvakultūros tvenkinių žuvų ištekliai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių savininkams. Aptartas specialusis įstatymas patvirtina, kad žuvų ištekliai yra akvakultūros sistemos dalis ir priklauso vandens telkinių savininkams. Ieškovė neginčija, kad tvenkinio Nr. 7 savininkai yra atsakovai.

9. Kitas itin svarbus aspektas tas, kad atsakovai tvenkinį Nr.7 iš BUAB „Melsta“ įgijo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka vykdymo proceso metu (pirkimo–pardavimo sutartis). Ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog nuo bankroto bylos iškėlimo pradžios įmonei BUAB „Melsta“ Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka administratoriui reiškė kokias nors pretenzijas ar kreditorinį reikalavimą dėl ieškinyje nurodytų įmonės UAB „Žydrutis“ bankrutuojančioje įmonėje turėtų žuvies išteklių valdymo ar perleidimo. Dėl to sutiktina su atsakovais, jog kadangi atsakovai ginčo turtą įsigijo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka iš BUAB „Melsta“, todėl visas pretenzijas į UAB „Žydrutis“ galbūt turėtą turtą ieškovė turėjo reikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog BUAB „Melsta“ ir ieškovė buvo tarpusavyje susiję juridiniai asmenys. BUAB „Melsta“ akcininku, turinčiu 54 procentus visų ieškovės išleistų paprastųjų vardinių akcijų buvo S. M.. Ieškovės vienintele akcininke nuo šios bendrovės įsteigimo dienos buvo ir yra S. M. sutuoktinė Z. M., kuri valdo 100 procentų ieškovės akcijų, kurias įsigijo abu būdami santuokoje. Taigi, ieškovė turėjo teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą ar kokias nors pretenzijas bankrutavusiai UAB „Melsta”, tačiau to nedarė. Pažymėtina, kad juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „Melsta“ bankroto procedūros yra užbaigtos ir įmonė yra išregistruota (žr. Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-3- 198/2017, VĮ Registrų centras išrašas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog, išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2003; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005). Dėl to akcentuotina, kad BUAB „Melsta“ atžvilgiu jokios ieškovės UAB „Žydrutis“ pretenzijos į kokias nors teises ar į BUAB „Melsta” turtą yra nebegalimos (CK 2.95 straipsnio 3 dalis).

10. Teismas pažymi, kad atsakovai įsigiję ginčo tvenkinį Nr. 7, 2017-03-16 bei 2017-04-04 atitinkamai iš UAB „Padievyčio tvenkiniai” bei UAB „Kintai” įsigijo karpių įžuvinimui, tą patvirtina žuvų išteklių įsigijimą įrodantys dokumentai (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė, siekdama pagrįsti savo reikalavimus, prie ieškinio pateikė 2006-08- 17, 2007-08-02, 2007-10-26, 2008-04-04 įžuvinimo aktus. Teismo nuomone, minėti aktai objektyviai nepagrindžia ieškinyje nurodomų žuvies įsigijimo aplinkybių, nes šie dokumentai, kaip pripažino ir pats ieškovo atstovas, surašyti atgaline data, be to byloje nepateikti jokie pirminiai įmonės ūkinės finansinės veiklos dokumentai – žuvies įsigijimą patvirtinantys finansiniai apskaitos dokumentai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai). Liudytojų žodiniai paaiškinimai dėl įžuvinimo ginčo tvenkinyje bylos nagrinėjimo metu taip pat nėra pakankami, nes žodiniai paaiškinimai nėra tinkamos ir privalomos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo metodikos dalis. Ieškovės nurodomi skelbimai apie tvenkinyje vykdytą sportinę žvejybą vėlgi nepatvirtina ieškinyje nurodomo ir siekiamo pasiimti / atgauti žuvies kiekio. Svarbu tai, jog į įmonės apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Kaip jau aptarta, ieškovė tokiais duomenimis nedisponuoja. Kitas aspektas tas, kad nuo ieškovės nurodomo įžuvinimo iki bankroto bylos UAB „Melsta“ iškėlimo praėjo itin didelis laiko tarpas. Sutiktina su atsakovais, kad ieškovė galėjo savo valdomą žuvį parduoti ar kitaip perleisti, žuvys galėjo neišgyventi ir pan., o po UAB „Melsta“ bankroto bylos iškėlimo bankroto procese nereiškė jokių reikalavimo dėl tokio turto, t. y. apie tai, jog tvenkiniuose yra ieškovei priklausantis biologinis turtas, ieškovė neteikė duomenų bei nereiškė pretenzijų ne tik BUAB „Melsta” bankroto administratoriui, tačiau ir antstoliui, o taip pat ir neginčijo antstolio turto perdavimo išieškotojui akto, atlikto turto vertinimo ir 2015-05-19 UAB „Lituką“ ir Ko CEO-50402 ataskaitos (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2015 01 07 nutartis civ./b. Nr.2S-99-163/2015). Taigi ieškovė neįrodė ir jokiais leistinais įrodymais nepagrindė jos nurodomos įleistos žuvies kiekio, likusio žuvies kiekio bei šių aplinkybių nenurodinėjo BUAB „Melsta” bankroto procedūrų metu (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Ieškovė neįrodė, jog ji turi nuosavybės (valdymo) teisę į jos nurodomą žuvį, kad atsakovai neteisėtai valdo žuvį, kad valdymo teisę prarado be savo valios.

11. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė visų aplinkybių, būtinų reiškiant ieškinį vindikacijos pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties

12. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys netenkintas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovams. Teismas pažymi, kad minėtos išlaidos pripažintinos būtinomis, jos akivaizdžiai sietinos su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), Atsakovų nurodytos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Esant tokiems įrodymams atsakovų prašymas tenkintinas, iš ieškovės atsakovams priteistina po 400 Eur, iš viso 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl prašymo bylos medžiagą perduoti prokuratūrai

14. Atsakovai mano, kad ieškovės kai kurie pateikti duomenys yra suklastoti, tai sudaro pagrindą bylos medžiagą perduoti prokuratūrai. Teismas mano, kad iš pateiktų įrodymų negalima daryti neabejotinos išvados, kad šiuo atveju yra nusikalstamos veikos požymių, dėl to netenkina atsakovų prašymo perduoti bylą prokuratūrai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žydrutis“ ieškinį atsakovams V. D. ir V. D. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo atmesti.

Atsakovams V. D. ir V. D. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žydrutis“ priteisti po 400 Eur, iš viso 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovų V. D. ir V. D. prašymą dėl bylos medžiagos perdavimo prokuratūrai atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.