Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Žydrutis“ atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-07 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Žydrutis“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis K. K., išieškotoja BUAB „Melsta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į antstolį K. K. su 2014-08-01 skundu dėl turto arešto akto, prašydama panaikinti antstolio padėjėjos S. Š. 2014-07-14 turto arešto aktą Nr. S2-25820. Nurodė, kad surašant turto arešto aktą nebuvo pakviestas išieškotojas ir skolininkas, turto arešto akte nenurodyta viso areštuoto turto vertė. Teigia, kad surašant turto arešto aktą buvo pažeista skolininkės teisė per savo atstovus dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus (CPK 643 str. l p., CPK 677 str. 4 d.). Antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolio padėjėja 2014-05-30 areštavusi įmonės turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 1,4149 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nenustatė, 2014-06-20 papildomai areštavusi kitą įmonės turtą – 14311/202610 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 20,2610 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės taip pat nenustatė. 2014-07-14 turto arešto aktu Nr. S2-25820 antstolio padėjėja trečią kartą areštavo skolininkės turtą ir nenurodė jokių pagrįstų arešto motyvų. Teigia, kad antstolio padėjėja pirmiausia privalėjo nustatyti pirmiau areštuotų dviejų turto objektų vertę ir tik įsitikinusi, kad šio turto nepakanka išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, galėjo areštuoti kitą įmonės turtą. Antstolio padėjėja neteisingai pritaikė įstatymą ir nemotyvuotu patvarkymu pažeidė proceso įstatymo reikalavimus, areštuodama skolininkės turtą, todėl jos veiksmai pripažintini neteisėtais.

Antstolis K. K., nesutikdama su pareiškėjos skundu, priėmė 2014-08-11 patvarkymą, juo skundo netenkino ir skundą dėl antstolio veiksmų perdavė Šilutės rajono apylinkės teismui.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-10-07 nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad 2014-07-14 turto arešto aktu Nr. S2-25820 skolininkei apribota disponavimo teisė jai priklausančiu turtu, todėl CPK 677 str. 4 d. šiuo atveju netaikytina. Pažymėjo, kad nėra imperatyvaus teisės aktų įpareigojimo antstoliui visais atvejais surašant turto arešto aktą kviesti dalyvauti šiame vykdymo veiksme skolininką. Teismas, įvertinęs išieškotinos sumos dydį, atsižvelgęs į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodytas areštuoto turto vidutines rinkos vertes, padarė išvadą, kad antstolio sprendimas skirti 2014-07-14 turto areštą buvo pagrįstas. Teismas konstatavo, kad antstolis nepažeidė CPK 677 str. 2 d. bei turto areštavimą ar jo įkainojimą reglamentuojančių teisės normų. Teismas nenustatė antstolio veiksmuose pažeidimų ir pareiškėjo skundžiamo turto arešto akto nepanaikino.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-07 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas panaikinti antstolio 2014-07-14 turto arešto aktą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvada, kad antstolis nepažeidė CPK 677 str. 2 d. bei turto areštavimą ar jo įkainojimą reglamentuojančių teisės normų.

Vykdymo proceso tvarka reglamentuota CPK VI dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmus pavesta atlikti antstoliui, kuris, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., LR antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, atsižvelgtina į tai, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikosi savo pagrindinės pareigos – savo iniciatyva imasi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padeda šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).

Atmestini kaip niekuo nepagrįsti apeliantės argumentai, kad antstolis vykdomosiose bylose areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, ir tokiais veiksmais pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias areštuojamo turto mastą bei turto arešto akto turinį, pažeidė skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą.

Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 678 str.). Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 667 str. 2 d. įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pažymėtina, kad CPK 681 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad antstolis turtą įkainoja jo areštavimo metu, turi būti aiškinama kartu su CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, jog tuo atveju, kai antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taigi CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 str. 1 d. 5 p.). Taigi praktikoje gali susidaryti situacija, jog nesant galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto, gali būti aprašyta skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau nesant nustatytai areštuoto turto rinkos vertei, t. y. nepasibaigus areštuoto turto įkainojimui, tai negali sąlygoti antstolio veiksmų neteisėtumo CPK 677 str. 2 d. prasme. Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, taip pat antstolis galės pasinaikinti turto arešto aktą, jeigu bus nustatyta, kad areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms šiose vykdomosiose bylose padengti (CPK 675 str. 2 d.).

Vykdomųjų bylų Nr. 0118/14/00254/1, 0118/14/00290/1 duomenys patvirtina, kad antstolis K. K. vykdo išieškojimą iš skolininkės UAB „Žydrutis“ išieškotojos BUAB „Melsta“ naudai, bendra išieškotina suma – 332 938,92 Lt, 2014-06-20 susidariusi vykdymo išlaidų suma – 13 833 Lt. Antstolis 2014-05-30 turto arešto aktu Nr. S2-20631 areštavo skolininkei priklausantį 1,4149 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-06-20 turto arešto aktu Nr. S2-223632 areštavo 143110/202610 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-07-14 turto arešto aktu Nr. S2-25820 areštavo tvenkinį Nr. 6, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvenkinį Nr. 7, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvenkinį Nr. 8, esantį (duomenys neskelbtini); tvenkinį Nr. 9, esantį (duomenys neskelbtini). Visuose turto arešto aktuose nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Pažymėtina, kad turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis areštuoti turtą. Kadangi antstoliui turto areštavimo metu kilo abejonių dėl turto vertės, todėl antstolis arešto metu neįvertino areštuojamo turto ir pagrįstai CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodytos įkainojimo procedūros neatliko, o vadovaudamasis CPK 678 str. 1 d. 5 p. turto arešto aktuose nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis, siekdamas nustatyti teisingą ir kiek įmanomą realiausią areštuoto skolininkei priklausančio turto rinkos vertę, 2014-07-14 patvarkymu paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti (CPK 682 str. 1 d.). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir įvertinus bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, kad antstolis, papildomai 2014-07-14 turto arešto aktu areštuodamas skolininkės turtą ir nenurodydamas areštuoto turto vertės, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų dėl turto areštavimo ir įkainojimo.

Apeliantė teigia, kad teismas tik formaliai patikrino antstolio veiksmų teisėtumą, nepakankamai išsamiai ištyrė esmines bylos aplinkybes, savo iniciatyva nerinko įrodymų dėl areštuoto turto vertės, nors tokio pobūdžio bylose teismas turi būti aktyvus, nepareikalavo iš antstolio duomenų apie ekspertų nustatytą areštuoto turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkė apskundė antstolio 2014-07-14 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, antstolis, gavęs skolininkės skundą, panaikino patvarkymą ir nustatė skolininkei terminą iki 2014-08-26 nurodyti ekspertizės įstaigą, kuriai būtų pavedama atlikti areštuoto turto ekspertizę. Antstolis, gavęs skolininkės prašymą, pratęsė terminą nurodyti ekspertizės įstaigą iki 2014-09-10. 2014-09-10 skolininkė antstoliui pateikė raštą, kad nepavyko rasti ekspertizės įstaigos turto vertinimui atlikti ir atsisako nuo skundo dėl antstolio 2014-07-14 patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, atmeta apeliantės argumentus, kad teismas turėjo išreikalauti duomenis apie ekspertizės metu nustatytą areštuoto turto vertę ir tik tuomet spręsti, ar areštuoto turto vertė neviršija išieškojimo vykdomojoje byloje masto, nes akivaizdu, kad iki teismo nutarties priėmimo areštuoto turto vertės ekspertizė dėl skolininkės pateikto skundo ir prašymų nebuvo atlikta, o apie tai skolininkei buvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išieškotiną skolos sumą ir susidariusias vykdymo išlaidas, įvertinęs vykdomosiose byloje esančiuosius VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodytą areštuoto turto vidutinės rinkos vertę, atlikęs areštuoto turto vidutinių rinkos verčių paiešką VĮ Registrų centro interneto svetainėje (http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp) bei įvertinęs duomenis apie 2015-01-01 areštuoto turto vidutinę rinkos vertę, konstatuoja, kad šiuo metu areštuoto turto vertė neviršija arešto masto. Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad šiuo metu areštuoto turto įkainojimas dar nėra atliktas, todėl pagrindo konstatuoti, kad antstolis areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, ir pripažinti antstolio atliktus veiksmus neteisėtais nėra. Apeliantė teigdama, kad antstolis areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad 2014-05-30 ir 2014-06-20 turto arešto aktais areštuoto turto reali kaina yra didesnė ir jo pakanka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nepateikė. Šiuo metu vykdomojoje ir civilinėje bylose nėra duomenų apie tai, kad būtų atlikta areštuoto turto vertės ekspertizė ir nustatyta turto vertė, kuri leistų padaryti išvadą, kad antstolis areštavo daugiau turto, nei būtina, ir tokiais veiksmais pažeidė skolininkės teisės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsamiai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, įvertino visus vykdomojoje ir civilinėje byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl visų pareiškėjos argumentų ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad antstolis nepažeidė CPK 677 str. 2 d. bei turto areštavimą ar jo įkainojimą reglamentuojančių teisės normų.

Esant šioms aplinkybėms, nenustačius apeliantės nurodomų jos, kaip skolininkės, interesų ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad ypatingosios teisenos bylose, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuotas asmuo BUAB „Melsta“ pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 900 Lt, t. y. 255,33 EUR, bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, pareiškėjos skundas atmestas, yra pagrindas iš pareiškėjos priteisti suinteresuotam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, atsižvelgęs į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalus dydžius, sprendžia, kad jos nepagrįstai didelės, viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, todėl protingomis, realiomis pripažintinos 150 EUR bylinėjimosi išlaidos, kurios atmetus atskirąjį skundą priteistinos iš pareiškėjos (CPK 93 str. 3 d., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-07 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos UAB „Žydrutis“ suinteresuotam asmeniui BUAB „Melsta“ 150 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.