Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-21 · Civilinė byla Nr. eB2-3194-232/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
eB2-3194-232/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02070-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Pareiškėjas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-3194-232/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02070-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus skundą dėl BUAB „TMPV LT“ kreditorių 2018 m. balandžio 9 d. susirinkimo nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pateikė skundą, prašydamas pripažinti negaliojančiais BUAB „TMPV LT‘ 2019 m. balandžio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimus trečiuoju, septintuoju ir dešimtuoju darbotvarkės klausimais ir patvirtinti naują administravimo išlaidų sąmatą bei bankroto administratoriaus atlyginimą, atsižvelgiant į Alytaus skyriaus pasiūlytus nutarimo projektus.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – ir Alytaus skyrius) kreditorinis reikalavimas – 34 986,24 Eur, kuris užtikrintas priverstiniu turto įkeitimu. Tai sudaro 10,86 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. 2019 m. balandžio 9 d. įvyko pirmasis BUAB TMPV LT“ kreditorių susirinkimas, kuriame trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti BUAB „TMPV LT“ administratoriaus ataskaitą apie bankroto proceso eigą, septintuoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti ilgalaikio turto pardavimo tvarką, o dešimtuoju darbotvarkės klausimu – patvirtinti administratoriaus atlyginimo sumą ir administravimo išlaidų sąmatą. Pažymėjo, kad nutarimų priėmimą nulėmė vienos kreditorės, kuri yra įmonės akcininkė, E. T., turimi balsai (jos patvirtintų reikalavimų suma sudaro 76,56 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų). Kreditoriai Alytaus skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos balsavo „prieš“, pateikdami savo pastabas ir nutarimų projektus, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta.

Nurodė, kad administratoriaus ataskaita nepakankamai informatyvi, joje pateikta ne visa informacija apie įmonės sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį ir kt. Be to, nepateikta informacija apie įmonės akcininkus, neišanalizuotos įmonės bankroto priežastys ir nepateikta informacija, ar buvo tirta, ar nėra tyčinio bankroto požymių. Teigė, kad administratoriaus ataskaita neatitinka esminių ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkto reikalavimų ir dėl šios priežasties neturėjo būti patvirtinta.

Nurodė, kad kreditorių susirinkimas septintuoju darbotvarkės klausimu pritarė bankroto administratoriaus pasiūlytai ilgalaikio turto pardavimo tvarkai: Alytaus skyriaus įkeistą automobilį Mercedes-Benz 609D 1994 m. ir konteinerinius prekybinius kioskus (2 vnt.) pardavinėti iš varžytynių, nustatant pradinę pardavimo kainą 70 proc. šio turto likutinės vertės; nepardavus varžytynėse pardavinėti viešo skelbimo būdu laisvu pardavimu; nepardavus viešo skelbimo būdu laisvu pardavimu – šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą bankrutuojančios įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Teigė, kad kreditorių susirinkimas turėjo vadovautis imperatyviomis ĮBĮ normomis dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos. Atkreipė dėmesį, kad buvo nuspręsta turtą jau pirmose varžytynėse pardavinėti už nepagrįstai žemą kainą (70 proc. likutinės vertės), taip sumažinant galimybes patenkinti įkaito turėtojo reikalavimus iš parduoto įkeisto turto. Alytaus skyrius nepritarė tokiai turto pardavimo tvarkai ir siūlė įkeistą transporto priemonę Mercedes-Benz 609D 1994 m. pardavinėti iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pardavimo kainą pirmosioms varžytynėms – 30 140 Eur; antrosioms varžytynėms – 21 098 Eur. Nepardavus turto varžytynėse – šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Konteinerinius prekybinius kioskus (2 vnt.) pardavinėti kaip vieną vienetą iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant pirmojo konteinerinio kiosko pardavimo kainą pirmosioms varžytynėms – 22951 Eur; antrosioms varžytynėms – 16066 Eur, antrojo konteinerinio kiosko pardavimo kainą pirmosioms varžytynėms – 21755 Eur; antrosioms varžytynėms – 15228 Eur. Nepardavus turto varžytynėse – šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Teigė, kad kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo tvarka ne tik neatitinka teisės aktuose nustatytos įkeisto turto pardavimo tvarkos, bet ir pažeidžia kreditoriaus Alytaus skyriaus, kaip įkaito turėtojo, interesus.

Nurodė, kad kreditorių susirinkimas dešimtuoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ir atlyginimą administratoriui pagal administratoriaus pasiūlymą. Administratorius nurodė, kad tvirtintinas 72 MMA atlyginimas bankroto administratoriui, į šią sumą įskaitant administravimo išlaidas, taip pat skirtini nutarime nustatyti priemokų už įplaukas dydžiai. Taip pat nurodė, kad šie dydžiai nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-27 nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo“ (toliau – Nutarimas) nustatytais rekomendaciniais administravimo išlaidų dydžiais ir atsižvelgiant į įmonės turto masę bei vidutinį įmonės dydį. Paaiškino, kad atlyginimas administratoriui įeina į bendrą administravimo išlaidų sąmatą, kuri šiuo atveju yra 55 MMA. Nurodė, kad bankroto administratoriaus prašomi patvirtinti administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžiai yra nepagrįsti jokiais duomenimis apie šių išlaidų būtinumą, t. y. bankroto administratorius nėra pateikęs kreditorių susirinkimui tokių dydžių atlyginimo ir išlaidas patvirtinančių dokumentų, detalaus jų paskaičiavimo, pagrindimo ir pan. Taip pat administratorius nenurodė ir būsimų savo kaip administratoriaus veiksmų, kurie būtų vertintini kaip specialūs, reikalaujantys papildomų pastangų ir viršijantys įprastas bankroto administratoriaus funkcijas, dėl ko būtų tikslinga skirti priemoką prie atlyginimo administratoriui už visų rūšių įplaukas, gautas bankroto proceso metu. Paaiškino, kad siūlė patvirtinti BUAB „TMPV LT“ 15 000 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo dienos, įskaitant mokesčius, iš šios sumos administratoriaus atlyginimui skirti 5 000 Eur, įskaitant mokesčius.

Atsiliepimas

BUAB „TMPV LT“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Z68“ atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti ir skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus palikti nepakeistus.

Nurodė, kad už skundžiamą nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu balsavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 78,45 proc. nuo visų Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (M. M., UAB „Švaros broliai“ bei E. T.). Pažymėjo, jog Alytaus skyriaus prašymu bankroto administratorius pateikė informaciją apie įmonės ilgalaikio turto sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Nurodė, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte nėra numatyta įpareigojimo bankroto administratoriaus ataskaitoje išanalizuoti įmonės bankroto priežastis ir (ar) pateikti informaciją ar buvo tirta, ar nėra tyčinio bankroto požymių. Teigė, kad pareiškėjo skunde nurodyti nesutikimo su bankroto administratoriaus ataskaita argumentai laikytini nepagrįstais, o bankroto administratoriaus ataskaita atitinkančia esminius ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkto reikalavimus, dėl ko ir buvo pagrįstai patvirtinta.

Nurodė, kad kreditorių susirinkime patvirtinta Mercedes-Benz 609D ir konteinerinių prekybinių kioskų pardavimo tvarka atitinka ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus įkeisto turto pardavimo reikalavimus, tuo tarpu Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarime Nr. 321 numatytos tik procedūrinės varžytynių taisyklės. Nei ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, nei Vyriausybės nutarime nėra numatyta jokių nuostatų dėl turto, pardavinėjimo iš varžytynių, kainos. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkime patvirtinta Mercedes-Benz 609D pardavimo kaina nepažeidžia Alytaus skyriaus interesų, kadangi ir taip gerokai viršija realią Mercedes-Benz 609D (pagaminimo metai 1994 m.) rinkos kainą. 2017 m. lapkričio 10 d. Alytaus skyriaus direktoriaus sprendime dėl UAB „TMPV LT“ turto priverstinio įkeitimo Nr. IA_SP2-20 buvo nurodyta, kad įkeičiamo daikto Mercedes-Benz 609D vertė 3 000 Eur. Atkreipė dėmesį, jog pirmosios tiek Mercedes-Benz 609D, tiek konteinerinių prekybinių kioskų varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis.

Nurodė, kad Vyriausybės Nutarimu nustatytas rekomendacinis bankroto administravimo išlaidų dydis vidutinei įmonei (kokia, remiantis Atrankos taisyklėmis ir yra BUAB „TMPV LT“), neturinčiai įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų yra 55 MMA, t. y. 30 525 Eur, o minimalus bankroto administratoriaus atlyginimo dydis 17 MMA, t. y. 9 435 Eur. Teigė, kad teismui pripažinus negaliojančiu nutarimą dešimtuoju darbotvarkės klausimu ir patvirtinus sąmatą pagal Alytaus skyriaus pasiūlytą nutarimo projektą, bankrutuojančios UAB „TMPV LT“ bendra 15 000 Eur administravimo išlaidų sąmata neatitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijų, neužtikrintų administratoriaus ir įmonės kreditorių interesų pusiausvyros bei pažeistų ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį, kadangi bankrutuojančios UAB „TMPV LT“ administravimo išlaidų sąmatą ir administratoriaus atlyginimas būtų patvirtinti neatsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų ir minimalaus bankroto administratoriaus atlyginimo rekomendacinius dydžius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartimi UAB „TMPV LT“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Z68“. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad 2019 m. balandžio 9 d. įvyko BUAB „TMPV LT“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami klausimai, be kita ko, trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl administratoriaus ataskaitos ir jos tvirtinimo, septintuoju darbotvarkės klausimu dėl turto pardavimo tvarkos ir dešimtuoju darbotvarkės klausimu dėl administratoriaus atlyginimo sumos ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Iš BUAB „TMPV LT“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2019 m. balandžio 9 d., protokolo Nr. 1 matyti, kad jame raštu balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų dydis sudarė 298 568,09 Eur, kas sudarė 92,74 proc. patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Už skundžiamą nutarimo projektą trečiuoju darbotvarkės klausimu balsavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 78,45 proc. nuo visų Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (M. M., UAB „Švaros broliai“, E. T.). Už skundžiamą nutarimo projektą septintuoju darbotvarkės klausimu balsavo 81,88 proc. nuo visų Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (M. M., UAB „Švaros broliai“, E. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Už skundžiamą nutarimo projektą dešimtuoju darbotvarkės klausimu balsavo 78,45 proc. nuo visų Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (M. M., UAB „Švaros broliai“, E. T.). Teismas daro išvadą, kad ĮBĮ nustatyta nutarimų priėmimo balsų daugumos procedūra nepažeista.

Trečiuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti BUAB „TMPV LT“ administratoriaus ataskaitą apie bankroto proceso eigą.

Administratoriaus veiklos ataskaita – tai dokumentas, kuriame pateikiami oficialūs asmens ar organizacijos nuveikto darbo per tam tikrą laiką rezultatai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje atvaizduoti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1522/2010).

Tvirtinti administratoriaus ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas), kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimami kreditorių balsų, priklausančių nuo patvirtintų jų reikalavimų sumos, dauguma (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Taigi administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Kadangi tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnio prasme. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas numato, kad administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. Pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija. Taigi, ataskaitą galima apibūdinti ir kaip informaciją, kurios tikslas yra supažindinti kreditorius su buvusia/esama/būsima įmonės finansine būkle, turtu bei veikla. Tuo pačiu jos pagrindu kreditoriai gali atlikti kontrolės funkciją.

Nagrinėjamu atveju iš prie kreditorių susirinkimo protokolo pridėtos bankroto administratoriaus ataskaitos matyti, kad joje nėra išvardinti sandoriai, sudaryti per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Taigi ataskaitoje nėra pateikta visa privaloma informacija. Nors BUAB „TMPV LT“ atstovaujama bankroto administratoriaus atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui pateikė informaciją apie įmonės ilgalaikio turto sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, tačiau teismas pažymi, kad nurodyta informacija turi būti nurodyta administratoriaus veiklos ataskaitoje. Teismas taip pat pažymi, kad kreditoriai gali reikalauti, kad bankroto administratorius veiklos ataskaitoje nurodytų ir kitą kreditoriams svarbią informaciją. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu.

Septintuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti įmonės turto pardavimo tvarką, t. y. 1) Mercedes-Benz 609D bei konteinerinius prekybinius kioskus (2 vnt. kaip vieną vienetą) pardavinėti iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, 2) Mercedes-Benz 609D ir konteinerinių prekybinių kioskų nepardavus varžytynėse, pardavinėti viešo skelbimo būdu laisvu pardavimu; 3) Nepardavus viešo skelbimo būdu laisvu pardavimu – šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

Nekilnojamasis turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose ir 33 straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Neparduotas dvejose varžytynėse turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka tos pačios apimties ir detalumo, kaip buvo siūloma varžytynių metu (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 yra patvirtintas „Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas“, kuriame reglamentuojama bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarka.

Teismo vertinimu, kreditorių susirinkimo metu nustatyta turto pardavimo tvarka atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi kreditoriai nusprendė turtą pardavinėti iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o turto iš varžytinių nepardavus, pardavinėti viešo skelbimo būdu laisvu pardavimu (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškėja kvestionuoja turto pardavimo kainą, tačiau teismas pažymi, kad bankroto administratoriaus pateikti įrodymai patvirtina, kad pirmosios parduodamo turto (transporto priemonės Mercedes-Benz 609D bei konteinerinių prekybinių kioskų) varžytinės neįvyko, kadangi nedalyvavo nė vienas dalyvis, kas patvirtina, kad turto pardavimo kaina nėra nepagrįstai žema, priešingu atveju, varžytinėse dalyvautų pirkėjai, kurie turtą norėtų įsigyti. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą septintuoju darbotvarkės klausimu.

Dešimtuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ir atlyginimą administratoriui pagal administratoriaus pasiūlymą, t. y. nustatant 55 MMA bankroto administravimo išlaidų sąmata bei minimalų 17 MMA administratoriaus atlyginimo dydį, bendrai 72 MMA, papildomai skiriant priemoką už įplaukas pagal rekomendacinius dydžius.

ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). Taigi bankroto administravimo išlaidas, be kita ko, sudaro atlyginimas administratoriui. Teismas pritaria pareiškėjo argumentui, kad atlyginimas administratoriui įeina į bendrą administravimo išlaidų sąmatą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintame Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) yra detaliai išskirtos įmonės ne tik pagal bankroto proceso vykdymo tvarką (teismo ir ne teismo tvarka), bet ir pagal veiklos rūšį ir bankroto proceso ypatumus (be ypatumų, įmonė nėra nutraukusi veiklos, įmonės veikla priskirta Lietuvos banko priežiūrai, įmonės taikytas supaprastintas bankroto procesas ir pan.) bei įmonių dydį (maža, vidutinė, didelė). Taigi, konkrečiu atveju administravimo išlaidų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į minėtame teisės akte numatytus orientacinius dydžius, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei bankroto byloje atliktų/atliktinų veiksmų apimtį, kurie objektyviausiai apibūdina administravimo išlaidų poreikį ir dydį bei leidžia užtikrinti tiek bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, tiek įmonės administratoriaus teises ir teisėtus interesus.

Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad bankrutavusi bendrovė atitinka vidutinės įmonės statusą. Remiantis taisyklėmis, vidutinės, neturinčios veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, įmonės bankroto administravimo išlaidų rekomendacinis dydis yra 55 MMA (30 525 Eur, 2019 m. 1 MMA buvo lygus 555 Eur), minimalus administratoriaus atlyginimo dydis – 17 MMA (9 435 Eur). Minėta, kad administravimo išlaidos apima administratoriaus atlyginimą, todėl bankroto administravimo išlaidos nagrinėjamu atveju neturėtų viršyti 55 MMA, o jeigu viršija, turėtų būti pagrįstos.

Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nei kreditorių susirinkimui, nei teismui nepateikė pagrįstų motyvų, kodėl reikėtų tvirtinti administratoriaus prašomas administravimo išlaidas, kodėl būtent administratoriaus prašomas išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, jog bankroto administratoriaus prašomi patvirtinti administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžiai yra nepagrįsti jokiais duomenimis apie šių išlaidų būtinumą. Teismas išaiškina, kad vien tai, jog taisyklėse nustatyti bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai, nereiškia, kad prašant jas patvirtinti, bankroto administratorius neturi jų pagrįsti bei motyvuotai paaiškinti, kodėl būtent prašomus dydžius kreditoriai turėtų patvirtinti.

Teismo vertinimu bankrutuojančios įmonės administravimas neturėtų pareikalauti ypatingų administratoriaus veiksmų, už kuriuos būtų pagrindas patvirtinti taisyklėse nustatytą rekomendacinį lėšų dydį. Atsižvelgiant į rekomendacijų dydžius, taip pat įvertinus įmonės dydį, teismas sprendžia, kad visam bankroto procesui tikslinga patvirtinti 20 535 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sąmata, iš jos skiriant 9 435 Eur administratoriaus atlyginimui ir 11 100 Eur kitoms administravimo išlaidoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti BUAB „TMPV LT“ 2019 m. balandžio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimus trečiuoju ir dešimtuoju darbotvarkės klausimais.

Patvirtinti 20 535 Eur (įskaitant mokesčius) BUAB „TMPV LT‘ administravimo išlaidų sąmatą, iš jos skiriant 9 435 Eur administratoriaus atlyginimui ir 11 100 Eur kitoms administravimo išlaidoms apmokėti laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Nutartis, dalyje BUAB „TMPV LT“ 2019 m. balandžio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų trečiuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais, per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Likusioje dalyje nutartis neskundžiama.

Teisėja Liuda Uckienė