Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vilko apetitas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilko apetitas“ ieškinį atsakovei UAB „Baltic Master“ dėl sumokėtos kainos už netinkamos kokybės daiktą grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vilko apetitas“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Baltic Master“ sudarytą įrangos Desmon BM12A pirkimo-pardavimo sandorį Nr. BM2014/01/15-RR06; 2) taikyti restituciją – grąžinti ieškovei sumokėtą kainą, t. y. 4 170,53 Eur, o įrangą, esančią adresu Didžioji g. 19, Vilniuje, grąžinti atsakovei; 3) priteisti 8,05 procentų metines palūkanas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė teikia viešojo maitinimo paslaugas, o tam būtina šaldymo įranga, pritaikyta profesionaliam restoranų darbui. 2014-01-20 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BM2014/01/15-RR06, pagal kurią atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei įrangą Desmon BM12A bei Desmon GB71CE, o ieškovė įsipareigojo sumokėti 8 717,56 Eur. Ieškovė už įrangą sumokėjo, o 2014-02-25 įranga buvo pristatyta sutartyje nustatytu adresu. Praėjus neilgam laikui ieškovė pastebėjo įrenginio defektus, apie kuriuos atsakovė nebuvo informavusi. Lūžinėjo bei atsilupinėjo šaldymo įrangos gumos, tarpinės, šaldytuvų rankenos. Gumas atsakovė pakeitė 2014-08-29. Po pusės metų įrangos naudojimo sulūžo įrangos rankenos, todėl nebuvo galima šaldymo įrangos naudoti pagal tikslinę paskirtį. 2014-09-15 buvo pakeistos rankenos. 2014-09-18, 2014-09-20, 2014-09-22, 2014-09-26 tarnybiniais pranešimais darbuotojai pranešė, kad šaldymo įrangos rankenos yra išlūžusios. 2014-09-29 ieškovė pateikė pakartotinę pretenziją dėl prekės trūkumų ir kokybės, kuria prašė pakeisti šaldymo įrangą. Derybos su atsakove užsitęsė, atsakovė nesuremontuoja įrenginio taip, kad jis būtų tinkamas naudoti. Kadangi po prekių taisymo ir net naujų durų įstatymo pasikartoja ta pati problema, ieškovė darė išvadą, jog atlikus remontą, neįmanoma pašalinti trūkumų, todėl ieškovė atsisako tarp šalių sudarytos sutarties dėl esminio jos pažeidimo, o atsakovė privalo grąžinti ieškovei jo sumokėtą kainą.Atsakovė UAB „Baltic Master“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pristačius įrangą, ieškovė ją apžiūrėjo, priėmė ir nepareiškė atsakovei jokių priekaištų. Po pusės metų ieškovė informavo atsakovę, kad nuo įrangos atsilupo gumos, o dar vėliau, kad sulūžo rankenos. Atsakovė minėtus trūkumus pašalino, nors pagal sutartyje numatytas sąlygas to daryti neprivalėjo. Garantija pagal sutartį parduotai įrangai negalioja jeigu yra mechaninių įrangos pažeidimų (sutarties 8.3.3. punktas), jeigu gedimas įvyko dėl pirkėjo kaltės arba netinkamos įrangos eksploatacijos (sutarties 8.3.4. punktas). Šalys susitarė, kad garantija netaikoma eksploatacinėms dalims (sutarties 8.4. punktas). Jau vien tik dėl tos aplinkybės, kad garantijos terminas nėra taikomas įrangos durų rankenoms, ieškinys yra nepagrįstas. Rankenų įskilimai ir lūžimai negali atsirasti savaime, rankenos buvo paveiktos mechaniškai. Šaldytuvo Desmon BM12A tiesioginė paskirtis yra palaikyti reikiamą temperatūrą ir laikyti produktus. Vien tik rankenų įskilimas ar sulūžimas negali būti pagrindas teigti, kad parduota įranga yra nekokybiška ir kad jos negalima naudoti pagal paskirtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-24 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė atsakovei UAB „Baltic Master“ iš ieškovės UAB „Vilko apetitas“ 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad kadangi pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, pardavėjas gali įrodinėti pardavėjo atsakomybę šalinančių pagrindų egzistavimą. Atsakovė savo atsakomybę šalinančiu pagrindu nurodo tai, kad pasirašydamos sutartį šalys susitarė, jog tam tikroms šaldytuvo detalėms garantija netaikoma. Pagal 2014-01-20 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. BM2014/01/15-RR06 8.4 punktą šalys susitarė, jog garantija netaikoma eksploatacinėms dalims: apšvietimo lempoms, filtrams, guminėms tarpinėms, tepalams, durų rankenėlėms ir pan. Aiškinant minėtą sutarties punktą lingvistiškai, jis yra aiškus, suprantamas ir net vidutiniškai išsilavinusiam, specialių žinių neturinčiam asmeniui, detaliai aptariantis konkrečias eksploatacines dalis, kurioms netaikoma garantija. Be to, šalys patvirtino, kad tai nebuvo tipinė sutartis (arba sutartis sudaryta prisijungimo būdu), ir jos turėjo galimybę inicijuoti sutarties sąlygų pakeitimą. Nors sutarties sąlygas siūlė pardavėja, tačiau šalys iki sutartinių derybų metu intensyviai bendradarbiavo. Ieškovei buvo suteikta galimybė sutarties sąlygas aptarti individualiai, aiškintis ir dėl jų derėtis. Tai, kad šalys tarėsi dėl garantijos suteikimo ir šio sutarties punkto, patvirtina tiek į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas iki sutarties pasirašymo, tiek paaiškinimai teismo posėdžio metu. 2014-01-17 šalys elektroniniu paštu derėjosi dėl sutarties sąlygų, ieškovas, be kitų sąlygų, pasisakė ir dėl 8.4 punkto, nurodydamas, jog šio punkto koreguoti negali, nes gamintojai niekada nesuteikia šioms atsarginėms detalėms garantijos. Tai, kad kiti gamintojai (pardavėjai) netaiko garantijos panašioms eksploatacinėms detalėms, kurios normaliai susidėvi naudojant prietaisą ir jų darbo trukmė priklauso nuo prietaiso naudojimo intensyvumo, patvirtina į bylą pateikti raštiniai įrodymai. Abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, vykdantys komercinę veiklą, todėl vieną iš jų laikyti silpnesniąja sutarties šalimi ir abejojant dėl sutarties sąlygų, jas aiškinti sutarties sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Teismo vertinimu, ieškovė netinkamai aiškino sutarties sąlygas. Teismas konstatavo, jog šalys, pasirašydamos ginčo sutartį, pasinaudojo įstatyme numatyta galimybe susitarti dėl garantijos netaikymo tam tikroms daikto sudėtinėms dalims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.335 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti ginčo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir taikyti restituciją bei ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Vilko apetitas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – patenkinti ieškinį. Nurodo, jog teismas sprendimą priėmė remdamasis išskirtinai sutarties gramatiniu tekstu, neatsižvelgdamas į tikruosius šalių ketinimus. Tikrasis šalių susitarimas buvo pardavėjos įsipareigojimas taikyti garantiją visai šaldymo įrangai taip, kad būtų galima ją naudoti pagal paskirtį. Tai patvirtina byloje esantys duomenys, jog atsakovė pakeitė gumines tarpines, šaldymo įrangos rankenas, duris, nurodė, kad šie gedimai garantiniai.Teismas neįvertino šalių elgesio po sutarties sudarymo. Atsakovė laikė, kad rankenų sulūžimas neatsiejamas nuo šaldymo įrangos durų sugadinimo ir reiškia negalimumą naudoti daiktą pagal paskirtį, dėl to taikė garantiją. Teismas nevertino tų aplinkybių, kad garantiniu laikotarpiu išlūžus rankenoms atsakovė keitė visas šaldymo įrangos duris, taip pripažindama, kad netinkamos kokybės yra ne rankenėlės, o durys. Po durų pakeitimo lūžiai pasikartojo, kas atskleidžia, kad durys buvo netinkamos kokybės. Be to, atsakovė laikė, kad ar garantinis, ar ne pažeidimas priklauso tik nuo to, ar rankenos pažeistos mechaniškai ar ne, bet ne dėl to, kad pagal susitarimą su gamintoju garantija apskritai netaikoma išlūžus rankenoms. Teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad atsakovė nurodė, jog punkto koreguoti negali, nes gamintojai niekada nesuteikia šioms atsarginėms detalėms garantijos ir tai, kad kiti gamintojai netaiko garantijos panašioms eksploatacinėms detalėms. Priimant teismo sprendimą taip pat buvo nesivadovauta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 3 punktu, kadangi teismas nenurodė, kokiais argumentais remiantis atmetė įrodymus, patvirtinančius susitarimą dėl garantijos visai šaldymo įrangai.Nors ieškovė prašė paskirti ekspertizę, nustatant, ar šaldymo įrangos rankenos ir durys buvo tinkamos kokybės, ir sumokėjo užstatą, teismas ekspertizės neskyrė, taip atsisakydamas aiškintis bylai reikšmingas aplinkybes, pademonstruodamas šališkumą, pažeisdamas kooperacijos principą bei išreikšdamas poziciją dėl bylos baigties. Atsakovė UAB „Baltic Master“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys sutartimi neginčijamai sulygo, jog kokybės garantija šaldytuvo rankenėlėms nėra taikoma. Sutartis buvo sudaryta tarp verslininkų, kurie derėjosi dėl sutarties sąlygų. Be to, tokia praktika yra įprasta. Nei šaldytuvų perdavimo metu, nei sutvarkius rankenėles ar pakeitus duris, ieškovė jokių pretenzijų nereiškė, priekaištai prasidėdavo tik praėjus apytikriai pusmečiui nuo naudojimo.Atsakovė ne pripažino daiktų trūkumus, o siekdama palaikyti gerus santykius, geranoriškai pagelbėjo. Ieškovei ir toliau netinkamai eksploatuojant šaldytuvus, atsakovė nebegalėjo prisiimti daugiau nuostolių dėl netinkamų ieškovės veiksmų.Atsakovė niekada neatsisakė sutarties 8.4 punkte numatyto ir rinkoje įprasto garantijos ribojimo, o, pakeitusi duris, būtent joms, bet ne durų rankenėlėms, suteikė 12 mėnesių garantinį terminą.Ieškovės pozicija dėl sutarties 8.4 punkto nenuosekli ir procesiniu atžvilgiu, nes nesutikdama su 8.4 punktu, ieškovė turėtų reikšti ieškinį ir šią sąlygą ginčyti, tačiau to ieškovė nedarė.Ieškovė elgėsi pasyviai ir nustatytu laiku nepateikė nei klausimų ekspertizei, nei pasiūlė ekspertą, todėl ekspertizė nepaskirta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-01-20 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BM2014/01/15-RR06, pagal kurią atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei įrangą Desmon BM12A bei Desmon GB71CE, o ieškovė įsipareigojo sumokėti 8 717,56 Eur. Minėtai sumai atsakovė 2014-02-25 išrašė sąskaitą. Įranga ieškovei buvo pristatyta ir perduota sutartyje nustatytu adresu, o ieškovė už ją sumokėjo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo sutartį, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ginčo sutarties nuostatas į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų kontekste, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovei atsakomybė dėl šaldymo įrangos gedimo nekyla. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog siurprizinis, priešingas įprastinei prasmei sutarties tekste vartojamų posakių (sąvokų) aiškinimas, nepagrįstas įstatyme nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismo sprendime yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2014-01-20 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. BM2014/01/15-RR06 8.4 punkte aiškiai, nedviprasmiškai nustatyta, jog garantija netaikoma eksploatacinėms dalims: apšvietimo lempoms, filtrams, guminėms tarpinėms, tepalams, durų rankenėlėms ir pan. Tikruosius šalių ketinimus, sudarant ginčo sutartį, šalys aiškina skirtingai: atsakovės teigimu, šalių ketinimai atitiko sutarties nuostatas, ieškovės – ne. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikant subjektyvų ginčo sutarties aiškinimo būdą tikrųjų šalių ketinimų nustatyti nebuvo įmanoma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią, pažymėdamas, jog ginčo sutarties 8.4 punktas yra aiškus, suprantamas net ir vidutiniškai išsilavinusiam, specialių žinių neturinčiam asmeniui, detaliai aptariantis konkrečias eksploatacines dalis, kurioms garantija netaikoma. Išvadą, jog šalys susitarė dėl garantijos netaikymo eksploatacinėms dalims, pirmosios instancijos teismas taip pat motyvavo šalių derybų aplinkybėmis, kaip papildomus motyvus nurodė šalių statusą (verslininkai), kitų verslo subjektų praktikos dėl garantijos eksploatacinėms dalims (ne)taikymo tendencijas, kam teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nepritarti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nesant kitų į bylą pateiktų duomenų, kurie patvirtintų ieškovės tikrųjų šalių ketinimų versiją, sutarties 8.4 punkto kontekste atsakovės veiksmai, pakeičiant gumines tarpines, šaldymo įrangos rankenas, duris, gali būti vertinami tik kaip atsakovės geranoriškumas ieškovės atžvilgiu, siekiant gerų verslo santykių palaikymo, bei nesuponuoja išvados, jog šalys susitarė dėl kitokio garantinio režimo nei nustatyta ginčo sutarties 8.4 punkte. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tiek 2014-01-20 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BM2014/01/15-RR06, tiek jos 8.4 punktas yra nenuginčyti, teisėti ir galiojantys, atsakovė jų neginčijo, neginčija ir šioje byloje, tuo tarpu teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentus, susijusius su netinkamu ginčo sutarties aiškinimu.Dėl teismo sprendimo motyvavimo teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo sprendimo matyti, jog priešingai nei nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas ne atmetė įrodymus, kurie, ieškovės manymu, patvirtina susitarimą dėl garantijos visai šaldymo įrangai, tačiau juos vertino ne taip, kaip pageidauja ieškovė, kas sąlygoja, jog motyvai dėl nagrinėjamų įrodymų atmetimo negalėjo ir neturėjo būti pateikti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra motyvuotas tinkamai, nurodžius išsamius ir aiškius motyvus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus dėl netinkamo teismo sprendimo motyvavimo.Ieškovės teigimu, atsisakydamas skirti ekspertizę, pirmosios instancijos teismas atsisakė aiškintis bylai reikšmingas aplinkybes, elgėsi šališkai, pažeidė kooperacijos principą, išreiškė poziciją dėl bylos baigties. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsisakymo skirti ekspertizę vertinimu nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, kad nors ieškovė apmokėjo užstatą ekspertizės išlaidoms padengti, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė teismo nustatytu terminu būtų pateikusi klausimus ekspertui ir/ar eksperto kandidatūrą. Pirmosios instancijos teismas nurodytas aplinkybes vertino kaip ieškovės pasyvų procesinį elgesį ekspertizės skyrimo kontekste ir šiuo pagrindu 2015-12-29 nutartimi pagrįstai atsisakė skirti ekspertizę. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentus, susijusius su ekspertizės skyrimu, atmeta.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nors apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovės naudai, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, atsakovei nepateikus tokių išlaidų patyrimo faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų, atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovės UAB „Vilko apetitas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.