- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-631/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Vytas Milius, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Raupaičių ūkis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-635-154/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kustodija“ ieškiniu, pareikštu dokumentinio proceso tvarka, prašė priteisti iš atsakovo ŽŪKB ,,Raupaičių ūkis“ (Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi iškelta ŽŪKB ,,Raupaičių ūkis“ bankroto byla) 105 855,41 Lt skolos, 1 353,56 Lt palūkanų, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 1-7 l.).
Nurodė, kad ieškovas, remdamasis 2009 m. rugpjūčio 14 d. Standartinėmis prekių pardavimo Lietuvos Respublikoje sąlygomis Nr. PRD-090814, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 12 d. atsakovui pardavė prekių už 116 675,43 Lt (pagal PVM sąskaitas faktūras: 2010 m. balandžio 12 d. Nr. SIA 100044; 2010 m. balandžio 15 d. Nr. SIA 100085; 2010 m. balandžio 19 d. Nr. SIA 100125; 2010 m. balandžio 26 d. Nr. SIA 100209; 2010 m. balandžio 27 d. Nr. SIA 100245; 2010 m. gegužės 3 d. Nr. SIA 100353; 2010 m. gegužės 10 d. Nr. SIA 100507; 2010 m. gegužės 12 d. Nr. SIA 100572; 2010 m. gegužės 19 d. Nr. SIA 100737; 2010 m. gegužės 26 d. Nr. SIA 100947; 2010 m. birželio 2 d. Nr. SIA 101079; 2010 m. birželio 12 d. Nr. SIA 101388; 2010 m. liepos 9 d. Nr. SIA 101756; 2010 m. liepos 13 d. Nr. SIA 101802; 2010 m. liepos 16 d. Nr. SIA 101841; 2010 m. liepos 19 d. Nr. SIA 101849; 2010 m. liepos 23 d. Nr. SIA 101890; 2010 m. liepos 28 d. Nr. SIA 101912; 2010 m. rugpjūčio 9 d. Nr. SIA 101997; 2010 m. rugpjūčio 12 d. Nr. SIA 102034; toliau – ginčo PVM sąskaitos – faktūros), tačiau atsakovas laiku neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 105 855,41 Lt, priteistinų iš atsakovo ieškovo naudai (CK 6.38 str.). Ieškovo teigimu, atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl privalo mokėti už termino praleidimą palūkanas, paskaičiuotas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, kurios iki 2010 m. gruodžio 29 d. sudarė 1 353,56 Lt; be to, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, atsakovas privalo mokėti ieškovui 8,05 proc. (1,05 proc. + 7 proc.) metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (107 208,97 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismo posėdžio metu pažymėjo, jog už atsakovą AB „Linas Agro“ atliktas 75 000 Lt mokėjimas buvo užskaitytas už seniausiai atsakovui išrašytas sąskaitas, o pagal ginčo PVM sąskaitas - faktūras atsakovas liko skolingas ieškovui 105 855,41 Lt (2 b. t., 111-113 l.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 19 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 105 855,41 Lt skolos, 1 353,56 Lt metinių palūkanų, 8,05 procentų metines palūkanas nuo priteistos 107 208,97 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2011 m. sausio 14 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2 572 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 b. t., 47-48 l.).
Atsiliepimas
Atsakovas prieštaravime dėl preliminaraus teismo sprendimo prašė panaikinti nurodytą teismo sprendimą ir atmesti ieškovo ieškinį (1 b. t., 52-54 l.). Nurodė, kad AB „Linas Agro“, atsakovo prašymu, 2010 m. spalio 22 d. sumokėjo atsakovo skolos ieškovui dalį, t. y. 75 000 Lt, pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras, todėl, nesant skolos, negali būti priteisiamos palūkanos, delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidos. Be to, tuo atveju, jeigu preliminarus teismo sprendimas būtų paliktas nepakeistas, atsakovas prašė skolos mokėjimą išdėstyti 1 metams dėl sunkios atsakovo finansinės padėties (1 b. t., 93-94, 111-113 l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 105 072,18 Lt skolos, 1 342,19 Lt palūkanų, 8,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (106 414,37 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 764 Lt bylinėjimosi išlaidų; netenkino atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (1 b. t., 116-119 l.).
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas atsakovui pardavė prekių už 116 675,43 Lt pagal ginčo PVM sąskaitas – faktūras, kurių dalį atsakovas apmokėjo, nurodytu laikotarpiu pervesdamas ieškovui 8 603,23 Lt ir 2 216,79 Lt (iš viso – 10 820,02 Lt), tačiau liko skolingas ieškovui 105 855,41 Lt.
Teismo teigimu, ieškovas trečiojo asmens AB „Linas Agro“ už atsakovą 2010 m. spalio 22 d. sumokėtus 75 000 Lt užskaitė kaip anksčiau už ginčo sąskaitas išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimą bei dalinį (783,23 Lt) vienos ginčo sąskaitos (2010 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. SIA 100044) apmokėjimą, dėl to preliminariu teismo sprendimu ieškovui nepagrįstai buvo priteisti 783,23 Lt, todėl šia suma mažintina patenkintų reikalavimų dalis, mažinant ir ieškovo paskaičiuotas palūkanas.
Teismas konstatavo, kad ieškovas nepažeidė CK 6.55 straipsnio reikalavimų, 75 000 Lt mokėjimą užskaitydamas ankstesnių atsakovo skolų padengimui, nes AB „Linas Agro“ 2010 m. spalio 22 d. mokėjimo nurodyme Nr. 44633 nėra detalizuota, pagal kokias PVM sąskaitas – faktūras atliekamas apmokėjimas už atsakovą (skolininką) ŽŪKB ,,Raupaičių ūkis“, 2009 m. rugpjūčio 14 d. tarp šalių sudarytoje sutartyje taip pat nenustatyta konkreti sąskaitų apmokėjimo tvarka ir eiliškumas, o byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog šalys susitarė, kurių sąskaitų apmokėjimui bus užskaitytos 75 000 Lt piniginės lėšos. Teismas pažymėjo, jog ieškovo elektroninis pasiūlymas nevertintinas kaip šalių susitarimas dėl skolos apmokėjimo tvarkos, nes byloje nėra duomenų, kad šis ieškovo pasiūlymas būtų šalių priimtas ir įgyvendintas; jog atsakovo 2010 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąraše nurodyta, kad atsakovas skolingas ieškovui 105 855,42 Lt, ir ši skola pradelsta nuo 2010 m. lapkričio 3 d.
Teismas sprendė, kad dėl nurodyto sumažina iš atsakovo ieškovo naudai priteistos skolos sumą iki 105 072,18 Lt, palūkanas – iki 1 342,19 Lt, o procesines 8,05 proc. metines palūkanas skaičiavo nuo 106 414,37 Lt sumos (CK 6.37 str., 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6261 str.; Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas).
Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nurodęs, kad, 2010 m. gruodžio 31 d. Pelno – nuostolių ataskaitos duomenimis, atsakovas 2010 m. dirbo pelningai, o aplinkybė, kad atsakovas turi laikinų finansinių sunkumų ir ketina kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reiškia, kad skolos dengimui būtų taikomos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas BŽŪKB „Raupaičių ūkis“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteista 75 000 Lt skolos bei 960,23 Lt palūkanų, ir dėl šios teismo sprendimo dalies priimti naują teismo sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį dėl nurodyto dydžio skolos ir palūkanų priteisimo (2 b. t., 1-4 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino CK 6.55 straipsnio nuostatas. Teismas nagrinėjamu atveju turėjo taikyti ne CK 6.55 straipsnio 2 dalies, bet 1 dalies taisykles, kadangi 2010 m. spalio 22 d. AB „Linas Agro“ mokėjimo nurodyme buvo aiškiai nurodyta, kad apmokama pagal atsakovo prašymą už produkciją, todėl yra pagrindo teigti, jog atsakovas išreiškė savo valią, kuri skola grąžinama. Iš ieškovo elektroninio laiško, atsakovui siųsto 2010 m. spalio 26 d., matyti, kad ieškovas užskaitė 75 000 Lt pavedimą už 2010 metų skolą (pagal ginčo sąskaitas), o skolą už 2009 metus (kurios įvykdymo užtikrinimui atsakovo ieškovui buvo išduotas vekselis) – siūlė pervesti iki 2011 m. lapkričio 5 d, be to, sutiko, kad likusi skola už 2010 metus būtų sumokėta dalimis. Taigi atsakovas, pervesdamas 75 000 Lt, apmokėjo dalį skolos už 2010 metus, o su tuo sutiko ir ieškovas, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas užskaitė seniausias atsakovo skolas. Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus dėl apelianto turtinės padėties, be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad apygardos teisme inicijuota atsakovo bankroto byla, kad ketinama kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis 2010 metais buvo sudėtinga, tačiau ji gali pagerėti, kadangi atsakovas toliau vykdo veiklą, dalimis grąžina skolas savo kreditoriams, tarp jų ir ieškovui. Nurodyti argumentai sudaro pagrindo patenkinti atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 284 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti (2 b. t., 184-187 l.). Nurodo, kad AB „Linas Agro“, atlikdamas apmokėjimą už atsakovą mokėjimo pavedime nenurodė, kokias konkrečias ieškovo sąskaitas apmoka, o nurodymas, jog apmokama už produkciją, nepagrindžia apelianto argumento, kad šiuo pavedimu buvo apmokėta dalis ginčo sąskaitų, kadangi tiek ginčo sąskaitos, tiek ir ankstesnės sąskaitos (už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. birželio mėn.) buvo išrašytos už atsakovui parduotą produkciją. Todėl ieškovas turėjo pagrindo gautas pinigines lėšas (75 000 Lt) užskaityti kaip seniausios atsakovo skolos padengimą (CK 6.54-6.55 str.). Pažymi, jog byloje nėra šalių sudaryto rašytinio susitarimo dėl įmokų įskaitymo, o apelianto nurodytas 2010 m. spalio 26 d. elektroninis laiškas nėra ir negali būti vertinamas kaip toks susitarimas, juolab kad 2010 m. spalio 26 d. elektroninis laiškas buvo išsiųstas neįgalioto įmonės darbuotojo praėjus 4 dienoms po mokėjimo pavedimo, jau atlikus mokėjimą ir paskirsčius įmokas. Taigi iki minėto pavedimo tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo susitarimo dėl įmokų paskirstymo, o apeliantas be pagrindo teigia, kad buvo toks susitarimas. Ieškovo teigimu, teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nes išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros, o šiuo atveju atsakovas elgiasi nesąžiningai, iš esmės pripažindamas skolą, toliau bylinėjasi, nors ieškovas siūlė nustatyti mokėjimo grafiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Pagal CPK 2 straipsnio taisykles, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai aiškinti, taikyti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teisingai išspręsdamas bylą.
Civilinis įstatymas nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.).
Pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina, tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjo, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola (CK 6.55 str. 2 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2009 m. rugpjūčio 14 d. Standartines prekių pardavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas Nr. PRD-090814 (toliau - Pardavimo sąlygos), pasirašytas ieškovo ir atsakovo, ieškovas laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 12 d. atsakovui pardavė prekių už 116 675,43 Lt ir išrašė ginčo PVM sąskaitas – faktūras, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl 105 855,41 Lt skolos priteisimo (1 b. t., 9-31 l.). Be to, iš atsakovo į bylą pateiktos 2010 m. spalio 22 d. vietinio mokėjimo nurodymo Nr. 44633 kopijos matyti, jog 2010 m. spalio 22 d. AB „Linas Agro“ pervedė ieškovui 75 000 Lt, atsakovo prašymu, už produkciją (1 b. t., 55 l.), t. y. už atsakovo įsigytą iš ieškovo produkciją, nenurodęs PVM sąskaitų – faktūrų ir jų rekvizitų.
Kolegijos nuomone, apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teisingai sprendė, jog ieškovas turėjo pagrindo aukščiau paminėtą 75 000 Lt mokėjimą užskaityti anksčiau už ginčo sąskaitas išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų bei dalies skolos (783,23 Lt) pagal 2010 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SIA 100044 (ginčo sąskaitą) apmokėjimui, o apeliantas be pagrindo teigia, jog aukščiau nurodytos lėšos turėjo būti užskaitytos apmokėjimui jo skolos pagal ginčo PVM sąskaitas – faktūras, jog nagrinėjamu atveju taikytinos CK 6.55 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Pažymėtina, kad šalių pasirašytose Pardavimo sąlygose neįtvirtintas ieškovo ir atsakovo susitarimas dėl įmokų paskirstymo, tarp jų, kai yra kelios atsakovo skolos (1 b. t., 9-11). Be to, iš 2010 m. spalio 22 d. AB „Linas Agro“ vietinio mokėjimo nurodymo, kurio paskirtyje nurodyta, kad „apmokama už ž. ū. produkciją PG ŽŪK „Raupaičiai“ prašymą“ (nenurodant PVM sąskaitų – faktūrų ir jų rekvizitų), kopijos duomenų taip pat nėra pagrindo teigti, jog šiame mokėjimo nurodyme buvo išreikšta atsakovo valia 75 000 Lt suma apmokėti jo skolą ieškovui pagal ginčo PVM sąskaitas – faktūras, kuriose, kaip ir anksčiau išrašytose sąskaitose, nurodytas prekes atsakovas įsigijo iš ieškovo pagal Pardavimo sąlygas, ir tokios prekės galėjo būti vadinamos „produkcija“, o apeliantas nepaneigė nurodytų aplinkybių (1 b. t., 12-31, 55, 65-77 l.; CPK 178, 185, 314 str.).
Pagal bylos duomenis, atsakovas privalėjo apmokėti ginčo PVM sąskaitas – faktūras iki 2010 m. lapkričio 1-3 d. (1 b. t., 12-31 l.); PVM sąskaitų – faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki 2009 m. rugsėjo 11 d., apmokėjimo terminas suėjo 2009 m. lapkričio 2-9 d. o 2010 m. birželio 11 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. SIA 101387 – 2010 m. spalio 1 d. (1 b. t., 65-77 l.). Be to, iš bylos dokumentų, tarp jų ieškovo buhalterinės programos 2010 m. gruodžio 21 d. ir 2011 m. kovo 30 d. išrašų „Klientų įsipareigojimų nevykdymas pagal dokumentus“ bei atsakovo 2010 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašo matyti, kad AB „Linas Agro“ pavedimo metu (2010 m. spalio 22 d.) atsakovas turėjo senesnių neįvykdytų įsipareigojimų (nepamokėtų PVM sąskaitų – faktūrų) ieškovui nei pagal ginčo PVM sąskaitas – faktūras (kurių apmokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs), ir, ieškovas, gavęs 75 000 Lt pavedimą, jį užskaitė anksčiau už ginčo sąskaitas išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų bei dalies skolos (783,23 Lt) pagal 2010 m. balandžio 12 d. ginčo PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SIA 100044 apmokėjimui (1 b. t., 32, 89, 92 l.).
Todėl apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 105 072,18 Lt skolą pagal ginčo PVM sąskaitas - faktūras (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.).
Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir apelianto argumentas, kad ieškovas sutiko bei užskaitė AB „Linas Agro“ pervestas pinigines lėšas kaip skolos pagal ginčo PVM sąskaitas – faktūras apmokėjimą. Byloje nėra tinkamų įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir atsakovo susitarimą dėl atsakovo įmokų paskirstymo bei įmokų užskaitymo pagal ginčo sąskaitas faktūras; tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo darbuotojo 2010 m. spalio 26 d. elektroninis laiškas atsakovui neįrodo, kad buvo sudarytas toks šalių susitarimas ar kad buvo apmokėtos ginčo sąskaitos faktūros; juolab minėta, jog nustatyta, kad ieškovas 75 000 Lt pervedimą užskaitė ankstesnių atsakovo skolų ir dalies skolos pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SIA 100044 apmokėjimui (1 b. t., 106 l.; CPK 176, 178, 185, 314 str.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su teismo sprendimo vykdymo išdėstymu, kadangi po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartimi iškėlė atsakovo ŽŪKB ,,Raupaičių ūkis“ bankroto bylą (2 b. t., 193-197 l.), ir bankrutuojančio atsakovo kreditorių (tarp jų ieškovo, kurio finansinis reikalavimas patvirtintas nurodyto apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi) reikalavimai turi būti tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 35 str.; CPK 179 str. 3 d.).
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 263 str., 329 – 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą.