- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1364-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00612-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Goresta“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Goresta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1716-475/2024, kuria tenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. A. N. ir Z. N. kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovės UAB „Goresta“ priteisti 10 000 Eur avansą, 1 080 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai 2024 m. birželio 18 d. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų areštą Lietuvos Respublikoje esančiuose bankuose, kuriuose atsakovė turi savo sąskaitas, o jei sąskaitose piniginių lėšų nebūtų – pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui surasti, aprašyti bei areštuoti piniginio reikalavimo ribose tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį atsakovės turtą.
3. Nurodė, kad byloje pateikti duomenys yra pakankami teismui nustatyti tikimybę, jog dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-36-886/2024 nagrinėjo iš esmės analogišką ginčą dėl atsakovės UAB „Goresta“ prievolės grąžinti avansą ir 2024 m. sausio 4 d. nutartimi konstatavo, jog atsakovės vadovas 2022 m. birželio 20 d. pokalbio metu žadėjo ieškovams grąžinti 10 000 Eur dydžio avansą po dviejų mėnesių, šių veiksmų neatliko, prievolę grąžinti ieškovų sumokėtą avansą neigė ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Atitinkamai, darytina prielaida, jog atsakovė UAB „Goresta“ neketina ir civilinėje byloje Nr. e2-1716-475/2024 kilusio ginčo spręsti taikiai. Ieškovų žiniomis, šio prašymo rengimo dienai atsakovė turi nekilnojamojo turto, tačiau, atsižvelgus į civilinės bylos Nr. e2A-36-886/2024 baigtį, šios bylos analogiškumą, prielaidas dėl panašių civilinių ginčų inicijavimo prieš atsakovę ateityje, atsakovės derybų metu nurodytas mokumo problemas, teismui priėmus ieškovams palankų sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. 2024 m. birželio 17 d. buvo gautas pranešimas apie finansinius sunkumus, kas reiškia, kad atsakovė gali būti nemoki (ar laikinai nemoki), dėl ko yra akivaizdu, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Atsižvelgus į ieškovų reikalavimų pobūdį, būtų tikslingiausia taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą piniginių lėšų areštą, areštuojant atsakovės banko sąskaitoje esančias lėšas, tačiau, atsakovės banko sąskaitose nesant pakankamai lėšų galimam ieškovų reikalavimų patenkinimui padengti, areštuotinas atsakovei nuosavybes teise priklausantis turtas, kurio vertė yra pakankama ieškovų reikalavimų patenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino – areštavo atsakovei UAB „Goresta“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 12 000 Eur sumai, o nesant turto tokiai sumai arba jo esant nepakankant – 12 000 Eur sumai areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias atsakovės kredito įstaigų sąskaitose.
5. Teismas sprendė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės ir su juo pateikti rašytiniai įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus. Ieškovų pareikštas reikalavimas (11 080 Eur) laikytinas santykinai dideliu. Ieškovų pateiktas 2024 m. birželio 17 d. pranešimas patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais. Civilinėje byloje Nr. e2A-36-886/2024 UAB „Goresta“ įpareigota ieškovams atlyginti 10 000 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 452 Eur už advokato paslaugas, 225 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė šioje byloje išreiškė poziciją dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, tačiau iki šiol byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ji iš tikrųjų siekia ginčą spręsti taikiai, kas leidžia abejoti atsakovės sąžiningumu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovų naudai priimto sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
Šalies argumentai
6. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra pagrįstas. Įvertinus ieškovės ieškinio reikalavimus (10 000 Eur avansas ir 1 080 Eur delspinigiai) bei 1 088 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 304 Eur (62+187+55) žyminis mokestis ir 784 Eur (100+242+200+121+121) advokato teisinės pagalbos išlaidos, ieškovų reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones 12 000 Eur apimtyje yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Goresta“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Byloje ieškovai reiškia reikalavimą priteisti netesybas, nors nėra rašytinio susitarimo dėl netesybų, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog šis ieškinio reikalavimas objektyviai negali būti patenkintas ir net tikėtinai nėra pagrindžiamas.
7.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 11 080 Eur ieškinio suma atsakovei laikytina santykinai didele, tokią išvadą darė net minimaliai neįvertinęs atsakovės finansinės būklės. Su atskiruoju skundu atsakovė teikia savo finansinės atskaitomybės duomenis už 2023 metus, iš kurių matyti, kad įmonės turtas 2023 metais sudarė 1 969 296 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 153 855 Eur. Palyginus su 2022 metais, atsakovės turtas per vienerius metus padidėjo net 484 530 Eur suma. Atsakovės balanse nurodyti įsipareigojimai 1 799 534 Eur, iš kurių didžioji dalis yra ilgalaikiai, ir įsipareigojimų suma yra mažesnė už turimo turto vertę. Įmonė vykdo veiklą, jos pajamos didėja, kas patvirtina pakankamai gerą atsakovės finansinę padėtį ir galėjimą atsiskaityti su ieškovais, tuo atveju, jei būtų tenkintas jų ieškinys. Net ir didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę.
7.3. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo, visiškai nepagrįstai jį kildindamas iš aplinkybės, kad atsakovė išreiškė poziciją dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, nors iki šiol byloje nėra pateikta duomenų, kad ji iš tikrųjų siekia ginčą spręsti taikiai. Taikos sutartis nebuvo sudaryta, nes patys ieškovai pakeitė savo poziciją, atsakovė niekada neatsisakė taikaus ginčo sprendimo. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas. Ieškovai pripažįsta, kad atsakovė turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, todėl tuo atveju, jei ji būtų nesąžininga ir norėtų, kad būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, iš esmės atliktų veiksmus, kuriais būtų siekiama turtą perleisti, nuslėpti ir t.t., tačiau tokių duomenų nėra pateikta. Be to, dalis ieškovų nurodytų aplinkybių, kurios, jų teigimu, patvirtina pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavo jau ieškinio pateikimo metu, tačiau prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pareikštas, kas reiškia, kad patys ieškovai sutiko, kad grėsmės teismo sprendimui įvykdymui nėra. Vien civilinio ginčo tarp dviejų subjektų kilimas ir jo nagrinėjimas teisme savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovė yra nesąžininga ar ketina nevykdyti teismo sprendimo, jei toks būtų priimtas. Ieškovų akcentuojamoje UAB „Goresta“ ir kitų subjektų civilinėje byloje, kuria nepagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą minėtoje byloje atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi, joks priverstinis skolos išieškojimo procesas nebuvo vykdomas. Vien tai, jog atsakovė nepripažįsta ieškovų reikalavimų, nereiškia, kad atsakovė siektų išvengi jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymo, jei toks būtų priimtas. Turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, tačiau teismas nukrypo nuo šios praktikos.
7.4. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą ar kitų duomenų apie realią grėsmę, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovai neįrodė bent vienos iš sąlygų, t. y., kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Atsiliepimas
7.5. Teismas pažeidė atsakovės teisę būti išklausytai ir rungimosi principą, nes nesuteikė galimybės pateikti atsiliepimą į ieškovų pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ignoruodamas teisėtus atsakovės interesus ir šalių interesų pusiausvyrą.
7.6. Teismas, areštą taikydamas didesnei, nei ieškinio reikalavimo sumai, ne tik pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus, taikant laikinąsias apsaugos priemones, bet ir išreiškė savo išankstinę nuomonę būsimo sprendimo atžvilgiu, kas atsakovei sukėlė pagrįstų abejonių dėl teismo galimo šališkumo. Savo esme, vertinant arešto mąstą, jis prilygsta jau galutinio sprendimo rezoliucinei daliai ar vykdomojo rašto išdavimui, kuomet įskaičiuojamos net ir ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, nors byla dar nėra iš esmės išnagrinėta.
Šalies argumentai
8. Atsakovė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, akcininko sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo, JAR išrašą su padidinto įstatinio kapitalo duomenimis.
9. Ieškovai atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
13. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka, apie prašymo nagrinėjimą atsakovei nepranešus, todėl ji neturėjo galimybės rašytinius įrodymus teikti iki prašymo išnagrinėjimo. Ieškovai turėjo galimybę susipažinti su pateiktais atsakovės 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, jie gali būti teisiškai reikšmingi atsakovės turtinės padėties vertinimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir prideda prie bylos medžiagos. Su atskiruoju skundu pateikti akcininko sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo, JAR išrašas su padidinto įstatinio kapitalo duomenimis nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu, jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių neatskleidžia, todėl šiuos rašytinius įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo
15. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovų ieškinio pagrįstumą ginčija tik delspinigių dalyje, dėl pagrindinio reikalavimo – avanso priteisimo tikėtino pagrįstumo abejonių nekeliama, todėl ieškiniui esant iš esmės tikėtinai pagrįstam, vien atsakovės nurodoma aplinkybė, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga neegzistuoja.
Dėl grėsmės sprendimo įvykdymui
16. Kaip minėta, antra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo.
17. Iš atsakovės pateiktų jos 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 31 d. UAB „Goresta“ turėjo turto 1 969 296 Eur sumai, o jos finansiniai įsipareigojimai sudarė 1 799 534 Eur sumą. Įmonė 2023 m. laikotarpiu dirbo pelningai, tačiau aktualiausi (2024 m. daliniai) finansinės atskaitomybės dokumentai teismui nėra pateikti, o pačios atsakovės 2024 m. birželio 17 d. pranešimas ieškovams rodo, kad atsakovės finansinė situacija yra ženkliai pablogėjusi. Nustatęs tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei darė pirmosios instancijos teismas, ir sutinka, kad ieškovų pareikštas reikalavimas – 11 080 Eur atsakovei laikytinas dideliu.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, nusprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o vien tik šis faktas negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas tokiai grėsmei pripažinti. Šio išimtinio ir itin atsakovės interesus (nagrinėjamos bylos atveju) varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovės nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018). Tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1230-330/2020).
19. Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).
20. Pažymėta, kad asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovams – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovės veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog atsakovė byloje išreiškė poziciją dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, tačiau iki šiol byloje nėra pateikta duomenų, kad ji iš tikrųjų siekia ginčą spręsti taikiai, leidžia abejoti atsakovės sąžiningumu. CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi, tačiau tokios pareigos šalims įstatymas nenustato. Taikos sutarties sudarymo inicijavimas, priešingai, rodo gerą šalies valią, net jei derybų ir bylos nepavyko baigti taikos sutartimi. Nagrinėjamu atveju ieškovai jokių konkrečių duomenų, informacijos, patvirtinančios atsakovės nesąžiningus veiksmus ar realius ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, teismui nepateikė (CPK 178 str.).
22. Nenustačius atsakovės nesąžiningumo, atsižvelgus į teismų praktiką, atsakovės turtinė padėtis šiuo atveju neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi, kaip minėta, turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne atsakovės lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditore pagal teismo sprendimą, sukaupimas. Neegzistuojant vienai iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmei būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jų taikymas šioje byloje nėra galimas (CPK 144 str. 1 d.).
23. Pažymėtina, kad CPK 147 str. 1 dalis nenustato imperatyvaus reikalavimo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešti atsakovui, tai spręsti paliekama teismo diskrecijai. Tai, kad skundžiama nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka, nepranešus atsakovei, nereiškia atsakovės teisės būti išklausytai ir rungimosi principo pažeidimo.
24. Be deklaratyvių teiginių teismo šališkumą patvirtinančių įrodymų nepateikta, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
25. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
26. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidų remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir atmesti ieškovų A. A. N. ir Z. N. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.