Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovui, atsakovo atstovei advokatei Dianai Degutienei, gestų kalbos vertėjai Vaidai Lekavičienei,

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl leidimo suteikimo padidinti langų angas ir įpareigojimo perkelti ir demontuoti filmavimo kameras, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

3. Išvadą duodanti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos – pateikė byloje išvadą (2 t., b. l. 93–94). Į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (2 t., b. l. 117), todėl teismas nutarė bylą nagrinėti išvadą duodančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės mėnesį ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl savo gyvenamojo namo dalies langų angų padidinimo pagal uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) paskaičiavimą pasiūlymą, tačiau atsakovas šį pasiūlymą atsisakė priimti (1 t., b. l. 8–16). 2017 m. spalio 9 d. ieškovė pakarotinai kreipėsi per antstolį į atsakovą dėl sutikimo gavimo ir pateikė jam gyvenamojo namo priešprojektinį pirmo aukšto eskizą dėl langų padidinimo, kuris atsakovui buvo įteiktas (1 t., b. l. 17–19, 25–29). 2019 metais ieškovė pateikė į bylą kapitalinio remonto techninį projektą (1 t., b. l. 178–198) ir savo namo dalies nuotraukas (2020-04-20 dok. Nr. DOK-47270 priedai). 2020 m. vasario 12 d. atsakovo prašymu antstolė konstatavo faktines aplinkybes dėl atsakovo buto defektų (2 t., b. l. 52–60). 2019 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė taikos sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (2 t., b. l. 33–37). 2017 m. gegužės 10 d. ieškovė registruotu paštu raštu kreipėsi į atsakovą prašydama pašalinti tris ant namo įrengtas vaizdo stebėjimo kameras (1 t., b. l. 30–31). Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos sutuoktinis buvo kviečiamas į Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių dėl administracinio nusižengimo (2020-01-28 pateikto dokumento priedai).

Dėl sutikimo padidinti langų angas

5. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013 ir joje nurodyta praktika). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą yra vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų.

6. Taigi sutiktina, kad bendras daiktas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu, aktyviai bendradarbiaujant, derinant savo interesus priimtiniausiu jiems būdu, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

7. Ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini): ieškovė nuosavybės teise valdo 16/30, atsakovas – 14/30 gyvenamojo namo dalių (2 t., b. l. 54). Šalys yra nusistatę naudojimosi tvarką – ieškovė naudojasi pirmuoju namo aukštu, atsakovas naudojasi antruoju ir trečiuoju namo aukštais. Ieškovė siekdama pagerinti savo gyvenamąjį būstą ir savo gyvenimo sąlygas, nori pasididinti pirmajame namo aukšte esančių trijų langų angas. Tokiu būdu kambariai būtų daugiau saulėti.

8. 2017 metais ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl savo gyvenamojo namo dalies langų angų padidinimo pagal uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) paskaičiavimą pasiūlymą, tačiau atsakovas šį pasiūlymą atsisakė priimti (1 t., b. l. 8–16). Tada ji paruošė gyvenamojo namo priešprojektinį pirmo aukšto eskizą dėl langų padidinimo, kuris atsakovui buvo įteiktas 2017 m. spalio 23 d., (1 t., b. l. 17–19, 25–29), tačiau atsakovas rašytinio sutikimo nedavė, bet ir nenurodė, kuo šis pasiūlymas pažeidžia jo teises. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paruošė kapitalinio remonto techninį projektą, kuriame langų angų dydis šiek tiek sumažintas, tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad ir su šiuo projektu nesutinka. Paskutiniame atsiliepime atsakovas nurodė, kad jam nerimą kelia tik du langai, kurie bus sujungti kampu, dėl trečio lango pretenzijų neturi. Atsakovas nurodė, jog didindama kampinių langų angas ieškovė rizikuoja pažeisti viso namo stabilumą, nes projekte pavaizduota tik viena atraminė kolona, kuri neaišku kaip užtikrins ne tik namo kampo, bet ir sienų, kurios bus visiškai panaikintos, stabilumą. Pabrėžė, kad ieškovė ketina įdėti langus per visą aukštį iki lubų, tačiau apie techninius sprendinius dėl sienų sutvirtinimo informacijos neteikia.

9. Remiantis byloje pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada, langų angų didinimas yra priskirimas statinio kapitalinio remonto statybos darbų rūšiai, nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas ieškovės atliekamiems darbams nėra privalomas (2 t., b. l. 94), tačiau ieškovė, siekdama pašalinti bylos nagrinėjimo metu atsakovo pareikštus prieštaravimus, vis tik parengė kapitalinio remonto techninį projektą. Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus bei kitus jo rodiklius ir charakteristikas. Atsakovui buvo suteikta galimybė išsamiai su šiuo projektu susipažinti. Atsakovas ketino projektą parodyti specialistams ir savo prieštaravimus pagrįsti jų išvadomis, tačiau iki bylos nagrinėjimo tokių įrodymų teismui nepateikė. Pažymėtina, kad LR Statybos įstatymo 16 straipsnyje numatyta, jog statinio projektuotojas pasirašydamas projektą, prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

10. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog ieškovės šeima 2017–2018 metais kažką savo nuosavybės dalyje griovė, kalė, įtaria, kad jie išgriovė kažkurią kapitalinę sieną, todėl jo patalpose pradėjo skilinėti sienos, vaikštant jaučiasi grindų nelygumai, išsikreipė durys, langai uždarant ir atidarant užsikerta (2 t., b. l. 52, 56–59), tačiau tuo pačiu 2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje pripažino, kad ir jis pats įsirengdamas savo patalpas antrame ir trečiame aukšte, susilpnino pastato medinę pusę, nes nupjovė kelias gegnes. Įvertinus šiuos atsakovo paaiškinimus, darytina išvada, kad šiuo metu atsakovo patalpose esantys defektai yra atsiradę jau anksčiau dėl tiksliai nenustatytų priežasčių. Pažymėtina, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 6.266 straipsnis).

11. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009). Tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Bendraturtis, neduodamas sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad pastato rekonstrukcija iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus.

12. Kaip ieškovės kapitalinio remonto darbai gali pažeisti atsakovo teises, byloje įrodymų nepateikta, išskyrus atsakovo žodinius prieštaravimus. Tuo tarpu techniniame kapitalinio remonto projekte aiškiai nurodyta, kokie ir kokiu būdu turės būti atliekami darbai: esamo pastato pirmo aukšto patalpose 1-3, 1-4, 1-5 platinami esami langai – įrengiamos palangės iki grindų lygio. Iš pastato išorinės pusės, silikatinių plytų mūro sustiprinimui projektuojamos metalinės sąramos. Iš vidinės medinių rąstų sienos pusės, esant reikalui keičiami reikiamo ilgio rąstai – sąramos pagal angos plotį. Sąramų įrengimo ir angų griovimo sprendiniai tikslinami rengiant darbo projektą. Kaip nurodė teismo posėdyje ieškovės atstovė, vėliau prieš pradedant remonto darbus, bus ruošiamas ir darbo projektas.

13. Teismo vertinimu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, atskleidžiančių ieškovės pateikto projekto negatyvų poveikį jo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovas neįrodė esminių jo bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jo atsisakymą duoti sutikimą pripažinti motyvuotu, nors teismo nuomone, jis turėjo pakankamai laiko šiuos įrodymus surinkti. Teismo nuomone, toks atsakovo elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo bendraturtei įgyvendinti teisę į kapitalinį remontą, todėl ieškinio reikalavimą dėl leidimo be atsakovo sutikimo padidinti langų angas tenkina.

Dėl vaizdo stebėjimo kamerų

14. Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir EŽTK), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.23 straipsnis, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR). Todėl asmens stebėjimo vaizdo kameromis teisėtumo testui taikytinos nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos. Reikalavimas pagrįsti vaizdo stebėjimo teisėtumą kyla ir iš asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo. Asmens duomenų apsaugos principai taip pat reikalauja, kad prieš įsirengdamas vaizdo stebėjimo sistemą, duomenų tvarkytojas kritiškai įvertintų, ar ši priemonė, pirma, tinkama tikslui pasiekti, antra, adekvati ir būtina tam tikslui.

15. Iš bylos duomenų bei atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovo namo dalyje sumontuotų vaizdo kamerų paskirtis ir jų panaudojimo tikslas yra atsakovo turto apsauga, nes kamerų pagalba jis gali stebėti savo žemės sklypo dalį, kurioje yra kiemas, įvažiavimas ir statiniai bei (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, kurioje yra elektros skaitiklis.

16. Įrodymų tyrimas teisme vyksta pagal CPK 176-185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Šioje teisės normoje įtvirtintas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – ,,įrodinėja tas, kas teigia“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019). Ieškovė byloje teigė, kad atsakovas pažeidinėja jos teises, nes sumontuotomis vaizdo kameromis fiksuoja dalį jai nuosavybės teise priklausančio kiemo teritorijos ir stebėjimo kamerų vaizdo įrašus perduoda tam tikroms institucijoms (2020-01-28 pateikto dokumento priedai). Taip pat pateikė ieškovės darytas nuotraukas, kuriose matyti atsakovo įrengtos kameros (2020-04-20 dokumento Nr. DOK-47270 priedai). Teismas sprendžia, kad šie ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybių, jog šiuo metu į atsakovo vaizdo stebėjimo kamerų filmavimo lauką patenka ne tik privati atsakovo teritorija, bet ir privati ieškovės erdvė (CPK 185 straipsnis).

17. Teismas pažymi, jog 2019 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė taikos sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (2 t., b. l. 33–37), pagal kurią šalys iki 2020 m. vasario 19 d. turėjo atlikti tam tikrus veiksmus ir juos įgyvendinus, šalių naudojamos žemės sklypo dalys turėjo būti visiškai atskirtos, neliko bendro įvažiavimo ir bendro įėjimo į namą. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ši taikos sutartis 2020 m. vasario 19 d. buvo įgyvendinta, pastatytos tvoros, visiškai atskyrusios bendraturčių naudojamas žemė sklypo dalis, taip pat perkelta ir vaizdo kamera Nr. 1 (pagal 2020-04-20 pateikto dokumento priedą Nr.1.jpeg) taip, kad ji fiksuotų tik atsakovo žemės sklypo dalį ir jame esantį atsakovo garažą. Šios kameros atsakovas negali patraukti ant sienos 1 metru atgal, kaip patikslintame ieškinyje prašo ieškovė, nes tada kamera negalės fiksuoti jo garažo vaizdo. Teismas pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsižvelgiant į 2020 m. įgyvendintą šalių naudojimosi tvarką žemės sklypu, 2012-02-18 perkelta atsakovo vaizdo kamera Nr. 1 (nuotrauka 4jpeg prie 2020-04-20 pateikto dokumento) ant gyvenamojo namo kampo atsakovui priklausančioje žemės sklypo pusėje ir nukreipta į atsakovui priklausantį garažą, galėtų pažeisti ieškovės teises, todėl šis ieškovės reikalavimas atmetamas.

18. Ant gyvenamojo namo atsakovo naudojamoje žemės sklypo pusėje, virš atsakovo įėjimo yra dar dvi vaizdo kameros, ieškovės plane pažymėtos Nr. 2 ir Nr. 3. Kaip patvirtino atsakovas, 2020 m. vasario 18 d., įgyvendinęs atskirą naudojimosi žemės sklypu tvarką, šių vaizdo kamerų buvimo vietos jis nekeitė, nes jos yra ant jo namo dalies ir filmuoja tik jo sklypo dalį. Ieškovė prašo demontuoti vaizdo kamerą Nr. 2 (pagal 2020-04-20 pateikto dokumento priedą Nr.1.jpeg), nes ji galimai filmuoja ieškovės sklypo dalį, esančią už atsakovo pastatytos tvoros. Atsakovas nurodė, jog ieškovės kiemo dalies ši kamera nesiekia, tačiau ji jam reikalinga, nes jos stebėjimo laukas apima jo dujų spintą ir elektros skaitiklį, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pažymėjo, jog elektros skaitiklis jau kažkada buvo sugadintas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad teisės aktai nedraudžia savo privačioje teritorijoje įsirengti stebėjimo kameras saugumo tikslais. Kamera Nr. 2 yra įrengta atsakovo naudojamoje sklypo dalyje, siekiant stebėti atsakovui priklausančius dujų spintą ir elektros skaitiklį, esantį gatvėje. Ji yra nukreipta į šiuos objektus. Iš kameros nukreipimo kampo galima daryti išvadą, kad galimai į šios vaizdo kameros apžvalgos zoną ir patenka šiek tiek ieškovei priklausančios teritorijos, tačiau teismas pažymi, jog kiekviena vaizdo kamera turi savo apžvalgos kampą ir ne visada įmanoma jį sureguliuoti taip, kad būtų matoma tik labai griežtai apibrėžta teritorija, todėl tai negalėtų būti vertinama kaip neteisėtas ieškovės stebėjimas. Ieškovei nepateikus pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kamera Nr. 2 pažeidžia jos teises, šis reikalavimas taip pat atmetamas. Kamera Nr. 3 yra nukreipta į atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį, į jo įvažiavimą ir net negalėtų fiksuoti ieškovės sklypo dalies. Tai patvirtina pačios ieškovės pateikta nuotrauka (2020-04-20 dok Nr. DOK-47270 priedas Nr. 6 jpeg), todėl šis reikalavimas taip pat atmetamas.

19. Ieškovės pateiktas įrodymas – jos sutuoktinio kvietimas atvykti į Viešosios tvarkos skyrių dėl padaryto administracinio nusižengimo (2020-01-28 pateikto dokumento esantys priedai), kuriuo ji grindžia reikalavimą dėl vaizdo kamerų perkėlimo ir pašalinimo, vertintinas kritiškai, nes šis kvietimas ieškovei buvo siųstas tuo metu, kai šalys dar naudojosi bendru kiemu ir bendru įvažiavimu. Nuo 2020 m. pavasario, įgyvendinus naują naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią nebeliko bendro įvažiavimo į kiemą ir bendro įėjimo į namą, atsakovo vaizdo kameros yra nukreiptos tik į jo žemės sklypo dalies pusę ir jo pastatus, todėl ieškovės pateiktas įrodymas nebeaktualus, nes neatitinka šiuo metu susiklosčiusios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad pranešime nurodyta, jog aplinkybės ne nufilmuotos, o nufotografuotos, todėl šis ieškovės įrodymas nepatvirtina, kad atsakovas pažeidimą fiksavo vaizdo kameromis ir policijai pateikė būtent vaizdo įrašą. Tačiau net jei atsakovas ir būtų tuo atveju pateikęs vaizdo įrašą, tai atkeiptinas dėmesys, kad asmens teisių, garbės ir orumo apsaugos draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus (Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).

20. Ieškovas turi pareigą įrodyti tuos faktus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovė, išskyrus savo paaiškinimus, iš viso nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas filmuoja jos privačią teritoriją ir platina šią medžiagą, nors teismas du kartus bylos nagrinėjimo metu pasiūlė teikti papildomus įrodymus. Teismas pažymi, jog ir atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad jis nefilmuoja ieškovės teritorijos, tačiau kasacinio teismo pasisakyta, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Ta aplinkybė, kad atsakovas neįrodė atsikirtimą sudarančių aplinkybių, yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas sprendžia, ar yra įrodytas faktinis ieškovo reikalavimų pagrindas. Jeigu atsakovas įrodo atsikirtimą į ieškinį, jis paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes. Jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo į ieškinį, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas. Ši išvada grindžiama tuo, kad CPK 179, 185 straipsniuose tokios nuostatos nėra. Priešingai, pripažinus, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės vertinamos kaip įrodytos dėl to, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, atsirastų galimybė pripažinti įrodytomis aplinkybes, kurios niekuo nepagrįstos ir niekuo nepatvirtintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. V. v. UAB ,,Parex lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-644/2006; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009).

21. Atsakovo įrengtų stebėjimo kamerų paskirtis – jo turto apsaugos funkcija, kurios, kaip jis teigia, poreikis atsirado po to, kai turtas buvo pradėtas gadinti. Pagal byloje pateiktą žemės sklypo planą ir nuotraukas teismas daro išvadą, kad atsakovas, ypač įgyvendinus atskirą naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarką, yra nustatęs optimalias kameromis stebimos teritorijos apimtis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju būtų pažeista ieškovės teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Ieškovė byloje rėmėsi spėjimais ir prielaidomis, kad atsakovas galimai filmuoja jos kiemo dalį, tačiau į bylą iš esmės jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė ir paskutiniame posėdyje jos atstovė patvirtino, kad įgyvendinus teismo nustatytą naudojimosi tvarką, atsakovas jokių privataus gyvenimo pažeidimų nepadarė.

22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

23. Ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies. Ieškinio reikalavimas dėl leidimo padidinti langų angas patenkintas 100 proc., trys reikalavimai dėl vaizdo kamerų atmesti. Taigi patikslintas ieškinys patenkintas 25 proc. (100 proc. + 0 proc. + 0 proc. + 0 proc.) / 4 = 25 proc.).

24. Ieškovė, kreipdamasi į teismą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 20), turėjo 760 Eur atstovavimo išlaidų advokatei Valdemarai Kuktienei ir antstoliui (2 t., b. l. 46–50), taip pat – 600 Eur atstovavimo išlaidų advokatei Eglei Rybelienei (2 t., b. l. 121–128). Viso 1 410 Eur.

25. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad sumokėjo 1 400 Eur atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 119–120, 2020-05-03 dok Nr. DOK-51911 priedas). Taip pat pateikė PVM sąskaitą faktūrą 150 Eur už antstolio paslaugas (2 t., b. l. 61), tačiau nepateikė šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, todėl teismas šios sumos į patirtas bylinėjimosi išlaidas neįtraukia.

26. Šalių pateiktos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl patenkinus patikslintą ieškinį 25 proc., iš atsakovo ieškovei priteisiama 352,5 Eur, iš ieškovės atsakovui – 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių sumų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteisiama 697,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Leisti ieškovei Eugenijai Pilipavičienei, asmens kodas (duomenys neskelbtini) padidinti keturių langų angas (patalpose indeksuotose 1-3, 1-4, 1-5) pagal parengtą 2019 m. gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto techninį projektą, parengtą projektuotojos Martinos Raubienės.

Priteisti iš ieškovės Eugenijos Pilipavičienės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 697,50 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.