Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-284-1082/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-06-10Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-08-20Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
1-284-1082/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25944-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nukentėjusysis
A. T.
Kaltinamasis
A. R., K. R.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-284-1082/2021Teisminio proceso Nr.1-01-1-25944-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.1; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant R. Š.,dalyvaujant prokurorui E. Š.,nukentėjusiajai A. T. ir jos atstovei advokatei E. N.,kaltinamiesiems A. R. ir K. R., jų gynėjui advokatui Ž. R.,ekspertei J. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- A. R., gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (dekl. gyv. vieta: (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

- K. R., gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), LR pilietė, išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) (nuo 2018-01-16 registruota Užimtumo tarnyboje), gyv. (duomenys neskelbtini) (dekl. gyv. vieta ten pat), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. ir K. R. 2020-07-01 apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į daugiabučio namo kiemą, veikdami bendrininkų grupėje, atlikdami fizinio smurto veiksmus smurtavo prieš A. T., t. y. A. R. sėdėdamas A. T. priklausančio automobilio FIAT PANDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinėje sėdynėje, dešinę, sulenktą per alkūnę, ranką įrėmė į A. T. kaklo priekį ir spaudė jos kaklą prie sėdynės atlošo, o kaire ranka suėmė nukentėjusiajai už plaukų ties pakaušiu ir jėga nulenkė A. T. galvą veidu sau ant kelių, šiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą kakle ir pakaušyje, po ko nusikaltimo bendrininkė K. R., atidariusi priekines kairės pusės automobilio duris bei kelis kartus sušukusi nusikaltimo bendrininkui A. R.: „Nepaleisk!“ ranka sugriebė A. T. už plaukų kairėje galvos pusėje ir patampė plaukus į šonus 4-5 kartus, tada uždėjo kairės rankos delną ant A. T. burnos bei pirštais spausdama nukentėjusios skruostus, minėtais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, po ko vienam kairės rankos pirštui nuo spaudimo įlindus į A. T. burną, K. R. juo patempė nukentėjusiosios kairės pusės skruostą iš vidinės pusės, tęsdama nusikalstamus veiksmus, koja sudavė tris smūgius A. T. į kairės kojos šlaunį, po ko nusikaltimo bendrininkas A. R. paleido A. T. plaukus ir nuėmęs ranką nuo pastarosios kaklo, vėl uždėjo dešinės rankos delną ant nukentėjusios kaklo priekio ir pirštais spaudė jos kaklą, sukeldamas A. T. fizinį skausmą, o K. R., laikydamasi rankomis už automobilio stogo, koja sudavė dar keturis smūgius nukentėjusiajai A. T. į kairės kojos šlaunį, tokiu būdu abu bendrais veiksmais padarė A. T. odos nubrozdinimus viršutinės lūpos odoje, kakle, poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje – sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius nukentėjusios A. T. sveikatą bei sukėlė pastarajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną, 2020-07-01, su K. R. automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) ir pamatė nukentėjusiosios (A. T.) automobilį Fiat Panda įsukant į kiemą. Jis nieko nesekė, tiesiog važiavo į parduotuvę ir sustojo. Jis nematė, ar A. viena važiavo. Įsuko jis irgi, nes norėjo pasakyti žmogui, kad neberašytų jiems su K. žinučių. Jis įvažiavo gilyn, apsisuko. Ji išvažinėjo iš to kiemelio, kai jis apsisuko. Jis sustojo ir pasakė K.i, kad nori pasakyti, jog neberašinėtų. Jis nežino, K. suprato, ar nesuprato, kam ir ką jis nori pasakyti. Išlipęs jis ranka pamojo A.i, ji sustojo, ir jis pas ją atsisėdo. Vidury kelio jis nestovėjo. Jis įsėdo į A.s automobilį, jau veiksmas buvo prasidėjęs, nes A. jau buvo apipilta kava, tada jis pamatė, kad K. yra prie mašinos. Jis eidamas link A.s automobilio, K. einančios nematė, K. R. pirma nubėgo. Jis realiai nematė, kada langas buvo atidarytas. Jis neatsimena, ar spėjo ką nukentėjusiajai pasakyti. Jis pats įsiaudrinęs nebuvo, jo su K. nuotaika buvo normali, nebuvo kažkokie pikti. Viskas vyko labai greitai. Jis nepamena, ar ką pasakė, nes konfliktas jau buvo prasidėjęs, matė, kad nukentėjusioji po to, kai ją apipylė kava, atidarė duris ir jokio nukentėjusiosios atlikto spyrio nematė. Mėlynę pas K. jis matė, bet nematė, kad A. spyrė, vyko konfliktas, susikibo rankomis dvi moterys, nukentėjusi virto atgal, K. puolė į plaukus. Jis buvo šoko būsenoje. Jis matė tik kavos dėmes mašinoje, iš ko suprato, kad kava apipiltas žmogus, kas apipylė irgi suprato. Jis matė grumtynes, kad K. įsikibo A, į plaukus, matė K. porą spyrių, bet nežino, kuria koja spyrė. Jis realiai nematė, kur K. spyrė, į kairę pusę, spyrė pėda, buvo su basutėmis. K. R. du kartus spyrė nukentėjusiajai, kiek matė, nes tuo metu sėdėjo mašinoje. Jis jokių veiksmų nesiėmė, dar labiau prisispaudė prie durų, sėdėjo ir žiūrėjo, dar pasidairė, ar yra žmonių, viskas vyko 10 sekundžių, elgėsi instinktyviai, pats nieko nedarė nukentėjusiajai, K. neprašė jo nieko palaikyti, jis tik sėdėjo šone. Pats nukentėjusiosios nepalietė, ji tik grumtynių metu prisilietė prie jo, ne jo veiksmais. A. pradėjo rėkti, keiktis, tada jis išėjo iš mašinos, jis neatsimena, ar ėjo kviesti K. R., bet jei ji sako, taip ir buvo, pats nepamena. Išlipęs jis buvo nugara nusisukęs, todėl kitų veiksmų nematė. Jis netempė K. nuo mašinos. Jis su K. grįžo susinervinę į savo automobilį ir išvažiavo namo. Abu po įvykio buvo stresinės būsenos. Jis nepripažįsta, kad kartu su K. R. smurtavo. Jis sužalojimus matė, turbūt K. ir padarė juos. Jis pats prie sužalojimų neprisidėjo. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Jos abi kaltos, jis užvėlė tą nesąmonę, bet konflikte niekuo neprisidėjo. K. po įvykio sakė, kad skauda krūtinę ir matė mėlynę, nes ją užgavo, bet dėl kokio veiksmo, ji nesakė, realiai spyrio jis negali patvirtinti. Jis matė veiksmų visumą, dėl kaklo nieko negali pasakyti. Tai buvo konfliktinė situacija iš abiejų moterų pusės. Po įvykio jis K.i pasakė, kad nesąmones daro ir taip dalykai nesisprendžia. K. sunkiai išgyvena tą įvykį, jai nelengva pakelti tuos išgyvenimus. Nukentėjusioji mano, kad jis atliko veiksmus, nes K. R. sąlyga buvo, kad jis nutrauktų visus santykius su A., vieną dieną jis su ja bendravo, o kitą dieną jau viskas buvo baigta. Jam žinoma, kad K. su A. iki įvykio dvi dienas susirašinėjo. K. R. vakar atspausdino tas žinutes ir davė jam, iki tol jis nebuvo jų matęs, jis tik žinojo apie jas, bet jam čia viskas kvaila, ir apie žinutes negali komentuoti, susirašinėjimo metu jis tik pasakė K., kad nebesusirašinėtų..

Kaltinamoji K. R. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos pripažino iš dalies ir parodė, kad tikslios įvykio datos nebeatsimena, viskas vyko 2020 m., gali būti, kad tai buvo liepos 1 d. Iki įvykio ji su nukentėjusiąja A. buvo labai gerai pažįstamos, santykiai buvo labiau neutralūs. A. bendravo su A. R., kai ji buvo išsiskyrusi su juo. Ji apie jų santykius žinojo, bet nuo jų abiejų slėpė viską žinanti ir nieko jiems nesakė. A. R. iš jos išėjo 2019 m. gegužę, o 2019-12-01 ji jį priėmė atgal. Tame jų išsiskyrimo tarpe A. R. ir A. T. bendravo. A. sugrįžus pas ją, pusmetį jokio bendravimo su A. tarp jų nebuvo. A. nepavykus su A. R., ši ėmė žeminančiai apie ją kalbėti. Ji girdėjo ją žeminančias kalbas. 2020 m. po Joninių A. jai parašė tokią ilgą pikto turinio žinutę, rašė tai, kas ją skaudina. Kokią savaitę ji tos žinutės net nebandė skaityti. Paskui perskaičius ji po savaitės pratrūko, atrašė jai baisiai, A. jai baisiai ir va taip išėjo, dar ji netyčia paskambino. A. ją visaip išvadino, neva nemyli jos net broliai, kuriuos ji užaugino, įvyko toks negražus konfliktas. Jos susirašinėjo kelias dienas. Kaltinamoji visko nenori akcentuoti, nes jai tikrai labai gėda. Nors ji su A. gyveno kartu, ji jam tų žinučių nerodė, bet sakė apie tas žinutes, jis apie žinutes žinojo. A. pyko, kad ji skaito tas žinutes ir susirašinėja. Jis liepė nerašyti, kad tai yra labai žema. A.i rašydama apie susitikimą trise, ji turėjo mintį, kad tai galėjo būti, kad bus ji, jos brolis R., kurį A. pažįsta, ir A.. Įvykio dieną ji važiavo su A. R. į parduotuvę automobiliu Audi A3, kai (duomenys neskelbtini) A. pamatė A. mašiną, greit sustabdė mašiną, ir pasakė, kad pasakys A., jog ši neberašinėtų žinučių. A. išvažinėjo iš kiemo, A. staigiai užsuko, išlipo eiti link A. Nežino kodėl, bet ji irgi išlipo. Kai ji išlipo, A. nebuvo dar įsėdęs. Tarp jų mašinų buvo gal 5 m atstumas. Buvo kažkokia grūstis, lyg mašina norėjo pravažiuoti. A. įsėdo į keleivio pusę priekyje. Jis norėjo pasakyti, kad A. neberašinėtų žinučių. Kai ji priėjo, A. jau sėdėjo automobilyje, kas ten vyko, ji nematė, buvo stresinė situacija, pati buvo labai sudirgusi. Tos žinutės ją paveikė. A. atsidarė langą, o ji, stovėdama ant bortelio, A. apipylė kava, tada A. atsidarė dureles ir, būdama mašinoje, įspyrė jai ant bortelio stovinčiai į kairę koją. Tada ji pirma A. griebė už plaukų ir patąsė, jos abi grūmėsi pro atidarytas dureles. Kai jos abi tampėsi, tai po to jai skaudėjo krūtinę, bet krūtinėje mėlynių nebuvo. Ką darė A., ji nematė, nes jos ten tampėsi. Kai pasitampė, viena iš kitos išsinėrė, tada ji sėdinčiai A. įspyrė kelis kartus į koją, kuria koja spyrė, ji nepamena. Ji neskaičiavo jokių smūgių, tai buvo tokia stresinė būsena ir tiek. Ji nepamena, ar jos pirštai buvo įlindę A. į burną, bet tikrai galėjo užgauti, galėjo mėlynės būti, galėjo A. lūpą užkabinti, nes jos grūmėsi. Nebuvo jos pasakymo A. dėl nepaleidimo, ji A. net nematė, jokių jo veiksmų nematė. Ji net negali pasakyti, ką pati tiksliai padarė. Nepamena, ar griebė nukentėjusiajai už kaklo. Ji jautėsi labai stresinėje būsenoje, jai gėda ir tai yra nenormalu. Ji tik vėliau pamatė, kad A. atėjo prie jos ir pakvietė eiti, gal būtų dar abi toliau draskęsi. Ji nežino pati, ko ten ji ėjo. Sutinka, kad grumtynių metu ji galėjo padaryti visus kaltinime nurodytus sužalojimus A. Pabaigoje A. pradėjo tiesiog rėkti, tada ji šiai įspyrė ne vieną kartą, viskas ten vyko 8-10 sekundžių. Nukentėjusioji iš automobilio nebuvo išlipusi. Negali pasakyti, ar A. T. buvo prisisegusi saugos diržą. Ji nežino ir nematė, ar A. laikė A.. Iki jos atėjimo A. automobilyje sėdėjo labai neilgai, sekundžių reikalas, ji išlipo ir atėjusi užpylė kavą kaip nesubrendėlė. A. priėjo ir ją atitraukė nuo A. tada jie nuėjo į savo mašiną ir išvažiavo namo vietoje parduotuvės, nes ji visa drebėjo. Įvykio metu nueinant nuo A. automobilio ji matė einančią pagyvenusią moterį, dėl to jai pasidarė gėda. Jokių daugiau žmonių aplinkui nematė. Iš pravažiuojančio automobilio niekas nieko nematė, išlipę nebuvo. Vėliau ji pati nuėjo pas tyrėją, bijojo, kad prie vaikų su antrankiais išves. Įvykio metu ji buvo blaivi. Ikiteisminio tyrimo metu ji atsisakė duoti parodymus, nes nenorėjo nervintis, ji labai negražiai pasielgė. Dabar ji pati lankosi pas psichologą ir dabar žino, kad negali reaguoti taip, kaip reagavo. Po įvykio ir A. jai priekaištavo, kad ji blogai pasielgė. Dėl įvykio ji labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios, tai labai žema ir tikrai labai gėda. Su civiliniu ieškiniu ji nelabai sutinka, tai labai didelė pinigų suma, ieškinys per didelis, tai tiesiog pasipinigavimas. Mano, kad jos abi elgėsi negražiai ir gėdingai, abi nuo to nukentėjo. Po įvykio ji pati nesugebėjo ir labai sunkiai jai pavyksta save atstatyti, todėl ji eina privačiai pas psichiatrą, psichologo atsisakė, nes nemėgsta bendrauti, gydosi vaistais. Dėl mėlynės ji niekur nesikreipė. Ji nepripažįsta veiksmų bendrininkų grupėje su A. R..

2020-07-09 apklausta įtariamąja K. R. parodė dėl savo kaltės nepasisakysianti. Šiuo metu parodymus duoti atsisako. Gal tyrimo metu apsispręs ir duos parodymus, nors nėra tuo tikra (1 t., b. l. 184-186).

2020-12-22 apklausta pagal patikslintą pranešimą apie įtarimą įtariamoji K. R. parodė atsisakanti duoti bet kokius parodymus ir atsakinėti į atskirus klausimus ikiteisminio tyrimo metu. Parodymus, jei reikės, duos teisme (1 t., b. l. 192-194).

2020-07-09 apklaustas įtariamuoju A. R. parodė dėl savo kaltės nepasisakysiantis. Šiandien atsisako duoti bet kokius parodymus (2 t., b. l. 26-28).

2020-12-22 apklaustas pagal patikslintą pranešimą apie įtarimą įtariamasis A. R.parodė dėl savo kaltės nepasisakysiantis. Atsisako duoti parodymus bei atsakinėti į atskirus pateiktus klausimus. Parodymus duos tik teisme (2 t., b. l. 34-36).

Iš tyrėjos I. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-12-28 telefonu susisiekus su K. R. ir A. R. ir pasiteiravus, ar jie sutiktų būti apklausti teisme ikiteisminio tyrimo teisėjo, pastarieji nurodė atsisakantys duoti parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui (2 t., b. l. 37-38).

Nukentėjusioji A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji anksčiau palaikė santykius su A. R., kuomet jis buvo išsiskyręs su K. R.. Jos ir A. R. santykiai baigėsi 2019 m. spalio mėn. Jie išsiskyrė taikiai, ji linkėjo jam laimės, norėjo, kad jis grįžtų į savo šeimą, ji juo pasitikėjo. Iki įvykio jos ir A. santykiai buvo geri, ji sakė, kad jis tobulas vyras. Iš pradžių jis labiau sakė, kad kartu nereikia būti, o paskui buvo jos iniciatyva, viskas buvo bendru sutarimu. Ji pati norėjo išsiskirti, nes nematė prasmės būti su tokiu vyru, kuris galvoja apie kitą moterį. Jai santykių buvo labai gaila, ji jį labai gerbė, susigrąžinti jo nebandė. Ji pykčio nelaikė nei ant A., nei ant K.. Jokio piktumo visiškai nebuvo. Apie K. nieko nešnekėjo kitiems žmonėms, tačiau iš bendrų draugų, net jos klienčių ji išgirdo, kad K. labai negražius dalykus apie ją kalbėjo, ją pažemino, todėl ji parašė K.i žinutę. Ji tikėjosi, kad jos išsiaiškins dėl tų kalbų ir viskas tuo baigsis. Pradžioje ji stengėsi gražiuoju, bet matėsi, kad žmogus nori konflikto, tada ji nebetvėrė ir pradėjo taip rašyti. K. jai kažką parašė, tada ji atgal negražiai kažką tokio parašė, kad „kudlas“ nuraus. Ji tas žinutes rašė, kurias pateikė šiandien. Susirašinėjimas vyko nuo 2020-06-28 iki 2020-06-30, apie susirašinėjimą ji su A. nekalbėjo. Ji nežino, kodėl tęsė susirašinėjimą, kvailai padarė. Po to 2020-07-01 po 16 val. įvyko tas įvykis. Ji tuo kartu automobiliu Fiat Panda parvežė namo močiutę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir apsisukinėdama pamatė, kad A. R., vidury kelio atsistojęs, jis rankos mostu parodė, kad ji sustotų, ji sustojo skersai, langas buvo jau atidarytas. Ji tuo metu važiavo viena. A. pirmas atsisėdo į jos mašiną, į priekinę keleivio sėdynę, ir šiek tiek pakeltu tonu pasakė: „va dabar tai pasikalbėsime“, ir užtraukė rankinį. Tada atėjo K. ir ją apipylė kava. Po to A. per kaklą ją suėmė sulenkta ranka, prilenkė ją prie savo kelių, tada K. ją spaudė ir K. pirštas įlindo jai į burną. K. buvo pusiau įlindusi į mašiną, ši ją tampė už plaukų, tada A. ją paleido, K. rėkė: „nepaleisk“. Ji K.i netempė už plaukų. Nors A. paleido ją, bet dar laikė už kaklo, o K. spardė ją už stogo užsikabinusi. Ji pati spiegė „gelbėkit“, nes matė žmonių, bet niekas nesikišo. Kai atėjo K., A. tada griebė jai už kaklo ir už plaukų. K. pati atidarė jos automobilio dureles užpylusi kavą. Ji K. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, net apsiginti negalėjo, nes ją tampė. A. paėmė už plaukų ir sulenkta ranka ją prispaudė sau prie kelių. K. apipylė kava, A. prilenkė, K. atsidarė durelės, tampė už plaukų, spaudė veidą, jos veidas buvo į kelius. Nežino, su kuria ranka K. jai ką darė. A. su kaire ranka paėmė jai už plaukų, o dešine prilenkė. Ji tuos dalykus tik jautė, kad pešė, spaudė veidą, nematė tų dalykų. Jai sunku buvo kvėpuoti, kai A. buvo ją prispaudęs, ji bandė išsilaisvinti. K., būdama išlindusi iš automobilio, spyrė jai iš pėdos į šlaunį3-4 kartus, laikant A.. Kai spaudė veidą, jai ir lūpą timptelėjo. Po spyrių A. paleido ją, bet kaklą dar laikė dešine ranka, o K. išlindusi iš automobilio dar spyrė. Ji kai gulėjo jai spyrė, ir po to dar spyrė kokius 3-4 kartus į tą pačią koją. Ji negali pasakyti, kiek tų spyrių buvo, gal 7-8. Ji labai garsiai pradėjo rėkti „gelbėkit“, nes pamatė stovinčius žmones. Jai pradėjus šaukti, jie panašiai vienu metu atsitraukė, kuris pirmas atsitraukė, negali pasakyti. Ji K.i jokių veiksmų neatliko, buvo prispausta ir diržo, ir A. laikė, ji nieko negalėjo padaryti. Jai atrodė, kad viskas vyko ilgai, bet gal ten viskas buvo trumpai. Iki įvykio ji buvo sveika, jokių sužalojimų neturėjo. Sužalojimai padaryti būtent to įvykio metu. Sužalojimus padarė abu R.. Ji neįsivaizduoja, kodėl jie taip pasielgė. Dėl sužalojimų ji kreipėsi į medikus. Burnos ertmės kairė pusė buvo sužalota. Buvo perdrėksta su nagu, o ekspertizei ją priėmė tik po savaitės, burnoje gal nebebuvo tos žymės. Plaukai jai nebuvo išplėšti, tik skaudėjo tą vietą, A. plaukų jai netampė, jis tik laikė, o K. tampė už plaukų. Fizinį skausmą labiau sukėlė K. R., kai A. R. laikė, ji negalėjo kvėpuoti, bet kaklą jis jai spaudė, dėl jo veiksmų taip pat patyrė skausmą. A. nieko daugiau nedarė, išskyrus tai, ką paminėjo, jis laikė ją už plaukų, bet jų nepešė, ją palenkė jėga, o kai sėdėjo, jautėsi, kad A. jai spaudė tą kaklą. Kai K. spyrė, A. laikė prispaudęs jos galvą, kai ji atsisėdo ir pradėjo rėkti, tada jis išlipo ir viskas baigėsi. A. spaudė jos kaklą prie atlošo, kai ją paleido nuo kelių. K. jai už kaklo negriebė, ši griebė jai už veido. Po įvykio ji net nepamena, kaip grįžo namo, kur ji viską papasakojo sesei A. A., nurodė, kad ją sumušė. Sesuo ją palydėjo į policiją, nes ji be perstojo verkė, drebėjo ir jai buvo žiauriai sunku, jai buvo šokas. Vėliau ji kreipėsi pas psichiatrą, nes kas naktį pabusdavo, juto didelę baimę, negalėjo nei dirbti, vaidenosi, kad ją seka, jai užeina silpnumas ir nutirpsta kūnas. Ji vartoja raminančius, baimę slopinančius vaistus, o vakarais geria migdomuosius. Dabar gyvena su savo vaikais ir močiute. Ji bijo savo kieme išeiti, visada užsirakinusi dureles važinėja. Ją labai paveikė tas įvykis. Prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų dėl jos patirto skausmo 2000 eurų civilinį ieškinį. Ji mano, kad reikėjo rašyti žinutes, nors gal ir galėjo nerašyti, bet K. R. pamynė jos savigarbą, ji norėjo išsiaiškinti. K. parašydama žinutę, kad geruoju nesibaigs, ji nežino ką turėjo mintyje. Pati jokios kaltės nejaučia, čia buvo tik santykių aiškinimasis, nereikėjo už tai jos mušti. Ji negali atleisti K. tokio dalyko, jei sumokės 2000 eurų, taip pat neatleis, gyvenime neatleis už tai. Jos vėlesni parodymai buvo išsamesni, tyrėja visko labai klausinėjo ir ji pagalvojo, o stresinėje būsenoje papasakojo abstrakčiai, kai suveikė vaistai.

Iš A. T. protokolo – pareiškimo matyti, kad jame ji nurodė, kad 2020-07-01 apie 16.30 val. pareiškėjai asmeniniu automobiliu Fiat Panda, v/n (duomenys neskelbtini) važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį susistabdė ir į jį įlipo buvęs draugas A. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. R. sakydamas: „Va dabar tai pasikalbėsim !“, tempė ją už plaukų ir suėmęs už kaklo smaugė. Tuo metu jo buvusi sutuoktinė K. R. per vairuotojo pusės langą apipylė A. T. kava, tempė už plaukų, spyrė nemažiau kaip penkis kartus, pataikydama į kairę koją, įkišusi pirštus pareiškėjai į burną, tempė lupą. Tokiais veiksmais A. R. ir K. R. sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 5-6).

Liudytoja A. K.teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. ji gyvai mato pirmąkart šiandien. A. per „Facebook“ klausė grupėje kas matė tą įvykį, kad atsilieptų, o ji tą įvykį matė per savo virtuvės langą ir atsiliepė. Viskas buvo 2020 m. liepos mėn., prieš 17 val., buvo graži diena, geras matomumas. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), 5 aukšte. Jos virtuvės langas yra į kiemo pusę, į (duomenys neskelbtini). pusę. Viskas vyko dar prie kito namo. Tuo metu ji buvo viena namuose. Ji laukdama grįžtančio į namus draugo stovėjo virtuvėje ir žiūrėjo pro langą. Iš pradžių ji nesuprato, kas ten vyksta, mašinos buvo kažkaip skersai sustatytos, pagalvojo, kad draugas negalės parvažiuoti namo. Automobilius matė galais į savo namą, jie stovėjo jai pro langą šiek tiek įstrižai, geriau matėsi vairuotojo pusė. Žiūrėdama ji pamatė, kad išlipo vyras ir moteris iš juodos mašinos, vyras įsėdo į raudoną mašiną, o ta moteris buvo įlindus į raudoną mašiną. Kas vyko mašinoje, ji nematė, paskui matė, kad moteris, kuri išlipo su vyru, spardė raudonos mašinos vairuotoją, o paskui abu automobiliai nuvažiavo. Pirmas išvažiavo tamsus automobilis (duomenys neskelbtini), o raudonas automobilis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Ji buvo atsitraukusi nuo lango, kai tas vyras su moterimi išlipo. Ji tik matė, kaip ta moteris prieš spardant buvo pusiau sulindusi į mašiną pro vairuotojo durelių atidarytą langą, o tada vyras išlipo. Po to automobilio durelės buvo atidarytos ir ta moteris iš pėdos spardė ne 1 ir ne 2 kartus. Visas įvykis įvyko labai greit, iki 10 min. Vyras buvo tamsiai apsirengęs, marškinėliai, šortai, o kaip apsirengusi ta moteris, negali pasakyti. Moteris buvo gal šviesiai rudų plaukų, jai taip pasirodė. Kas vairavo tą raudoną mašiną, ji nematė. Kai buvo smūgiai, vyras buvo automobilyje, po to vyras išlipo ir jie su ta moterimi nuėjo į savo automobilį. Nukentėjusioji nebuvo išlipusi iš automobilio. Nieko nematė, kad kažkas kažką kažkur piltų. Buvo ten ir balta mašina, buvo ir žmonių stovinčių, jie tikrai galėjo matyti, kas mašinoje vyko, bet niekas nieko nedarė, priešais stovinčios mašinos vairuotojas taip pat nieko nedarė. To įvykio liudytoja nefilmavo ir pagalbos nekvietė. Kitą dieną po įvykio ji „Facebook“ pamatė įrašą, kad atsilieptų žmonės, kas matė tą įvykį, ji atsiliepė ir sutiko paliudyti. Ikiteisminio tyrimo metu kai ją apklausinėjo, Panevėžyje išdėstė tiksliai, ją klausinėjo apie tą vyrą, paskui apie moterį, tai parodymai tokie ir gavosi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K.parodė, kad 2020-07-01 buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Apie 16.30 val. ji pasižiūrėjo pro virtuvės langą ar negrįžta namo sugyventinis iš darbo. Daugiabučio namo stovėjimo aikštelėje, prie įvažiavimo ji pamatė sustojusius du automobilius, kurie buvo užtvėrę įvažiavimą į minėtą aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) priešais (duomenys neskelbtini) namą. A. K. matė tik tą laiko tarpą, kuomet iš raudonos spalvos automobilio keleivio pusės priekio išlipo vyras, o vairuotojo pusės durelės buvo atidarytos. Pro minėtas dureles į vidų buvo pusiau įlindusi moteris. Pamačiusi šį vaizdą, liudytoja nieko blogo nepagalvojo. Išlipęs vyras vaikščiojo aplink raudoną automobilį, o po kelių minučių pamatė, kad nuo automobilio vairuotojo pusės atsitiesia moteris, kuri buvo pusiau įlindusi į automobilį. Kai moteris atsitiesė, liudytoja pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdi moteris, o atsitiesusi moteris pradėjo vairuotoją spardyti. Kiek matė, minėta moteris spyrė daug kartų. Kiek tiksliai kartų spyrė, liudytoja neskaičiavo, bet tikrai ne vieną ir ne du kartus. Kas vyko pačiame automobilyje, A. K. nematė, nes viskas vyko aikštelėje, o liudytoja viską matė iš savo buto, kuris yra penktame aukšte. Vyras, kuris išlipo iš raudono automobilio, atsisėdo į savo tamsios spalvos (galėjo būti tamsiai mėlynas) automobilį, po to vėl išlipęs iš jo, nuėjo prie moters, kuri spardė raudonos spalvos automobilio vairuotoją, su ja pakalbėjo ir abu grįžo atgal į savo automobilį bei išvažiavo. Kai jie išvažiavo, liudytoja daugiau pro langą nebežiūrėjo. Vyras, kurį liudytoja matė, buvo aukštas, tamsių plaukų. Moteris, kuri buvo su juo, buvo vidutinio ūgio, tamsesnių plaukų. Šių asmenų atpažinti negalėtų, nes viską matė iš penkto aukšto, jų veidų neįžiūrėjo. Sekančią dieną "facebook" grupėje pamatė, kad moteris kreipiasi pagalbos dėl įvykio, kurį A. K. matė iš savo namų, todėl ji asmeniškai besikreipusiai moteriai parašė mačiusi įvykį (1 t., b. l. 141-145).

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK vyresniosios tyrėjos I. J. 2020-10-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vadovaujantis 2020-03-13 Lietuvos policijos generalinio komisaro nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) "Dėl policijos įstaigų darbo organizavimo valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo metu“ liudytojos A. K. papildoma apklausa padaryta nuotoliniu būdu - bendraujant su liudytoja telefonu. Liudytoja A. K. papildoma apklausa padaryta nuotoliniu būdu - bendraujant su liudytoja telefonu. Liudytoja A. K. parodė, jog 2020-07-01 pro langą jos matyta moteris buvo apie 160-170 cm ūgio, vidurinio kūno sudėjimo, kiek pamena, - rudų plaukų (ilgio nepamena), mūvėjo tamsiomis kelnėmis. Daugiau jos aprangos ir išvaizdos liudytoja apibūdinti negali, nes neprisimena. Moteris spyrė kelis kartus ta pačia koja (kuria negali pasakyti, nepamena) raudoname automobilyje sėdėjusiai moteriai. Liudytoja nematė, kur moteris spirdama pataikė. Vyras, kurį matė išlipant iš raudonos spalvos automobilio, priekinės keleivio sėdynės, buvo apie 170-180 cm. ūgio, tamsių, trumpų plaukų, mūvėjo tamsiomis (kiek pamena) sportinėmis kelnėmis ir vilkėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis (spalvos neprisimena). Daugiau jo apibūdinti negali, nes neįsidėmėjo. A. K. parodė nemačiusi, jog moteris būtų kuo nors apipylusi moterį, sėdėjusią raudoname automobilyje, jokių daiktų jos rankose nepastebėjo (1 t., b. l. 146-147).

Papildomos apklausos 2021-01-14 metu liudytoja A. K. parodė pamenanti savo parodymus, duotus 2020-10-07. Ją apklaususi tyrėja prašė papasakoti, ką vairuotojai darė vyras ir ką darė moteris, todėl pirma liudytoja nurodė vyro veiksmus, o po to moters. Dėl minėtos priežasties jos parodymuose nebuvo nuoseklumo. Tuo metu, kai matė moterį, kuri spyrė raudono automobilio vairuotojai pro atidarytas automobilio duris, minėtas vyras sėdėjo automobilyje su vairuotoja. Kai liudytoja pamatė, kad vyras išlipo iš raudonos spalvos automobilio, A. K. nusisuko nuo lango, tikslu pasiimti telefoną. Po kelių sekundžių vėl pažiūrėjusi pro langą, liudytoja pamatė, kad nuo raudono automobilio atsitraukia moteris, spyrusi šio automobilio vairuotojai. Vyras ir moteris beveik vienu metu atsitraukė nuo raudono automobilio (1 t., b. l. 148-150).

Liudytoja A. A.teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra nukentėjusiosios A. sesuo. Sesuo tą dieną išvyko iš (duomenys neskelbtini) pas močiutę į (duomenys neskelbtini) Buvo gal apie 16 val., tiksliai jau nepamena. Sesuo jai paskambino telefonu verkdama ir pasakė, kad A. ją smaugė, dėl K. nieko nesakė, po ko ji (liudytoja) liepė sesei grįžti namo. Sesuo grįžo po 10 min., ši isteriškai verkė ir drebėjo, buvo labai sukrėsta. Ant kairės pusės kaklo buvo kraujosruvos, mašina buvo supilta kava. Sesuo jai pasakojo, kad A. atsidarė dureles, įsėdo į jos mašiną, pasakė „dabar pakalbėsim“, griebė per alkūnę ją už kaklo ir ją prismaugė, o K. pylė kavą, atsidarė duris, griebė už veido, įkišo pirštus į burną ir plėšė, tampė už plaukų, spardė. Sesuo nesakė, kaip viskas baigėsi, kas nutraukė tuos veiksmus. Sesuo nieko neminėjo, kad A. kažką darė su jos galva. Tada ji sesei pasakė, kad reikia važiuoti į policiją. Po kelių valandų atsirado sesei didelės mėlynės, sesei ant kaklo matė kraujosruvas, kaklas buvo raudonas, lyg būtų suspaustas, buvo tokie raudoni taškiukai ir jų daug. Jos su sese gyvena viename name, tad tą dieną prieš įvykį iki 12.30 val. ji seserį matė, ši buvo sveika. Jai žinoma, kad sesuo su A. susipažino pavasarį, kažkur kovo mėn. prieš įvykį, jie gražiai bendravo. Sesuo minėjo iki įvykio, kad jie išsiskyrė. Sesuo dėl išsiskyrimo nepergyveno, apie jokias nuoskaudas nekalbėjo ir ji tų aplinkybių nežino. A. jai nepasakojo, kad kažkas vyko, tai ji ir nesuprato, kodėl sesę sumušė. Sesuo po įvykio sakė, kad ji susirašinėjo su kaltinamąja. Po įvykio sesuo lankosi pas psichologą, sesei išrašyti raminamieji, kad nejaustų baimės, dar dabar yra padariniai seseriai ir ji mato, kad sesuo labai pergyvena.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. 4, kur randasi įvažiavimas į daugiabučių namų vidinį kiemą. Šalia yra devynių aukštų pastatas, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Aplink stovi daugiabučiai gyvenamieji namai bei įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų bei įrankių nerasta (1 t., b. l. 16-23).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis FIAT PANDA, v/n (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, penkių durų. Automobilio salone ant baltų, medžiaginių lubų, 10-15 cm atstumu virš priekinių kairės pusės durų viršaus yra rusvos spalvos netaisyklingos formos ištęsta apie 60 cm ilgio ir apie 20 cm pločio dėmė (1 t., b. l. 24-28).

2020-11-13 elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios A. T. pateiktame iki 2020-07-01 vykusiame susirašinėjime su K. R. užfiksuotos K. R. nukentėjusiajai siųstos sekančio turinio SMS žinutės: 2020-06-28, 09:27 val. – „Igavavai nuopisos statusa“; 2020-06-28, 09:37 val. – „Mes dar susityksim“; 2020-06-28, 09:38 val. – „Tikrai susityksim Mes dar Tik va visi bėga nuo taves“; 2020-06-28, 09:38 val. – „Tegu eina Bet tu tai badapise Lipi is pirmo pasimatymo ant bybio“; 2020-06-28, 09:42 val. - Į A. T.žinutę „ir nedrysk dar kažką sakyti nes patikėk geruoju nesibaigs“, K. R. atrašė nukentėjusiajai SMS žinutę – „Kaimiete Ka gazdini, Dakuau kad susityksim, Trise“; 2020-06-29, 11:16 val. – „Ir jam tai nepatyko Ka rasei Nuo pat vakar“, „Keista kad manai kad jis tai oriims kaip nieka“. Susirašinėjime fiksuotos ir kitos tiek A. T., tiek K. R. viena kitai rašytos žinutės (1 t., b. l. 79-124).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. T. apžiūros metu nustatyti odos nubrozdinimai viršutinės lupos odoje, kakle, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais) šešių smūgių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 41).

Ekspertė J. Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvados teisingumą ir paaiškino, kad išvada pateikta realiai apžiūrėjus nukentėjusiąją, medicininiais dokumentais nesiremta, nukentėjusioji buvo atvykusi į apžiūrą, pagal tai surašyta buvo išvada. Vidinės lūpos sužalojimai išnyksta vidutiniškai per dvi savaites, bet labai priklauso nuo žmogaus vidinių savybių. Burnos ertmė buvo apžiūrėta, bet burnos ertmėje sužalojimų nebuvo rasta, taip ir įrašyta. Jeigu minimalūs sužalojimai buvo, tai jie per savaitę galėjo sugyti. Dėl viršutinės lūpos nubrozdinimo odoje mechanizmo, tai yra smūgio pasekmė, tai gali būti padaryta smūgio metu, suduodant kietu, buku paviršiumi. Pirmame punkte nurodytas sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu, nubrozdinimai gali būti padaryti smūgio metu, taip pat ir sužalojimai kakle. Nubrozdinimą galima pavadinti ir tai, kad kontaktuojant su oda kietam paviršiui, odos ląstelės veikia su paviršiumi, ko pasekoje tai atsitinka, atsiranda nubrozdinimai. Kakle nubrozdinimai gali būti padaryti, šiuo atveju, sugriebiant ranka ir nagais. Medicinoje aštriu daiktu galima pavadinti tuos daiktus, kurie duria ir pjauna, nagai yra bukas paviršius. Konkretaus žalojančio daikto nustatyti neįmanoma, tai buvo kieti ir buki daiktai. Kraujosruvos daugiau būdingos nuo smaugimo, tai priklauso nuo individo, kam griebiama už kaklo, odos, audinių būklės. Jei žmogus lieknesnis, kraujosruvų gali taip labai nesimatyti, gali būti nubrozdinimai, padaryti nagais, vieniems daugiau būna kraujosruvos, kitiems nubrozdinimai. Vienodai gali būti abu sužalojimai griebiant ir smaugiant. Suduodant smūgius gali atsirasti tiek kraujosruvos, tiek nubrozdinimai. Kietu buku daiktu suduodant, atsiranda kraujosruvos, o kietu, buku paviršiumi, tai atsiranda nubrozdinimai. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo padaryti vienu metu. Nubrozdinimams kakle atsirasti yra mažesnė tikimybė, jei smaugimas vyktų kita rankos dalimi, ne plaštakomis. Per sulenktą ranką spaudžiant kaklą, būtų atsiradę kraujosruvos. Drabužiai gali turėti įtakos, jei kaklas plikas ir smaugianti ranka plika. Jei buvo drabužių, būdingos taškinės kraujosruvos. Mano, kad plika ranka spaudžiant dilbiu kaklą prie kažkokio paviršiaus padaryti nubrozdinimą, tikimybės nėra. Jei veiksmas spaudžiant kaklą būtų atliekamas ne iš priekio, sužalojimams tai įtakos neturi. Jei automobilio saugos diržu būtų sužalojimas, tai būtų taškinės kraujosruvos. Šiuo atveju nežinau, ar galima tai būtų atmesti. Jeigu smaugianti ranka būtų su laikrodžiu, sužalojimas priklauso nuo to, koks tas laikrodis, bet būtų sužalojimas kitoks, gal ir galėtų būti, bet mažai tikėtina. Galvos plaukuotoje dalyje nieko nebuvo pastebėta. Nuotraukomis tiriamojo nefiksuoja, tik užsirašo tai, ką mato. Nuo kūno vidurio linijos tai taip ir skaičiuojama, kas yra dešinėje pusėje, yra dešinėje pusėje. Sužalojimai buvo dešinėje pusėje, jie galėjo atsirasti ir kitokių grumtynių metu, nebūtinai smaugiant. Poodinės kraujosruvos atsirado 4 smūgių pasekoje. Bet gali būti ir 10 smūgių, nebūtinai po kiekvieno atsiras kraujosruva. Smaugiant ir atliekant smaugiamąjį veiksmą, nubrozdinimo nebūtų, būtų taškinės kraujosruvos.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Kaip matyti, kaltinamoji K. R. teisme pripažino kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje nukentėjusiosios A. T. atžvilgiu naudojusi fizinį smurtą kaltinime jai nurodytoje apimtyje, tačiau neigė tai dariusi kartu su A. R.. Tuo tarpu kaltinamasis A. R. teisme savo kaltės dėl fizinio smurto vartojimo nukentėjusiosios atžvilgiu visiškai nepripažino, teigė jokių kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų jis A. T. atžvilgiu neatlikęs. Tačiau teismas tokius kaltinamojo A. R. parodymus dėl smurtinių veiksmų neatlikimo, taip pat kaltinamosios K. R. parodymus dėl jos bendrų veiksmų su A. R. nebuvimo, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai, kaip pasirinktą jų gynybos poziciją siekiant A. R. išvengti baudžiamosios atsakomybės, o K. R. – padėti A. R. tai padaryti ir sušvelninti savąją atsakomybę.

Nukentėjusioji A. T. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis abu kaltinamieji A. R. ir K. R. kartu jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą kaltinime nurodyta apimtimi. Kad fizinį smurtą prieš ją vartojo abu kaltinamieji, nukentėjusioji iš karto po įvykio nurodė sesei A. A., tokias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir protokole-pareiškime, taip pat ją apžiūrėjusiai ir specialisto išvadą šioje byloje pateikusiai teismo medicinos ekspertei bei jas nuosekliai tvirtino viso proceso metu.

Sutinkamai su nukentėjusiosios A. T. parodymais, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis A. R. įvykio metu dešinę, sulenktą per alkūnę, ranką įrėmė į A. T. kaklo priekį ir spaudė jos kaklą prie sėdynės atlošo, o kaire ranka suėmė nukentėjusiajai už plaukų ties pakaušiu ir jėga nulenkė A. T. galvą veidu sau ant kelių, vėliau jis paleido A. T. plaukus ir nuėmęs ranką nuo pastarosios kaklo, vėl uždėjo dešinės rankos delną ant nukentėjusios kaklo priekio ir pirštais spaudė jos kaklą, o K. R. kelis kartus sušukusi A. R.: „- Nepaleisk!“ ranka sugriebė A. T. už plaukų ir patampė plaukus į šonus 4-5 kartus, tada uždėjo kairės rankos delną ant A. T. burnos bei pirštais spausdama nukentėjusiosios skruostus, po ko vienam kairės rankos pirštui nuo spaudimo įlindus į A. T. burną, K. R. juo patempė nukentėjusios kairės pusės skruostą iš vidinės pusės, po to dar koja sudavė viso 7-8 smūgius A. T. į kairės kojos šlaunį.

Šias nukentėjusiosios nurodytas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – protokolo-pareiškimo duomenys, tam neprieštarauja ir specialisto išvada, ekspertės paaiškinimai teisme, taip pat – kaltinamosios K. R., iš dalies ir kaltinamojo A. R., liudytojų A. K. ir A. A. parodymai, todėl netikėti nukentėjusiąja A. T. teismas neturi pagrindo.

Kaltinamoji K. R. teisme pripažino atlikusi smurtinius veiksmus A. T. atžvilgiu ir nors, pasak pačios kaltinamosios – dėl savo stresinės būklės įvykio metu ji tikslios savo atliktų smurtinių veiksmų apimties nurodyti negali (kiek smūgių sudavė, ar užkabino nukentėjusiajai lūpą, ar griebė pastarajai už kaklo), K. R. sutiko, kad grumtynių metu ji galėjo atlikti visus kaltinime jai nurodytus smurtinius veiksmus bei padaryti visus kaltinime nurodytus sužalojimus A. T.. Pastarieji kaltinamosios parodymai neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams ir surinktų įrodymų visumai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji K. R. be kita ko teigė, kad prieš pradedant jai smurtauti A. T. atžvilgiu, po to, kai ji – kaltinamoji – apipylė nukentėjusiąją kava, nukentėjusioji atsidarė automobilio dureles ir, sėdėdama mašinoje, įspyrė jai ant bortelio stovinčiai į kairę koją. Gi tokių kaltinamosios parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, o nukentėjusiosios parodymai juos paneigia. Atsižvelgiant į tai bei ir paties kaltinamosios nurodyto kaip buvusio veiksmo – vairuotojo vietoje sėdinčios nukentėjusios atlikto spyrio ant šaligatvio bortelio stovinčiai kaltinamajai – realias atlikimo galimybes, tokias K. R. nurodytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip galimą jos norą pateisinti save, savo elgesį.

Tuo tarpu, kad kaltinamoji K. R. spardė automobilyje sėdėjusią nukentėjusiąją patvirtina ir liudytojos A. K. parodymai, kuria, nepaisant jos netiksliai nurodytos kaltinime nurodyto įvykio metu jos matytos spardžiusios moters (kaltinamosios) plaukų spalvos, įvertinus kitų esminių jos parodymų atitikimą kitiems bylos įrodymams, teismas netikėti jais neturi pagrindo. Be to, kad K. R. spyrė A. T. parodė ir kaltinamasis A. R.. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji apie K. R. spyrius bei kitus prieš ją atliktus smurtinius veiksmus iš karto po įvykio papasakojo A. A., apie ką liudija pastarosios esminėse detalėse nuoseklūs parodymai.

Iš specialisto išvados matyti, kad A. T. apžiūros metu jai nustatyti odos nubrozdinimai viršutinės lupos odoje, kakle, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais) šešių smūgių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi (1 t., b. l. 41). Teismo nuomone, nustatytieji sužalojimai neprieštarauja nukentėjusiosios nurodytoms sužalojimų padarymo jai aplinkybėms. Netikėti specialisto išvada ar ją pateikusios ekspertės kompetencija teismas neturi pagrindo.

Taigi teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina ir nėra abejonių, kad kaltinamoji K. R. nukentėjusiosios atžvilgiu atliko visus jai inkriminuotus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus. Tačiau teismas taip pat mano, kad bylos duomenys pakankami konstatuoti ir tam, kad kaltinamoji K. R. jai inkriminuotus smurtinius veiksmus atliko ne viena, o veikdama bendrai su kaltinamuoju A. R..

Nors kaltinamasis A. R. teisme neigė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kartu su K. R. atlikęs bet kokius smurtinius veiksmus, tokie jo parodymai surinktų įrodymų visumos kontekste vertintini kritiškai, nes juos paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios A. T. parodymai, jos protokolo-pareiškimo duomenys, liudytojos A. A. parodymai.

Nukentėjusioji nuo pat pradžių nurodė apie A. R. dalyvavimą atliekant smurtinius veiksmus jos atžvilgiu, konkrečiai įvardindama jo atliktus veiksmus, jų seką, jos parodymus patvirtina ir kiti aukščiau nurodyti įrodymai, todėl A. T. parodymus teismas laiko patikimais. Kitaip vertinti juos teismas pagrindo nenustatė ir tokio pagrindo nesąlygoja nei nukentėjusiosios iki įvykio kaltinamajai rašytų žinučių turinys, nei kiti posėdžio metu kaltinamosios ar gynėjo išsakyti teiginiai.

Teismas pastebi, kad kaltinamoji K. R. posėdžio metu deklaruodama apie buvusią jos stresinę būseną įvykio metu ir savo veiksmų visumą, negalint detalizuoti jų apimties, sutiko su jai inkriminuotų smurtinių veiksmų apimtimi, tačiau užtikrintai teigė, kad įvykio metu nebuvo jokio jos pasakymo A. R. dėl nukentėjusiosios nepaleidimo, be to, K. R. teigimu – ji A. R. net nematė, kaip ir jo veiksmų. Teismui tokie kaltinamosios parodymai, kuomet dalis konkrečiai su A. R. susijusių įvykio aplinkybių (konkrečiai – jo veiksmai) lieka neįvardinamos, teigiant jų nemačius, nors šis asmuo buvo arti ir matomumo zonoje, o dalis aplinkybių (dėl nukentėjusiosios nurodytų K. R. šūksnių A. R. „nepaleisti“) kaltinamosios atsimenamos, užtikrintai neigiant to buvimą, be kita ko įvertinant ir kaltinamųjų artimą ryšį, tarpusavio neobjektyvumą, suinteresuotumą, teismui kelia abejonių, kurias sustiprina ir tokių kaltinamosios parodymų nepatikimumą patvirtina patikimi nukentėjusiosios A. T. parodymai. Tais pačiais argumentais kaip nepagrįsti vertintini ir kaltinamojo A. R. parodymai apie tai, kad jis įvykio metu tik sėdėjęs šalia nukentėjusiosios automobilio priekinėje keleivio vietoje, nieko pastarajai nedaręs, buvęs šoko būsenoje. Teismas be aukščiau nurodytų tokius jo teiginius paneigiančių nukentėjusiosios parodymų, teismo argumentų dėl parodymų kritiško vertinimo, pastebi, kad pats kaltinamasis teisme gan išsamiai papasakojo įvykio eigą, kaltinamosios K. R. veiksmus, taip pat nurodė, kad įvykio metu dairėsi, ar yra žmonių, o kai A. T. pradėjo rėkti, keiktis, jis išėjo iš mašinos. Teismo nuomone, pastarųjų aplinkybių nurodymas nesudaro pagrindo manyti kaltinamąjį įvykio metu buvus jo deklaratyviai nurodomoje šoko būsenoje, priešingai – įvykio aplinkybių fiksavimas, dairymasis dėl galimų įvykio liudytojų bei pasišalinimas nukentėjusiajai ėmus šaukti rodo A. R. elgesio, veiksmų sąmoningumą įvykio metu.

Taip pat teismas mano, kad tai, jog specialisto išvadoje neužfiksuoti ir neatsispindi nukentėjusiosios A. T. įvardintų, kaltinime nurodytų kaltinamojo A. R. atliktų smurtinių veiksmų padariniai, nukentėjusiosios parodymų nepatikimumo nesąlygoja ir jos parodymų nepaneigia. Pastebėtina, kad ne kiekvienas smurtinis veiksmas palieka pėdsakus, o paliktieji pėdsakai, žymės išlieka matomi skirtingą laiką. Nagrinėjamu atveju įvykis buvo 2020-07-01, o nukentėjusioji teismo medicinos ekspertės buvo apžiūrėta tik 2020-07-07. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš karto po įvykio nukentėjusiąją mačiusi A. A. parodė, kad pas nukentėjusiąją ant kairės pusės kaklo buvo kraujosruvos, kaklas buvo raudonas, lyg būtų suspaustas, buvo tokie raudoni taškiukai ir jų daug. Tokie liudytojos parodymai atitinka nukentėjusiosios parodymus apie kaltinamojo A. R. veiksmus kaltinime nurodytomis aplinkybėmis spaudžiant jos kaklą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertė teisme parodė, jog smaugiant ir atliekant smaugiamąjį veiksmą, nubrozdinimo nebūtų, būtų taškinės kraujosruvos. Tokie ekspertės paaiškinimai atitinka liudytojos A. A. parodymus dėl kraujosrūvų nukentėjusiosios kakle, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo. Nors specialisto išvadoje, nukentėjusiąją apžiūrint daugiau nei po penkių parų, nėra užfiksuotos kraujosrūvos kakle, abejonių dėl to, kad A. R. nukentėjusiosios išvardintais, kaltinime nurodytais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, nėra. Tuo tarpu įvertinus ekspertės paaiškinimus, jog smaugiant ir atliekant smaugiamąjį veiksmą nubrozdinimo nebūtų, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. R. dešinės rankos delnu uždėjęs ant nukentėjusiosios kaklo priekio ir pirštais spausdamas jos kaklą padarė odos nubrozdinimus kakle, todėl ši aplinkybė, nenustačius neginčytinų jos atsiradimo aplinkybių, jam iš kaltinimo šalintina.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamieji A. R. ir K. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiosios A. T. atžvilgiu kartu tyčia atlikdami kaltinime nurodytus veiksmus, nežymiai sutrikdė pastarosios sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamieji, sąmoningai atlikdami kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nėra abejonių, kad A. R. ir K. R. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamųjų kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios A. T. kūnui, nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tokie kaltinime nurodyti kaltinamųjų A. R. ir K. R. atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Bausmių skyrimas, civilinio ieškinio bei kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamųjų A. R. ir K. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamoji K. R. pripažino nukentėjusiosios atžvilgiu vartojusi fizinį smurtą bei sukėlusi pastarajai kaltinime nurodytus padarinius, teisme nukentėjusiosios atsiprašė bei reiškė gailestį dėl savo veiksmų, teismo nuomone, pagrindo pripažinti tai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra.

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-345-511/2018 ir kt.).

Šioje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu K. R. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, pastaroji turėdama galimybę pripažinti savo kaltę nurodė, jog savo poziciją pareikš vėliau, ir tik teisme pripažino savo kaltę dėl smurtinių veiksmų atlikimo ir kaltinime nurodytų padarinių nukentėjusiajai sukėlimo. Pažymėtina ir tai, kad K. R. nepripažino veikusi ir inkriminuotą nusikaltimą padariusi su A. R., taip neigdama bendrai su kitu asmeniu padaryto nusikaltimo aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad K. R. prisipažinimas buvo įtakotas byloje surinktų įrodymų, bei rodo, kad ji nebuvo nuoširdi, nesigailėjo padariusi nusikalstamą veiką. Taipogi byloje nėra ir jokių duomenų, kad K. R. stengėsi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Teismas pastebi, kad K. R. teismo posėdžio metu ne kartą pabrėžė, kad nukentėjo ne tik nukentėjusioji, bet ir ji, akcentavo savo pablogėjusią sveikatos būklę po įvykio. Teismo nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą kaltinamosios K. R. veiksmuose, t.y. pagrindo kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, šiuo atveju nėra. Toks teismo sprendimas atitinka ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-648/2019, 2K-377-489/2018 ir kt.).

Kaltinamųjų atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikiant kartu bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis A. R. padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto vartojimu. Jis yra neteistas, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, išsiskyręs, dirba.

Kaltinamoji K. R. padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto vartojimu. Ji yra neteista, administracine tvarka bausta, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruota, išsiskyrusi, dirba. VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2020-09-30 medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Psichikos sveikatos centro Panevėžio skyriuje K. R. nesilankė, tačiau turimais duomenimis buvo gydyta stacionare nuo 2007-10-25 iki 2007-11-06. Dgn.: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 171). Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos D. K. 2020-11-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog VšĮ "Respublikinė Panevėžio ligoninė" psichiatrijos skyriaus vedėjas (teismo psichiatras - ekspertas) V. D. nurodė, kad K. R. atlikti konsultaciją Panevėžio teismo psichiatrijos skyriuje netikslinga, ji gali dalyvauti procese, būti apklausiama (1 t., b. l. 172-173).

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamiesiems paskiriant laisvės apribojimo bausmes netaikant intensyvios priežiūros, jų dydžius nustatant artimus vidurkiams bei kartu skiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus.

Byloje yra kaltinamosios K. R. ir galimos laiduotojos R. K. prašymas dėl K. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau pagrindo kaltinamajai K. R. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra. Pastebėtina, kad laidavimo institutas taikomas tik esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šioje byloje K. R. neatitinka BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visumos, todėl BK 40 str. nuostatos jai netaikytinos.

Šiuo atveju kaltinamoji K. R. iš tiesų pirmą kartą nusikalto, anksčiau ji nėra teista, ji yra darbingo amžiaus bei dirbanti, kas leidžia konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose numatytų sąlygų buvimą, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutui taikyti. Aukščiau aptariant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą lengvinančią aplinkybę teismo nurodytais argumentais paneigtas visiškas K. R. kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailestis, o bylos duomenys nepatvirtina jokios žalos atlyginimo ar gynėjo baigiamųjų kalbų metu deklaratyvių teiginių apie kaltinamosios įsipareigojimą ją atlyginti. Nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, svarstymas dėl BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančių sąlygų netikslingas. Taigi, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir teismo teisę, o ne pareigą taikyti laidavimo institutą, teismas sprendžia, kad BK 40 straipsnio nuostatos kaltinamosios K. R. atžvilgiu netaikytinos.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Nukentėjusioji A. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 76-78). Nukentėjusioji parodė, kad dėl įvykio bei jo metu padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusioji A. T. dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti į kaltinamųjų atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamųjų turtinę padėtį, jų galimybę atlyginti žalą (jie išsiskyrę, darbingo amžiaus, dirbantys, jų teigimu – augina vieną nepilnametį vaiką). Įvertinus visas aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-220-628/2019, 2K-180-719/2020, 2K-452/2014 ir kt.), teismas mano, kad prašoma priteisti 2000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos, todėl ji mažinama ir nukentėjusiosios naudai solidariai iš abiejų kaltinamųjų priteistina 700 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamųjų A. R. ir K. R. valstybės naudai priteistina po 7,60 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei per penkis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

K. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei per penkis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

K. R. paskirtą kardomąją priemonę – paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės A. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai solidariai iš A. R. ir K. R. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamųjų A. R. ir K. R. valstybės naudai priteisti po 7,60 Eur (septynis eurus 60 euro centų) proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Rita Dirkė