- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-09
- Bylos Nr.
- 1-2592-1057/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35725-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė, Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta(duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. K. 2020 m. rugsėjo 5 d. 22.30 val., Vilniaus m., Fabijoniškių gatvėje, ties pastatu Nr. 94, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Kia CEE’D“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d.
Kaltinamasis K. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir labai gailėjosi. Parodė, kad 2020-09-05 buvo varžybos su žirgais. Po varžybų nuovargis, euforija. Po varžybų buvo pobūvis, po to važiavo išgėręs. Gėrė viskį, važiavo atsargiai. Policijai paskambino žmogus, kuris važiavo iš paskos. Pastebėjo įtartiną važiavimą. Sau pasiteisinimų neturi. Su alkoholiu problemų neturi, sportuoja. Prašo teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat prašo sutrumpinti teisių atėmimo terminą, nes darbe tenka daug važinėti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. K. parodė, kad sutinka duoti parodymus, parodymus davė lietuvių kalba. Nera registruotas narkologo, psichiatro įskaitoje. Psichinių sutrikimų neturi, galvos traumų neturėjo Automobilis ,,Kia CEE’D“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam bei yra registruotas jo vardu. 2020-09-05 nuo 18.00 iki val. būdamas privačiame renginyje, adresu(duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, vartojo alkoholinius gėrimus. Į minėtą renginį būdamas blaivus atvažiavo savo automobiliu ,,Kia CEE’D“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Būdamas minėtame renginyje, per vakarą išgėrė kažkiek viskio, kiek pasakyti negali, neskaičiavo. Po ko apie 22.30 val., negali paaiškinti kodėl, galimai kad jautėsi gerai, manydamas, kad namo galės nuvažiuoti saugiai, nusprendė važiuoti namo savo automobiliu. Jam atvažiavus automobiliu ,,Kia CEE’D“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie namų, sustojo Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) gatvėje. Įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, pastebėjo, kad jam iš paskos važiuoja policijos automobilis, bei jam sustojus pastarieji privažiavę prie jo automobilio bei taip pat sustojo. Jam sėdint savo automobilyje priėję policijos pareigūnai, kurie paprašė pateikti dokumentus, bei pasiūlė pasitikrinti neblaivumą. Tuomet du kartus pūtė į alkotesterį, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,5 prom., o antru pūtimu 2,4 prom. girtumo laipsnis. Po ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į policijos įstaigą, bei vėliau uždarytas į areštinę (b. l. 45-46)
Galima laiduotoja posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta porą metų, dirba kartu, tenka daug bendrauti, važinėja į komandiruotes. Prašo paskirti laiduotoja. K. K. jautėsi kaltas, apgailestavo. Darbuotojas geras, priekaištų nebuvo niekada. Bendrauja su juo ir po darbo. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką. Gali jam priminti, kalbėtis. Mano, kad yra kaltinamajam autoritetas. Pasikeitus vieno ar kito darbo vietai, nemano, kad prarastų pasitikėjimą. Jei toliau elgsis blogai, kaltinamasis bus atleistas iš darbo.
Kadangi K. K., po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad 2020-09-05 dirbant kartu su vyriaus. patrule R. K. apie 22.22 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Geležinio Vilko g., Vilniuje pranešėjas važiuoja paskui automobilį KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) link Ateities g., kurio vairuotojas galimai neblaivus, pavojingai manevruoja. Ateites g. - Fabijoniškių g. sankryžoje buvo pastebėtas minėtas automobilis. Ties Fabijoniškių g. 94 namu automobilis buvo sustabdytas (suko į kiemą). Prie minėto automobilio vairo sėdėjo K. K., gim. (duomenys neskelbtini) nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas (buvo vairuotojo durelių stiklas nuleistas iki pusės). Paklausus kada vartojo alkoholį, vairuotojas pasakė, kad prieš valandą. Paprašius vairuotojo prieiti prie tarnybinio automobilio pasitikrinti girtumą. Vairuotojas K. K. sunkiai išlipo iš savo automobilio, svirduliavo. Patikrinus jo girtumą su Alcotest 7510 Nr. ARKB-01404, sertifikato Nr. 1174254 pirmu putimu 22.32 val. nustatytas 2.40 prom. girtumas, antru putimu 22.50 val. nustatyta 2.46 prom. girtumas. Kadangi automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priparkuotas tvarkingai automobilio aikštelėje, netrukdant eismui, nepažeidžiant KET, minėtas automobilis buvo paliktas prie Fabijoniškių g. 94 namo, Vilniuje. Vairuotojas K. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. OVS. Vietoje buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 8-9).
Apklaustas liudytojas T. D. parodė, kad 2020-09-05 apie 22.20 val. jis su savo automobiliu važiavo Geležinio Vilko g. (nuo Mokslininkų g. link Ateities g.). Važiuojant pamatė kaip pirma juosta iš priekio važiuoja automobilis KIA CEED, raudonos sp., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtartinai važiavo, išvažiuodavo į antrą juostą tai į pirmą juostą prie krašto, gal kokius keturis kartus ant bordiuro buvo užvažiavęs. Jis važiavo iš paskos, lydėjo minėtą automobilį. Netoli „Moki veži“ sukėlė avarinę situaciją, jam reikėjo sukti į dešinę pagrindiniu keliu tada į kairę, kirto posūkio kampą (suko mažesniu kampu), priešpriešais stovėjo kitas automobilis, kurio vos nekliudė, įsuko į Ateities g. ir važiavo link Fabijoniškių g. Vairuotojas automobilio KIA Seed važiavo negreitai. Į 112 jis jau buvo paskambinęs (skambino kai iš karto pamatė, kad vairuotojas važiuoja vingiuodamas) ir sakė kur važiuoja. Už „Mandarino“ KIA vairuotojas įsuko į Fabijoniškių g. ir tuo metu iš galo atvažiavo policijos pareigūnai ir sustabdė KIA vairuotoją. Tada jis nuvažiavo, kas vyko toliau nežino. Į 112 skambino dėl to, kad įtarė, jog vairuotojas gali būti išgėręs (b. l. 27-28).
Alkotesterio Alcotest 7510 ARKB-0104 duomenimis, K. K. 2020-09-05 22.50 val. nustatytas 2,46 promilių girtumas, 2020-09-05 22.32 val. nustatytas 2,40 promilių girtumas (b.l. 16-17)
VĮ „Regitra“ duomenus, iš kurių matyti, kad automobilio KIA CEE‘D, valst. nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra K. K. (b. l. 20).
Emprekis pažyma, kad automobilio KIA CEE‘D vertė su PVM 4990 eurų, be PVM 4125 eurų (b.l. 21)
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo K. K. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. K. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. rugsėjo 5 d. 22.30 val., Vilniaus m., Fabijoniškių gatvėje, ties pastatu Nr. 94, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Kia CEE’D“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojų parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga. K. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis K. K. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, K. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – yra vidutinio amžiaus, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, duomenų apie jo priklausomybes svaigalams byloje nėra, neteistas (b. l. 56), baustas administracine tvarka (b. l. 55), tačiau ne už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, dirbantis (b. l. 54), charakterizuojamas teigiamai, taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo paaiškinimus ir matomą požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu buvo aiškiai matomas nuoširdus kaltinamojo gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis K. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo vadovę M. B., kuri yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta. Bylos duomenimis kaltinamasis ir jo vadovė dirba kartu, pažįstami seniai, bendrauja ir po darbo. M. B. yra kaltinamajam autoritetas, gali daryti teigiamą įtaką. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo vadovė M. B. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato, laiduotoju 1 metams paskiriant M. B., o baudžiamoji byla K. K. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad K. K. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis K. K. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Jis vairavo Vilniaus mieste, važiavo judriomis Vilniaus miesto gatvėmis, kuriose visada gana intensyvus eismas. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis K. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir akivaizdžiai nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija K. K. kraujyje (2,40 promilės) žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Tačiau teismo vertinimu, prokurorės siūlomas 2 metų terminas, atimant teisę vairuoti transporto priemones yra per griežtas, įvertinus asmenines kaltinamojo savybes, akivaizdų gailėjimąsi už nusikalstamos veikos padarymą bei paties proceso poveikį jam. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes K. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 metams 1 mėnesiui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2020 m. rugsėjo 6 d.
BK 67 straipsnio 1 dalies numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės išvardintos minėtos straipsnio 2 dalyje. Taigi atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Kaltinamasis nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „KIA CEE‘D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. VĮ „Regitra“ duomenis, automobilis „KIA CEE‘D“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. K..
Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas , nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018; 2K-195-788/2019 ).
Kaltinamojo gynėjas teismo prašė konfiskuoti dalį automobilio vertės, o automobilį grąžinti kaltinamajam K. K..
Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).
Kaltinamasis K. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jis nepatirs jokių neigiamų pasekmių dėl nuteisimo. Jis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę kai jo iškvėptame ore rasta 2,40 promilės etilo alkoholio. Alkoholio kiekis gana žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), rastas alkoholio kiekis yra artimas sunkiam girtumo laispniui (2,51 promilės). Jam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 1 mėnesiui, kas iš esmės yra artima nustatytam minimaliam teisės vairuoti atėmimo terminui.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį (automobilį vairavo mieste, pakankamai intensyviame kelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo rasta 2,40 promilės etilo alkoholio, tai padarė tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir galimas jos pasekmes, ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, tokiais veiksmais jis kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei), jo asmenybę (baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), teismo vertinimu, šiuo atveju automobilio konfiskavimas nėra neproporcinga priemonė, kuri neadekvačiai varžytų K. K.. Šioje situacijoje visuomenės ir K. K. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš jo nebūtų konfiskuojamas automobilis, nes taip būtų formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo bei sudarant sąlygas pakartotiniam asmens nusikalstamumui.
Taigi, siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina konfiskuoti kaltinamajam nuosavybės teise priklausantį automobilį, todėl automobilis „KIA CEE‘D“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.
K. K. 2020 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo (b. l. 65). Kaltinamajam K. K. buvo paskirtas gynėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 str. 1 d. 9 p., kadangi byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam K. K. gynėja buvo parinkta advokatė Aušra Saulėnienė.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad A. Saulėnienės teiktos antrinės teisinės pagalbos K. K. išlaidos sudaro 82,72 Eur. (2020-09-17 pažyma Nr. (12.32) PT-3788)
Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kaltinamąjį pagal susitarimą gynė advokatas M. Paukštė, todėl advokatė A. Saulėnienė buvo atleista nuo kaltinamojo atstovavimo ir dalyvavimo teisme.
Atsižvelgiant į tai, kad nors advokatė A. Saulėnienė atvyko į teismo posėdį, vykusį 2020-09-17 16.10 val., ruošėsi bylos nagrinėjimui, tačiau neatstovavo kaltinamojo teisme, kadangi jis pats pasikvietė advokatą M. Paukštę, be to atstovavimo išlaidos nėra detalizuotos, teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju iš kaltinamojo nepriteistinos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Laikinas K. K. priklausančio automobilio, „KIA CEE‘D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės apribojimas,uždraudžiant automobiliu disponuoti ir jį valdyti, paliekant teisę juo naudotis, (b. l. 22) paliekamas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. (b. l. 37)
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (b. l. 37) - paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikintina.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinama (b. l. 37)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 72 straipsniais, baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
K. K. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą M. B. be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą K. K. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti K. K. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio terminui, skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 6 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti K. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „KIA CEE‘D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Paskirtą laikiną K. K. vardu registruoto automobilio „KIA CEE‘D“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą - palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti K. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.