Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, naudojantis informacines ir elektroninių ryšių technologijas (ZOOM platforma) sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

- Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 181 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 6 metai laisvės atėmimo (bausmę atlikęs 2019 m. rugsėjo 20 d.);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 12 MGL (600 Eur) bauda (sumokėta 2022 m. sausio 26 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 4 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam M. Š. į galvos sritį, po ko jam bandant pabėgti, pasivijo ir sudavė vieną kartą kumščiu į galvos sritį, ko pasekoje jis nuvirto ant žemės ir gulinčiam ant žemės M. Š. sudavė kumščiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį ir šonus bei spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, viso sudavė nemažiau, kaip 9 (devynis) smūgius ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. Š. sužalojimus - kairės krūtinės ląstos pusės VIII-IX-X šonkaulių lūžius, veido ir kairės blauzdos odos nubrozdinimus, veido, krūtinės ir rankų poodines kraujosruvas, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Šiais veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. nurodė, jog kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną tiek jis, tiek nukentėjusysis vartojo alkoholį, tarp jų kilo konfliktas ir įvyko muštynės. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nes neturėjo pinigų gynėjui, buvo tiesiog pasimetęs ir neigė savo kaltę. Šiuo metu kaltinimą pripažįsta pilna apimtimi, nori susitaikyti su nukentėjusiuoju, atlyginti jam padarytą žalą. Dalį žalos jau yra atlyginęs.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. Š. nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, o į bylą pateiktas Susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 42-43) atitinka jo tikrąją valią.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamasis, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 13 d. apklaustas įtariamasis E. J. nurodė, kad įvykio dieną, su drauge G. G. turėjo eiti į festivalį, kuris vyko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelyje. Tada jam parašė SMS žinutę M. Š. ir pasisiūlė pas juos atvažiuoti. Kadangi M. Š. tuo metu buvo išgėręs, tai jie nenorėjo, kad šis atvyktų. M. Š. dar prašė, kad pavežtų iki parduotuvės, kur dar nusipirko alkoholio. Vėliau M. Š. paskambino ir pasakė, kad jau laukia prie namų. M. Š. buvo prie jų namo pavėsinėje su buteliu likerio, kurio stiprumas apie 40 laipsnių. M. Š. buvo vienas. Tuo metu buvo apie 2-3 val. nakties, laiko tiksliai – nepamena. Jis su G. G. tuo metu buvo jau išgėrę po du 0,33 l talpos alaus buteliukus. Visi vartojo M. Š. atsineštą likerį. Jiems bekalbant prie jų atėjo dar vienas draugas – V. D. su drauge L., pavardės – nepamena. L. alkoholio nevartojo, o ar V. D. vartojo – nežino. Visi draugiškai bendravo, jokių konfliktų nebuvo. Jis truputį apsipyko su G. G., tada M. Š. nei iš šio, nei iš to ėmė siūlyti eiti pasikalbėti vienas ant vieno. M. Š. taip siūlė kelis kartus, bet draugai vis apramindavo. Būnat prie stalo M. Š. puolė jį mušti. M. Š. ėmė jį daužyti kumščiais į įvairias kūno vietas, tuo metu jis dengėsi veidą. Jie abu stovėjo, tačiau kažkokiu momentu jis paslydo ir nuvirto, M. Š. tada jį mušė gulintį, toliau daužė kumščiais į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių buvo suduota – nepasakys, gali būt septyni, ar daugiau. M. Š. smūgių tuo metu nesudavė, nes negalėjo, gulėjo susirietęs. Draugai bandė juos išskirti. Kažkokiu momentu M. Š. pradėjo eiti už pavėsinės, o tada jis paskui. Pasivijęs jis M. Š. smūgiavo kumščiais visur, daugiausiai į veidą, kur tiksliai – nepasakys, nes jam buvo šokas, kad jį užsipuolė. Sudavė gal 5 smūgius. Kažkokiu momentu jie nuvirto ant žemės. Gulint ant žemės M. Š. dar keletą kartų smūgiavo kumščiais į krūtinę, pečius, rankas. M. Š. tuo metu buvo užsidengęs veidą. Sudavė ne daugiau trijų smūgių. M. Š. jam gulint ant žemės jokių smūgių nesudavė. Jis M. Š. kojomis nesmūgiavo. Draugai paskui atėję nebuvo, nemano, kad jie matė kas vyksta. M. Š. aprimus atsistojo ir nuėjo atgal į pavėsinę, netrukus atėjo ir M. Š. Matė, kad M. Š. kraujavo iš antakio. Jam niekur nekraujavo. Jiems sugrįžus į pavėsinę, jokių daugiau konfliktų nebebuvo, pabendravo apie 15 minučių ir išsiskirstė. Dėl savo sumušimo niekur nesikreipė, nei į gydymo įstaigą, nei į policiją. (t. 2, b. l. 79-81).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 28 d. papildomai apklaustas įtariamasis E. J. nurodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, tačiau jaučiasi kaltas tik dalinai, nes M. Š. elgesys buvo neadekvatus, M. Š. jį išprovokavo. Apie įvykį davė pilnus ir išsamius parodymus ir jų keisti neketina, tik gali papildyti, kad kojomis jo tikrai nespardė ir tikrai nebuvo devynių smūgių. Nėra įsitikinęs, kad galėjo padaryti įtarime nurodytus sužalojimus, nes smūgiai nebuvo tokie stiprūs, kad lūžtų šonkauliai. Jei būtų nustatyta ekspertų, kad tai jo padaryti sužalojimai, kad jie padaryti tuo laiku, tai prisipažintų, Kitą dieną jis M. Š. atsiprašė, nes blogai jautėsi, suprato, kad padarė blogai. Jie paspaudė vienas kitam ranką ir tai pamiršo(t. 2, b. l. 87-89).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 23 d. apklaustas nukentėjusysis M. Š. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d. su bendradarbiais po darbų susirinko lauko pavėsinėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. Su bendradarbiais nurodytoje vietoje vartojo alkoholį. Pavėsinėje sėdėjo iki paryčių. 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 4 val., pavėsinėje su juo pradėjo konfliktuoti bendradarbis E. J. Vyras be priežasties pradėjo jį užkabinėti ir bandė provokuoti konfliktą bei muštynes. Kažkuriuo konflikto metu vyras puolė ant jo bei pradėjo jį kojomis bei rankomis mušti. Mušdamas reikalavo, kad atiduotų savo grandinėlę, vestuvinį žiedą, automobilio raktelius. Jam nesutikus ir daiktų neatidavus, E. J. pradėjo jį dar stipriau mušti į įvairias kūno vietas. Pavėsinėje su jais buvo dar V. D., G. G., L. P., kurie matė, kaip E. J. jį muša, tačiau nesikišo ir įvykį stebėjo iš šalies. Pamena kaip G. G. dar bandė kištis ir muštynes nutraukti, tačiau E. J. ją nustūmus, ši nebesikišo. Po įvykio iš pavėsinės išėjo nurodydamas, kad eina praustis veido ir į įvykio vietą nebegrįžo. Kai prašvito, jam atsikėlus pajuto, kad skauda veidą ir kairįjį šoną, todėl nedelsdamas kreipėsi į arčiausią esančią (duomenys neskelbtini) ligoninę, ligoninėje jam buvo nustatytas krūtinės sumušimas kairėje pusėje su 8, 9, 10 šonkaulių lūžiais, kairiojo antakio nubrozdinimas. Po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Iš ligoninės grįžęs, ėjo aiškintis situaciją su E. J. Norėjo, kad vyras jam atlygintų padarytą žalą bei atsiprašytų. E. J. jo atsiprašė, bet dėl žalos atlyginimo nesileido į kalbas. Dėl E. J. sukeltų sužalojimų dirbti nebegalėjo, todėl išėjo iš darbo (t. 1, b. l. 17-20; 26).??

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 5 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis M. Š. nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 4 val., prie jo ėmė kabinėtis E. J., be jokios priežasties pradėjo jį užkabinėti ir bandė provokuoti konfliktą. Žodinio konflikto metu E. J. puolė ant jo, tuo metu visi sėdėjo prie stalo. Staiga E. J. jam trenkė vieną kartą kumščiu į galvos sritį. Tada G. G. jam pasakė bėgti ir bandė E. J. sulaikyti, bet jis ją pastūmė. Jis puolė bėgti, bet E. J. jį prisivijo ir trenkė dar vieną kartą į galvos sritį, po ko nuvirto ant žemės. Jam gulint E. J. ir toliau jam smūgiavo kumščiais į galvos sritį ir šonus bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas, bet pagrinde į nugarą. Kiek buvo suduota smūgių – nepasakys. Kadangi buvo stipriai neblaivus, tai nebesugebėjo apsiginti ir E. J. nesudavė nei vieno smūgio. Dėl išgerto alkoholio kiekio įvykio aplinkybes pamena gerai. Ryte pasijuto blogai, stipriai skaudėjo veidą ir kairįjį šoną, todėl kreipėsi į arčiausią esančią (duomenys neskelbtini) ligoninę, ligoninėje buvo nustatytas krūtinės sumušimas kairėje pusėje su 8, 9, 10 šonkaulių lūžiais, kairiojo antakio nubrozdinimas. Po apžiūros buvo tą pačią dieną išleistas gydytis ambulatoriškai. (duomenys neskelbtini) į policijos įstaigą nesikreipė, ar ligoninės darbuotojai pranešė – nežino. Iš ligoninės grįžo į namus. Pas jį atėjo E. J., jis nurodė, kad nieko nepamena, tačiau jo atsiprašė. Norėjo, kad E. J. atlygintų padarytą žalą, tačiau jis dėl žalos atlyginimo nesutiko (t. 1, b. l. 91-94).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 16 d. apklausta liudytoja L. P. nurodė, jog kiek žino, iš pradžių konfliktas dėl asmeninių priežasčių įvyko tarp E. J. ir jo draugės G. G. Į konfliktą įsikišo M. Š. M. Š. pradėjo E. J. grasinti, liepė eiti santykių aiškintis tarpusavy. Konflikto metu M. Š. pradėjo pulti E. J., t. y. pradėjo mušti, kiek prisimena, tuo metu E. J. sėdėjo, o M. Š. atsistojo ir spyrė vieną kartą koja E. J. Tuomet E. J. nugriuvo ant žemės ir M. Š. pradėjo mušti rankomis. M. Š. smūgiavo abejomis rankomis į šonkaulių sritį, o paskui bandė smūgiuoti galvos sritį. Kiek prisimena, į šonkaulius smūgiavo du arba tris kartus, o į galvos sritį smūgiavo apie penkis ar šešis kartus, tikslaus skaičiau – pasakyti negali. Kai buvo smūgiuojama į galvos sritį, E. J. bandė užsidengti rankomis. Konflikto metu buvo ir V. D., kuris bandė minėtus asmenis išskirti. V. D. asmenis išskyrė, tačiau M. Š. vėl puolė E. J., vėl rankomis bandė suduoti E. J., tačiau E. J. apsigynė. Tuo metu ji nusisuko ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos, nes pasidarė baisu. Einant išgirdo keletą smūgių, tačiau kas ir kam smūgiavo – nematė, nes buvo nusisukusi. Muštynės vyko lauke. Kai buvo suduoti M. Š. smūgiai, nematė. Kad E. J. reikalavo M. Š. atiduoti jam priklausančius daiktus, pervesti pinigus į sąskaitą, ar perrašyti automobilį, negirdėjo. Kai pokalbis vyko tarp E. J. ir M. Š., negirdėjo, kad E. J. grasintų M. Š., girdėjo tik, kad M. Š. grasino E. J. (t. 2, b. l. 8-11).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 16 d. apklausta liudytoja G. G., nurodė, kad E. J. yra jos draugas ir jie gyvena kartu. 2024 m. rugpjūčio 18 d., jau gerokai po 24 val., ji, E. J., V. D., L. P. ir M. Š. buvo pavėsinėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelyje, kur visi vartojo alkoholį, kurį atsivežė M. Š. Kai M. Š. atvažiavo automobiliu, jis jau buvo stipriai girtas. Ji prieš tai buvo išgėrusi alaus, daugiau alkoholio nebevartojo. Ji su E. J. kažką ėmė ginčytis, tada M. Š. ėmė siūlyti E. J. eiti pasikalbėti vienas ant vieno. Jis tiesiog agresyviai puolė ant E. J., ėmė smūgiuoti kumščiais į priekinę kūno dalį, ji buvo šokiruota. Po pirmų smūgių E. J. nukrito ant žemės, jie bandė M. Š. raminti, bet jis jau buvo pergėręs ir agresyvus, jų išskirti nepavyko. Po to jie abu su E. J. nuėjo už pavėsinės, kas ten vyko – ji nematė. Po kiek laiko jie sugrįžo į pavėsinę, M. Š. ėmė atsiprašinėti E. J. Matė, kad M. Š. veidas buvo kruvinas. Nematė, kad E. J. būtų sudavęs kokį smūgį M. Š., o kas vyko už pavėsinės, E. J. neklausė. E. J. nekraujavo, jam iš niekur nebėgo kraujas. Kitą dieną E. J. buvo pas M. Š. nuvykęs pasidomėti kaip jam, jie abu paspaudė vienas kitam rankas (t. 2, b. l. 23-25).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 8 d. apklaustas liudytojas V. D. nurodė, kad E. J. pažįsta, jie yra draugai. M. Š. taip pat pažinojo kaip bendradarbį. Šiais metais, rugpjūčio mėnesį, datos tiksliai nepamena, jis su L. P., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelyje, susitiko E. J. su G. G. ir visi nuėjo į pavėsinę, kuri randasi už kelių metrų, netoli jų gyvenamosios vietos. Pavėsinėje tarpusavyje bendravo, 5 minučių bėgyje atėjo M. Š., kuris atsinešė „Jagermaisters“ butelį ir jau buvo stipriai išgėręs. Jie taip pat jau buvo šiek tiek išgėrę alaus. L. P. alkoholio nevartojo. M. Š. jau pradžioje buvo agresyviai nusiteikęs, nes prarado 5000 eurų už vaikus. Po to, G. G. su E. J. pradėjo tarp savęs pyktis, tai M. Š. ėmė vadinti E. J. eiti vienas ant vieno muštis, kad „nuleisti garą“. M. Š. dar labiau suagresyvėjo, ėmė E. J. grasinti susidorojimu. Jie M. Š. ramino, kad nereikia jokių muštynių. Jis stovėjo šone, buvo pasiruošęs gintis, nes M. Š. buvo labai agresyviai nusiteikęs. Tiksliai nežino kaip, bet pamena tai, kad E. J. jau gulėjo ant žemės, o M. Š. trankė jam, atrodo kumščiais, į galvą. Kiek smūgių sudavė – tikrai negali pasakyti, neskaičiavo. G. G. bandė M. Š. atitraukti nuo E. J., o jis bandė juos abu, tai yra G. G. ir M. Š. atsitraukti nuo E. J. Toliau, kažkaip E. J. ištrūko iš M. Š. ir jie abu atsidūrė už pavėsinės. Jam atrodo, kad E. J. ištrūkęs griebė M. Š. už kapišono ir nuėjo už pavėsinės. Kas vyko už pavėsinės nenorėjo žiūrėti, nes nenorėjo kištis. Po to E. J. su M. Š. grįžo į pavėsinę, abu nusiramino. Matėsi ant M. Š. veido sumušimo žymės, buvo kraujo, sužalojimų nematė. Ant E. J. veido akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Kitą dieną E. J. rašė M. Š., bet jis jam neatrašė, tai jie nuvažiavo pas M. Š. Susitikus E. J. paklausė, kodėl M. Š. jį užsipuolė, atsakymo nebuvo. Jis pasakė, kad buvo pas gydytojus, jam nustatytas sužalojimas – praskeltas antakis, daugiau sužalojimų neminėjo, tik pasakė „kaip gerai, kad nelūžę šonkauliai“. M. Š. tada su E. J. kalbėjo draugiškai, vienas kito atsiprašė, paspaudė rankas (t. 1, b. l. 178-181).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 5 d. apklausta liudytoja A. Š. nurodė, kad M. Š. yra jos sutuoktinis. Šių metų rugpjūčio 17 d., bendraujant su M. Š. per „Messenger“ programą, jis pasakė, kad eis pas savo kolegas pasibūti. Jo kolegų asmeniškai nepažįsta. 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 5 val., ryto M. Š. vėl paskambino ir paprašė, kad paskambintų Andriui, kuris yra darbų vadovas, ir jam pasakytų, kad jie susimušė, tai yra jos sutuoktinis su E. J. Kaip suprato, kad M. Š. dar tuo metu buvo svečiuose. Po pokalbio paskambino Andriui ir pasakė, kad kažkas nutiko, kad M. Š. su E. J. susimušė. Vėliau jai paskambino M. Š., jau pabėgęs iš įvykio vietos, jis atrodė baisiai, veidas kruvinas, matė, kad buvo praskeltas antakis, prie ausies žaizda, dantys aptrupėję. Tai matė, nes pokalbis vyko su vaizdu. Jis skundėsi dideliais skausmais šonkaulių zonoje ir galva. Po pietų jis nuvyko į gydymo įstaigą, kur buvo nustatyta šonkaulių lūžiai, sakė, kad švietė galvą, bet dar nėra rezultatų. Nuolat su juo palaikė ryšį. Kadangi įvykyje nedalyvavo, tai tiksliai, kas įvyko, pasakyti negali. Kiek M. Š. pasakojo, jie su E. J. tiesiog susimušė (t. 1, b. l. 172-175).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 30 d. apklaustas liudytojas A. D. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), personalo nuomos įmonėje projektų vadovu. M. Š. įmonėje buvo įdarbintas 2024 m. vasario 27 d., 2024 m. rugpjūčio 18 d. M. Š. gyveno (duomenys neskelbtini), E. J. ir V. D. gyveno (duomenys neskelbtini) miestelyje, o merginos gyveno kaimelyje (duomenys neskelbtini). Jis su jais bendrauja darbo reikalais, sutarė gerai, jų vakarėliuose nedalyvavo. Ar buvo konfliktinių situacijų – nežino. Dėl 2024 m. rugpjūčio 18 d. įvykusio konflikto tarp E. J. ir M. Š. – detalių nežino, žino, kad M. Š. su E. J. išgėrė, tarp jų įvyko kivirčas ir jie susimušė. M. Š. nebuvo atleistas. Aplinkybės buvo tokios, kad po įvykio jam M. Š. pranešė, kad nebegalės eiti į darbą. M. Š. sakė, kad įvyko muštynės, yra ligoninėje ir jam sumušti ar lūžę šonkauliai, matė medicininius išrašus, tačiau apie šonkaulius ten nebuvo nieko parašyta. Darbo sutarties nutraukimas nebuvo jo (A. D.) iniciatyva, M. Š. pats nusprendė juos palikti (t. 2, b. l. 56-59).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 17 d. apklaustas liudytojas S. G. nurodė, kad M. Š. yra jo žentas. Taip pat pažįsta ir E. J., ne kartą teko su juo bendrauti ne tik darbo metu, bet ir laisvalaikiu. 2024 m. rugpjūčio mėnesį, su M. Š. išgėrė vieną butelį degtinės. Vakare M. Š. pasiūlė susirasti, kas jį parvežtų į namus. M. Š. susirašė su E. J. ir jam pasakė, kad jo paimti atvažiuos E. J. Ryte jam paskambino M. Š. ir paprašė, kad nuvežtų jį į ligoninę. Paklausė, kas nutiko, M. Š. pasakė, kad jį „pridaužė“ E. J. Nuvažiavęs pamatė, kad M. Š. veidas yra sumuštas, jis vos pajudėjo, skundėsi krūtinės skausmais. M. Š. dar pasakojo, kad E. J. iš jo norėjo atimti automobilį, grandinėlę ir telefoną. Tiksliai, kas tarp jų įvyko, nežino. Jį nuvežė į ligoninę, kur jam buvo nustatyti šonkaulių lūžiai, kūno sumušimai (t. 2, b. l. 62-65).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 23 d. papildomai apklaustas liudytojas S. G. nurodė, kad po įvykio, kurio metu buvo sumuštas jo žentas M. Š., kitą dieną matė E. J. darbe. Jį matė iš toli, maždaug už 50 metrų. Nematė, kad jis būtų sumuštas. Su juo apie įvykį nieko nekalbėjo, daugiau su juo nebendravo (t. 2, b. l. 66-68).

Iš 2024 m. lapkričio 28 d. akistatos protokolo nustatyta, jog akistata atlikta tarp nukentėjusiojo M. Š. ir įtariamojo E. J., akistatos metu abu liko prie savo anksčiau duotų parodymų (t. 2, b. l. 92-96).

Iš 2025 m. sausio 6 d. akistatos protokolo nustatyta, jog buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo M. Š. ir liudytojos L. P., akistatos metu, tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja liko prie savo anksčiau duotų parodymų (t. 2, b. l. 16-20).

Iš 2024 m. lapkričio 28 d. akistatos protokolo nustatyta, jog buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo M. Š. ir liudytojos G. G., akistatos metu tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja liko prie savo anksčiau duotų parodymų (t. 2, b. l. 26-31).

Iš 2024 m. gruodžio 3 d. akistatos protokolo nustatyta, jog buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo M. Š. ir liudytojo V. D., akistatos metu tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas liko prie savo anksčiau duotų parodymų (t. 1, b. l. 182-186).

Iš 2024 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką nustatyta, jog M. Š. pareiškė pareiškimą apie jo atžvilgiu E. J. padarytą nusikalstamą veiką, nurodant, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 4 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, pavėsinėje išgertuvių metu E. J. konflikto metu pradėjo jį mušti kojomis ir rankomis, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po įvykio kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nustatytas krūtinės sumušimas kairėje pusėje su 8, 9, 10 šonkaulių lūžiais, kairiojo antakio nubrozdinimas. Po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai (t. 1, b. l. 17-26; 27-30).

Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininio išrašo nustatyta, jog M. Š. nustatyta diagnozė: Commotio cerebri; veido lūžis, kairiojo antakio nubrozdinimas; krūtinės sumušimas kairėje su dislokuotais 8, 9, 10 šonkaulių lūžiais. Anamnezė: dėl kalbos barjero komplikuota medicinos istorija. Kiek žinoma: muštynės 2024 m. rugpjūčio 17 d. Asmuo buvo trumpam netekęs sąmonės. Didėjantis galvos skausmas ir veido patinimas, taip pat krūtinės skausmas kairėje. Pykinimas, nevėmė (t. 1, b. l. 29, 30).

Iš 2024 m. rugpjūčio 23 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo M. Š. kūnas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 95-107).

Iš 2024 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 938/2024(04) nustatyta, jog 1) M. Š. nustatyti sužalojimai: kairės krūtinės ląstos pusės VIII-IX-X šonkaulių lūžiai, veido ir kairės blauzdos odos nubrozdinimai, veido, krūtinės ir rankų poodinės kraujosruvos; 2) Sužalojimai galėjo būti padaryti maždaug 6-14 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku; 3) Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Visumoje sužalojimai nėra būdingi vienai griuviminei traumai; 4) Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 9 trauminiais poveikiais; 5) M. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šonkaulių lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Kiti nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 112, 113).

Iš 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos gauto pranešimo nustatyta, jog Interpolo Vokietijos nacionalinis padalinys pateikė šią Hoshsauerlandkreis policijos informaciją: pateiktos aplinkybės yra žinomos E. J. atžvilgiu atliekamas tyrimas Nr. 241120-1436-0A4714. Su įtariamuoju ir nukentėjusiuoju buvo susisiekta elektroniniu paštu dėl pareiškimo. Įtariamasis E. J. vis dar (duomenys neskelbtini), bus iki gruodžio 20 d., apsistojęs (duomenys neskelbtini), nurodyti jo kontaktiniai duomenys (telefono Nr., el. paštas). Įmonė (duomenys neskelbtini) apie aplinkybes informuota, tačiau pats įvykis neįvyko įmonės būstinėje (t. 1, b. l. 39).

Iš 2025 m. balandžio 8 d. Eurojust prokuroro L. B. gautos informacijos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas tyrimas 170 Js 97/25 E. J. atžvilgiu dėl M. Š. sužalojimo, kuris 2025 m. sausio 22 d. nutrauktas, nes negautas nukentėjusiojo pareiškimas (skundas) dėl sužalojimo (t. 1, b. l. 86-89).

Iš 2025 m. balandžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėti 2024 m. gruodžio 1 d. nukentėjusiojo M. Š. el. paštu pateikti susirašinėjimai su įtariamuoju E. J. (t. 1, b. l. 134-143).

Iš 2025 m. balandžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas 2024 m. lapkričio 28 d. liudytojos G. G. el. paštu pateiktas susirašinėjimas su nukentėjusiuoju M. Š. (t. 2, b. l. 47-50; 51-53).

Iš 2025 m. balandžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas 2025 m. sausio 20 d. įtariamojo E. J. el. paštu pateiktas susirašinėjimas su nukentėjusiuoju M. Š. (t. 2, b. l. 104, 105; 106-108).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir įrodymų vertinimo

Motyvuojamoji dalis

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta.

Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino, kad tarp jo ir M. Š. įvyko konfliktas, kurio metu jis (kaltinamasis) smurtavo prieš nukentėjusįjį ir atliko kaltinime nurodytus veiksmus, tuo padarydamas M. Š. specialisto išvadoje konstatuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be E. J. prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad po kilusio konflikto E. J. jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, kitą dieną jis pasijuto blogai, todėl nuvyko į ligoninę, kur jam buvo nustatyti sužalojimai – krūtinės sumušimas, šonkaulių lūžiai, kairiojo antakio nubrozdinimas, kaltinamasis jo kitą dieną atsiprašė, tačiau nesutiko atlyginti padarytos žalos. Šiuos tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo parodymus taip pat iš dalies patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų G. G., V. D. parodymai, kurie abu nurodė, kad nors muštynių tarp E. J. ir M. Š. patys nematė, tačiau matė, kad kai šie du asmenys grįžo į pavėsinę, ant M. Š. veido buvo matyti sumušimo žymės ir kraujas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. Š., A. D., S. G. parodymai, kuriuose jie nurodė, kad kitą dieną po įvykio M. Š. įvardijo, kad jį sumušė ir sužalojimus jam padarė būtent E. J. Taip pat kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir į bylą pateikta Specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog M. Š. nustatyti sužalojimai: kairės krūtinės ląstos pusės VIII-IX-X šonkaulių lūžiai, veido ir kairės blauzdos odos nubrozdinimai, veido, krūtinės ir rankų poodinės kraujosruvos; M. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šonkaulių lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų; kiti nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Visų aptartų byloje surinktų įrodymų, kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, visuma byloje pilnai įrodyta, jog kaltinamasis E. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė smūgius nukentėjusiajam, dėl ko pastarajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveika, ir tokie E. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. ir nukentėjusysis M. Š. teismui nurodė, kad jie susitaikė, kaltinamasis iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir įsipareigojo atlyginti visą nusikalstama veika padarytą žalą bei pateikė tai patvirtinantį Susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 42-45).

Kaltinamasis E. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, įsipareigojo bei pradėjo mokėti sukeltą turtinę ir neturtinę žalą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, kuri priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, nuobaudos sumokėtos, kas rodo, jog asmuo nėra linkęs vengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, dirbantis (t. 2, b. l. 121-153). Anksčiau E. J. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Nors E. J. nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, praeityje buvo teistas už labai sunkaus smurtinio tyčinio nusikaltimo įvykdymą, tačiau čia būtina pažymėti, kad už labai sunkų nusikaltimą jis buvo nuteistas prieš penkiolika metų, nusikaltimas įvykdytas 2008 m., kuomet E. J. buvo nepilnametis, per pastaruosius septyniolika metų nėra duomenų, kad E. J. smurtiniai nusikalstami veiksmai būtų pasikartoję, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjama veika buvo veikiau atsitiktinė, nulemta susiklosčiusių aplinkybių, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų – ir paties nukentėjusiojo elgesio, iškart po įvykio E. J. atsiprašė nukentėjusiojo, kas parodo, jog jis iškart suprato, kad elgėsi netinkamai ir nepateisinamai. Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad nagrinėjama nusikalstama veika buvo nulemta E. J. sistemingo teisės ir moralės nuostatas pažeidžiančio elgesio ar kad toks elgesys galėtų pasikartoti ateityje.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamąją bylą nutraukiant.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostata nėra kategoriškai įpareigojanti, įvertinus kaltinamosios asmenybę, įvykdytą nusikalstamą veiką, jos įvykdymo aplinkybes, nukentėjusiojo poziciją, teismas mano, kad šiuo atveju E. J. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad jis padarytų atitinkamas išvadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

Byloje nukentėjusysis M. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3650 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 119). Teismui pateiktame 2025 m. gegužės 12 d. susitarime dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 42-43) nurodyta, jog E. J. įsipareigoja nukentėjusiajam M. Š. sumokėti 3000 Eur šia tvarka – 500 Eur per 1 darbo dieną nuo šio susitarimo pasirašymo dienos (sumokėta 2025 m. gegužės 15 d.); antrasis mokėjimas – 500 Eur iki 2025 m. birželio 15 d. (sumokėta); trečiasis mokėjimas – 500 Eur iki 2025 m. liepos 15 d.; ketvirtasis mokėjimas – 500 Eur iki 2025 m. rugpjūčio 15 d.; penktasis mokėjimas – 500 Eur iki 2025 m. rugsėjo 15 d.; šeštasis mokėjimas – 500 Eur iki 2025 m. spalio 15 d. Šio susitarimo 5 punkte be kita ko įtvirtinta, jog M. Š. įsipareigoja dėl šio įvykio nebeturėti jokių pretenzijų, nereikšti dėl šio įvykio civilinio ieškinio dėl turtinių ar neturtinių reikalavimų E. J. Taigi, iš aptarto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo sudaryto susitarimo, akivaizdu, jog nukentėjusysis atsisakė dalies savo pareikštų reikalavimų ir jam suprantamos tokio atsisakymo teisinės pasekmės. Be to, iš kartu su Susitarimu dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo pateiktų mokėjimą patvirtinančių dokumentų matyti, jog kaltinamasis nukentėjusiajam, laikydamasis jų sudaryto susitarimo, 2025 m. gegužės 15 d. ir 2025 m. birželio 16 d. sumokėjo po 500 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo byloje pareikštas ieškinys tenkintinas dalyje dėl 2000 Eur priteisimo, kitoje dalyje procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. liepos 11 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo E. J. priteistinos 108,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato R. P. darbą

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu (t. 3, b. l. 156-159). Kadangi kaltinamajam gynėjas paskirtas teismo nutartimi, neatsižvelgiant į kaltinamojo valią, taip pat įvertinus tai, kad šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo yra priteistina pakankamai ženkli suma nukentėjusiajam, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. J. kardomųjų priemonių skirta nebuvo, jos neskirtinos ir priimant nuosprendį.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 5 kompaktiniai diskai, supakuoti į voką, prisegtą prie pirmojo bylos tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

E. J. kardomųjų priemonių neskirti.

Nukentėjusiojo M. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš kaltinamojo E. J. priteisti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) žalos atlyginimo, likusioje dalyje procesą dėl M. Š. ieškinio nutraukti.

Patvirtinti E. J. ir M. Š. susitarimą dėl 2000 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tokios sąlygomis: E. J. įpareigojamas nukentėjusiajam M. Š. sumokėti į pastarojo banko sąskaitą, nurodytą 2025 m. gegužės 12 d. Susitarime dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, 2000 Eur šia tvarka – 500 Eur sumokėti iki 2025 m. liepos 15 d.; 500 Eur sumokėti iki 2025 m. rugpjūčio 15 d.; 500 Eur sumokėti iki 2025 m. rugsėjo 15 d.; 500 Eur sumokėti iki 2025 m. spalio 15 d. E. J. išaiškinant, jog neatlikus bent vienos mokėjimo grafike nustatytos įmokos ar jos dalies, toks mokėjimų grafikas netenka galios ir nukentėjusysis įgyja teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, jog būtų išduotas vykdomasis dokumentas dėl visos likusios neapmokėtos sumos išieškojimo iš kaltinamojo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo – netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 5 kompaktinius diskus, supakuotus į voką, prisegtą prie pirmojo bylos tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. J., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. J., kad, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.