- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- ATP-120-397/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01680-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
- 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto 2013-10-15 nutarimu V. B. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. V. B. nubaustas už tai, kad jis 2013-10-11, 8.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirto dvigubą ištisinę kelių ženklinimo liniją (3 priedas 1,3 punktas), važiavo priešpriešinio eismo juosta ir lenkė automobilius priešpriešine eismo juosta važiuodamas per tiltą. Vairuotojas, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juosta yra laisva ir taip sukėlė pavojingą situaciją, nes priešpriešinio eismo juosta važiavę automobiliai turėjo staigiai keisti važiavimo krypti, greitį, stabdyti, kad išvengtu susidūrimo. Vairuotojas, vairuodamas automobili, padarė paeiliui kelis Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimus, kėlusius grėsmę eismo saugumui. Sustabdžius policijos pareigūnams, vairuotojas neturėjo su savimi transporto priemonės registracijos liudijimo, kitų reikalingų dokumentų, taip pat jo vairuojamas automobilis nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka ir neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Be to V. B. vairavo automobili su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais. Tokiais veiksmais V. B. pažeidė KET 5, 9, 8; 238, 141.3, 141.3, 16 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-12-09 nutartimi V. B. skundas tenkintas iš dalies, nutarimo dalis, kuria pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį V. B. paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, panaikinta, kitoje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
V. B. apeliaciniame skunde aukštesnės instancijos teismo prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-12-09 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: Institucijos nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams, 123 straipsnio 1 dalį 125 Lt bauda, 123 straipsnio 5 dalį teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, 124² straipsnio 1 dalį 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams panaikinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 100 Lt baudą.
Atsiliepimas
Skunde nurodo, kad mano, jog yra pažeidęs tik KET 5 ir 238 punktų reikalavimus ir padaręs ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus, tačiau apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą, rėmėsi tik policijos pateiktu atsiliepimu į skundą, kuriame nurodė, kad pažeidėjas, surašius protokolą, gailėjosi dėl pažeidimų, o tik vėliau, vengdamas atsakomybės, apsigalvojo ir neigė pažeidimą. Skundo autorius pažymi, kad ir šiuo metu jis gailisi dėl pažeidimų, kuriuos jis realiai įvykdė, o ne dėl visų kitų jam inkriminuotų pažeidimų, kuriuos fiksavo pareigūnai, net neturėdami teisės vykdyti keliuose ir gatvėse eismo priežiūros funkcijų, kadangi jie patys ATP protokolo nesurašė, o iškvietė kitus pareigūnus, kurie turėjo teisę vykdyti teismo priežiūrą ir šie surašė ATP protokolą pagal pirmųjų policijos pareigūnų pasakojimus ir įsivaizdavimus, nes patys neturėdami teisės vykdyti eismo priežiūros funkcijas, ne visada gali gebėti tinkamai kvalifikuoti tokius pažeidimus.
Skundo autorius nurodo nesutinkantis su tuo, kad valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) uždėjimas ant automobilio kvalifikuojamas kaip KET pažeidimas, kadangi, jo manymu, toks pažeidimas turi būti kvalifikuojamas kaip prekybos taisyklių pažeidimas. Kaip KET pažeidimas toks veiksmas gali būti kvalifikuojamas tik tuomet, jei vairuojamam automobiliui būtų buvę išduoti kokie nors kitokie valstybinio numerio ženklais ir apeliantas juos būtų pakeitęs kitais ženklais. Be to, skundo autoriaus manymu, nepagrįstai tiek policijos atsiliepime, tiek teismo nutartyje stengiamasi pažeidimus įrodinėti tik policijos pareigūnų, neturėjusių teisės vykdyti eismo priežiūros funkcijas, parodymais ir įsivaizdavimais, o taip pat bandoma teigti, kad apeliantas dėl visko turi būti kaltas ir dėl to, kad jau kažkada yra baustas už KET pažeidimus ir turi dvi galiojančias nuobaudas. V. B. akcentuoja, kad pažeidimų, kuriuos jis tikrai yra padaręs, niekada neginčijo ir visada susimoka paskirtas baudas, todėl naujų pažeidimų įrodinėjimas negi būti grindžiamas ta aplinkybe, kad jis anksčiau baustas.
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Institucijos nutarimą ir Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistas ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apelianto įsitikinimu pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės, todėl nepagrįstai jį nubaudė pagal ATPK 124² straipsnio 1 dali, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 3 dalį, kadangi jis yra padaręs tik ATPK 123 straipsnio 5 dalyje bei 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus.
Įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ATPK 257 straipsnyje, kuriame numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas pripažįstamas esminis procesinių normų pažeidimu, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.
Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas V. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdyje betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus M. Ž., G. L., teismo padarytos išvados motyvuotos, pagrįstos, neprieštarauja faktinėms aplinkybėms. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų neigia, nurodo, kad dėl paminėtų pažeidimų jis yra nubaustas remiantis tik nekompetentingų, neturinčių teisės vykdyti keliuose ir gatvėse eismo priežiūros funkcijų, pareigūnų parodymais, šią versiją apygardos teismas vertina kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. daromi pažeidimai buvo betarpiškai pastebėti patrulių G. L. ir M. Ž., kurie pažeidimus darantį asmenį sustabdė ir perdavė kelių patrulių būrio ekipažui. Tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodytas aplinkybes patruliai M. Ž. ir G. L. patvirtino tiek į įvykio vietą atvykusio patrulių ekipažo vyr. patruliui D. V., tiek apklausiami teisme. Jų parodymai nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, taip pat neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Jokių duomenų apie ta, kad pareigūnai yra suinteresuoti pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui duodami melagingus, tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, byloje nėra. Tokiu duomenų savo skunde apeliantas nenurodė, jų nenustatė ir apygardos teismas. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pats V. B., aiškindamas pažeidimų aplinkybes, nebuvo nuoseklus. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei Institucijai priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje V. B. savo kaltės neneigė, nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau vėliau skunduose apylinkės bei apygardos teismui V. B. pradėjo ginčyti tiek pažeidimų kvalifikavimą, tiek kaltę. Paminėti prieštaravimai skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarti ir aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad V. B. pozicijos pakeitimas vertintinas kaip jo pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens subjektyvus situacijos vertinimas, faktinių aplinkybių interpretavimas bei kitoks, nei Institucijos ir teismo, įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas pripažinti neteisėtomis ir nepagrįstomis. Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. B. padarė KET pažeidimus, dėl kurių jis nubaustas, o ta aplinkybė, kad padarytus KET pažeidimus V. B. vertina kaip nekeliančius realaus pavojaus, jo atsakomybės nepašalina. Atsakomybės nepašalina ir ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ne pažeidimą betarpiškai stebėję, o kiti iškviesti pareigūnai. Pažeidimų aplinkybės, kurių pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, buvo nustatytos remiantis patrulių G. L. ir M. Ž., paties V. B. paaiškinimais, padarytų pažeidimų kvalifikavimo pagal vieną ar kitą ATPK straipsnį V. B. tuo metu neginčijo, su pažeidimais sutiko. Abejonės dėl patrulių nesugebėjimo tinkamai įvertinti situaciją ir kvalifikuoti pažeidimus apeliantui iškilo tik tada, kai jo atžvilgiu buvo priimtas nepalankus sprendimas. Teismas apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo pripažinti, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo padaryti procesiniai pažeidimai.
Taip pat neginčijamai nustatyta, kad V. B. vairavo automobilį su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais. Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išduotas UAB „X“ (b. l. 26), todėl šis numeris gali būti naudojamas tik UAB „X“ įsigytoms transporto priemonėms. Automobilis BMW 520, kurį vairavo V. B., buvo įsigytas ne UAB „X“, o H. B., kaip fizinio asmens. Remiantis šiomis aplinkybėmis pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. B. neturėjo teisinio pagrindo naudoti kitam subjektui priklausantį transporto priemonės valstybinį numerį ir pagrįstai nustatė, kad Institucija dėl šio pažeidimo V. B. nubaudė pagrįstai.
Nepagrįstai skunde tvirtinama, kad sprendžiant V. B. administracinės atsakomybės klausimą buvo remiamasi ta aplinkybe, kad jis anksčiau jau yra ne kartą baustas už KET pažeidimus ir turi dvi galiojančias nuobaudas. Ši faktinė aplinkybė buvo vertinama ne sprendžiant V. B. kaltės klausimą, o parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir dydį. ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiuo atveju tos aplinkybės, kad V. B. eilę kartų baustas už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, pažeidimus daro sistemingai ir piktybiškai, buvo įvertintos tinkamai ir pagrįstai nustatyta, kad jos administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuoja iš neigiamos pusės. Anksčiau taikytos nuobaudos nebuvo efektyvios, todėl V. B. paskirta administracinė nuobauda, kuri, beje, yra artima straipsnių sankcijoje numatytam nuobaudų vidurkiui, pirmos instancijos teismo pagrįstai nelaikyta aiškiai per griežta.
Šalies argumentai
Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas V. B. skundą, tinkamai patikrino skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, dėl visų skunde nurodytų motyvų argumentuotai pasisakė, nurodė, kodėl vienus įrodymais remiasi, o kitus atmeta kaip nepatikimus. Teismo išvados argumentuotos, pagrįstos, neprieštarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo tenkinti V. B. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.