Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Domeikienės, Nerijaus Masiulio,

nuteistajam A. P. (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM), jo gynėjui advokatui Sauliui Staškui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje (dėl G. Č.), ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (dėl UAB “A. s.”), ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu A. P. paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 8 d. nutartimi nustatyta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. P. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. gegužės 16 d. 16.40 val. iki 2025 m. gegužės 17 d. 11.08 val. ir nuo 2025 m. birželio 5 d. 21.20 val. iki 2025 m. birželio 6 d. 13.18 val. (2 dienos) bei pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 8 d. nutartį įskaitytas ir atliktas bausmės laikas.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. P. pripažintas recidyvistu.

Nukentėjusiosios G. Č. civilinis ieškinys tenkintas ir jai iš A. P. priteista 240 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB “M. p.” civilinis ieškinys tenkintas ir jai iš A. P. priteista 1 168,81 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB “A. s.” civilinis ieškinys tenkintas ir jai iš A. P. priteista 850 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. P. nuteistas už tai, kad 2025 m. gegužės 16 d., apie 16.20 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pašalinių asmenų akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų metė akmenį į pravažiuojantį automobilį ,,Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą G. Č., bei padarė jai 240 Eur turtinę žalą, tokiais įžūliais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

3. Be to, A. P. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. birželio 6 d., apie 22.15 val., viešoje vietoje, restorane “C”, adresu: (duomenys neskelbtini , matant aplinkiniams, vandališkais veiksmais išdaužė restorane esantį inventorių, rankose laikydamas reples, puolė bare esančius darbuotojus, tokiais savo veiksmais UAB “A. s.” padarė 850 Eur turtinę žalą bei demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir veikų kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą ir prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl nuteistajam A. P. paskirtos bausmės

9. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad A. P. padarė tris nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia. A. P. nusikalto būdamas anksčiau teistas dvylika kartų, iš jų aštuonis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei bei vieną kartą – už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, naujus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, po paskutinio, t. y. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. kovo 26 d., jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nepraėjus nė trims mėnesiams (3 t., b. l. 45–60, 62–90). Tai rodo, kad A. P. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Bylos duomenimis, nuteistasis penkerių metų laikotarpiu yra labai daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, baustas ir už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam paskirtų baudų nemoka (3 t., b. l. 93–131), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 133), nustatyta viena A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo, įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai A. P. bus pasiekti paskyrus jam už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės, bet ir švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas), tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė (laisvės atėmimas) neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties ar BK 54 straipsnyje esančių bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

12. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju skirti nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra pagrindo, nes yra nustatyta ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

13. Įstatymų leidėjas yra numatęs už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą penkias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų, už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, numatytos taip pat penkios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai A. P. bus pasiekti paskyrus jam už padarytas nusikalstamas veikas tik laisvės atėmimo bausmes. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės (laisvės atėmimas) neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties ar BK 54 straipsnyje esančių bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas A. P. skirtinų bausmių dydžius, atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra teisinio pagrindo. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nesudaro ir jo skunde nurodytos aplinkybės, kad įtakos jo nusikalstamam elgesiui turėjo netinkama aplinka, prie kurios jis norėjo pritapti, šiuo metu jis stengiasi vengti blogų kompanijų ir svaiginančių medžiagų, įkalinimo įstaigoje lankosi pas socialinius darbuotojus, pažada ateityje nusikalstamų veikų nebedaryti, gyventi dorai. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, ankstesni A. P. teistumai, aplinkybė, kad jis nebe pirmą kartą padaro analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, rodo, kad nuteistojo teiginiai, jog ateityje jis nebenusikals, gyvens dorai, yra deklaratyvaus pobūdžio.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam A. P. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Apeliantui paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir jo padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta, be to, ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta iki laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams. Kadangi naujas nusikalstamas veikas A. P. padarė neatlikęs ankstesniais, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžiu ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių, kurios subendrintos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 8 d. nutartimi, teismas pagrįstai nauju nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę subendrino su minėta nutartimi nustatyta bausme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių taip pat ne per griežta.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą nuosprendį mažinant paskirtos bausmės dydį nėra pagrindo. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

16. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).

17. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. nuteistas už nesunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, tris naujus tyčinius nusikaltimus A. P. padarė būdamas anksčiau teistas net dvylika kartų, neišnykus teistumui, po paskutinio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio nepraėjus nė trims mėnesiams. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai A. P. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Kartu pažymima, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo taip pat turi būti vadovaujamasi nuostata, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).

19. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendį apskundė tik nuteistasis A. P. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartimi nuteistajam A. P. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus (4 t., b. l. 90).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam A. P. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, valstybės garantuojama teisinė pagalba šiuo atveju suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam. Dėl minėtų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo, ir teisingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje (112,50 Eur už A. P. suteiktą teisinę pagalbą pagal 2026 m. vasario 10 d. pažymą Nr. APD-2026-01684), pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau iš nuteistojo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo A. P. valstybės naudai valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.