- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- 1-207-853/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58346-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- I. L.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakuotoja, administracine tvarka nebausta, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. L. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o būtent: 2018-12-09 16.51 val., adresu Skuodo g. 88, Bugenių k., Mažeikių r., vairavo R. D. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,50 promilės alkoholio, t. y. pagal 2018-12-13 specialisto išvadą Nr. T-A 12169/2018(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,79 ‰ (promilės) etilo alkoholio, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. L. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad būdama neblaivi vairavo transporto priemonę. Paaiškino, jog 2018-12-08 atvažiavo į draugų vestuves. Kitą dieną po vestuvių ji vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė brendį. Jos vyras sukonflikatvo su kažkuom ir pasakė, jog reikia važiuoti. Ji nesusivokusi, kad yra girta, nes nejautė girtumo, sėdo į automobilį ir juo pavažiavus apie 100 metrų ją sustabdė policijos pareigūnai, kurie jai nustatė girtumą ir nuvežė į ligoninę, kur jai buvo paimtas kraujas ir nustatytas girtumas. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir prašo pagal laidavimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoju paskiriant jos geriausią draugę E. R., be užstato, kadangi šeimos pajamos yra nedidelės. Nurodė, jog su E. R. yra draugės nuo vaikystės, jos kaip seserys. Jos draugė yra negerianti, dirbanti su vaikais, todėl jai daranti teigiamą įtaką. Ji su ja tariasi ir klauso jos nuomonės. Jos draugė jai yra autoritetas. Susiskambina kasdien, o susitinka 3-4 kartus per savaitę, esant būtinumui draugė prižiūri jos vaikus. Draugė jai priekaištavo dėl jos neatsakingo elgesio. Patvirtino teismui, jog kitų asmenų galinčių būti laiduotojais neturi, nes tėtis mirė praėjusią vasarą, o mama prieš tris metus.
Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Kaltinamosios I. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, be jos pačios visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:
- informaciniu pranešimu ROIK 0118000665289, kuriame užfiksuota, kad 2018-12-09 apie 16.51 val. Bugenių k., Mažeikių r., I. L., turėdama teisę vairuoti (galiojančio vairuotojo pažymėjimo nepateikė), būdama neblaivi, nustatytas 2,44 promilių girtumas, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9);
- 2018-12-09 priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 444, kuriame nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas saugojimui į UAB „Autobastionas“, Mažeikių r., Krucių k. (b. l. 17);
- 2018-12-09 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės R. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018-12-09, apie 16.51 val., dirbant ekipaže „Lūšė 2025“, iš Telšių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu Mažeikių r., Bugenių k., Skuodo g. 88, vila „Šerkšnė“, yra neblaivus asmuo, kuris kabinėjasi, konfliktuoja. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko informaciją pateikęs pranešėjas, kuris nurodė, kad vienas iš svečiuose esančių vyriškių elgiasi agresyviai bei nurodė, kad girdėjo, kad jis gali su žmona važiuoti neblaivūs namo. Bendraujant pastebėjo iš vilos „Šerkšnė“ atvažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo sustabdytas. Prie vairo sėdėjo moteris, kaip nustatyta - I. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, jai nustatytas 2,44 prom. girtumas. Šalia jos keleivio vietoje buvo jos vyras V. L., kuris taip pat buvo akivaizdžiai neblaivus bei nevykdė teisėtų poilcijos nurodymų, dėl ko buvo sulaikytas. Į įvykio vietą atvykęs policijos ekipažas „Lūšė 2038“ vairuotoją I. L. nuvežė į VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių kraujo mėginio paėmimui alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Autobastionas“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Krucių k., Mažeikių r. Vairuotoja I. L. neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tačiau patikrinus per CDB matėsi, kad ji buvo įgijusi teisę vairuoti ir ši teisė jai nebuvo atimta, pridėtos foto lentelės (b. l. 11, 12-14);
- asmens blaivumo testu, kuriame nurodyta, kad 2018-12-09 17.07 val., I. L. nustatytas 2,44 promilių girtumas (b. l. 16);
- 2018-12-13 specialisto išvada Nr. T-A 12169/2018(01), kurioje nurodyta, kad I. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,79 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 21);
- 2018-12-10 automobilio apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais daiktais, pridėtos foto lentelės (b. l. 28-29, 30-34);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. L. parodymais, kur jis parodė, kad yra I. L. sutuoktinis. 2018-12-08 jis su savo žmona I. iš Marijampolės rajono savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Mažeikių rajone, Bugenių kaime, esančią sodybą švęsti I. draugų vestuvių. Minėtą automobilį jis pirko vasarą, kai žmona buvo Anglijoje, iš savo draugo pažįstamo R. D., kurio vardu tebėra automobilis registruotas. Jie su R. sutarė, kad automobilį galės persiregistruoti tada, kai už jį išmokės visą likusią sumą. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį jis lygtais tebėra išsaugojęs ir turi kažkur namie. Kai tik ras automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, ją iškart pateiks. 2018-12-09 švenčiant antrąją vestuvių dieną jis buvo su kitais svečiais pirtyje ir ten gurkšnojo alų, todėl nematė, kad žmona taip pat vartoja alkoholį, ir galvojo, kad ji yra blaivi ir galės juos parvežti iki Mažeikiuose esančio viešbučio. Ruošiantis su žmona važiuoti iki viešbučio, jis sukonfliktavo su vienu iš svečių, bet dėl kokių priežasčių kilo konfliktas, dėl girtumo neatsimena. Konflikto metu muštynių nebuvo. Kadangi jam atrodė, kad žmona yra blaivi ir geriant alkoholį jos tą dieną nematė, tai jis neprieštaravo, kad ji juos automobiliu parvežtų iki viešbučio. Žmonai atsisėdus už automobilio vairo, o jam priekinėje keleivio pusėje, jie iš sodybos išvažiavo. Automobiliu pavažiavus apie 100 metrų nuo sodybos, iš priekio pamatė parvažiuojantį policijos automobilį, iš kurio išlipę pareigūnai juos sustabdę nurodė žmonai pūsti į alkotesterį. Alkotesterio pagalba žmonai buvo nustatytas girtumas, o jis į alkotesterį pūsti atsisakė. Kadangi buvo agresyviai nusiteikęs, tai už pasipriešinimą policijos pareigūnams buvo pristatytas į Mažeikių policijos komisariatą. Paskui sužinojo, kad žmona taip pat buvo pristatyta į policijos komisariatą (b. l. 23). V. L. papildomos apklausos metu parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivi jo žmona I., jis iš automobilio savininko R. D. 2018 vasarą ne pirko, o tik buvo prašęs leisti juo naudotis su tikslu jį kada nors nusipirkti, kai turės pinigų. Jokios automobilio pirkimo-pardavimo sutarties jie su R. nėra užsipildę ir jis jam dalies pinigų už automobilį nėra dar įdavęs, nors, kai tik turės pinigų, tai tikrai iš jo tą automobilį nusipirks. Nežino, kodėl pirminėje apklausoje pasakė, kad nusipirko iš R. minėtą automobilį, gal dėl to, kad dar buvo šoko būsenoje ir labai susijaudinęs dėl to, kad jo žmona I. dėl vairavimo išgėrus buvo uždaryta į areštinę (b. l. 24);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo R. D. parodymais, kur jis parodė, kad jis yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. 2018 metų vasarą, lygtais birželio mėnesį, jo draugas V. L. paprašė leisti pasinaudoti arba paskolinti minėtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi jis su minėtu automobiliu mažai važinėjo ir turi dar vieną automobilį, tai su Vitalijumi sutarė, kad šis gali pasiimti ir naudoti „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kai turės pinigų šiai mašinai nusipirkti, jis jam automobilį parduos, tada surašys automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Po to, jis ją galės užsiregistruoti savo vardu. Jokių automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių nebuvo pasirašę ir jis už automobilį nė dalies pinigų nėra buvęs davęs. 2018-12-09 vakare jam paskambino iš Mažeikių policijos pareigūnai ir pranešė, kad yra sulaikytas jo automobilis. Pareigūno paklausus, kas nutiko, pareigūnas pasakė, kad V. L. žmona I. L. yra sulaikyta dėl vairavimo neblaiviai, o automobilis konfiskuotas. Paskui apie visą situaciją jį telefonu informavo pats V. Jis nežinojo ir negalėjo numatyti, kad V. L. žmona gali sugalvoti sėsti už paskolinto automobilio vairo neblaivi. Po šito įvykio, jei bus gražintas automobilis, jis V. L. automobiliu naudotis tikrai nebeleis (b. l. 26-27);
- registracijos liudijimo Nr. F 590534 kopija, iš kurios matyti, kad R. D. yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (b. l. 15);
- VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad 1997 m. automobilio „AUDI A6“, 1.9 TDI, kategorija M1-AA, kėbulo tipas - sedanas, durų skaičius - 4, kuras - dyzelinas, variklio darbinis tūris - 1896 cm3, variklio galia 81 kW/110 AG, kaina su PVM yra 1560 Eur (b. l. 40);
Šalies argumentai
- 2019-01-11 prašymu dėl kaltininko perdavimo pagal laidavimą, kuriuo E. R. prašo teismo atleisti I. L. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 64).
Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019-04-01, pakeista 2019-01-11 įstatymu Nr. XIII-1929) atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamosios I. L. nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai. Ji, vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,79 ‰ (promilės) etilo alkoholio, tokiais savo veiksmais ji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamosios I. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010). Kaltinamoji I. L. anksčiau neteista (b. l. 94), taigi, pirmoji BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga yra.
Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoja – kaltinamosios draugė E. R. raštu (b. l. 64) ir teismo posėdžio metu prašė perduoti kaltininkę jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu pretendentė į laiduotojas E. R. nurodė, jog sutinka būti I. L. laiduotoja. Ją ir I. L. sieja draugiški santykiai, jos yra geriausios draugės nuo vaikystės. Jas sieja artimas ryšys, nes ji neturi brolių ir seserų, tai I. L. jai kaip sesuo. Jos kasdien susikambina telefonu bei lankosi viena pas kitą, per savaitę susitinka tris kartus, esant poreikiui ir pagal jos galimybes ji prižiūri I. L. vaikus. Patvirtino teismui, jog ji I. L. daro teigiamą įtaką, o konkrečiu atveju įtakojo draugę nebevartoti alkoholio, kalbėjo apie alkoholio žalą bei nuo minimo įvykio I. L. nevartoja alkoholio. Nurodė, jog I. L. ir anksčiau nepiktnaudžiavo alkoholiu. Patvirtino, jog I. L. itin kritiškai vertina šį savo poelgį, dėl jo labai išgyvena ir gailisi. Prašė paskirti ją laiduotoja be užstato.
E. R. dirba (duomenys neskelbtini) mokytojos padėjėja ir teigiamai charakterizuojama darbovietės (b. l. 69), neteista (b. l. 70), administracine tvarka nebausta (b. l. 71).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. R. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esanti autoritetu kaltinamajai ir turinti galimybę jai daryti teigiamą įtaką.
Kaltinamoji I. L. neteista (b. l. 94), administracine tvarka nebausta (b. l. 95), turinti pastovią gyvenamąją vietą (b. l. 93), neserga priklausomybės ligomis (b. l. 98), yra dirbanti (b. l. 143), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nusikalstama veika žala nėra padaryta. Teismas daro išvadą, kad jos padarytas nusikaltimas, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviai, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, buvo vienkartinis dėl lengvabūdiškumo padarytas poelgis ir yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš kaltinamosios paaiškinimų ir elgesio teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad pats jos nusikalstamos veikos konstatavimo faktas ir po to vykęs procesas kaltinamajai turi pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį. Kaltinamoji I. L. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakciją galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu) padarymą, pagal laidavimą, perduodant ją vienerių metų terminui laiduotojos E. R. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1-4 dalys). Atsižvelgiant į laiduotojos E. R. minėtas asmenines savybes, į tai, kad tarp jų yra susklostę pasitikėjimo verti santykiai, E. R. savo teigiamu pavyzdžiu daro teigiamą įtaką I. L., yra susiję artimais draugiškais santykiai, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiam nusikaltimui, todėl skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).
Dėl įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ne tik kartu su bausme, bet ir asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma, šiuo konkrečiu atveju. Konstatuotina, jog įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negali būti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą. Tad nėra teisinio pagrindo neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajai vien dėl to, kad nebuvo padarytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsniu, I. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. 10 MGL (500,00 EUR) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 4 dalimi, skiriamos tos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Išplėstinis turto konfiskavimas skiriamas tik tuo atveju, jeigu jis numatytas šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme.
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padaro nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Pripažinus, kad I. L. padarė nusikalstamą veiką BK 281 straipsnio 7 dalyje, tačiau atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris ženkliai viršija baudžiamojo įstatymo draudžiamą ribą, nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,79 promilių girtumas), taip pat į tai, jog už nustatytą girtumą nuo 0,41 iki 1,50 promilių yra numatyta administracinė atsakomybė bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 9 dalys), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, šio draudimo terminas nustatytinas mažesnis nei vidutinio dydžio trukmės terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis), baudžiamosios poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Dėl turto konfiskavimo
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. D. (b. l. 15), VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė analogiškos transporto priemonės vertė 1560,00 Eur, jog R. D. nesuteikė transporto priemonės kaltinamajai I. L. nusikalstamai veikai daryti, t. y. nežinojo, kad kaltinamoji I. L. vairuos transporto priemonę būdama neblaivi, todėl atsižvelgiant į protingumo kriterijus konfiskuotina transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nurodyta VšĮ „Emprekis“, t. y. 1560,00 Eur.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai I. L. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2018-12-10 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115-116).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
I. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019-04-01), padarymą, pagal laidavimą be užstato, perduodant ją 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.
I. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (500,00 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą esančią Luminor Bank AS Nr. LT88 4010 0510 0467 0332.
I. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019 m. balandžio 8 d.
I. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto, už 1560,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties eurų), konfiskavimą.
I. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-207-853/2019 nutraukti.
Išaiškinti I. L., kad tais atvejais jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai E. R., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi, laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.