Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-1392-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04264-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.3; 12.5.5; 55.1 (S)

2019 m. spalio 11 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. P. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:

1) Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (23.1-08)RNA-32299.

2) Įpareigoti atsakovą panaikinti turto areštą žemės ūkio paskirties žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini).

Paaiškina, kad VMI 2018 m. gegužės 25 d. areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. 3 žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nustačiusi, kad yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Pareiškėjos atstovė advokatė L. D. 2018 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į VMI su prašymu panaikinti turto areštą, nes žemės sklypai ir iš jų gautina nauda yra skirti visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. paremti U. K. gimnaziją, tačiau VMI ginčijamu sprendimu atsisakė panaikinti turto areštą.

Pareiškėjos įsitikinimu, ginčijamas VMI sprendimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias testamentinės išskirtinės vykdymą, prievolinius teisinius santykius, o taip pat pažeidžiantis testamentinės išskirtinės naudos gavėjo teisėtus interesus, priimtas nukrypus nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos.

Pažymi, kad mokestinė nepriemoka, kurios įvykdymo užtikrinimui VMI pritaikė žemės sklypams areštą, yra susidariusi dėl pareiškėjos, kaip mokesčių mokėtojos, laiku nesumokėtų mokesčių. Ši prievolė valstybei yra jos asmeninė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas galimas iš pareiškėjos nuosavybės teise valdomo turto. Žemės sklypai, kuriems VMI pritaikė areštą, paveldėti įpareigojant pareiškėją šiuos sklypus parduoti, o gautus pinigus atiduoti testamentinės išskirtinės gavėjui U. K. gimnazijai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnyje įtvirtinta, kad įpėdinis, sutikęs su nustatytos prievolės įvykdymu ir priėmęs palikimą, negali atsisakyti ją įvykdyti ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip.

Mano, kad VMI neturi teisės nukreipti išieškojimą į turtą, kuris iš esmės net nepriklauso pareiškėjai, nes jis privalo būti parduotas, o visos gautos pajamos už šio turto pardavimą priklausys ne pareiškėjai, o U. K. gimnazijai. Tokiu būdu nepagrįstai apribota testamentinės išskirtinės naudos gavėjo, t. y. U. K. gimnazijos, teisėti interesai bei teisė gauti testamentinę išskirtinę.

VMI pritaikius trims žemės sklypams areštą ir apribojus disponavimo teisę, pareiškėja niekaip negalės įvykdyti testamentinėje išskirtinėje numatytos sąlygos – parduoti šiuos žemės sklypus ir gautus pinigus perduoti testamentinės išskirtinės gavėjo naudai, kaip ir analogiškai VMI negalės nukreipti išieškojimo į areštuotą turtą, kuris yra testamentinės išskirtinės dalykas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėja yra VMI skolininkė. Įsiskolinimas yra susidaręs pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. gruodžio 11 d. priimtą sprendimą Nr.(04)-K3-477 dėl pareiškėjos atžvilgiu papildomai priskaičiuotų mokėtinų mokesčių. Pareiškėjai, nepadengus įsiskolinimo valstybės biudžetui, VMI 2018 m. gegužės 25 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-1052 (toliau – Turto arešto aktas) areštavo pareiškėjos nuosavybės teise valdomus 3 žemės sklypus. Pareiškėja šio Turto arešto akto neskundė, todėl jis yra teisėtas ir galiojantis.

Įstatymo leidėjas numatė pareigą įpėdiniui pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę (testamentinę išskirtinę) vieno ar kelių asmenų naudai. Taigi, naudos gavėjas gali reikšti pareiškėjai pretenzijas dėl negautos naudos, tačiau tai neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės mokėti jai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimu papildomai priskaičiuotus mokesčius. Pareiškėja daugiau kaip dešimt metų nėra padengusi įsiskolinimo, taip pat nėra pasiūliusi jokių kitų prievolių užtikrinimo priemonių. Be to, pareiškėjos prievolė VMI yra susiformavusi dar iki įpėdinės apsisprendimo priimti palikimą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl VMI sprendimo, kuriuo atsisakyta panaikinti turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VMI panaikinti turto areštą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos mokestinė prievolė susidarė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2007 m. gruodžio 11 d. priėmus sprendimą Nr. (04)-K3-477, kuriuo pareiškėjai papildomai priskaičiuoti mokesčiai. Pareiškėja dėl jai priskaičiuotų mokesčių pradėjo mokestinį ginčą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3835-602/2008 pareiškėjos skundą iš dalies patenkino ir pakeitė pareiškėjai mokėtinų baudų dydį. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. lapkričio 2 d. priėmus nutartį, kuria minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, pareiškėjai įregistruota nuosavybės teisė į šiuos žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Įrašai galioja nuo 2018 m. kovo 2 d., įregistravimo pagrindas 2018 m. vasario 28 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimas Nr. ML-1666.

Pareiškėjai nepadengus įsiskolinimo, VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 3 dalimi, Turto arešto aktu areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. 3 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nustačiusi, kad yra pavojus, jog mokesčių mokėtoja jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti.

Turto arešto aktas gali būti skundžiamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo įteikimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau pareiškėja minėto Turto arešto akto įstatymų nustatyta tvarka neginčijo.

Pareiškėjos atstovė 2018 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į VMI su prašymu panaikinti turto areštą žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) motyvuodama tuo, kad šie žemės sklypai ir iš jų gautina nauda yra skirti visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. paremti U. K. gimnaziją.

VMI ginčijamu sprendimu pareiškėjos atstovės prašymo netenkino bei nurodė, kad VMI neturi juridinio pagrindo panaikinti turto areštą. Pažymėjo, kad turto areštas yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, jis bus panaikintas, tik išnykus turto arešto taikymo pagrindams, t. y. padengus mokestinę nepriemoką.

Pareiškėja skundą teismui grindžia argumentais, kad VMI neturi teisės nukreipti išieškojimą į turtą, kuris pareiškėjai nepriklauso, nes turtas privalo būti parduotas, o visos gautos pajamos už jo pardavimą priklausys ne pareiškėjai, o U. K. gimnazijai. VMI pritaikius žemės sklypams areštą ir apribojus disponavimo teisę, pareiškėja niekaip negalės įvykdyti testamentinėje išskirtinėje numatytos sąlygos – parduoti areštuotus žemės sklypus ir gautus pinigus perduoti testamentinės išskirtinės gavėjo naudai. Vadinasi, bus nepagrįstai apribota testamentinės išskirtinės naudos gavėjo U. K. gimnazijos teisėti interesai bei teisė gauti testamentinę išskirtinę.

MAĮ 33 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas pateiktas MAĮ 95 straipsnio 1 dalyje, vienas iš jų yra turto areštas (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal MAĮ 101 straipsnio 1 dalį, turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Kaip minėta, Turto arešto akto, kuriuo areštuoti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys sklypai, pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, nors būtent šis administracinis aktas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, t. y. Turto arešto aktu yra apribota pareiškėjos turto (minėtų žemės sklypų) disponavimo teisė.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad turto areštas siejamas su prievolės įvykdymu. Taigi, pareiškėja, prašydama panaikinti turto areštą žemės sklypams, turėjo pateikti įrodymus apie mokestinės prievolės, dėl kurios pritaikytas turto areštas, įvykdymą, tačiau nei kartu su 2018 m. lapkričio 2 d. prašymu, nei su skundu teismui tokių įrodymų nepateikė. Pareiškėjai nepateikus įrodymų apie mokestinės prievolės įvykdymą, VMI teisėtai ir pagrįstai ginčijamu raštu netenkino pareiškėjos prašymo panaikinti pritaikytą turto areštą.

Pažymėtina, kad pareiškėjos argumentai dėl testamentinės išskirtinės galėtų būti teisiškai reikšmingi, nagrinėjant Turto arešto akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, tačiau šiuo atveju ginčo dalykas yra VMI atsisakymas panaikinti turto areštą pareiškėjos nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams, todėl teismas pareiškėjos argumentų dėl testamentinės išskirtinės nenagrinės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VMI priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais argumentais. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą panaikinti turto areštą žemės ūkio paskirties žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą. Netenkinus šio reikalavimo, išvestinis reikalavimas taip pat netenkintinas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.