Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3835-602/2008

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2008-10-15
Bylos Nr.: I-3835-602/2008
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rūta Miliuvienė, Veslava Ruskan, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas: V. P.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

Kategorijos

9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
9.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-3835-602/2008Procesinio sprendimo kategorija 9.1;9.3; 74 (S)

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2008 m. spalio 15 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Raimondo Blauzdžiaus,

sekretoriaujant Daliai Švilpienei,dalyvaujant pareiškėjos V. P. atstovui adv. Kęstučiui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-10-08 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - ir Inspekcija) surašė patikrinimo aktą Nr. GA11-4, kuriame pareiškėjai apskaičiavo 337424 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 106794,59 Lt PVM delspinigių, 325198 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 78807,19 Lt GPM delspinigių, 3933 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų ir paskyrė 7866 Lt VSD įmokų baudą (b.l. 58-100).

Žemesnės instancijos teismas

2007-12-11 Inspekcija sprendimu Nr. (04)-K3-477 iš dalies patvirtino minėtą patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 23267 Lt GPM, 20092,25 Lt GPM delspinigių, 6980 GPM baudos, 337424 Lt PVM, 106794,59 Lt PVM delspinigių, 101227 Lt PVM baudos, 2118 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 1815 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 4236 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudos ir 3630 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos (b.l.36-57).

2008-02-07 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) sprendimu Nr. 68-28 pakeitė minėtą Inspekcijos sprendimą ir nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 23267 Lt GPM, 20092,25 Lt GPM delspinigių, 6980 GPM baudos, 337424 Lt PVM, 106794,59 Lt PVM delspinigių, 101227 Lt PVM baudos, 2118 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 1815 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 1059 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudos ir 908 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos (b.l. 27-35).

2008-06-05 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) sprendimu Nr. S-107(7-48/2008) patvirtino minėtą Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą (b.l. 15-26).

Šalies argumentai

Pareiškėja 2008-06-30 kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2008-06-05 Mokestinių ginčų komisijos sprendimą Nr. S-107 (7-48/2008), 2008-02-07 Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. 68-28, 2007-12-11 Inspekcijos sprendimą Nr. (04)-K3-477 ir 2007-10-08 Inspekcijos patikrinimo aktą Nr. GA11-4. Tuo atveju, jeigu minėtas pareiškėjos reikalavimas būtų netenkinamas, sumažinti pareiškėjai paskirtų GPM ir PVM baudų dydžius iki įstatymo reglamentuojamo minimumo, t.y. 10 proc. (b.l. 4-14).

Dėl pareiškėjai priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio pareiškėja nurodė, kad: 1) pareiškėjos nuomone, atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai pritaikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, kadangi pareiškėja turtu apmokėdama už bendrovės akcijas jokios mokestinės naudos nesiekė, sandoris buvo realiai vykdomas ir nebuvo jokių iškreiptų ar paslėptų aplinkybių, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą. Šis sandoris, pareiškėjos nuomone, nesudarė jokios galimybės realiai išvengti mokesčių mokėjimo. Pareiškėjos teigimu, ta aplinkybė jog žemės sklypai M. J. parduoti už jų indeksuotą vertę, remiantis pagal teisės aktų reikalavimus VĮ „Registrų centras” išduota pažyma sandoriui, o vėliau įnešant minėtus sklypus UAB „Baltų žemės” įstatinis kapitalas didinamas verte, nurodyta VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog tokiu būdu siekiama išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo. Pažymėjo, kad pats faktas, kad atsakovas bando nustatinėti privačių asmenų sandorių sudarymo aplinkybes, pažeidžia Konstitucijos 46 str. 1 d. bei Lietuvos įstatymuose deklaruotus sutarties laisvės ir nesikišimo į privačius santykius principus (LR CK 1.2 str.); 2) vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 6 str. nuostatomis, kaip viena iš esminių apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo normų yra nurodomas apmokestinimo aiškumo principas. Pareiškėjos nuomone, tai, kad atsakovas konkretaus pažeidimo atveju nesilaiko vieningos nuomonės (patikrinimo akte gautas pajamas priskiria ne individualios veiklos pajamoms, o, tuo tarpu, 2007-12-11 ir 2008-02-07 sprendimuose konstatuoja, jog tai yra pajamos iš individualios veiklos) atskleidžia atsakovo išvados neapibrėžtumą ir prieštaringumą. Pareiškėjos teigimu, pajamos, kurias pareiškėja gavo nepiniginiu įnašu apmokėjusi už įmonės akcijas, priskirtinos ne individualios veiklos pajamoms, dėl ko prievolė sumokėti GPM nuo minėtų pajamų kiltų ne pareiškėjai, o UAB „Baltų žemės”; 3) pareiškėjos nuomone, atsakovas negali prieiti vieningos nuomonės, ir tai pabrėžia atsakovo išvados mokėti gyventojų pajamų mokestį, kai nepiniginiais įnašais didinamas bendrovės įstatinis kapitalas, nepagrįstumą bei neteisėtumą, tuo pažeidžiant ir Mokesčių administravimo įstatymo 9 str.; 4) pareiškėjos teigimu, apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms skirtas atsakovo išaiškinimas dėl turtinių įnašų apmokestinimo tvarkos, kuriuo teritoriniai atsakovo skyriai vadovaujasi praktikoje, spręsdami atitinkamus apmokestinimo klausimus, buvo parengtas tik 2005-11-28, o tuo tarpu ginčijama pareiškėjos situacija, kai už bendrovės akcijas apmokėta nekilnojamuoju turtu, įvyko 2003-07-16, taigi daugiau nei dvejus metus prieš pasirodant minėtam išaiškinimui; 5) pareiškėja 2006-01-13 pardavė minėtas nekilnojamuoju turtu apmokėtas akcijas P. V. J.. Atitinkamai, remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 str. 1 p. nuostatomis, pareiškėjos teigimu, prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį kilo pajamų už parduotas akcijas gavimo momentu. Pareiškėja gyventojų pajamų mokestį - iš viso 60465 Lt - sumokėjo 2007-10-05. Tai, kad prievolė sumokėti priskaičiuota GPM buvo įvykdyta, vertintina, pareiškėjos nuomone, kaip esminė aplinkybė tvirtinant atlikto mokestinio patikrinimo rezultatus, t.y. galutinę papildomai priskaičiuotą mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio sumą (23267 Lt) bei susijusius delspinigius (20x092,25 Lt) ir baudą(6980 Lt).

Dėl sandorių, padidinusių parduoto nekilnojamojo turto vertę, pareiškėja nurodė, kad pradinio mokestinio patikrinimo metu bei mokestinio ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu V.A. Š. nurodė, kad atsakovas neatsižvelgia į tą faktą, kad sklypų dovanojimo metu V. A. Š. tėvai skyrėsi ir jų metu buvo dalinamas turtas, kuris, kaip dovana, atiteko sūnui. Šis argumentas paremtas ir tuo faktu, kad žemės sklypai buvo įvertinti nepriklausomų turto vertintojų, kad dovana atitiktų rinkos kainą. Pareiškėja ne kartą nurodė, kad minėtų žemės sklypų dovanojimas sūnui buvo atliktas išimtinai dėl moralinių paskatų, kaip įsipareigojimas buvusiam sutuoktiniui, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise atitenkančios lėšos arba iš tų lėšų gautas turtas turi atitekti judviejų sūnui. Pareiškėjos teigimu, kadangi UAB „Baltų žemės” dirba daug su V. A. Š. susijusių asmenų, todėl vėlesnis žemės sklypų pardavimas buvo paremtas nepriklausomo turto vertintojo pažyma, t.y. pirkimo kaina atitiko rinkos kainą. Pareiškėjos nuomone, 2004-12-10 V. A. Š. parduodamas nekilnojamą turtą, kurį jis gavo 2004-11-10 dovanojimo sutartimi, bei investuodamas jį į bendrovę, atliko vienkartinį sandorį nekilnojamu turtu, kuris nėra traktuotinas kaip individuali-savarankiška veikla, kuria gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės veiklos per tęstinį laikotarpį.

Dėl priskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio pareiškėja nurodo, kad: 1) sklypai, dėl kurių pareiškėjai apskaičiuota papildoma 181831 Lt PVM suma, buvo perleisti UAB „Baltų žemės”. UAB „Baltų žemės” sklypų perleidimo momentu buvo PVM mokėtojas. UAB „Baltų žemės” pardavė šiuos sklypus, ir parduodama juos, apskaičiavo pardavimo PVM. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Baltų žemės" yra PVM mokėtoja nuo 2003-07-11 ir šių sklypų įsigijimas buvo skirtas PVM apmokestinamajai veiklai, UAB „Baltų žemės”, vadovaujantis apmokestinimo PVM principais, įtvirtintais Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, turi teisę atskaityti šių sklypų pirkimo PVM. Pažymėjo, kad sandorių, dėl kurių mokesčių administratoriaus buvo taikytas turinio viršenybės prieš formą principas, dalyviai nebuvo suinteresuoti nesumokėti ar sumažinti PVM, t.y. gauti PVM mokestinę naudą, nes tuo atveju, jeigu sklypų tiekimo metu nuo sklypų kainos būtų apskaičiuotas PVM, šį PVM sumokėtų sklypų pirkėjas UAB „Baltų žemės”. Pareiškėjos teigimu, kad ar būtų apskaičiuotas PVM tiekiant aptariamus sklypus, ar nebūtų apskaičiuotas, mokestinės pasekmės valstybės biudžeto atžvilgiu būtų vienodos, kadangi apskaičiavus PVM pirkėjui (UAB „Baltų žemės”), pirkėjas pagrįstai šią PVM sumą galėtų tą patį mokestinį laikotarpį įtraukti į savo PVM atskaitą ir PVM susigrąžinti ar įskaityti. Todėl, pareiškėjos nuomone, tiek PVM sumos prasme, tiek laiko prasme valstybės biudžeto atžvilgiu mokestinės pasekmės būtų tos pačios; 2) pareiškėjos teigimu, atgaline data paskaičiavus mokėtiną PVM ryšium su pareiškėjos pajamomis, gautomis įvykdžius aukščiau minėtus tariamai apsimestinus 2004-12-10 bei 2005-04-22 sandorius, pažeistos ne tik pačios pareiškėjos, bet ir trečiojo asmens - pirkėjos UAB „Baltų žemės” teisės. Dėl atsakovo sprendimo bendrovei užkirstas kelias įgyvendinti įstatyminę teisę atskaityti net 410760 Lt pirkimo PVM, dėl ko įvyksta dvigubas apmokestinimas PVM; 3) papildomai apskaičiuojant aukščiau nurodytą PVM, pareiškėjos teigimu, sukuriama dvigubo apmokestinimo PVM situacija, kai vienas ir tas pats turtas kaip PVM objektas vienu metu yra apmokestinamas du kartus. Atsižvelgiant į PVM prigimtį toks dvigubas apmokestinimas yra negalimas, nes priešingu atveju būtų pažeistas fiskalinio neutralumo principas. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad PVM yra sumokėtas, konstatuotinas faktas, kad žala valstybės biudžetui nėra padaryta. Tokiu būdu, nesant žalos valstybės biudžetui, ne tik kad negali būti papildomai apskaičiuotas pardavimo PVM, bet taip pat neturėtų būti paskirta PVM bauda bei apskaičiuojami delspinigiai; 4) pareiškėjos teigimu, ne dėl savo kaltės ji nebuvo įregistruota PVM mokėtoja. Pažymėjo, jog 2005 m. balandžio mėn. pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymu įregistruoti pareiškėją pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Tačiau 2005-04-27 priimtas sprendimas neįtraukti jos į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą. Pareiškėjos nuomone, tarp mokesčių administratoriaus sprendimo neregistruoti pareiškėjos PVM mokėtoju ir vėliau mokesčių administratoriaus apskaičiuotų PVM ir susijusių sumų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tuo atveju, jeigu Kauno apskrities mokesčių inspekcija būtų užregistravusi pareiškėją PVM mokėtoja, mokesčių administratoriaus reikalavimų sumokėti 155593 Lt PVM ir susijusias sumas negalėtų atsirasti.

Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų pareiškėja nurodė, kad ji nesutinka su atsakovo pozicija dėl žemės sklypų dovanojimo ir pirkimo - pardavimo sutarčių pasekmių, neva pareiškėja, veikdama kartu su sūnumi V. Š., pasinaudojusi nesąžiningai sudarytais sandoriais, siekė atitikti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 19 punkto reikalavimus ir išvengti gyventojų pajamų mokesčio nuo pareiškėjos vykdomos individualios veiklos bei susigrąžinti sumokėtą 193800 Lt GPM. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nuomone, konstatuotina, jog atsakovo sprendimas pareiškėjos pajamoms už 2005 m. priskirti 1292000 Lt pajamas, kurias V. Š. gavo už UAB „Baltų žemės" parduotus žemės sklypus, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Todėl, pareiškėjos teigimu, darytina išvada, kad atsakovo nustatyta papildomai mokėtina bendra 3933 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų suma bei 1967 Lt bauda yra nepagrįsta ir turi būti perskaičiuota.

Dėl pareiškėjai paskirtų baudų, pareiškėja pažymėjo, jog viso jos atžvilgiu vykdyto mokestinio patikrinimo metu pareiškėja patikrinimą atlikusiam pareigūnui sudarė reikiamas sąlygas vykdyti patikrinimą, laiku pateikė visus būtinus dokumentus, nevengė padėti išsiaiškinti kilusius klausimus dėl mokesčių skaičiavimo ir mokėjimo. Atsižvelgiant į išvardintą bei įvertinant geranorišką pareiškėjos bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi patikrinimo metu, 2007-12-11 atsakovo sprendimu paskirtos 30 procentų GPM bei PVM baudos dydis laikytinas nepagrįstu, todėl yra mažintinas iki Mokesčių administravimo įstatyme nustatyto minimumo - 10 procentų tuo atveju, jeigu pareiškėjos skundas dėl patikrinimo akto ir sprendimų panaikinimo būtų netenkinamas.

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjos skundu nesutiko (b.l. 46-49). Nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2001-09-17 įsigijo 2,68 ha žemės sklypą, esantį Noreikiškių k., Kauno r., už 11000 Lt. Minėtas žemės sklypas padalintas į 13 sklypų, pakeičiant žemės naudojimo paskirtį – iš žemės ūkio paskirties į namų valdos sklypus. Pareiškėja 2004-11-10 sutartimi padovanojo savo sūnui V.A. Š. 12 žemės sklypų, kurie dovanojimo sutartyje įvertinti 1861000 Lt. Paaiškino, kad nustatyta, jog pareiškėjos sūnus viena sutartimi pardavė devynis žemės sklypus UAB ,,Baltų žemės” už 1292000 Lt. Žemės sklypai buvo parduoti ta pačia verte, kuria jie buvo įvertinti dovanojimo metu. UAB ,,Baltų žemės” 193800 Lt GPM 2005-01-17 sumokėjo į biudžetą. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 69 str., 1292000 Lt turto pardavimo pajamas už parduotus 9 žemės sklypu priskyrė pareiškėjos vykdytos individualios veiklos pajamoms bei apmokestino PVM. Pažymėjo, kad patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pagal 2003-07-16 sutartį pareiškėja nepiniginiu įnašu (žemės sklypais) apmokėjo įsigyjamas UAB ,,Baltų žemė” akcijas. Pareiškėja įsigytas 4030 akcijų apmokėjo 22 žemės sklypais. Taip pat dalį turimų sklypų pardavė M. J. už žymiai mažesnę kainą nei nustatyta tų sklypų rinkos vertė. Todėl, atsakovo teigimu, buvo nustatyta, kad pareiškėja 2003-2005 m. vykdė individualią veiklą, be to, pažymėjo, kad pareiškėja šio fakto neginčija. Atsakovo teigimu, tais atvejais, kai vieneto akcijas gyventojas apmoka turtu, toks turto perleidimas vieneto nuosavybėn yra laikomas gyventojo turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn. Šiuo atveju turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybės pajamos yra gautų akcijų vertė (403000 Lt). Nurodė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pagrįstai nustatė, kad nors tais atvejais, kai vieneto akcijas gyventojas apmoka turtu, toks turto perleidimas vieneto nuosavybėn laikomas ne individualios veiklos turto pardavimu, tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjos akcijų įsigijimo apmokant turtu ir įvertinus minėtą turto perleidimo sandorį pareiškėjos vykdytos veiklos kontekste, mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad minėto sandorio aplinkybės yra iškreiptos ir juo siekta mokestinės naudos, todėl mokesčio bazė ir mokesčio suma apskaičiuotos, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nuostatomis. Atsakovo nuomone, pareiškėja siekė išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos individualios veiklos pajamoms priskiriama ir 403000 Lt – gautų akcijų vertė, už kurias apmokėta nepiniginiu įnašu – 22 žemės sklypais. Nurodė, kad 2005-01-01 pareiškėja kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu įregistruoti ją pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Kadangi pareiškėja nustatytu laiku motyvuotai neatsakė į klausimus, susijusius su jos individualios veiklos vykdymu, PVM mokėtoja ji įregistruota nebuvo. Pažymėjo, kad tai, jog pareiškėja nebuvo jos prašymu įregistruota PVM mokėtoja niekaip neįtakoja pareiškėjos prievolių skaičiuoti ir mokėti PVM šio mokesčio įstatymo prasme. Atsakovo teigimu, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija surinko pakankamai įrodymų, kad pareiškėja vykdė ekonominę veiklą, gavo tiksliai nustatytą atlygį, todėl privalėjo skaičiuoti ir mokėti PVM.

Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjos skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 111-112). Nurodė, kad įvertinusi bylos medžiagą, Mokestinių ginčų komisija pagrįstai konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja 2003-2005 m. pirkdama ir parduodama žemės sklypus, vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą ir pareiškėjos gautas žemės sklypų pardavimo pajamas pagrįstai priskyrė prie pajamų, gautų iš individualios veiklos, bei pagrįstai perskaičiavo pareiškėjos mokėtiną GPM sumą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja vykdė individualią veiklą, o Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patikrinimo akte teisingai ir išsamiai pateikė valstybinio socialinių draudimo įmokų apskaičiavimo teisinį pagrindą, konstatavo, kad pareiškėjai už 2003-2005 m. pagrįstai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 3933 Lt įmokas bazinei ir papildomai pensijos daliai bei 1967 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų baudų.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

Byloje turi sprendžiamas ginčas dėl sprendimų, kuriais pareiškėjai priskaičiuoti GPM, PVM mokesčiai ir VSD įmokų sumos bei minėtų mokesčių delspiniginiai bei baudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl gyventojų pajamų mokesčio.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2002-04-08 įsigijo 10 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą už 5000 Lt (Mokestinė byla, III t., b.l. 45-47). 2002-04-25 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-2241 minėtas sklypas padalintas į 82 sklypus, pakeičiant žemės paskirtį į kitą – individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti (Mokestinė byla, II t., b.l. 148-166).

Pareiškėja 2003-07-16 sutartimi Nr. 12453 įsigijo 4030 vnt. UAB ,,Baltų žemės” akcijų, kurias apmokėjo nepiniginiu įnašu – 22 žemės sklypais (Mokestinė byla, II t., b.l. 11-19). Nustatyta, kad minėtu įnašu buvo padidintas UAB ,,Baltų žemės” įstatinis kapitalas, kadangi 2003-07-15 UAB ,,Baltų žemės” akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 1 nuspęsta papildomai išleisti 4030 paprastųjų vardinių 100 Lt vertės akcijų, kurias pareiškėja ir pirko, akcijų galutinis apmokėjimo terminas – 2003-07-16. Pareiškėjos perduoto bendrovei nekilnojamojo turto vertė – 403000 Lt.

Kauno apskrities mokesčių inspekcija 2007-12-11 sprendime Nr. (04)-K3-477 konstatavo, kad pareiškėja gavo iš individualios veiklos pajamų ir turėjo sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Pareiškėja skunde pažymi, kad nepagrįstai buvo nustatyta, kad turtinių įnašų perdavimas bendrovei reiškė, jog pareiškėja gavo individualios veiklos pajamų.

Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2003-07-04 redakcija Nr. IX-1007) 5 str. 1 d. pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, o pagal 2 str. 14 d. pajamos - pozityviosios pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra <...>.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 15 d. nurodyta, kad pajamos natūra - neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina <...> gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 339 patvirtinta Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarka (toliau – Tvarka), kurios 2.2 p. nustato, kad gyventojo pajamomis, gautomis natūra, pripažįstamos už atliktus 2.1 p. nenurodytus darbus, suteiktas paslaugas, parduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą ar investuotą turtą ar lėšas, gyventojo gautas nuosavybėn turtas ir gyventojui suteiktos paslaugos. Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 28 d., turtu yra laikomi ne tik kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, bet ir vertybiniai popieriai ir išvestinės finansinės priemonės bei kitas nematerialus turtas.

Nustatyta, kad pareiškėja iš UAB ,,Baltų žemės” įsigijo akcijų, kurias apmokėjo nepiniginiu įnašu - žemės sklypais. Tai reiškia, kad pareiškėja gavo pajamų natūra. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 21 p. numatyta, kad neapmokestinamos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, teisiškai įregistruotą Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Nustatyta, kad pareiškėja parduotą nekilnojamąją turtą įsigijo 2002-04-08, jį perleido – 2003-07-16, todėl šiuo atveju pareiškėja privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Pareiškėjos argumentas, kad, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, bendrovės akcininko turimo akcijos tik suteikia teisę į tam tikrą bendrovės turto dalį ir kitas turtines teises, tačiau nėra savarankiškas turtinis vienetas, šiuo atveju atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi mokestinės prievolės atsiradimas siejamas ne su Akcinių bendrovių įstatyme, o atitinkame mokesčių įstatyme nurodytų sąlygų buvimu ar nebuvimu.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėja 2002-04-08 įsigijo 10 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, minėtas žemės sklypas padalintas į 82 sklypus, pakeičiant žemės paskirtį į kitą - individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti, dėl ko padidėjo įsigyto turto vertė. Iš minėtų 82 sklypų, 18 žemės sklypų 2003-07-15 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 12348 pareiškėja perleido M. J. už 55800 Lt sumą (Mokestinė byla, II t., b.l. 172-178), kuris pagal 2003-07-30 sutartį minėtais žemės sklypais apmokėjo UAB ,,Baltų žemės” 3900 paprastųjų vardinių akcijų (vienos akcijos nominali vertė – 100 Lt) (Mokestinė byla, II t., b.l. 179-186). Iš minėtų 82 sklypų 22 sklypus pareiškėja perleido 2008-07-16 sutartimi UAB ,,Baltų žemės”, taip įsigydama minėtos bendrovės akcijų. Nustatyta, kad dalis sklypų per 2003 m. parduota tretiesiems asmenims (b.l. 66-69). Iš paminėtų aplinkybių ir byloje esančios medžiagos darytina išvada, kad pareiškėja akcijų pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu vykdė individualią veiklą.

Atsižvelgiant į tai, kad 2003-07-16 nekilnojamojo turto perleidimo už akcijas sandoriui kaip ir kitai pareiškėjos veiklai yra būdingi individualios veiklos požymiai – savarankiškumas, tęstinumas ir ekonominės naudos siekimas, be to, įvertinus tai, kad pareiškėja ilgą laikotarpį vykdė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą, todėl konstatuotina, kad pareiškėja, sudarydama 2003-07-16 sandorį taip pat vertėsi individualia veikla ir iš minėto sandorio gautos pajamos priskirtinos prie pajamų, gautų iš individualios veiklos. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 str. numatyta, kad pajamos iš individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pagal mokesčio mokėjimo tvarką yra priskiriamos B klasės pajamoms. Minėto įstatymo 25 str. 1 d. įtvirtinta, kad pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.

Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 str., pajamos yra pripažįstamos jų gavimo momentu, t.y. kai pajamos bet kokia forma yra faktiškai gaunamos. 2003-07-16 sutartimi nustatytas galutinis akcijų apmokėjimo terminas – 2003-07-16, todėl ši data laikytina pareiškėjos faktiniu pajamų gavimo momentu. Pagal Tvarkos 5.1 p. gaunant turtą arba paslaugas pajamos, gautos natūra, įvertinamos to turto ar paslaugų tikrąja rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu. Kadangi nustatyta, kad šiuo atveju pareiškėjai, kaip vykdančiam individualią veiklą asmeniui, kilo prievolė apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį, kai pajamos gautos iš individualios veiklos, o pareiškėjos apmokestinamosiomis individualiosios veikos pajamomis laikytina gautų akcijų rinkos vertė jų gavimo momentu - 403000 Lt, todėl pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai mokesčių administratoriaus sprendimu GPM apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti nuo akcijų rinkos vertės jų gavimo momentu.

Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad atlikus UAB ,,Baltų žemės” patikrinimą ir įvertinus analogiškus, pareiškėjos nuomone, akcijų įsigijimo už žemės sklypus atvejus, konstatuota, kad prievolė išskaičiuoti ir sumokėti GPM kyla ne fiziniams asmenims, o juridiniam asmeniui. Visų pirma, teismas pažymi, kad šioje byloje tiriami būtent pareiškėjos sudaryti sandoriai ir iš jų kylančios mokestinės pasekmės pareiškėjos atžvilgiu. Kito fizinio, ar juridinio asmens atliktų veiksmų vertinimas nėra šio ginčo dalykas. Antra, iš byloje pateiktos Komisijos medžiagos matyti, kad minėtame UAB ,,Baltų žemės” patikrinimo akte nenustatyta, kad akcijų, apmokant jas nekilnojamuoju turtu, sandoriai, būtų buvę sudaryti, vykdant individualią veiklą, dėl ko minėtame patikrinimo akte nurodytiems fiziniams asmenims nekilo prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį kaip gautą iš individualios veiklos (Mokestinė byla, III t., b.l. 121-136).

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja skunde nurodo, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vertindama pareiškėjos sudarytą akcijų, jas apmokant nepiniginiu įnašu, pirkimo sandorį, nepagrįstai rėmėsi 2005-11-28 Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimu dėl turtinių įnašu apmokestinimo tvarkos, nes ginčo sandoris sudarytas 2003-07-16, t.y. daug anksčiau, negu minėtas išaiškinimas buvo publikuotas. Teismas pažymi, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimas nėra privalomas taikyti teisės aktas, tai yra rekomendacijos, kaip galėtų ar turėtų būti vienoje ar kitoje mokestinėje situacijoje taikomos tam tikro mokestinio įstatymo nuostatos. Tuo tarpu pareiškėjai prievolė mokėti mokestį gali atsirasti tik įstatymo pagrindu. Nagrinėjamu atveju taikytinos jau minėtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti GPM. Tai, kad, pareiškėjos teigimu, jos 2003-07-16 sudaryto sandorio metu nebuvo praktikos apmokestinti turtinius įnašus, didinant įmonės įstatinį kapitalą, neatleidžia jos nuo pareigos sumokėti mokesčius, nustatytus Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Mokesčio administravimo įstatymo 40 str.).

Byloje nustatyta, kad 2006-01-13 pareiškėja pardavė iš UAB ,,Baltų žemės” įsigytas akcijas P.V. J. (Mokestinė byla, I t., b.l. 58) ir 2007-10-05 sumokėjo 60465 Lt GPM. Pareiškėja skunde nurodo, kad tai turi būti įvertinta, apskaičiuojant mokėtiną GPM ir minėta suma turi būti įskaitoma nepriemokai padengti arba grąžinta pareiškėjai, jeigu susidarė dėl per didelio išskaityto GPM. Teismas pažymi, kad mokesčių administratorius vertino pareiškėjos sandorį mokestine prasme jo sudarymo metu, t.y. 2003-07-16. Kaip jau konstatuota anksčiau, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, t.y. kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos (Gyventojų pajamų įstatymo 8 str.). Nustatyta, kad pareiškėjos gautos pajamos priskirtinos B klasės pajamoms. Pajamų mokestis nuo minėtos klasės pajamų deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, per kurį gyventojas gavo apmokestinamųjų pajamų, gegužės 1 d. (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 25 str. 2 d.). Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėja, 2003-07-16 gavusi pajamų natūra (akcijų) apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį privalėjo iki 2004-05-01. Byloje duomenų, kad GPM pareiškėja būtų apskaičiavusi ir iki minėto laikotarpio sumokėjusi, nėra. Pareiškėjos vėliau sudarytas sandoris, kurio metu minėtos akcijos perleistos kitam asmeniui, vertintinas jau kaip visai kitas sandoris, be to, sudarytas kitu mokestiniu laikotarpiu (2006 m.). Todėl konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą GPM.

Pažymėtina, kad pareiškėjai neužkertamas kelias ginti savo teises dėl mokesčio permokos įskaitymo ar grąžinimo, kreipiantis dėl šio klausimo išsprendimo į kompetentingą teritorinę mokesčių inspekciją (Mokesčių administravimo įstatymo 87 str.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2001-09-17 sutartimi Nr. 8187 įsigijo 2,68 ha žemės sklypą Noreikiškių k., Kauno r., už 11000 Lt (Mokestinė byla, II t., b.l. 193-197). Kauno apskrities viršininko 2003-11-04 įsakymu Nr. 02-05-7095 šis žemės sklypas buvo padalintas į 13 sklypų, pakeičiant žemės naudojimo paskirtį – iš žemės ūkio paskirties į namų valdos (Mokestinė byla, III t., b.l. 28-33). Nustatyta, kad pareiškėja 2004-11-10 padovanojo 12 žemės sklypų savo sūnui V.A. Š. (Mokestinė byla, III t., b.l. 1-12). 2004-12-10 V.A. Š. 9 sklypus (iš minėtų 12) pardavė UAB ,,Baltų žemės” (Mokestinė byla, III t., b.l. 13-24). Nustatyta, kad žemės sklypai buvo parduoti ta pačia verte, kuria jie buvo įvertinti dovanojimo metu. UAB ,,Baltų žemės” iš V.A. Š. išmokėtinos už žemės sklypus sumos išskaitė GPM ir 2005-01-17 sumokėjo jį į biudžetą (Mokestinė byla, III t., b.l. 34). V.A. Š., gavęs lėšas iš UAB ,,Baltų žemės” tą pačią dieną (2005-01-17) jas pervedė atgal į UAB ,,Baltų žemės” sąskaitą akciniam kapitalui didinti. Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad minėti sandoriai buvo sudarytis siekiant išvengti GPM mokėjimo, t.y. siekiant gauti mokestinę naudą.

Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 19 p., pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, gautos dovanojimo būdu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių). Taigi sudarius anksčiau minėtų 12 sklypų dovanojimo tarp pareiškėjos ir jos sūnaus sutartį, V.A. Š. neatsirado pareiga mokėti GPM. Byloje nustatyta, kad netrukus dalis minėtų sklypų (9 sklypai) buvo parduoti UAB ,,Baltų žemės”.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja dovanojimo sandorių sudarymo metu dirbo UAB ,,Baltų žemės” rinkodaros direktore ir kartu su sūnėnu M. J. buvo pagrindiniai UAB ,,Baltų žemės” akcininkai (Mokestinė byla, III t., b.l. 78-79). Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad dar prieš sudarant sklypų dovanojimo sutartį, UAB ,,Baltų žemės” kreipėsi į AB ,,Vilniaus banką” ir pateikė paraišką gauti paskolai, kurioje kaip siūlomą prievolių įvykdymo užtikrinimą nurodė minėtus žemės sklypus, žemės sklypai buvo įvertinti ta pačia verte, už kurią vėliau po trumpo laikotarpio buvo parduoti (Mokestinė byla, III t., b.l. 13-27). Be to, būtent pareiškėjos iniciatyva buvo užsakytas dovanojamų sklypų vertinimas (Mokestinė byla, III t., b.l. 35-36). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jos pareiškėja vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą, konstatuotina, kad pareiškėja pati siekė parduoti sklypus UAB ,,Baltų žemės”. Tačiau tokiu atveju jai kiltų prievolė sumokėti GPM. Sudarydama sklypų dovanojimo sandorį su sūnumi, pareiškėja įteisino didesnę turto įsigijimo kainą ir sumažino turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumą, todėl konstatuotina, kad pareiškėja siekė mokestinės naudos - išvengti GPM mokėjimo.

Mokesčių administravimo įstatymo (2007-11-08 redakcija Nr. IX-2112) 69 str. 1 d. numatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-07-17 nutartyje administracinėje byloje Nr.A-11-719/2007 nurodė, kad: ,,Aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėtina, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Kolegija taip pat pažymi, kad taikant nurodytą normą yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą”.

Pareiškėja skunde nurodo, kad patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad sklypų dovanojimo metu ji su vyru skyrėsi ir skyrybų metu buvo dalinamas turtas, kuris, kaip dovana, atiteko sūnui, dovanojimas sūnui buvo atliktas išimtinai dėl moralinių paskatų, kaip įsipareigojimas buvusiam sutuoktiniui, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise atitenkančios lėšos arba iš tų lėšų gautas turtas turi atitekti jų sūnui. Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjos santuoka išregistruota 2001-09-21 (b.l. 58-100), žemės sklypą, kuris vėliau padalintas ir padovanotas sūnui, pareiškėja įsigijo 2001-09-17. Iš 2004-11-10 sudarytos dovanojimo sutarties matyti, kad pareiškėjos dovanotas turtas sūnui buvo jos asmeninė nuosavybė, įsigyta iš nuosavų lėšų, daugiau turto savininkų nebuvo. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina tik pareiškėjos ir jos sūnaus, kurį atstovavo E. B. paaiškinimai (Mokestinė byla, I t., b.l. 52-57, III t., b.l. 80), kitų įrodymų byloje, kad sklypai padovanoti būtent iš moralinių paskatų ir nesiekiant gauti mokestinės naudos, byloje nėra.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu pagrįstai nustatė, kad tarp pareiškėjos ir jos sūnaus 2004-11-10 sudarytas sklypų dovanojimo sandoris buvo sudarytas, siekiant gauti mokestinę naudą, ir teisingai pritaikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nuostatas, atkurdamas tikrąsias sandorio sudarymo aplinkybes ir apskaičiuodamas pareiškėjai mokėtinas GPM, delspinigių ir baudų sumas.

Dėl pridėtinės vertės mokesčio

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2004-12-09 redakcija Nr. IX-751) 3 str. 1 d. numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, jeigu prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį, prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje, ir prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t.y. veikdamas kaip toks. Minėto įstatymo 2 str. 6 d. įtvirtinta, kad ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno). Remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str. 1 ir 2 dalimis, prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tieka prekes arba teikia paslaugas ir kurių bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 100000 Lt. Pagal minėto įstatymo 32 str. 2 d., žemė statyboms (žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne) yra apmokestinama PVM.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2003-2005 m. vykdė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą. Jos vykdyta veikla atitinka PVM įstatyme įtvirtintos ekonominės veiklos požymius. Nustatyta, kad pareiškėja 2005-04-22 sudarė su UAB ,,Baltų žemės” žemės sklypo ( paskirtis – individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. R1-4806 (žemės sklypo vertė – 990000 Lt)(Mokestinė byla, II t., b.l. 1-4). 2005-04-07 pareiškėja sudarė su V. N. žemės sklypo ( paskirtis - individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. RI-4806 (žemės sklypo vertė – 30000 Lt)(Mokestinė byla, II t., b.l. 121-125). Todėl, remiantis anksčiau paminėtomis Pridėtinės vertės įstatymo nuostatomis, pareiškėjai kilo pareiga apskaičiuoti ir sumokėti PVM. Kadangi šioje byloje konstatuota, kad pareiškėjos 2004-11-10 sudarytas tarpinis 9 sklypų dovanojimo sandoris sūnui V.A. Š. buvo sudarytas siekiant mokestinės naudos – t.y. išvengti tiesioginio sklypų pardavimo UAB ,,Baltų žemės” ir GPM mokėjimo, todėl pareiškėjos pajamomis priskiriamos ir iš minėto 2004-12-10 pardavimo sandorio gautos pajamos, nuo kurių taip pat turėjo būti mokamas PVM. Duomenų, kad pareiškėja PVM būtų nustatytu laiku apskaičiavusi ir sumokėjusi, byloje nėra.

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2004-12-10 ir 2005-04-22 UAB ,,Baltų žemės” perleisti sklypai vėliau šios bendrovės buvo parduoti ir sklypus pardavus, UAB ,,Baltų žemės” apskaičiavo ir sumokėjo PVM. Pareiškėjos teigimu, apskaičiavus mokėtiną PVM nuo pareiškėjos iš minėtų sandorių gautų pajamų, pažeidžiamos ne tik pareiškėjos, bet ir UAB ,,Baltų žemės” teisės, nes bendrovei užkertamas kelias įgyvendinti teisę atskaityti pirkimo PVM, dėl ko įvyksta dvigubas apmokestinimas. Kaip teismas jau pažymėjo anksčiau, šioje byloje yra vertinama būtent pareiškėjos atlikta veikla ir jos atlikimo metu susiklostę mokestiniai teisiniai santykiai. UAB ,,Baltų žemės” mokestinių prievolių vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas pasisako tik dėl pareiškėjos prievolės apskaičiuoti ir sumokėti PVM, atsiradusios analizuojamų sandorių sudarymo metu. Vėlesnis sandorių sudarymas, kurių objektas yra pareiškėjos parduoti sklypai, šio ginčo teisingam išsprendimui įtakos neturi.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 76 str. nustatyta, kad PVM mokėtojai registruojami Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004-04-08 įsakymu Nr. VA-46 patvirtintos Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 14 p. numatyta, kad fiziniai asmenys, įsiregistruojantys į registrą, turi naudoti Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą FR0389 formą. Priėmusi prašymą, apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos gali pakviesti asmenis atvykti į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją patikslinti prašyme nurodytus duomenis ir atsakyti į kilusius klausimus, susijusius su asmens vykdoma (numatoma vykdyti) veikla, arba jiems registruotais laiškais išsiųsti Pranešimo FR0619 formą. Šioje pranešimo formoje asmeniui reikia nurodyti, kokie prašyme nurodyti duomenys turi būti patikslinami ir kokie dokumentai turi būti papildomai pateikti (nurodyti jų pateikimo datą). Jei asmenys per nurodytą terminą duomenų nepatikslina ir/ar nepapildo, motyvuotai neatsako į klausimus, susijusius su jų vykdoma (numatoma vykdyti) veikla, per 5 darbo dienas nuo nurodyto termino pabaigos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę priimti sprendimą neįregistruoti asmens į Registrą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2005-01-01 pareiškėja kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu įregistruoti ją pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja (Mokestinė byla, IV t., b.l. 98-99). 2005-04-12 pareiškėjai išsiųstas pranešimas Nr. (25.10-28)-AA-609 dėl papildomų dokumentų pateikimo ir duomenų patikslinimo (Mokestinė byla, IV t., b.l. 110), tačiau byloje nėra duomenų, kad nurodyti dokumentai iki nurodyto termino pabaigos buvo pateikti. 2005-04-27 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą Nr. (25.-28)-AA-519 neįregistruoti pareiškėjos į PVM mokėtojų registrą, nes pareiškėja motyvuotai neatsakė į klausimus, susijusius su jos individualios veiklos vykdymu (Mokestinė byla, IV t., 100).

Pareiškėja skunde nurodo, kad PVM mokesčio ji nesumokėjo dėl mokesčių administratoriaus, o ne dėl savo kaltės, kadangi mokesčių administratorius įregistruoti ją PVM mokėtoja privalėjo. Pareiškėjos teigimu, tarp sprendimo neregistruoti jos PVM mokėtoja ir vėliau mokesčių administratoriaus apskaičiuoto PVM yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu ji būtų buvusi įregistruota PVM mokėtoja, nebūtų atsiradęs reikalavimas sumokėti apskaičiuotą PVM ir su tuo susijusias sumas. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja nustatytais terminais ir tvarka ginčijo 2005-04-27 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būtu vertinamos, nustatant pareiškėjai apskaičiuoto PVM pagrįstumą.

Pažymėtina, kad remiantis Taisyklių 58 p., prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas arba apmokestinamojo asmens neįregistravimas PVM mokėtoju neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ir/ar paslaugas ir mokėti į biudžetą, jei tai privaloma daryti pagal PVM įstatymo nuostatas. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjai pagrįstai apskaičiuota ir nurodyta mokėti į biudžetą papildomas PVM, delspinigių ir baudos sumas.

Dėl VSD įmokų.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2003-11-18 redakcija Nr. I-1336) 4 str. 6 d. nustatyta, kad valstybiniu socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalimis privalomai draudžiami asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie ja verčiasi turėdami verslo liudijimus. Individualią veiklą vykdantys asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal GPM įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 str. 3 d. 1 p.).

Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėja 2003-2005 m. vykdė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą, kuri atitinka visus individualios veiklos požymius, todėl pagrįstai, atlikus patikrinimą, pareiškėjos gautos pajamos priskirtos prie individualios veiklos pajamų. Pareiškėjos argumentas, kad už 2005 m. jos pajamoms nepagrįstai priskirta pinigų suma (1292000 Lt), kurią V.A. Š. gavo už UAB ,,Baltų žemės” parduotus sklypus, atmestas kaip nepagrįstas anksčiau išdėstytais argumentais.

Iš 2007-10-08 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Patikrinimo akto (b.l. 58-100) matyti, kad pareiškėjai per 2004 ir 2005 m. veiklos vykdymo laikotarpį apskaičiuota pajamų suma viršijo už veiklos vykdymo laikotarpį apskaičiuotą 12 minimalių mėnesinių algų sumą, todėl pareiškėjai pagrįstai papildomai priskaičiuotos įmokų bazinei pensijai, papildomai pensijos daliai sumos ir paskirta baudos.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pagrįstai pareiškėjai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą ginčijamas mokestines sumas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtino tai savo sprendimu, Mokestinių ginčų komisija su tokiu Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu sutiko, sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti jų nėra pagrindo.

Dėl mokėtinų sumų dydžio.

Nustatyta, kad pareiškėja aritmetinių GPM, PVM, VSD įmokų apskaičiavimo neginčija. Tačiau nurodo, kad jai nepagrįstai paskirta per didelė (30 proc.) dydžio bauda nuo papildomai priskaičiuotų mokėtinų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių, t.y. 6980 Lt GPM ir 101227 Lt PVM baudos. Pareiškėjos nuomone, nustačius, kad pareiškėjai mokesčių administratoriaus sprendimu pagrįstai apskaičiuoti GPM ir PVM, minėtų baudų dydžiai mažinti iki Mokesčių administravimo įstatyme numatytų minimalių – 10 proc. baudų.

Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d. nustatyta, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pareigūnams atlikti patikrinimą netrukdė, pateikė būtinus dokumentus, darytina išvada, kad pareiškėjai paskirtų GPM ir PVM dydžiai mažintini iki 20 proc. Teismas pažymi, kad minimalių įstatyme numatytų baudų dydžių taikymas galimas tik ypatingoms aplinkybėms, kada padarytas pažeidimas nėra labai didelis ir nepadarytas esminis mokestinių teisinių santykių pažeidimas. Šiuo atveju konstatuota, kad pareiškėja, vykdydama nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą padarė ne vieną mokesčių teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, todėl minimalūs baudų dydžiais šiuo atveju netaikytini.

Remiantis paminėtomis aplinkybėmis, teismas daro išvada, kad teisėta ir pagrįsta pareiškėja paskirti 20 proc. mokėtinų GPM ir PVM baudų, t.y. paskirti pareiškėjai 4653,4 Lt GPM baudą ir 67484, 8 Lt PVM baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos V. P. skundą tenkinti dalinai.

Pakeisti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-12-11 sprendimą Nr. (04)-K3-477 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo”, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008-02-07 sprendimą Nr. 68-28, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-06-05 sprendimą Nr. S-10797-48/2008) dalyje, kurioje nurodyta pareiškėjai į biudžetą sumokėti 6980 Lt GPM baudą ir 101227 Lt PVM baudą, ir nurodyti pareiškėjai sumokėti į biudžetą 4653 Lt GPM baudą ir 67485 Lt PVM baudą.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiRūta MiliuvienėRaimondas BlauzdžiusVeslava Ruskan