- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-23
- Bylos Nr.
- 2-8643-251/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07221-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- UAB „Sodbeta“
- Atsakovas
- UAB „Ausnė“
- Advokatai
- Aivaras Gilys, Arnas Matuzas
tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. S., K. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Andraitienei,
nedalyvaujant trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovams
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sodbeta“ ieškinį atsakovui UAB „Ausnė“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. S., K. S., Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl valdymo pažeidimo pašalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Sodbeta“ ieškiniu prašė įpareigoti UAB „Ausnė“ išmontuoti požeminę elektros perdavimo liniją, įrengtą į (duomenys neskelbtini) esančias UAB „Ausnė“ naudojamas patalpas, ir atstatyti žemės sklypą į iki elektros perdavimo linijos įrengimo buvusią padėtį (1-3 b. l.). Nurodė, kad atsakovas, įrengdamas požeminę elektros kabelių liniją per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo be kitų fizinių ir juridinių asmenų 2004-02-10 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 29/04-0005 pagrindu naudojasi ieškovas, į atsakovo naudojamas negyvenamąsias patalpas, pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.07.2:2005 „Žemės darbai“ 4.3. punktą, nes žemės darbų aprašas ir schema nebuvo suderinti su ieškovu, taip pat to paties techninio reglamento 12. punktą, nes požeminis elektros kabelis buvo nutiestas suformuojant mažiausiai 6 sankirtas su ieškovui priklausančiais kabeliais, vandentiekio ir dujų vamzdynais, neišlaikant teisės aktuose nustatyto minimalaus atstumo iki statinių pamatų, ir atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl leidimo vykdyti žemės darbus giliau kaip 0,3 m ir lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose. Be to, UAB „Ausnė“ neturi jokių teisių į žemės sklypą, nes tik nuomos pagrindu naudojasi negyvenamosiomis patalpomis. Dėl atsakovo veiksmų yra suvaržyta ieškovo teisė naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, nes tiksliai neapibrėžtoje teritorijoje esant atsakovo kabeliui ateityje kiltų sunkumų remontuojant ieškovui priklausančias komunikacijas, tiesiant naujas požemines komunikacijas, atsiranda atsakovo kabelio pažeidimo rizika, kabelis kelia pavojų darbus atliekantiems asmenims, gali būti sugadintos ieškovo komunikacijų linijos.
Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Arnas Matuzas teismo posėdyje palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pakolkas ieškovas dėl atsakovo veiksmų jokios žalos nepatyrė, tačiau nutiestas požeminis elektros kabelis gali turėti neigiamą poveikį ieškovo komunikacijoms. Duomenų apie elektros kabelio neigiamą poveikį esantiems inžineriniams tinklams neturi, kad teritorijoje, kurioje atsakovas nutiesė elektros kabelį yra UAB „Sodbeta“ priklausantys inžineriniai tinklai įrodinėja paaiškinimais. Iš nuotraukų matyti, kad elektros kabelis nutiestas per valstybinę žemę, tarp UAB „Sodbeta“ naudojamų pastatų. Pripažino, kad valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta. Paaiškino, kad ieškovas kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę su prašymu nustatyti, ar atsakovas, tiesdamas požeminę elektros liniją, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Savivaldybė atsakė, kad tokiems darbams vykdyti būtinas žemės sklypo bendrasavininkio sutikimas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (73-75 b. l.). Nurodė, kad ieškovas tiksliai neįvardino, kokio daikto valdymą ar kokias konkrečias ieškovo daiktines teises atsakovas galimai pažeidė bei nenurodė tikslaus valdymo teisės pažeidimo būdo. Ieškovo teiginys, kad atsakovas, tiesdamas požeminį elektros kabelį, pažeidė teisės aktų reikalavimus, yra nepagrįstas, nes Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016-08-25 energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 15ĮP2-155043 patvirtina, jog atsakovo sumontuoti, išbandyti elektros tinklai ir jų priklausiniai atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. O, teigdamas kad elektros kabelis varžo ieškovo galimybes naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, ieškovas nepateikė įrodymų, kad toje vietoje, kur nutiestas elektros kabelis, yra ieškovui priklausančios komunikacijos, kad kabelis nutiestas per išimtinai ieškovui naudoti skirtą žemės sklypo dalį bei kad dėl nutiesto elektros kabelio egzistuoja požeminių ieškovo komunikacijų avarijos grėsmė. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2003-10-13 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-3595 ginčo sklypui yra nustatytas servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti.
Atsakovo atstovas advokatas Aivaras Gilys teismo posėdyje atsiliepimą į ieškinį palaikė atsiliepime nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas, nutiesdamas požeminį elektros kabelį, pažeidė žemės sklypo nuomos teisę, nes valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas ne tik ieškovui, bet ir daugeliui kitų fizinių ir juridinių asmenų, žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad elektros kabelio teisimo vietoje yra ieškovui priklausantys inžineriniai tinklai. Ieškovas žalos nepatyrė, o jo nurodyta grėsmė yra neapibrėžta. Paaiškino, kad šiuo metu elektros kabeliu yra tiekiama elektra UAB „Ausnė“ ir tai yra vienintelis elektros energijos šaltinis, kadangi ieškovas nuo 2016-02-22 nebetiekia elektros energijos atsakovui, taip pat nevykdo Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2792-841/2016 (sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka) ir 2016-02-26 nutartimi šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigojančių ieškovą tęsti elektros energijos tiekimą atsakovui.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, teigė, kad jis nepagrįstas. Paaiškino, kad 2002 m. sausio mėnesį jis įsigijo pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Iki 2010 m. UAB „Ausnė“ finansininke dirbo dabartinė UAB „Sodbeta“ direktorė. Pasikeitus finansininkei, prasidėjo konfliktai tarp UAB „Ausnė“ ir UAB „Sodbeta“. 2016-02-27 UAB „Sodbeta“ nutraukė elektros tiekimą UAB „Ausnė“, ir atsakovas iki 2016-08-25 naudojo nešiojamo elektros generatoriaus gaminamą elektros energiją. Teigė, kad požeminiam elektros kabeliui tiesti gavo visus reikalingus leidimus, darbai buvo suderinti su visomis valstybės institucijomis, darbai atlikti laikantis aukščiausių standartų. UAB „Sodbeta“ gavo visą reikalingą informaciją apie ketinamą tiesti kabelį ir ieškovo atstovai visaip trukdė jį tiesti: 2016 m. liepos mėnesį grasino, išvaikė darbininkus, užstatydavo įvažiavimus, kitais būdais trukdydavo, todėl elektros kabelio tiesimo darbai 2016 m. rugpjūčio mėnesį vyko juos stebint ir visą situaciją fiksuojant antstoliui. Požeminis elektros kabelis nutiestas dūrimo būdu, 2 m gylyje, jis eina per bendrą įvažiavimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko, nes jis nepagrįstas, prašė jį atmesti. Mano, kad atsakovas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad ieškovas nuolat skundė atsakovą įvairioms valstybės institucijoms dėl planuojamų atlikti požeminio elektros kabelio tiesimo darbų, tačiau nei viena valstybės institucija nenustatė pažeidimų. Iš pradžių ieškovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, tačiau ši atsakė, kad tiesiant elektros kabelį nekasama, taigi ir nevykdomos nelegalios statybos. Taip pat buvo pateikti skundai Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, AB „Energijos skirstymo operatorius“. Patikslino, kad į savivaldybės administraciją kreipėsi AB „Energijos skirstymo operatorius“.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepime į ieškinį teigė, kad ieškinys nepagrįstas (76-78 b. l.), nes ieškovas nenurodė, kurie inžineriniai tinklai priklauso jam nuosavybės teise, kokiu gyliu atsakovas paklojo naują elektros kabelį, kokie atstumai yra nuo ieškovo elektros kabelių, kokį neigiamą poveikį turėjo atsakovo veiksmai ir kaip tai susiaurino ieškovo galimybes vykdyti įprastinę gamybinę veiklą nuomojamame valstybinės žemės sklype. Paaiškino, kad tarnybos specialistai 2016-08-16 pagal ieškovo pranešimą atliko patikrą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 31ŽN-240-(14.31.78.), pagal kurį elektros tinklų tiesimo darbus vykdė UAB „Aiba“, darbų užsakovas UAB „Ausnė“, kuri 2015-01-12 negyvenamojo pastato ir patalpų nuomos sutarties pagrindu naudojasi A. S. ir K. S. priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). 2005-05-23 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/05-0104 pagrindu A. S. pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti nuomojasi 0,1344 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, o 2010-02-10 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/10-0008 pagrindu A. S. ir K. S. nuomojasi 0,1229 ha žemės sklypo dalį pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Žemės sklypui Šiaulių apskrities viršininko 2003-10-13 įsakymu Nr. V-3595 nustatytas servitutas, suteikiantis teisę tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas 1,7716 ha ploto žemės sklypo dalyje. Nurodytas plotas servituto nustatymo metu atitiko statiniais neužstatytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies plotą. Informavo, kad tarnyba 2016-04-29 išdavė A. S. sutikimą Nr. SUVA-563-(8.53-31.), kuriuo leido tiesti 0,4 kV elektros kabelį valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Tarnybos vertinimu, kai valstybinės žemės sklype teisėtai pastatytuose pastatuose veikiantis ūkio subjektas negali gauti elektros energijos iš viešojo elektros energijos tiekimo tinklo, dėl ko negali vykdyti įprastinės gamybinės – ūkinės veiklos, prieštarauja teisingumo ir protingumo principui.
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Andraitienė teismo posėdyje atsiliepimą į ieškinį palaikė, teigė, kad ieškinys nepagrįstas, tačiau nurodė, kad tarnyba nėra įgaliota vertinti elektros kabelio tiesimo teisėtumo. Paaiškino, kad valstybei nuosavybės teise priklauso 4 ha 371 m² ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas iš valstybės nuomojasi 2 dalis žemės sklypo, kurių plotai yra atitinkamai 2,5 ha ir 3251 m². Pagal 2000 m. parengtą žemės sklypo planą pastatais iš viso yra užstatyta virš 1 ha ploto, o 2 ha 46 m² laisvas plotas yra naudojamas žemės sklypo nuomininkų proporcingai jiems priklausančių pastatų užstatytam žemės sklypo plotui. Žemės sklypo dalių naudojimo tvarka nėra patvirtinta. Valstybinės žemės sklypo nuomininkai turi tik žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra (83-84, 100-101 b. l.). Nurodė, kad ieškovo keliami reikalavimai nėra inspekcijos kompetencijos sritis, todėl dėl jų nepasisakė. Prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį trečiajam asmeniui pranešta tinkamai. Esant trečiojo asmens prašymui, byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į ieškinį prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra (86-88 b. l.). Nurodė, kad trečiasis asmuo neturi materialinio teisinio ir procesinio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir nepasisako dėl ieškovo keliamų reikalavimų. Paaiškino, kad 2016-03-01 atsakovo prašymu išdavė UAB „Ausnė“ nuomos teise valdomo administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausančių elektros skirstomųjų tinklų sąlygas Nr. TS16-06720. Pagal sąlygas atsakovas įsipareigojo parengti prijungimo sąlygų techninius sprendinius atitinkantį elektros įrenginių prijungimo projektą ir nuo objekto vidaus elektros paskirstymo skydo iki komercinės apskaitos skydo įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią elektros liniją. Elektros kabelis, išeinantis iš komercinės apskaitos spintos, paklotas per ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise UAB „Ausnė“. Paaiškino, kad ginčo žemės sklypo daliai, kurios plotas 1.7716 ha, 2003-10-13 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-3595 yra nustatytas servitutas tiesti požemines, antžemines komunikacijas, todėl ieškovo teisė į žemės sklypą nėra absoliuti. Prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį trečiajam asmeniui pranešta tinkamai. Esant trečiojo asmens prašymui, byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 4.0371 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei (4-11 b. l.). Nurodytame žemės sklype ieškovui nuosavybės teise priklauso 13 pastatų ir kitų statinių, o tretiesiems asmenims A. S. ir K. S. priklauso pastatas – administracinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo 1.7716 ha plotui 2003-10-13 Apskrities viršininko įsakymu Nr. V-3595 taikomas servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas ir jas aptarnauti (tarnaujantis). Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad UAB „Sodbeta“ 2014-09-15 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 31SŽN-178 pagrindu nuomojasi 0.3251 ha ploto dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2004-02-10 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N29/04-0005 (12 b. l.) bei 2005-05-05 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N29/05-0087 pagrindu nuomojasi 2.5 ha ploto dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, A. S. ir K. S. 2010-02-10 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N29/10-0008 nuomojasi 0.1229 ha ploto dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir A. S. 2005-05-23 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N29/05-0104 pagrindu nuomojasi 0.1344 ha ploto dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2016-08-11 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-240-(14.31.78.) matyti, kad pagal 2016-08-10 UAB „Sodbeta“ prašymą Nr. 31JP-1449 buvo patikrinta, kokiu pagrindu valstybinės žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), vykdomi elektros tinklų tiesimo darbai (13-15 b. l.). Nurodytame patikrinimo akte nustatyta, kad elektros tinklų tiesimo darbus vykdo UAB „Aiba“ pagal UAB „Elektros tiltas“ 2016 m. parengtą Elektros tiekimo administraciniam pastatui (duomenys neskelbtini) techninį projektą (SOD/16-10-TP-E), 0,4 kV kabelio paklojimo plano M1:500 pastaboje nurodyta, kad kabelis visame ruože klojamas PE v. d. 110, 1 m gylyje. Darbai vykdomi kryptinio gręžimo traktoriumi kryptinio gręžimo būdu, atvirų grunto kasimo darbų nematyti. Leidimas kasimo darbams nebuvo pateiktas. Patikrinimo metu A. S. pateikė 2015-01-12 sudarytos Negyvenamojo pastato ir patalpų nuomos sutarties kopiją. Vykdomų darbų užsakovas – UAB „Ausnė“. Iš atsakovo pateiktos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016-08-25 energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos Nr. 15ĮP2-155043 matyti, kad UAB „Ausnė“ elektros tinklai ir jų priklausiniai 0,4 kV įvadas, paskirstymo skydelis pagal UAB „Elektros tiltai“ projektą Nr. SOD/16-00-TP-E; P-18kW 16-06720 atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį (64 b. l.).
Ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar atsakovas, tiesdamas požeminį elektros kabelį (liniją), pažeidė ieškovo turimas daikto valdymo teises ir/ar trukdo valdyti daiktą.
Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nustatytais būdais.
Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turinti tikslą jį valdyti kaip savą. Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitą asmenį (CK 4.22 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nors nuomininko, panaudos gavėjo, saugotojo ar kito titulinio valdytojo valdymas pagrįstas prievoline subjektine teise, santykiuose su trečiaisiais asmenimis jie traktuotini kaip valdytojai. Šio valdymo skiriamasis požymis yra tas, kad valdymo teisė yra ne savarankiška, o išvestinė, t. y. įgyta valdytojo pagal sandorį ar kitu pagrindu iš tokio asmens, kuris turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011).
CK 4.34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. O valdymo pažeidimu yra laikomas daikto ar jo dalies taip pat teisių į jį paėmimas ar bandymas paimti bei trukdymas valdyti daiktą (CK 4.35 str. 1 d.).
Ieškovas šioje byloje pasirinko CK 1.138 straipsnio 2 punkte nustatytą teisių gynimo būdą, įrodinėdamas, kad jis dėl atsakovo veiksmų (požeminės elektros linijos įvedimo) patiria valdymo ir naudojimo teisės suvaržymus, ir prašydamas teismo įpareigoti atsakovą atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t. y. pašalinti elektros liniją bei atstatyti žemės sklypą į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytą teisių gynimo būdą paprastai naudoja daikto savininkas, remdamasis CK 4.98 straipsniu, kuriame numatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Šis civilinių teisių gynimo būdas yra specifinis, jo taikymo galimybė, be kita ko, priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovo subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. L. ir kt. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-674/2013). Tačiau, kaip ir nurodyta aukščiau, šį teisių gynimo būdą gali naudoti tik daikto savininkas. Tuo tarpu iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 4.0371 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei, kuri ieškovui išnuomojo dalį žemės sklypo, t.y., 0.3251 ha plotą ir 2.5 ha plotą, ir tretiesiems asmenims A. S. bei K. S. išnuomojo dalį žemės sklypo, t.y., 0.1229 ha plotą ir 0.1344 ha plotą, šiems asmenims nuosavybės teise priklausantiems pastatams naudoti. Žemės sklypo dalys, skirtos naudoti pastatams, nėra suformuotos ir/ar atidalintos, žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta ir patvirtinta. Ieškovo pateiktos valstybinės žemės nuomos sutarties (12 b. l.) 1. punkte nurodyta, jog ieškovui yra išnuomota 2,9224 ha ploto žemės sklypo dalis bendrai naudojamame 4.0371 ha žemės sklype. Taigi tiek ieškovas, tiek ir atsakovas turi teisę naudotis likusia bendrai naudojama žemės sklypo dalimi. Dar daugiau, sutarties 8. punktas nustato servitutus ir kitas daiktines teises: teisę eiti ir važiuoti 0,0088 ha žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini) sklypo naudotojams prie jiems nuosavybės teise priklausančių ar jų naudojamų pastatų ir įrenginių, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi aptarnaujant ir remontuojant šiuos pastatus ir įrenginius bei teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines ryšių, vandentiekio, kanalizacijos ir kitas komunikacijas, kasti, aptarnauti ir remontuoti melioracijos griovius, drenažo ar drėkinimo sistemas ir kitus inžinerinius įrenginius 1,7716 ha plote. Kaip matyti iš trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės paaiškinimų, duotų teisme, būtent tokio ploto žemės sklypo dalis 2000 m. buvo neužstatyta pastatais, t.y. ši dalis žemės sklypo yra naudojama bendrai kartu su kitais valstybinės žemės nuomininkais. Taigi ieškovas neturi daugiau teisių už atsakovą į 1,7716 ha plote žemės sklypo dalį, šiai žemės sklypo daliai yra nustatytas servitutas suteikiantis teisę tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, taigi ir požeminę elektros liniją. Paminėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad požeminė elektros linija nutiesta per bendrai naudojamą žemės sklypo dalį. Nors ieškovas pateiktame žemės sklypo plane (16 b. l.) tik apytiksliai nurodė požeminės elektros linijos buvimo vietą, tačiau iš trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateikto plano (96-98 b. l.) matyti tiksli numatyto nutiesti požeminio kabelio vieta, t.y., požeminis kabelis turi eiti (duomenys neskelbtini) gatve (plane kabelis pažymėtas E1), ties (duomenys neskelbtini) numeriu - per bendrai naudojamą kelią iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), iki UAB „Ausnė“ įvadinio apskaitos skydo požeminis elektros kabelis turi būti nutiestas per bendrai naudojamą kelią (plane kabelis pažymėtas Ab-E1). Kad elektros kabelis nutiestas per būtent plane nurodytą vietą, patvirtino teismo posėdyje apklaustas trečiasis asmuo A. S. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016-08-25 energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 15ĮP2-155043. Taigi požeminė elektros linijos vieta yra tiksliai žinoma, elektros linija nutiesta per bendrai naudojamą žemės sklypo dalį, per bendrą įvažiavimą į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir per bendrai šio žemės sklypo nuomininkų naudojamą kelią. Įrodymų apie tai, kad atsakovas, naudodamasis servitutu suteikta teise ir nutiesdamas požeminę elektros liniją per bendrai naudojamą žemės sklypo dalį, apribojo ieškovo galimybes naudotis nurodyta bendrai naudojama žemės sklypo dalimi, byloje nėra. Todėl ieškovo teiginys, kad dėl atsakovo veiksmų buvo apribotos jo galimybės naudotis nurodyta bendrai naudojama žemės sklypo dalimi, atmestini kaip nepagrįsti.
Be kita ko, ieškovas teigia, kad atsakovo nutiesta požeminė elektros linija suformuoja 6 sankirtas su ieškovui nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais, tačiau įrodymų apie tai, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai, kurioje vietoje jie yra ir kurioje vietoje atsakovo užsakymu nutiesta požeminė elektros linija susikerta su ieškovui nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais, ieškovas iki bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės pabaigos nepateikė. Iš trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateikto plano (96-98 b. l.) matyti, kad elektros kabelio E1 apsaugos zonoje yra 2 sankirtos su dujų vamzdynu (plane pažymėta dujos v. s. d32 v.v.108.24 ir dujos v. s. d350 v.v.107.40), tačiau šios sankirtos yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, t.y., ne žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu nurodytame žemės sklype jokios elektros kabelio Ab-E1 sankirtos su požeminiais inžineriniai tinklais nepažymėtos. Įrodymų apie tai, kad šios sankirtos atsirado ir/ar kad kiti inžineriniai tinklai elektros kabelio tiesimo vietoje pastebėti atliekant elektros kabelio tiesimo darbus, byloje nėra. Taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovo nutiesta požeminė elektros linija galimai sukels neigiamas pasekmes ieškovo inžineriniams tinklams ir/ar dėl požeminės elektros linijos ieškovui bus sudėtingiau atlikti inžinerinių tinklų priežiūros, aptarnavimo darbus ir/ar galimos avarijos ar nelaimės likvidavimo darbus, tiesti naujus inžinerinius tinklus.
Taigi nustačius, jog valstybei priklausančiam žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai, ir byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ginčijami atsakovui priklausantys inžineriniai tinklai yra nutiesti būtent tik per ieškovo naudojamą valstybinės žemės sklypo dalį ir/ar kertasi su ieškovui priklausančiais inžineriniais tinklais, šis faktas jau pats savaime leidžia spręsti apie pareikštų ieškovo reikalavimų ydingumą ir negalimumą jų tenkinti, taikant CK 4.98 str. nuostatas, nes tokio teisių gynimo būdo, kurį pasirinko ieškovas, pripažinimas reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą (CK 1.2 str.), o įstatymas draudžia įgyvendinti civiline teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.137 str. 3 d.).
Ieškovas nurodo, kad atsakovas, tiesdamas požeminę elektros liniją, pažeidė teisės aktus. Nors statybos darbų teisėtumas nėra šios bylos dalykas, tačiau pasisakytina apie kai kuriuos ieškovo teiginius.
Visų pirma ieškovas teigia, kad atsakovas, prieš atlikdamas žemės darbus, nesuderino žemės darbų aprašo ir schemos su ieškovu. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalį statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.
Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 7.1. punkte apibrėžta žemės darbų sąvoka, t.y., žemės darbai – viena iš statinio statybos bendrųjų darbų rūšių, kai statybos reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2016-08-11 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-240-(14.31.78.) (13-15 b. l.) matyti, kad požeminė elektros linija buvo tiesiama gręžimo būdu, taigi gruntas nebuvo kasamas, todėl požeminės elektros linijos įvedimo darbai neatitinka žemės darbų sąvokos.
Paminėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryšių tinklai su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais priskiriami inžineriniams tinklams. Nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo sutarčių pagrindu (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 7 d.). Įstatyme nenustatytas reikalavimas gauti leidimą asmenims, kurie ketina prisijungti prie perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklų. Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas ar naudotojas, taip pat savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, jei inžineriniai tinklai numatomi tiesti kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose, ir saugomos teritorijos direkcija, jei inžineriniai tinklai numatomi tiesti konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje išduoda prisijungimo sąlygas ar specialiuosius reikalavimus per 15 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas ar specialiuosius reikalavimus gavimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtinto Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo (Žin., 2012, Nr. 82-4279) 10. punktą technines sąlygas, nustatančias privalomuosius elektros tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimus, prijungiant vartotojo ar gamintojo elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų ar teikiant kitas šiame Apraše nustatytas paslaugas (toliau – prijungimo sąlygos), teisės aktų nustatyta tvarka išduoda perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius priklausomai nuo to, prie kurio elektros tinklo jungiami vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai.
Iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (atstovaudama žemės sklypo savininką – valstybę) trečiajam asmeniui A. S. (valstybinės žemės sklypo dalies nuomininkui) išdavė 2016-04-29 sutikimą Nr. SUVA-563-(8.53-31.) (82 b. l.) tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai pagal pridedamą 0,4 kV kabelio paklojimo planą M 1:500 (brėžinio žymuo: SOD/16-10-TP-E-BR.01), trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal UAB „Ausnė“ užsakymą 2016-03-01 parengė prijungimo sąlygas Nr. TS16-06720 (91-93 b. l.), o 0,4 kV kabelio paklojimo plane M 1:500 (brėžinio žymuo: SOD/16-10-TP-E-BR.01) (96-98 b. l.) esančios suderinimo žymos patvirtina, jog pagal planą numatyti inžinerinių tinklų tiesimo darbai suderinti su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakingais valstybės tarnautojais, AB „Energijos skirstymo operatorius“, TEO LT, AB, UAB „Šiaulių vandenys“, UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ atstovais. Kad atsakovo užsakymu elektros linijos požeminis kabelis ir jo priklausiniai sumontuoti laikantis projekto ir norminių teisės aktų reikalavimų bei gali būti naudojami pagal paskirtį patvirtina 2016-08-25 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 73 straipsnio 3 dalimi atlieka elektros energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę, energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 15ĮP2-155043 (64 b. l.). Šių įrodymų visuma, ieškovui nepateikus šiuos įrodymus paneigiančių dokumentų, patvirtina, kad atsakovas inžinerinius tinklus – požeminę elektros liniją – įrengė laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir gavęs visus inžineriniams tinklams tiesti ir/ar prisijungti prie operatoriaus elektros tinklų reikalingus sutikimus, parengęs projektą ir suderinęs jį su kompetentingomis valstybės institucijomis.
Todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusį ieškovo ir atsakovo ginčo kontekstą (kad UAB „Ausnė“ įrengta ir naudojama požeminė elektros linija yra vienintelis elektros šaltinis, nes ieškovas nutraukė elektros tiekimą atsakovui ir iki šiol nevykdo įsiteisėjusios Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-26 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2792-841/2016, kuria buvo įpareigotas tęsti elektros tiekimą atsakovui, bei kad ir kitose bylose prašo taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojančias išmontuoti atsakovo elektros liniją (45-63 b. l.)), teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrindė ieškinyje nurodytų aplinkybių (CPK 12 str., 178 str.), todėl ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, atsakovas prašo priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir pagal atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus yra lygios 550,00 Eur (65, 123-126 b. l.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8. p. nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 550,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).
Teismas šioje byloje patyrė 10,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Sodbeta“, į. k. 145663442, atsakovui UAB „Ausnė“, į. k. 145466128, 550,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Sodbeta“, į. k. 145663442, valstybei 10,18 Eur (dešimties eurų, 18 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.