Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. D., jos atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, atsakovui A. D., jo atstovui advokatui Jaroslav Los, išvadą teikiančios institucijos atstovui Andriui Baranauskui, nedalyvaujant trečiųjų asmenų (kreditorių) UAB „Baltijos kredito sprendimai“, UAB „General Financing“, „Swedbank“,AB atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. patikslintą ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei; tretieji asmenys (kreditoriai): UAB „Baltijos kredito sprendimai“, UAB „General Financing“, „Swedbank“,AB; išvadą teikianti institucija - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. D. a. k. (duomenys neskelbtini), ir V B. D. a. k. (duomenys neskelbtini) susituokė 2005 m. sausio 14 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 8 (santuokos liudijimas AA Nr.141321; I t., b. l. 6). Santuokoje gimė trys vaikai, kurie yra nepilnamečiai: V. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. D., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14-16). Ieškovė prašo nutraukti santuoką ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino vaikais ir vartojo prieš ją ir vaikus fizinį smurtą. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad dėl santuokos iširimo yra ir jos kaltė, nes ji nedėjo pakankamai pastangų, kad išsaugotų šeimą, be to po trečiojo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini).), tarp jų su atsakovu nebeliko meilės ir supratimo. Atsakovas sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau prašo teismo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes jo paaiškinimu po jo tėvo mirties ieškovė susirado kitą draugą, kuris dažnai lankydavosi jų namuose, dėl ko tarp jų su ieškove kildavo konfliktai, o vėliau ieškovė pareikalavo, kad atiduotų jau buto raktus ir visiškai iš jų išeitų.

Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – dėl jo netinkamo elgesio, žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo poskyrio 2015-11-19 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą; I t., b. l. 21) matyti, kad 2015-10-22 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d. požymius. A. D. buvo įtariamas tuo, kad 2015-10-22 apie 22 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio mažamečių vaikų akivaizdoje grasino susidoroti su sutuoktine V. D., išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir grasino. Pats atsakovas apklausos metu pripažino, kad jis į namus grįžo neblaivus, kad dėl to tarp jo su atsakove kilo konfliktas, kad jis ieškovę vadino necenzūriniais žodžiais, tačiau fizinio smurto panaudojimo ir grasinimo susidoroti faktą jis neigė. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9-1131-490/2015 (1 t., b. l. 24) atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas įspėjimu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pats atsakovas paaiškino, kad dėl girtumo jis neprisimena visų aplinkybių, tačiau pripažino kilusį žodinį konfliktą tarp jo ir ieškovės, kad vadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino. Nutarime nurodyta, kad atsakovas nakties metu elgėsi agresyviai, sukėlė konfliktą, taip išgąsdindamas savo vaikus ir pažeisdamas jų teises į saugią aplinką ir normalias gyvenimo sąlygas. Nors šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, tai pripažino ir pats atsakovas, tačiau pažymėtina, kad minėtas konfliktas įvyko likus metams iki šalys nustojo kartu gyventi, šalys po to susitaikė, todėl vienareikšmiškai teigti, kad dėl šios aplinkybės nutrūko šalių santykiai, nėra pagrindo. Be to atsakovas darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 58).

Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad jis yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, tačiau, jo nuomone, tai nėra pastovus jo elgesys ir tai negali būti priežastimi nutraukti santuoką dėl jo kaltės. Atsakovo teigimu dėl šeimos iširimo yra kalta pati ieškovė, kuri buvo jo nuomone neištikima, nesuteikė jam moralinės paramos po jo tėvo laidotuvių, o pareikalavo išsikelti iš namų. Neginčijamų duomenų apie ieškovės neištikimybę atsakovas teismui nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nors netiesioginiai įrodymai (nepilnamečių vaikų paaiškinimai Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, liudytojos I. B. parodymai) patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovė, dar nenutraukus santuokos su atsakovu, jų bendro gyvenimo pabaigoje 2016 m. rugpjūčio mėn. ir vėliau bendravo su kitu vyru, vaikų ir liudytojos vadinamu ieškovės draugu, kuris lankosi jų namuose, nors juose negyvena, bendrauja su šalių nepilnamečiais vaikais, kartu leidžia laiką ir pan.

Santuokoje šalys neįgijo nekilnojamojo ar kito registruotino turto, todėl santuokinio turto padalijimo klausimas nenagrinėjamas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo

Nutraukus santuoką, ieškovė prašo nepilnamečių vaikų V. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, o iš atsakovo priteisti vaikams materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki vaikų pilnametystės, piniginėmis lėšomis uzufrukto teisėmis pavedant disponuoti vaikų motinai V. D.; iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikams sumoje 900 Eur už tris mėnesius nuo 2016-08-01 iki 2016-11-01. Atsakovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nurodo, kad neturi finansinių galimybių mokėti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio ir sutinka mokėti vaikams po 60 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės.

Šalių paaiškinimais ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados duomenimis nustatyta, kad nuo šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena kartu su motina V. D. iš savivaldybės nuomojamame bute. Bute - du kambariai. Nepilnamečiams vaikams V ir D skirtas vienas kambarys, jis pakankamai erdvus, šviesus. Kitame kambaryje buvo įsikūrusi ieškovė, atsakovas ir jų sūnus L. Bute yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Nepilnamečiai vaikai V ir D pokalbio su Vaiko teisių apsaugos specialistu metu nurodė, kad jie pageidauja likti gyventi su mama (1 t., b. l. 68, 69). Šalių sūnus L yra trejų metų amžiaus, todėl jo ryšys su mama ir broliu bei seserimi yra gana glaudus. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad būtent atsakovas geriau užtikrintų vaikų interesus ir sudarytų geresnes sąlygas vaikams gyventi sveikai, tinkamai vystytis ir pan., be to pats atsakovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atsakovo sutikimą, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, nepilnamečių V. D., D. D. ir L. D. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, tai yra ieškove V. D. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei atsakovo paaiškinimu nustatoma, kad atsakovas A. D. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam mokamas minimalus darbo užmokestis (priskaitoma suma -380 Eur) iš kurio dar vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus po 76 Eur kas mėnesį. Faktiškai išmokama suma – 262,20 Eur (2 t., b. l. 25). Nekilnojamojo turto ir kito registruotino turto atsakovas neturi. Duomenų apie tai, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių (be trijų nepilnamečių vaikų) byloje nėra. Duomenys apie atsakovo sveikatos būklę teismui nėra pateikti, todėl darytina išvada, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008). Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 380,00 Eur.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), o nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis.

Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši: abu tėvai yra darbingi, tačiau ieškovė šiuo metu nedirba, o atsakovas gauna minimalų darbo užmokestį, iš kurio vykdo prievoles kreditoriams. Tačiau tai, kad šalys turi įsipareigojimų kreditoriams, priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiui neturi esminės reikšmės, nes šiuo atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtas pernelyg dideles socialines rizikas ir pasekmes tenka šalims. Pažymėtina, kad ieškovei šiuo metu tenka pareiga ne tik išlaikyti vaikus, bet juos prižiūrėti, jais rūpintis, auklėti ir pan., o šias aplinkybes yra sunku įvertinti pinigais. Teismui nėra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad šalims dėl sveikatos būklės būtų nustatytas ribotas darbingumas, kad joms būtų paskirti medikamentai, kuriems įsigyti būtų reikalingos papildomos lėšos. Todėl atsižvelgiant į LR CK 3.192 str. 3 d. nuostatas, laikytina, kad šiuo atveju tėvai privalo teikti vienodą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė teismui nepateikė vaikų poreikių detalaus paskaičiavimo, tačiau ieškovės nurodytas minimalus vaikų poreikių dydis (100 Eur) neviršija nustatyto optimalaus kriterijaus – pusės vienos minimalios mėnesio algos (MMA), kurios dydis šiuo metu yra 380 Eur. Specialūs poreikiai vaikams šiuo atveju nenustatyti, tačiau šalių sūnus L lanko vaikų lopšelį-darželį, už kurį kas mėnesį tenka mokėti apie 54 Eur, vyresni vaikai mokosi mokykloje, tačiau dėl lėšų stokos negali lankyti papildomo ugdymo užsiėmimų. Teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodytas išlaidų minimaliems vaikų poreikiams dydis yra realus, tačiau objektyviai neatitinka šalių turtinės padėties, kas sudaro pagrindą nustatyti teiktino išlaikymo vaikams dydį atsižvelgiant tik į jų minimalius būtinus poreikius.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, į vaikų amžių ir jų poreikius bei interesus (specialūs poreikiai nenustatyti), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju optimalus abiejų tėvų kas mėnesį teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra po 120 Eur kiekvienam vaikui, todėl teismui konstatavus, kad abu tėvai privalo teikti vienodą išlaikymą, yra pagrindas iš atsakovo A. D. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 60,00 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo momento 2017 m. birželio 12 d. iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei motinai V. D..

Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. D. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas materialinis išlaikymas vaikams po 60 Eur iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, remiantis CK 3.200 straipsniu, iš atsakovo yra priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas vaikams už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d., nes nuo 2016-11-09 iki teismo sprendimo priėmimo vaikams buvo užtikrintas tokio paties dydžio išlaikymas teismo nutartimi, t. y. išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už 3 mėnesius ir 9 dienas, iš viso – 594 Eur (3 x 60 Eur x 3 mėn. 9 d. = 594 Eur).

Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad šiuo metu tarp jų ginčo dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nėra. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas su vaikais bendrauja savaitgaliais, abejoms šalims tokia tvarka priimtina, todėl detali atsakovo bendravimo su vaikais tvarka šioje byloje nenustatoma.

Dėl sutuoktinių turtinių prievolių padalijimo

Šalių paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovo vardu buvo sudarytos trys kredito sutartys: 1) 2007-12-07 pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartis Nr. SL071126K990007 su pirminiu kreditoriumi AB banku SNORAS, kurio reikalavimo teisė perėjo naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“; 2) 2007-12-07 EGO kortelės su kredito limitu sutartis Nr. 07-136548-EG su „Swedbank“,AB banku; 3) 2008 -12-12 vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „General Financing". Ieškovė prašo įsipareigojimus pagal visas tris minėtas kredito sutartis pripažinti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais, o atsakovas nesutinka, nurodydamas, kad piniginės lėšos, gautos pagal minėtas sutartis, buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui (baldų įsigijimui, buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams sumokėti, maistui, pragyvenimui ir pan.), todėl prašo šias prievoles pripažinti solidariomis šalių prievolėmis.

Sprendžiant dėl ginčijamos turtinės prievolės pripažinimo bendrąja sutuoktinių turtine prievole, kasacinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Kitas sutuoktinis savo valią gali išreikšti tiek tiesiogiai, tiek per atstovą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šios įstatyme įtvirtintos aplinkybės sukuria dvi turtinių prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, grupes: pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pasisakė, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija netaikoma vieno iš sutuoktinių vardu sudarytai paskolos sutarčiai, todėl, siekiant, kad iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi būti nustatyti šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 straipsnis). Tai, ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009).

Atsakovas A. D. nurodė, kad tuo metu, kai buvo paimti kreditai (2007-2008 m.) prasidėjo krizė, jų šeimai trūko piniginių lėšų pragyventi, nes reikėjo mokėti už buto nuomą po 1200 Lt pusmečiui, be to reikėjo išlaikyti šeimą ir namų ūkį ir gauti pinigai buvo panaudoti būtent šioms išlaidomas padengti, nors detaliai paaiškinti, kokiam konkrečiam tikslui buvo panaudotos kreditų lėšos, atsakovas negalėjo, nurodė, kad šių aplinkybių nebeprisimena. Ieškovė neigė atsakovo nurodytas aplinkybes, kad galimai už tuos pinigus pirko vaikų baldus, nurodydama, kad jie buvo pirkti iš kitų lėšų. Be to įgytas šaldytuvas buvo nenaujas ir už jį mokėjo ne daugiau kaip 100 Lt. Pirktą televizorių šalims nustojus gyventi kartu atsakovas pasiėmė su savimi išeidamas iš namų. Ieškovės paaiškinimu, ji gautų pagal kredito sutartis pinigų nematė ir šeima didesnių daiktų už šiuos pinigus neįgijo. Šiuo atveju teismas abejoja atsakovo paaiškinimu, kad šie kreditai buvo būti šeimos išlaikymui, nes VSDFV duomenimis (1 t., b. l. 50) nustatyta, kad 2007 m. pabaigoje atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo pastovų darbo užmokestį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad gautos lėšos buvo būtinos ir panaudotos šeimos interesų tenkinimui, nenurodė kokia jų dalis buvo panaudota šeimai ir namų ūkiui ir nenurodė kokiems konkretiems poreikiams buvo panaudotos tokios didelės pinigų sumos (4000 Lt, 1000 Lt ir 2000 Lt), kad šios lėšos buvo panaudotos mokesčiams už buto nuomą ir komunalines paslaugas, t. y. nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių šių lėšų panaudojimo faktą ir jų paskirtį, kad lėšos buvo būtinos išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, švietimą, jų išlaikymą.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad įsiskolinimai visiems trims kreditoriams buvo priteisti įsiteisėjusiais teismo sprendimais (pirminiam kreditoriui AB bankui SNORAS - 2009 m. liepos 8 d. teismo įsakymu Nr. L2-2290-722/2009; UAB „General Financing“ - 2009 m. rugsėjo 14 d. teismo įsakymu Nr. L2-2984-217/09; „Swedbank“,AB bankui -2017 m. sausio 25 d. sprendimu už akių Nr. e2-158-814/2017), kuriuose skolininku ir atsakovu yra nurodytas tik atsakovas A. D., ir sprendimai tikėtina yra perduoti vykdyti priverstine vykdymo tvarka. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad vykdant išieškojimą iš skolininko turto, negali būti pažeidžiami tų asmenų, kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių subjektinių teisių bei pareigų nepasisakė teismas priimdamas sprendimą, interesai. Šiuo atveju vykdymo procese negali būti keičiamas teismo nustatytas rezultatas, nes būtent sprendime nustatytas rezultatas ir yra tai, ką turi įvykdyti pralaimėjusi šalis. Atsakovo prašymu nustačius, kad prievolė minėtiems kreditoriams yra solidari, reikštų, kad teismas po ankstesnių teismo sprendimų paskelbimo keičia šių sprendimų motyvus bei rezoliucinėse dalyse išdėstytas išvadas dėl ginčo esmės, nors tą draudžia įstatymas.

CK 3.109 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Šiuo atveju atsakovui nepateikus teismui neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jo paimtos paskolos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, be to nustačius, kad įsiskolinimai visiems trims kreditoriams yra priteisti įsiteisėjusiais teismo sprendimais tik iš atsakovo, prievolės kreditoriams UAB „Baltijos kredito sprendimai“, „Swedbank“,AB bankui ir UAB „General Financing“ po santuokos nutraukimo yra laikytinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Šioje byloje abejoms šalims buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant iš valstybės biudžeto lėšų 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-09-30 sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-4014-15976 ir 2017-02-15 sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-T-748-3460). Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą šioje byloje paliekamos nepaskirstytos (CPK 96 str. 4 d.). Iki antrinės teisines pagalbos suteikimo atsakovo turėtos išlaidos, susijusios su suteikta teisine pagalba už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 80 Eur (I t., b. l. 49). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, šiuo atveju iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai (22,5 proc.) priteistina atsakovo naudai 18,00 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priėmus šį sprendimą, teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi Nr. 2-3621-559/2016 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas, nustoja galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 99 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 385 straipsniais, 282 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2005 m. sausio 14 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMS (akto įrašo Nr. 8), tarp A. D., gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, a. k. (duomenys neskelbtini), ir V B. D., gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo vyrui palikti pavardę „D“, moteriai palikti santuokinę pavardę „D“.

Šalių nepilnamečių vaikų V. D. gim. (duomenys neskelbtini), D. D. gim. (duomenys neskelbtini), ir L. D. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. D. a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. D. a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. D., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant kiekvienam vaikui po 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. birželio 12 d. iki vaikų V. D., D. D. ir L. D. pilnametystės, bei materialinio išlaikymo įsiskolinimą visų vaikų atžvilgiu – 594,00 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2016-11-09, pavedant priteistomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise vaikų įstatyminiam atstovui – motinai V. D. a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovo A. D. a. k. (duomenys neskelbtini), prievolės kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pagal 2007-12-07 pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL071126K990007 su pirminiu kreditoriumi AB banku SNORAS ir reikalavimo teisių perėmimo sutartį, kreditoriui „Swedbank“,AB bankui pagal 2007-12-07 EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-136548-EG ir kreditoriui UAB „General Financing" pagal 2008-12-12 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukus šalių santuoką, lieka asmeninėmis atsakovo A. D. a. k. (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. D. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. D. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 18,00 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyti, kad nuo šio sprendimo priėmimo negalioja Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi Nr. 2-3621-559/2016 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo yra vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.