- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-9-531/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17353-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- L. B.
- Advokatai
- Manvydas Šivickas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Jolantos Raščiuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. G. ir L. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
- L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.
- D. G. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.
Iš (duomenys neskelbtini) D. G. priteistas 2220 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Iš L. B. ir D. G. valstybei priteista po 16 Eur teismo turėtų pašto išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. B. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2019 m. balandžio 27 d., apie 10 val. 24 min., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>“), 154 punkto reikalavimus (,,Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.’’) – iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindiniu keliu važiavusio D. G. vairuojamo motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo juostą ir taip sudarė kliūtį šiam artėjusiam motociklui. D. G. vairuojant jam priklausantį motociklą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidžiant KET 9 punkto reikalavimus, 127 punkto reikalavimus („<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.“) – atsiradus kliūčiai, laiku nemažino motociklo judėjimo greičio. Taip L. B. veiksmai sąlygojo eismo įvykio, kurio metu D. G. vairuojamas motociklas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į L. B. vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinės dalies kairę pusę ir nuvirto ant dešiniojo šono, kilimą, ko pasekoje buvo sužalota motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė D. G., padarant jai dešinės alkūnės ir abiejų kelių žaizdas, dešinio kelio sąnario užpakalinio kryžminio raiščio plyšimą, priekinio kryžminio raiščio ir vidinio kryžminio raiščio patempimą, šoninio kryžminio raiščio ir dešinio dvigalvio šlaunies raumens dalinį plyšimą, kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio, užpakalinio kryžminio raiščio, šoninio kryžminio raiščio patempimą, vidinio kryžminio raiščio dalinį plyšimą, dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio kompresinis intrasąnarinį lūžį, dėl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
2. D. G. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2019 m. balandžio 27 d., apie 10 val. 24 min., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas jam priklausantį motociklą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, 127 punkto reikalavimus – atsiradus kliūčiai, laiku nemažino motociklo judėjimo greičio. L. B. vairuojant jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. pažeidžiant KET 9 punkto reikalavimus, 154 punkto reikalavimus – iš šalutinio kelio įvažiavus į pagrindiniu keliu važiavusio D. G. vairuojamo motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo juostą ir taip sudarius kliūtį šiam artėjusiam motociklui. Taip D. G. veiksmai sąlygojo eismo įvykio, kurio metu D. G. vairuojamas motociklas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į L. B. vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinės dalies kairę pusę ir nuvirto ant dešiniojo šono, kilimą, ko pasekoje buvo sužalota motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė D. G., padarant jai dešinės alkūnės ir abiejų kelių žaizdas, dešinio kelio sąnario užpakalinio kryžminio raiščio plyšimą, priekinio kryžminio raiščio ir vidinio kryžminio raiščio patempimą, šoninio kryžminio raiščio ir dešinio dvigalvio šlaunies raumens dalinį plyšimą, kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio, užpakalinio kryžminio raiščio, šoninio kryžminio raiščio patempimą, vidinio kryžminio raiščio dalinį plyšimą, dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio kompresinis intrasąnarinį lūžį, dėl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
II. Apeliacinių skundų argumentai
3. L. B. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nes jo veiksmais nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo baudžiamosios atsakomybės klausimą, padarė klaidingas išvadas, kurias, visų pirma, lėmė esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Iš bylos medžiagos ir teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas savo išvadas dėl jo atsakomybės grindė vertindamas įrodymus atskirai vienus nuo kitų, iš esmės remdamasis tik Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadų atskirais punktais bei nukentėjusiosios D. G., kuri yra kito kaltinamojo sutuoktinė, parodymais, ignoruodamas liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o taip pat 2019 m. lapkričio 29 d. specialisto išvados dalį, kurioje konstatuota tai, kad negalima nustatyti koks buvo motociklo greitis prieš pat eismo įvykio kilimą. Mano, jog motociklas važiavo per greitai, viršydamas 90 km/h greitį, kuris leidžiamas tame kelio ruože, ir dėl per didelio greičio motociklo vairuotojui nepavyko nei saugiai aplenkti, nei saugiai sustabdyti motociklo dėl ko jis ir įvažiavo į ta pačia kryptimi važiavusio jo vairuojamo automobilio galinę dalį. Atkreipia dėmesį, kad nebuvo įvertinti liudytojo V. K. parodymai, kurie patvirtina jo parodymus, jog kaltinamasis D. G. dėl greičio viršijimo nesugebėjo jo automobilio aplenkti ar išlaikyti saugaus atstumo iki jo vairuojamo automobilio. Pažymi, kad nuteistasis D. G. parodymų patikrinimo metu parodė vietą, kurioje jam esant, jis pamatė šalutiniame kelyje į pagrindinį kelią besiruošiantį išsukti automobilį (400 m). D. G. parodytas atstumas nuo vietos, kur jis mato, kad automobilis išvažiuoja į pagrindinį kelią iki sankryžos, iš kurios automobilis išsuko, yra apie 200 m. Todėl akivaizdu, jog jam, tiek sustojus prie įvažiavimo į pagrindinį kelią, siekiant įsitikinti ar prie sankryžos neartėja kitos transporto priemonės, tiek įvažiuojant į pagrindinį kelią, jo vairuojamas automobilis D. G. buvo puikiai matomas, jam nebuvo sudaryta staigi ar netikėta kliūtis. Analizuojant motociklo vairuotojo elgesį iki eismo įvykio kilimo, kyla abejonių, ar jis buvo tinkamas, pastebėjus kliūtį kelyje. Vietoje to, kad D. G. mažintų greitį, jis mirksėjo šviesomis, lengvabūdiškai tikėdamasis, kad kitas eismo dalyvis jį pamatys ir trauksis iš kelio. Toks D. G. veiksmas, įvertinus bylos aplinkybes, negali būti laikomas saugiu, nerizikingu bei efektyviu. Tokį manymą sustiprina ir specialisto išvada, kad pastarasis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, net ir neintensyviai stabdydamas. Teigia, kad jis įvažiuodamas į pagrindinį kelią, turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad kitas eismo dalyvis nepažeidžia eismo saugumo reikalavimų ir nekelia pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams – laikosi greičio ribojimų. Jis negalėjo numatyti, kad už maždaug 400 m matoma transporto priemonė prie jo vairuojamo automobilio priartės taip staiga, jog nesugebės jo aplenkti ar išlaikyti saugų atstumą. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų kitų eismo dalyvių veiksmus, būtent pamatęs už maždaug 400 m motociklo šviesą, jis negalėjo numatyti, kad dėl didelio greičio motociklas rėšis į jo automobilio galinę dalį, jam išvažiavus į pagrindinį kelią. Pirmosios instancijos teismas įvertino tik technines, bet neįvertino kitų objektyvių galimybių konkrečioje eismo įvykio situacijoje ir neatsižvelgė į tai, ar jis turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, ar turėjo realią galimybę pastebėti motociklo vairuotojo daromą pažeidimą – greičio viršijimą. Nesutinka su teismo vertinimu, jog pažeidė KET 154 punktą. Nurodo, kad eismo įvykis įvyko ne sankryžoje, o keliasdešimt metrų nuo jos. Faktą, jog įvažiavimo į pagrindinį kelią manevras buvo baigtas taip pat patvirtina 2019 m. lapkričio 29 d. specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad tiek automobilis, tiek motociklas prieš susidūrimą važiavo ta pačia kryptimi. Jeigu abu eismo dalyviai važiavo ta pačia kryptimi, vadinasi jis buvo baigęs išvažiavimo į pagrindinį kelią manevrą sankryžoje, motociklo vairuotojas taip pat buvo pravažiavęs sankryžą, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis pažeidė KET 154 punktą. Pabrėžia, kad nukentėjusiosios sužalojimą sąlygojo dviejų transporto priemonių kontaktas, o kontaktas įvyko dėl motociklo atsitrenkimo į ta pačia eismo juosta važiuojantį jo automobilį. Šį faktą patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad abiejų transporto priemonių sugadinimai buvo padaryti tik dėl motociklo atsitrenkimo. Atkreipė dėmesį, kad tikslaus motociklo greičio negali nurodyti ir motociklo vairuotojas D. G.. Atsitrenkimo metu ekspertizės nustatytas motociklo greitis buvo 44 km/h. Jo nuomone, motociklo greitis prieš pat eismo įvykio kilimą ir atsitrenkimo metu buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Juolab, kad specialisto išvadose buvo konstatuota, kad motociklo vairuotojas D. G., net ir neintensyviai stabdydamas, turėjo techninę galimybę sumažinti greitį iki priekyje jo važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greičio ir išvengti eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismui nepavyko pašalinti esminio prieštaravimo tarp kaltinamųjų, nukentėjusiosios ir liudytojos L. N. parodymų, o būtent – jis ir jo vairuojamo automobilio keleivė L. N., nurodė, kad automobilį jis sustabdė tik prieš įvažiuojant į pagrindinį kelią, o pradėjęs važiuoti, sustojęs nebuvo, suko į kairę ir įvažiavo į pagrindinio kelio juostą, važiavo link (duomenys neskelbtini), kol pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Tuo tarpu motociklo vairuotojas ir nukentėjusioji jo keleivė teigė, kad jis įvažiavęs į sankryžos vidurį, buvo sustojęs ir po akimirkos pajudėjo, įsuko į motociklo važiuojamąją kelio dalį, užstojo jam kelią įstrižai. Tai jeigu jis būtų sankryžoje stabtelėjęs įstrižai motociklo judėjimo trajektorijos, tai tada automobilio ir motociklo susidūrimas būtų įvykęs sankryžoje, o ne 37,2 m atstumu nuo kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“. Nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė kaltę dėl eismo įvykio kilimo, todėl jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią, prie ženklo jis stabtelėjo, praleido iš kairės pusės važiavusį automobilį, o motociklą jis matė už 400 m, todėl pradėjo manevrą įsitikinęs, kad tai daryti saugu, nes nuo jo vairuojamo automobilio iki motociklo buvo didelis atstumas. Jis nepažeidė KET reikalavimų, nes išvažiuodamas ir važiuodamas pagrindiniu keliu nesudarė netikėtos kliūties artėjančiam motociklui, baigė įvažiavimo į pagrindinį kelią manevrą ir tik tada įvyko eismo įvykis. Atkreipė dėmesį, kad ieškinys pareikštas tik jo ir jo transporto priemonę apdraudusiai draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) tai neturtinė žala priteista nukentėjusiajai iš (duomenys neskelbtini). Jei apeliacinės instancijos teismas nuosprendį dalyje dėl jo pripažino kaltu panaikintų ir priimtų išteisinamąjį nuosprendį, atitinkamai naikintina ir nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio dalinio tenkinimo.
4. D. G. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio dalį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti jį iš kaltinimų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė BPK pažeidimų. Cituoja specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir teigia, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo L. B. veiksmai. Teismas netinkamai įvertino abiejų eismo dalyvių veiksmų atitiktį KET reikalavimams bei jų reikšmę eismo įvykiui kilti ir neteisingai išsprendė priežastinio ryšio klausimą dėl L. B. padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo proceso metu patikrintus duomenis, galima konstatuoti, kad jo veiksmai, net jei jis ir važiavo viršydamas leistiną greitį, ar tai, kad jis per vėlai pradėjo stabdyti, nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su padariniais. L. B. būtų galėjęs išvengti eismo įvykio, jeigu būtų buvęs pakankamai rūpestingas bei atidus ir būtų praleidęs pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę. Byloje surinkti ir teismo posėdžio metu patikrinti įrodymai patvirtina, kad L. B. buvo nepakankamai rūpestingas bei atidus, nes nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo ir sukėlė avarinę situaciją. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų, kurie patikrinti teismo posėdžio metu yra akivaizdu, kad L. B. turėjo objektyvią galimybę pastebėti jo motociklą ir išvengti eismo įvykio. Ši išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad susidūrimo metu degė motociklo priekinio žibinto artimosios šviesos (patvirtino apklausiamas nuteistasis L. B. ir liudytoja L. N.), oro bei kelio sąlygos buvo geros, eismas neintensyvus, todėl nėra pagrindo teigti, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas L. B. neturėjo objektyvios galimybės matyti artėjantį motociklą ir išvengti susidūrimo. L. B. veiksmai, įvažiavimas į pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo eismo juostą, sudarė kliūtį artėjančiam jo vairuojamam motociklui – techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą. L. B., sankryžoje įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, sudarė kliūtį jam, kuris prie sankryžos artėjo pagrindiniu keliu. Taip L. B. pažeidė KET 9 ir 158 punktus, nes veikos padarymo metu buvusiomis sąlygomis nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, neįsitikinęs, jog tai daryti saugu, nedavė kelio jo vairuojamam motociklui, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu jam iš dešinės pusės ir su juo susidūrė. L. B. tiek pirminės apklausos metu, tiek vėliau ir akistatos metu, patvirtino, kad matė apie 300-400 m nuo jo atvažiuojančios transporto priemonės šviečiančią vieną lempą, kaip suprato motociklo. Apklausta nukentėjusioji matė, kad automobilis prieš išvažiuodamas į pagrindinį kelią sustojo prie jo, įvažiavo į pagrindinį kelią ir sustojo. Jiems prie jo priartėjus, pradėjo staigiai važiuoti, sudarydamas kliūtį važiuojamojoje dalyje. Taigi šie L. B. pažeidimai buvo būtina padarinių sąlyga, todėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Pažymi, kad jis pamatęs, kad prie nereguliuojamos sankryžos sustojo automobilis, po to įvažiavęs į sankryžą vėl sustojo, turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad L. B. nepažeis eismo taisyklių ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Todėl jis neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti motociklo vien tik dėl to, kad buvo teorinė tikimybė, jog L. B. vėliau nesilaikys eismo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai kilo dėl jo padarytų KET pažeidimų, jis kaltu dėl šios veikos padarymo pripažintas nepagrįstai. Pabrėžia, kad jo ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad L. B. veiksmai, t. y. įvažiavimas į pagrindinį kelią, sustojimas ir vėl judėjimas į kelią galėjo turėti įtakos eismo įvykio kilimui, specialisto nebuvo tiriamos. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme jo gynėjas teikė prašymus, kad šios aplinkybės būtų pateiktos tirti specialistui, tačiau prašymai buvo atmesti.
5. Teismo posėdyje L. B. ir jo gynėja palaikė jo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. D. G. gynėjas prašė tenkinti jo ginamojo apeliacinį skundą. Prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
8. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
9. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 127 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 154 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
10. Nagrinėjamu atveju L. B. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindiniu keliu važiavusio D. G. vairuojamo motociklo eismo juostą ir taip sudarė jam kliūtį. D. G. atsitrenkė į L. B. vairuojamą automobilį, ko pasekoje, eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta motociklo keleivės D. G. sveikata. Tokiais savo veiksmais L. B. pažeidė KET 9 ir 154 punktus. D. G. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, atsiradus kliūčiai – L. B. vairuojamam automobiliui, laiku nemažino greičio, atsitrenkė į jį, ko pasekoje, eismo įvykio metu, buvo nesunkiai sutrikdyta motociklo keleivės D. G. sveikata, tokiais savo veiksmais D. G. pažeidė KET 9 ir 127 punktus.
11. L. B. ir D. G. pateikė apeliacinius skundus, nes nesutinka su jų nuteisimu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą, byloje surinktų įrodymų vertinimą, prašo juos išteisinti. L. B. nurodo, kad eismo įvykis įvyko dėl D. G. kaltės, o D. G. - dėl L. B..
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad L. B. ir D. G. kaltais pagal BK 281 straipsnio 1 dalį buvo pripažinti pagrįstai. Abu nuteistieji savo apeliacinius skundus iš esmės grindžia tik vienpusiškai pateikiamomis ir vertinamomis buvusio įvykio aplinkybėmis, o vien tik tai, kad jie susiklosčiusią situaciją bei surinktus įrodymus vertina skirtingai ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo jį pripažinti neteisėtu ir panaikinti. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja, o tik papildo.
Žemesnės instancijos teismas
13. L. B., apklausiamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad 2019 m. balandžio 27 d. prieš pietus, galėjo būti tarp 10-11 val., jis savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ išvažinėjo iš žvyrduobių į pagrindinį kelią. Prieš išvažiuodamas į jį, buvo sustojęs, pasižiūrėjo į abi puses. Iš kairės nebuvo jokio automobilio, o iš dešinės matė tolumoje, gal kokių 500 m atstumu šviesas, iš kurių suprato, kad tai gali būti motociklas. Kadangi arti transporto priemonių nebuvo, jis įvažiavo į pagrindinį kelią ir pasukęs link (duomenys neskelbtini), važiavo savo eismo juosta. Važiavo negreitai, nes tik buvo įvažiavęs į pagrindinį kelią, kai nuo sankryžos pavažiavus apie 50 m, pajuto smūgį į automobilio galą ir pamatė krentantį žmogų. Motociklas atsitrenkė į jo automobilio užpakalinės dalies kairę pusę. Įvažiavęs į pagrindinį kelią jis važiavo ir suko į dešinę pusę link (duomenys neskelbtini), sustojęs nebuvo, po to važiavo tiesiai ir jokių manevrų nedarė. Kadangi motociklas į jo automobilio galą atsitrenkė ne sankryžoje, o jau toliau nuo jos, todėl mano, kad jis nėra kaltas dėl eismo įvykio kilimo. Apklausta liudytoja L. N. iš esmės patvirtino L. B. nurodytas įvykio aplinkybes, paaiškindama, kad ji sėdėjo automobilio gale dešinėje pusėje. Privažiavęs prie pagrindinio kelio L. B. sustojo, tačiau pasižiūrėjęs, įvažiavo į pagrindinį kelią ir pasukęs link (duomenys neskelbtini), greitėdamas važiavo pirmyn, kai po kurio laiko ji išgirdo smūgį. L. B., išlipęs iš automobilio, pasakė, kad į jų automobilio galą atsitrenkė motociklas. Išvažiuojant į pagrindinį kelią ji matė, kad dešinėje nuo (duomenys neskelbtini) pusės matėsi šviesos, tačiau jos buvo dar labai toli. Kai L. B. važiavo į pagrindinį kelią, sustojęs nebuvo, kaip pradėjo važiuoti, taip ir važiavo.
14. D. G. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad balandžio mėnesį, su žmona, jo vairuojamu motociklu, iš namų (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo link (duomenys neskelbtini) ir buvo arčiau vidurio linijos. Likus keliems šimtams metrų iki tos sankryžos, pamatė iš šalutinio kelio išvažiuojant automobilį, kuriam jis keletą kartų mirktelėjo šviesomis. Automobilis pajudėjo į kelią, tada jis motociklu pasitraukė arčiau dešinės važiuojamosios dalies pusės, vėl mirktelėjo šviesomis. Automobilis, įvažiavęs link vidurio linijos, sustojo, todėl jis pagalvojo, kad vairuotojas jį mato ir praleidžia, todėl važiavo pirmyn, bet tada pamatė, kad automobilis pajudėjo į priekį, taip įvažiuodamas į jo eismo juostą bei užtverdamas jam kelią. Jis stabdė motociklą ir bandė automobilį apvažiuoti, tačiau tam neužteko nei laiko, nei atstumo, todėl motociklu atsitrenkė į automobilio galą kairėje pusėje. Mano, kad jis dėl eismo įvykio nekaltas, nes tuo metu įvertino, jog jį automobilio vairuotojas mato ir praleis, o kai šis pajudėjo ir įsuko į jo eismo juostą, jam nebeužteko laiko jį aplenkti. Šias D. G. nurodytas aplinkybes patvirtino ir byloje apklausta nukentėjusioji - jo sutuoktinė D. G.. Ji parodė, kad stebėdama kelią pamatė, kaip iš šalutinio kelio iš kairės pusės į pagrindinį kelią išvažiavo automobilis, apie ką ji perspėjo vyrą ir iš jo linktelėjimo suprato, kad jis mato tą automobilį. Automobilis įvažiavęs į pagrindinį kelią sustojo, tačiau jiems važiuojant artyn, automobilis pajudėjo ir pasuko link (duomenys neskelbtini). Vyras ėmė stabdyti, tačiau viskas vyko jau labai greitai. Ji tik stipriai įsikibo, pajuto smūgį, vertėsi link stogo ir nukrito viduryje kelio.
15. Įvertinus tai, kas išdėstyta matyti, jog abu nuteistieji pateikė savo versijas dėl kilusio įvykio, kaltindami vienas kitą dėl to, kas įvyko. L. B. nurodomas tam tikras aplinkybes patvirtino kartu važiavusi liudytoja L. N., o D. G. – D. G.. T. y. D. G., kaip ir D. G. tvirtino, kad automobiliui įvažiavus į pagrindinį kelią, jis buvo sustojęs, o L. N., kaip ir L. B., tikino, jog to nebuvo, teigdama, kad kai L. B. įvažiavo į pagrindinį kelią, sustojęs nebuvo - kaip pradėjo važiuoti, taip ir važiavo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta L. B. ir D. G. keliamas versijas apie buvusio įvykio priežastis, kadangi šiuo atveju yra akivaizdu, jog šis eismo įvykis įvyko ir pasekmės atsirado būtent dėl jų abiejų padarytų KET pažeidimų, ką patvirtina byloje surinktų įrodymų, kuriuos tinkamai įvertino apylinkės teismas, visetas.
16. Byloje esančioje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nustatyti, koks buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis prieš pat eismo įvykio kilimą iš turimų duomenų negalima, taip pat iš turimų duomenų negalima nustatyti, koks buvo motociklo greitis prieš pat eismo įvykio kilimą. Jeigu prieš sankryžą automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo sustojęs, tai tikėtina, kad susidūrimo metu jis buvo pasiekęs apie 35 km/h greitį. Tikėtina, kad motociklas susidūrimo metu važiavo apie 44 km/h greičiu. Motociklo vairuotojas D. G., net ir neintensyviai stabdydamas, turėjo techninę galimybę sumažinti greitį iki priekyje jo važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greičio ir išvengti eismo įvykio. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo L. B. veiksmai – įvažiuodamas į pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo eismo juostą, sudarė kliūtį artėjusiam motociklui, vairuojamam D. G. – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Motociklo vairuotojo D. G. veiksmai – atsiradus kliūčiai laiku nemažino motociklo judėjimo greičio – techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Šio eismo įvykio mechanizmo elementai: motociklas, vairuojamas D. G., važiavo keliu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) link, o jam iš kairės, iš šalutinio kelio, įvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamas L. B.. Automobiliui nuvažiavus nuo kelio ženklo Nr. 203 apie 37,2 m, motociklas, būdamas apie 2,5 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, apie 44 km/h greičiu, priekiniu ratu atsitrenkė į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ užpakalinės dalies kairę pusę. Toliau deformuojantis automobilio dalims, motociklas priekio dalimis (priekiniu skydu, vairu, žibintais) trenkėsi į bagažinės dangtį, o motociklininkas kūnu į užpakalinį stiklą ir stogą virš jo. Po smūgio automobilis pavažiavo į priekį ir vairuotojo buvo sustabdytas arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o motociklas nuvirto ant dešiniojo šono ir slydo į priekį apie 5,5 m bei sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. 2020 m. birželio 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai nurodoma, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas L. B. nelygiareikšmių kelių sankryžoje neįvažiuodamas į pagrindinį kelią ir duodamas kelią pagrindiniu keliu artėjančiam motociklui, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Jeigu transporto priemonėje įrengta stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), tai intensyvaus stabdymo metu transporto priemonės ratai neužsiblokuoja, tokiu atveju, intensyvaus stabdymo metu nesusidaro ryškių ratų stabdymo pėdsakų. Iš tyrimui pateiktų duomenų nėra pagrindo teigti, kad motocikle įrengta stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui.
17. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta L. B. apeliacinio skundo argumentus, jog D. G., važiuodamas motociklu viršijo greitį, kadangi tai šiuo atveju nustatyta nebuvo. Taip pat, atsižvelgiant į specialisto išvadoje nustatytą tikėtiną automobilio važiavimo greitį susidūrimo metu, atmetami D. G. argumentai, jog L. B. vairuojamas automobilis, išvažiavęs į pagrindinį kelią dar buvo sustojęs ir tik vėliau pradėjo judėti, nes yra neįtikima, kad L. B. automobilis būtų spėjęs pasiekti tokį greitį (35 km/h). Esant šiai aplinkybei, atmestini ir D. G. apeliacinio skundo teiginiai, jog ši aplinkybė turėjo būti pateikta tirti specialistui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šio veiksmo atlikimas būtų perteklinis ir nėra pagrindo manyti, kad jį atlikus teismo išvados iš esmės pasikeistų.
18. Taigi, kaip matyti, byloje esančios specialisto išvados patvirtina, kad aptariamas eismo įvykis kilo dėl abiejų jo dalyvių - L. B. ir D. G., netinkamų vairavimo veiksmų konkrečioje situacijoje. Šiuo atveju tiek L. B., tiek D. G. patvirtino matę vienas kitą prieš pat įvykį, t. y. iš jų parodymų patikrinimo vietoje protokolų nustatyta, kad L. B., sustojęs prie įvažiavimo į pagrindinį kelią, D. G. matė nuo šalutinio kelio apie 400 m atstumu. Tokiu pačiu atstumu D. G., važiuodamas pagrindiniu keliu, pamatė ir L. B. automobilį šalutiniame keliuke. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. B., matydamas atvažiuojantį D. G. vairuojamą motociklą, vis tiek išvažiavo į pagrindinį kelią, tokiais savo veiksmais motociklui sudarydamas kliūtį, o D. G., matydamas į pagrindinį kelią įvažiavusį L. B. automobilį, iš karto nesiėmė reikiamų veiksmų stabdyti vairuojamą motociklą, o pirmiausia L. B. signalizavo šviesomis, rodydamas, jog šis trauktųsi iš kelio ir jį praleistų. Abiejų apeliantų veiksmai nagrinėjamoje situacijoje yra priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Jie, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nesilaikė KET įtvirtintų reikalavimų, dėl ko atsirado situacija kelyje, kuri sukėlė eismo įvykį, ir kurio metu buvo sužalota motociklo keleivė D. G..
19. L. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad jis pradėjo manevrą įsitikinęs, jog tai daryti yra saugu, kadangi motociklą pamatė jam esant už 400 m. Šie apelianto argumentai atmetami. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. B. ir D. G. vairuojamų transporto priemonių susidūrimas įvyko 37,2 m atstumu nuo kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“, todėl akivaizdu, kad L. B. manevrą – įvažiavimą į pagrindinį kelią pradėjo motociklui jau būnant arčiau nei 400 m atstumu, juolab, kad ir susidūrimo metu jo automobilis buvo pasiekęs tik 35 km/h greitį.
20. Be kita ko, įvertinus tai, kad susidūrimas įvyko vos 37,2 m atstumu nuo kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“, neabejotina, kad L. B., išvažiavęs į pagrindinį kelią D. G. vairuojamam motociklui iš tiesų sudarė kliūtį, todėl pagrįstai buvo pripažinta, jog jis pažeidė KET 154 punktą. Taigi jo apeliacinio skundo argumentai dėl šio KET pažeidimo nebuvimo, taip pat atmetami.
21. Kaip teisingai nurodo L. B. savo apeliaciniame skunde, priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo vertinti liudytojo V. K. parodymai, tačiau tai nelaikytina procesiniu pažeidimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtas liudytojas buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime, o vėliau, bylą perdavus į teismą, šaukiamas apklausai teisme. V. K. šaukiamas atvyko į (duomenys neskelbtini) posėdį, tačiau apklaustas nebuvo, kadangi buvo sprendžiami klausimai dėl dar vieno proceso dalyvio (civilinio atsakovo) įtraukimo į bylą, ir posėdis buvo atidėtas vėlesniam laikui - (duomenys neskelbtini). Apie šį posėdį V. K. buvo žinoma, tačiau jis į jį neatvyko. Byloje dalyvaujantys asmenys, tame tarpe ir L. B., neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama V. K. nedalyvaujant, nebuvo prašoma pagarsinti jo apklausos, vykusios ikiteisminiame tyrime, protokolo ar kviesti jį apklausai teisme. Taigi, kaip matyti, teisme V. K. nebuvo apklaustas, o priimant nuosprendį remtis jo parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, jų nepagarsinus, būtų laikoma procesiniu pažeidimu.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. G. ir L. B. apeliacinius skundus atmesti.