Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) r. sav., Lietuva, vedęs, profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas,

ir D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomen(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis L. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2019 m. balandžio 27 d., apie 10 val. 24 min., (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini)kilometre, vairuodamas jam priklausantį automobilį "V. P.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>“), 154 punkto reikalavimus (,,Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.’’) - iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindiniu keliu važiavusio D. G. vairuojamo motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo juostą ir taip sudarė kliūtį šiam artėjusiam motociklui;

D. G. vairuojant jam priklausantį motociklą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. G. pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>“), 127 punkto reikalavimus („<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.“) - atsiradus kliūčiai, laiku nemažinant motociklo judėjimo greičio;

taip L. B. veiksmai sąlygojo eismo įvykio, kurio metu D. G. vairuojamas motociklas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į L. B. vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinės dalies kairę pusę ir nuvirto ant dešiniojo šono, kilimą, ko pasėkoje buvo sužalota motociklo "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė D. G., padarant jai dešinės alkūnės ir abiejų kelių žaizdas, dešinio kelio sąnario užpakalinio kryžminio raiščio plyšimą, priekinio kryžminio raiščio ir vidinio kryžminio raiščio patempimą, šoninio kryžminio raiščio ir dešinio dvigalvio šlaunies raumens dalinį plyšimą, kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio, užpakalinio kryžminio raiščio, šoninio kryžminio raiščio patempimą, vidinio kryžminio raiščio dalinį plyšimą, dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio kompresinis intrasąnarinį lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios D. G. sveikata.

Šiais veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis D. G., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2019 m. balandžio 27 d., apie 10 val. 24 min., (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) 3,5 kilometre, vairuodamas jam priklausantį motociklą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>“), 127 punkto reikalavimus („<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.“) - atsiradus kliūčiai, laiku nemažino motociklo judėjimo greičio;

L. B. vairuojant jam priklausantį automobilį "V. P.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>“), 154 punkto reikalavimus (,,Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.’’) - iš šalutinio kelio įvažiavus į pagrindiniu keliu važiavusio D. G. vairuojamo motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo juostą ir taip sudarius kliūtį šiam artėjusiam motociklui;

taip D. G. veiksmai sąlygojo eismo įvykio, kurio metu D. G. vairuojamas motociklas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į L. B. vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinės dalies kairę pusę ir nuvirto ant dešiniojo šono, kilimą, ko pasėkoje buvo sužalota motociklo "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė D. G., padarant jai dešinės alkūnės ir abiejų kelių žaizdas, dešinio kelio sąnario užpakalinio kryžminio raiščio plyšimą, priekinio kryžminio raiščio ir vidinio kryžminio raiščio patempimą, šoninio kryžminio raiščio ir dešinio dvigalvio šlaunies raumens dalinį plyšimą, kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio, užpakalinio kryžminio raiščio, šoninio kryžminio raiščio patempimą, vidinio kryžminio raiščio dalinį plyšimą, dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio kompresinis intrasąnarinį lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios D. G. sveikata.

Šiais veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis L. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. balandžio 27 d. prieš pietus, galėjo būti tarp 10-11 val., jis savo automobiliu (duomenys neskelbtini)išvažinėjo iš žvyrduobių į pagrindinį kelią. Prieš išvažiuodamas į jį buvo sustojęs, pasižiūrėjo į abi puses, iš kairės nebuvo jokio automobilio, iš dešinės matė tolumoje, gal kokių 500 metrų atsutu šviesas, iš kurių suprato, kad tai gali būti motociklas. Kadangi arti transporto priemonių nebuvo, jis įvažiavo į pagrindinį kelią ir p, pasukęs link (duomenys neskelbtini) , važiavo savo eismo juosta. Koks tuo metu buvo jo vairuojamo automobilio greitis, negali pasakyti, tačiau važiavo negreitai, nes tik buvo išvažiavęs į pagrindinį kelią, kai nuo sankryžos pavažiavus apie 50 metrų, pajuto smūgį į automobilio galą ir pamatė krentantį žmogų. Išlipęs iš automobilio pamatė kelio viduryje gulintį motociklą, o netoli jo klūpančią moterį. Motociklas atsitrenkė į jo automobilio užpakalinės dalies kairę pusę. Įvažiavęs į pagrindinį kelią jis važiavo ir suko į dešinę pusę link (duomenys neskelbtini), sustojęs nebuvo, po to važiavo tiesiai ir jokių manevrų nedarė. Eismo įvykio metu buvo geras matomumas, švietė saulė, kelias buvo sausas. Kadangi motociklas į jo automobilio galą atsitrenkė ne sankryžoje, o jau toliau nuo jos, todėl mano, kad jis nėra kaltas dėl šio eismo įvykio kilimo. Todėl nesutinka su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu.

Kaltinamasis D. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dabar tiklsios datos nebepamena, tai buvo balandžio mėnesį, su žmona jo vairuojamu motociklu iš namų (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini). Diena buvo saulėta, kelias sausas, važiavo link (duomenys neskelbtini) ir buvo aurčiau vidurio linijos. Likus keliems šimtams metrų iki tos sankryžos, pamatė iš šalutinio kelio išvažiuojantį automobilį, kuriam jis keletą kartų mirktelėjo šviesomis, automobilis pajudėjo į kelią, tada jis motociklu pasitraukė arčiau dešinio važiuojamosios dalies pusės, vėl mirktelėjo šviesomis. Automobilis, įvažiavęs iki vidurio linijos, sustojo, todėl jis pagalvojo, kad jį vairuotojas mato ir praleidžia, todėl važiavo pirmyn, bet tada pamatė, kad automobilis pajudėjo į priekį, taip įvažiuodamas į jo eismo juostą bei užtverdamas jam kelią. Jis stabdė motociklą ir bandė automobilį apvažiuoti, tačiau tam nebeužteko nei laiko, nei atstumo, todėl motociklu atsitrenkė į automobilio galą kairėje pusėje. Kaip nukrito, nepamena, atsipeikėjo ant žemės, kažkas jį patraukė nuo kelio į šoną. Važiuodamas apklenkė kelis automobilius, tačiau betarpiškai prieš įvykį nieko neaplenkė, tuo metu važiavo leistinu greičiu. Mano, kad jis dėl eismo įvykio nėra kaltas, nes tuo metu įvertino, jog jį automobilio vairuotojas mato ir praleis, o kai šis pajudėjo ir įsuko į jo eismo juostą, jam nebeužteko laiko jį aplenkti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta.

Nukentėjusiosios D. G. parodymais, 2019-04-27 d. ji kartu su vyru iš (duomenys neskelbtini) o vyro vairuojamu motociklu vyko į (duomenys neskelbtini), kai artėjant link (duomenys neskelbtini) apie 10.30 val. ji, stebėdama kelia pamatė, kaip iš šalutinio kelio iš kairės pusės į pagrindinį kelią išvažiavo automoiblis, apie ką ji perspėjo vyrą ir iš jo linktelėjimo suprato, kad jis mato tą automobilį. Automoiblis įvažiavęs į pagrindinį kelią sustojo, tačiau jiems važiuojant artyn automobilis pajudėjo ir pasuko link (duomenys neskelbtini). Vyras ėmė stabdyti, tačiau viskas vyko jau labai greitai. Ji tik stipriai įsikibo, pajuto smūgį, vertėsi link stogo ir nukrito viduryje kelio. Išsigandusi, kad jos nepartrenktų dar koks važiuojantis automobilis, nušliaužė į šalikelę. Ėmė dairytis ir matė, kad už jos ant kelio guli motociklas. Tuo metu sustojo kažkokie žmonės, atvyko policija ir greitoji. Įvykio metu jai buvo sužaloti abiejų kojų keliai, buvo ir daugiau nubrozdinimų. Įvykio metu vilkėjo ne motociklininko rūbais. Davynis mėnesius turėjo nedarbingumą, gydosi iki šiol, dėl sužalojimų patyrė daug nepatogumų, skausmo. Patirtą neturtinę žalą prašo priteisti iš kaltinamojo L. B. ir jo draudimo bendrovės. Sutinka su draudiko pasiūlyta 4440 eurų dydžio neturtine žala, kurią ir prašo priteisti.

Liudytojos L. N. parodymais, su L. B. jo vairuojamu automobiliu tą dieną buvo atvažiavę į žvyrduobes, ku į talpas prisipylė vandens daržų laistymui ir važiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo automobilio gale dešinėje pusėje. Privažaivęs prie pagrindinio kelio, L. B. sustojo, tačiau pasižiūrėjęs įvažiavo į pagrindinį kelią ir pasukęs link (duomenys neskelbtini) greitėdamas važiavo pirmyn, kai po kurio laiko ji išgirdo smūgį. Pradžioje net nesuprato, kas atsitiko, tačiau L. B., išlipęs iš automobilio, pasakė, kad į jų automobilio galą atsitrenkė motociklas. Išvažiuojant į pagrindinį kelią ji matė, kad dešinėje nuo (duomenys neskelbtini) pusės matėsi šviesos, tačiau jos buvo dar labai toli. Kai L. B. važiavo į pagrindinį kelią, sustojęs nebuvo, kai pradėjo važiuoti, taip ir važiavo. Po eismo įvykio ji klausė motociklo vaiuotojo, kaip taip jis važiavo, jis tik atsakė, kad mirksėjo šviesomis ir daugiau nieko nesakė.

Kaltinamųjų kaltę, be jų pačių paaiškinimų, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų, patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai duomenys: tarnybinis pranešimas (b.l.1, 1 t.), iš kurio matyti, kad 2019-04-27 d. apie 10.24 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) r., kelyje (duomenys neskelbtini) 3,5 km., tiesiame kelio ruože į automobilio (duomenys neskelbtini), vals.t Nr.(duomenys neskelbtini), vairuojamo L. B., galą atsitrenkė motociklas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. G.. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas ir jo keleivė D. G.. Abu vairuotojai buvo blaivūs; kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.1-14a, 2 t.), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini) r., kelyje (duomenys neskelbtini) 3,5 km., susidūrimas judant ta pačia kryptimi, rastas apgadintas automobilis automobilio (duomenys neskelbtini), vals.t Nr.(duomenys neskelbtini) ir apgadintas motociklas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo apžiūrėti bei nustatyti jų apgadinimai (b.l.15-16,18-19, 2 t.); nustatyti jų savininkai ir paimti dokumentai bei prijungti prie bylos medžiagos (b.l.23-28, 2 t.); transporto priemonės grąžintos jų savininkams (b.l.30-30a, 2 t.); pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, iš kurios matyti, kad 2019-04-27 kritulių nebuvo, oro temperatūra – apie 22 laipsnius šilumos, matomumo nuotolis, km 19-18 (b.l.33, 2 t.); iš specialistų išvadų (b.l.45-52, 70-75, 2 t.) matyti, kad 1. nustatyti, koks buvo automobilio "V. P." greitis prieš pat eismo įvykio kilimą, iš turimų duomenų negalima. 2. Nustatyti, koks buvo motociklo greitis prieš pat eismo įvykio kilimą, iš turimų duomenų negalima. 3. Jeigu prieš sankryžą automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo sustojęs, tai tikėtina, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamas L. B., susidūrimo metu buvo pasiekęs apie 35 krn/h greitį. 4. Tikėtina, kad motociklas, vairuojamas D. G., susidūrimo metu važiavo apie 44 km/h greičiu. 5. Motociklo vairuotojas D. G., net ir neintensyviai stabdydamas, turėjo techninę galimybę sumažinti greitį iki priekyje jo važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greičio ir išvengti eismo įvykio. 6. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo L. B. veiksmai, - įvažiuodamas į pagrindiniu keliu važiuojanč?o motociklo eismo juostą, sudarė kliūtį artėjusiam motociklui, vairuojamam D. G., - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Motociklo vairuotojo D. G. veiksmai, - atsiradus kliūčiai laiku nemažino motociklo judejimo greičio, -techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. 7. Šio eismo įvykio mechanizmo elementai buvo tokie: motociklas, vairuojamas D. G., važiavo keliu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) link. Jam iš kairės, iš šalutinio kelio, įvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamas L. B.. Automobiliui nuvažiavus nuo kelio ženklo Nr. 203 apie 37,2 m, motociklas, būdamas apie 2,5 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, apie 44 km/h greičiu, priekiniu ratu atsitrenkė į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ užpakalinės dalies kairę pusę. Toliau deformuojantis automobilio dalims, motociklas priekio dalimis (priekiniu skydu, vairu, žibintais) trenkėsi į bagažinės dangtį, o motociklininkas kūnų į užpakalinį stiklą ir stogą virš jo. Po smūgio automobilis pavažiavo į priekį ir vairuotojo buvo sustabdytas arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o motociklas nuvirto ant dešiniojo šono ir slydo į priekį apie kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Iš atliktos papildomos specialisto išvados matyti, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog 1. motociklo vairuotojas D. G., net ir neintensyviai stabdydamas, turėjo techninę galimybę sumažinti greitį iki priekyje jo važiavusio automobilio„(duomenys neskelbtini)“ greičio ir išvengti eismo įvykio.

Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas L. B. nelygiareikšm?ų kelių sankryžoje neįvažiuodamas į pagrindinį kelią ir duodamas kelią pagrindiniu keliu artėjančiam motociklui, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio.

2. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo L. B. veiksmai, - įvažiuodamas į pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo eismo juostą, sudarė kliūtį artėjusiam motociklui, vairuojamam D. G., »- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Motociklo vairuotojo D. G. veiksmai, - atsiradus kliūčiai laiku nemažino motociklo judėjimo greičio, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

3. Jeigu transporto priemonėje įrengta stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), tai intensyvaus stabdymo metu transporto priemonės ratai neužsiblokuoja; tokiu atveju, intensyvaus stabdymo metu nesusidaro ryškių ratų stabdymo pėdsakų. Iš tyrimui pateiktų duomenų nėra pagrindo teigti, kad motociklo įrengta stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui.

Iš specialistų išvadų (b.l.109,119-121, 2 t.) matyti, kad D. G. nustatyti šie sužalojimai: dešinės alkūnės ir abiejų kelių žaizdos (tikėtina muštinės), dešinio kelio sąnario užpakalinio kryžminio raiščio pilnas plyšimas, priekinio kryžminio raiščio ir vidinio kryžminio raiščio patempimas, Šoninio kryžminio raiščio ir dešinio dvigalvio šlaunies raumens dalinis plyšimas, kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio, užpakalinio kryžminio raiščio, Šoninio kryžminio raiščio patempimas, vidinio kryžminio raiščio dalinis plyšimas, dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio kompresinis intrasąnarinis lūžis. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai trijų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu, atsitrenkiant į tokius daiktus sėdint ant motociklo keleivio vietoje judančiam motociklui kontaktuojant su automobiliu. Dėl papildomo tyrimo metu nustatytų sužalojimų - dešinio kelio sąnario užpakalinio kryžminio raiščio pilno plyšimo, šoninio kryžminio raiščio ir dešinio dvigalvio šlaunies raumens dalinio plyšimo, kairio kelio sąnario vidinio kryžminio raiščio dalinio plyšimo, dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio kompresinio intrasąnarinio lūžio D. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai - ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui.

Savo parodymų nukentėjusioji parodyti vietoje negalėjo (b.l.33,-33a, 3 t.). Savo parodymus abu kaltinamieji patvirtino vietoje (b.l.89-92, 147-148, 3 t.). Iš šių protokolų matyti, kad tiek kaltinamasis L. B., sustojęs prie įvažiavimo į pagrindinį kelią ir prieš įvažiuojant į jį, motociklą pamatė nutolusį nuo šalutinio kelio apie 400 metrų atstumu, tiek kaltinamasis D. G., išmatavus apytiksliai atstumą nuo šio kaltinamojo parodytos vietos, iš kur jis pamato automobilį šalutiniame keliuke ties pagrindiniu keliu iki sankryžos, iš kurios automobilis išsuko, yra apie 400 metrų.

Visų šių įrodymų visumos pakanka abiejų kaltinamųjų kaltei dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo pagrįsti. Jų veiksmai pagal LR BK 281 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, nes jie vairavo kelių transporto priemonę bei pažeidė kaltinime nurodytų kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios D. G. sveikata.

Nors abu kaltinamieji savo kaltę dėl padaryto šio nusikaltimo neigia, L. B. teigdamas, kad jis nėra kaltas dėl šio eismo įvykio, nes jis įvyko ne sankryžoje, o jam jau važiuojant tiesiai keliu link Biržų savo juosta, o D. G. teigdamas, kad jis nėra kaltas dėl jo, nes tuo momentu, kai važiuojantis automobilis sankryžoje ties jos viduriu stabtelėjo, dėl ko jis tikėjosi, kad automobilis jam duoda kelią, o kai šis įsuko į jo važiavimo eismo juostą, jis nebeturėjo galimybės sustabdyti savo vairuojamo motociklo, tačiau tai, kad abu vairuotojai šioje konkrečioje situacijoje yra kalti dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta motociklo keleivės sveikata, patvirtina visi virš išvardinti ir aptarti įrodymai. Jokių esminių prieštaravimų tarp visų byloje apklaustų asmenų, t.y. abiejų kaltinamųjų, nukentėjusiosios ir liudytojos L. N. parodymų nėra, išskyrus vieną aplinkybę, kad tiek automobilio vairuotojas L. B., tiek jo keleivė L. N. teigia, kad automobilis buvo sustojęs tik prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią, o pradėjęs važiuoti judėjo visą laiką sukdamas į kairę ir įvažiuodamas į kelio eismo juostą link (duomenys neskelbtini), o motociklo vairuotojas D. G. ir nukentėjusioji D. G. teigia, kad automobilio vairuotojas, įvažiavęs sankryžoje iki jos vidurio, buvo akimirkai sustojęs, tačiau pajudėjęs suko link (duomenys neskelbtini) ir įvažiavo į jo važiavimo krypties kelio juostą, dėl ko jis nebespėjo sustabdyti motociklo ir atsitrenkė į šio automobilio galinės dalies kairę pusę. Eismo įvykio vietoje buvo užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio, išmatuoti visi atstumai, užfiksuoti likę pėdsakai. Parodymų patikrinimo vietoje metu abu vairuotojai nurodė tą patį atstumą - apie 400 metrų, kokiu jie pamatė, t.y.L. B. – atvažiuojantį motociklą, o D. G., prie pagrindinio kelio sustojusį automobilį, kuris įvažiavo į kelią. Specialistas iš jam visų šių byloje surinktų ir pateiktų įrodymų visumos atlikus tyrimą nustatė, kad motociklo vairuotojas D. G., net ir neintensyviai stabdydamas, turėjo techninę galimybę sumažinti greitį iki priekyje jo važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greičio ir išvengti eismo įvykio, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas L. B. nelygiareikšm?ų kelių sankryžoje neįvažiuodamas į pagrindinį kelią ir duodamas kelią pagrindiniu keliu artėjančiam motociklui, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Taip pat nustatė, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo L. B. veiksmai, - įvažiuodamas į pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo eismo juostą, sudarė kliūtį artėjusiam motociklui, vairuojamam D. G., »- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, o motociklo vairuotojo D. G. veiksmai, - atsiradus kliūčiai laiku nemažino motociklo judėjimo greičio, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Šie duomenys patvirtina, kad abu vairuotojai pažeidė jiems kaltinimuose nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir šie pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, t.y. nesunkiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu. Ir nors kaltinamasis L. B. neigia savo kaltę dėl to, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko ne sankryžoje, tačiau jam jau važiuojant keliu tiesiai, tačiau tiek iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo esančių priedų, tiek iš specialisto išvadų matyti, kad jo vairuojamam automobiliui nuvažiavus nuo kelio ženklo Nr.203 „Duoti kelią“ 37,2 m atstumu, motociklas apie 44 km/h greičiu priekiniu ratu atsitrenkė į automobilio užpakalinės dalies kairę pusę, kas rodo, jog L. B., matydamas pagrindiniu keliu atvažiuojantį motociklą ir įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, į motociklo eismo juostą, sudarė jam kliūtį, nes susidūrimas įvyko nedideliu atstumu nuo sankryžos. Tuo tarpu motociklo vairuotojas D. G., taip pat nors ir matydamas iš šalutinio kelio į pagrindinį jau išvažiuojantį automobilį, t.y. atsiradus kliūčiai laiku nemažindamas motociklo judėjimo greičio, taip susidūrė su į jo eismo juostą įvažiavusiu automobiliu, nors net ir neintensyviai stabdydamas, turėjo techninę galimybę sumažinti greitį iki priekyje jo važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greičio ir išvengti eismo įvykio. Taigi visos šios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad abiejų vairuotojų padaryti KET pažeidimai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta kito asmens sveikata.

Tuo būdu, esant visiems šiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymamas, abiejų kaltinamųjų kaltė dėl šio padaryto nusikaltimo yra neginčijamai įrodyta.

Padarytas nusikaltimas yra neatsargus (LR BK 16 str.).

Abiejų kaltinamųjų tiek atsakomybę sunkinančių, tiek jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis L. B. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis D. G. praeityje teistas 1 kartą dėl autoįvykio, tačiau teistumas išnykęs, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, 2020 m. du kartus baustas už greičio viršijimą, dirba.

Skiriant jiems bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į jų padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jų kaltės formą ir rūšį, pasekmes, t.y. kad buvo padarytas vienas neatsargus nusikaltimas, kurio metu nesunkiai buvo sužalota kito asmens sveikata, į kiekvieno kaltinamojo virš aptartą jo asmenybę, į jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgiant į visas šias virš aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai jų abiejų atžvilgiu bus pasiekti skyrus bausmę – baudą, kurios dydis nustatomas artimas minimaliam baudos dydžiui.

Atsižvelgiant į tai, kad abu kaltinamieji įvykio metu buvo blaivūs, į tai, kad šis padarytas neatsargus nusikaltimas yra atsitiktinis, nes abu kaltinamieji yra neteisti (nors D. G. praeityje ir buvo teistas, tačiau labai seniai, daugiau nei prieš 20 metų, teistumas yra seniai išnykęs), todėl jų atžvilgiu netaikytina baudžiamojo poveikio priemonė – teisių atėmimas.

Nukentėjusioji D. G. buvo pareiškusi civilinį ieškinį byloje kaltinamajam L. B. ir jo draudimo bendrovei dėl 5000 eurų neturtinės žalos priteisimo. Teismo posėdyje savo civilinį ieškinį nukentėjusioji sumažino iki 4440 eurų neturtinės žalos, nes draudimo bendrovė pateikė tokio dydžio neturtinę žalą patvirtinačius duomenis ir su tokiu jos dydžiu nukentėjusioji sutiko.

Tai, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, patvirtina visi byloje surinkti duomenys, iš kurių matyti, kad ji eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalota, dėl ko turėjo gydytis, patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, todėl jos reikalavimas atlyginti 4440 eurų neturtinę žalą laikytinas pagrįstu ir teisėtu (LR CK 6.250 str.). Kaltinamojo L. B. draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ sutinka nukentėjusiajai atlyginti patirtą neturtinę žalą prašomai 4440 eurų sumai, tačiau nurodo, kad jei kaltais dėl įvykio bus pripažinti abu kaltinamieji, dalį nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos privalo atlyginti kaltinamojo D. G. vairuotą transporto priemonę apdraudusi draudimo bendrovė.

Iš tiesų byloje nustatyta, kad tiek dėl kaltinamojo L. B. veiksmų, tiek ir dėl kaltinamojo D. G. veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sužalota nukentėjusioji D. G.. Kadangi abu kaltinamieji yra kalti dėl kilusio eismo įvykio, padarytą 4440 eurų dydžio neturtinę žalą turi atlyginti abiejų kaltinamųjų transporto priemonių draudikai lygiomis dalimis.

Kadangi nukentėjusioji šiuo atveju yra pareiškusi civilinį ieškinį tik kaltinamajam L. B. ir jo draudimo bendrovei, todėl jos ieškinys tenkinamas iš dalies, iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisiant 2220 eurų nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti (LR CK 6.263 str., 6.250 str.).

Iš kaltinamųjų lygiomis dalimis išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausti 30 MGL (1500 eurų) bauda.

D. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausti 30 MGL (1500 eurų) bauda.

Nustatyti, kad paskirtas baudas abu nuteistieji įpareigojami sumokėti savanoriškai per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus: motociklo Honda ST registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę ir pirkimo pardavimo sutartį, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui D. G..

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, į.k. (duomenys neskelbtini), D. G., a.k(duomenys neskelbtini) du tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. G., a.k(duomenys neskelbtini) po 16 EUR teismo turėtų pašto išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.