Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-2201-818/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-24
Bylos Nr.
A18.-2201-818/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01774-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
Pažeidėjas
A. Š.
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. A18.-2201-818/2020(S)
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01774-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.5.1; 21.9.1; 21.9.9
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Albinai Nikitionok,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei L. J.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Mariui Brigmanui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio (toliau – Skyrius) specialistai, 2019 m. liepos 26 d. patikrinę gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės priežiūros vykdymą, nustatė, kad nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, neorganizuojami pastato avarinės būklės šalinimo darbai, todėl, 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo aktu Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) (toliau – Aktas1) įpareigojo gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkus: 1) paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją; 2) pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus; 3) nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas. Skyriaus specialistas, kontroliuodamas Akte1 įrašytų reikalavimų įvykdymą, 2020 m. vasario 5 d. atliko gamybinio pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo priežiūros patikrinimą. 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo metu nustatyta, kad Skyriaus Aktui teikti įpareigojimai nėra įvykdyti. Gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams buvo surašytas 2020 m. vasario 5 d. techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) (toliau – Aktas2) ir pateikti reikalavimai: 1) nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. prof. habil. dr. L. U. Statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, 2019 m. gruodžio 10 d., doc. dr. S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbus; 2) statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka, nustatyta tvarka, paskiriant vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryti komisiją, specialistų grupę, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; 3) nuolatinius pastato būklės stebėjimus įvertinant, kad pastato priestato 2p1/p sijų vienas galas remiasi į pastato vakarinės pusės laikančiąją sieną, kitas – į išlikusią nenugriautą priestato sieną, vykdyti kas savaitę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienas besiribojančias su priestato technine būkle; 4) apie įpareigojimų vykdymą iki 2020 m. balandžio 17 d. informuoti Būsto administravimo skyrių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiai neįvykdė Akte1 ir Akte2 pateiktų įpareigojimų, t. y. iki Akte2 nurodytos datos ir iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos (2020 m. birželio 30 d.) Skyriaus specialistai negavo jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies. Pažeidžiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo numatyta statinių naudotojų pareiga laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes neatlikti pastato avarinės būklės šalinimo darbai pagal ekspertizių pateiktas rekomendacijas.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. Š., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

A. Š. atstovė advokatė L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkai, tarp kurių yra 18 juridinių asmenų, dalis bendrasavininkų išrinko du atskirus pastato techninius prižiūrėtojus, dėl kurių skyrimo pagrįstumo yra paduoti ieškiniai, įskaitant ir dėl pastato būklės pripažinimo avariniu, kur teismas panaikino šį savivaldybės sprendimą ir toliau vyksta ginčas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Pasak atstovės, savivaldybė žinojo apie tai, jog A. Š. atliko veiksmus siekdamas paskirti techninį prižiūrėtoją, paskutinis prižiūrėtojas šiai dienai nevykdo savo veiksmų ne dėl savo kaltės, o dėl bendrasavininkų veiksmų. Tyrimo medžiagoje yra pateikti du ekspertizės aktai, tai tik ištraukos iš aktų, o ne visos ekspertizės, vienas iš ekspertizės aktų buvo inicijuotas bendrasavininkų, o kitas aktas savivaldybės. Iš šių ekspertizių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso patalpos - stogas bei dalis palėpės, kas liečia palėpės, ekspertizės aktuose minimi tam tikri neesminiai pažeidimai, bet tie defektai nėra nei avariniai, nei pavojingi. Iš esmės pastato savininkai yra įgyvendinę savo teisę ir tuo pagrindu taikyti administracinę atsakomybę nėra. Atstovė mano, jog protokolas A. Š. surašytas nepagrįstai bei prašo teismo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. Š..

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas M. Brigmanas teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrasavininkai turi atskirus techninius pastato prižiūrėtojus. Buvo įpareigojimas paskirti vieną pastato prižiūrėtoją, nes visi teisės aktai akcentuoja vieno techninio prižiūrėtojo paskyrimą, tik tai gali užtikrinti pastato priežiūrą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija traktuoja, kad kai yra pasirinkę atskirus prižiūrėtojus, taip pažeidžia reikalavimus ir todėl buvo teikti įpareigojimai. Vertinant dabartinę situaciją vienas prižiūrėtojas nėra paskirtas. Dėl defektų įvardintų ekspertizių išvadose šalinimo ir įpareigojimo, dėl pasato nuolatinio stebėjimo, tai protokolo surašymo dienai, savivaldybė nebuvo gavusi defekto šalinimo darbų. Buvo pateikta tik bendrasavininkų protokolai dėl darbų atlikimo, kur nebuvo nurodyta konkrečios datos. Institucijos atstovas pažymėjo, jog tiek per pastato techninės priežiūros atvejus, tiek atliekant ekspertizę yra vertinamos visos konstrukcijos mechaniniam stabilumui, visos bendros konstrukcijos yra, šioje vietoje nėra kalbama apie atskirų patalpų būklę, kadangi visos bendrosios konstrukcijos yra bendros pastato konstrukcijos, visi pastato bendrasavininkai yra atsakingi vienodai už jų priežiūrą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. liepos 26 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte užfiksuota, kad buvo atliktas statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad rūsio ir pirmo aukšto patalpų viduje – būklė patenkinama, išorėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės – bloga, antro ir trečio aukšto – bloga, palėpė nebuvo apžiūrima. Konstatuota, kad labiausiai pažeistos yra laikančios perdangų konstrukcijos, kurių griūtis kelia pavojų statinyje ar arti statinio esančių žmonių sveikatai ir net gyvybei, todėl pastatas yra nesaugus ir netinkamas naudoti; statinys yra avarinės būklės; rūsys ir pirmas aukštas nėra papildomai izoliuoti ar kaip nors kitaip apsaugoti nuo viršutinių aukštų griūčių, todėl galima statinio avarija per kelis aukštus; rekomenduotina nutraukti pastato patalpų naudojimą, išramstyti konstrukcijas su avariniais defektais, atidengti visas laikančiąsias konstrukcijas ir kruopščiai ištirti pilna statinio apimtimi, tyrimo rezultatų pagrindu parengti statinio konstrukcijų avarinės būklės likvidavimo projektą, atlikti konstrukcijų stiprinimo arba net pakeitimo statybos-remonto darbus.

Be kita ko, patikrinimo akte nurodyti reikalavimai, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017, nustatyta tvarka, paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją ir pateikti statinių naudojimo priežiūros vykdytojams Skyriui informaciją apie statinio paskirtą techninį prižiūrėtoją, statinio 2019 m. kasmetinės apžiūros aktą, statinio techninį pasą, techninės priežiūros žurnalą, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktus (jeigu yra), projektą, nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas ir apie įpareigojimų vykdymo eigą iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. informuoti Būsto administravimo skyrių (b. l. 5–6).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2020 m. vasario 5 d. atliekamos statinio techninės apžiūros patikrinimo akte užfiksuota, kad pastato savininkai nėra paskyrę vieno bendro pastato techninio prižiūrėtojo. Nustatyta, kad atrankos būdu peržiūrėjus gamybos, pramonės paskirties pastatą, jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė yra bloga. Nurodyta, kad antrojo ir trečiojo aukštų perdangos, perdangų sijos pažeistos drėgmės ir naftos produktų, jos yra supleišėjusios, pažeistas laikančios armatūros apsauginis betono sluoksnis. Dėl buvusio gaisro dalis trečiojo aukšto patalpų yra aprūkusios. Stogo danga yra nesandari. Pastato vakarinėje pusėje vykdytų griovimo darbų vietoje, atkastos ir paliktos atviros rūsio, pamatų konstrukcijos. Vykdant pastato kiemo korpusų griovimų darbus buvo faktiškai atlikta tik dalis darbų, visi statybos darbai neužbaigti, po griovimo darbų priestatų mūro konstrukcijos paliktos nesutvirtintos ir yra nestabilios. Priestato 2p¹/p nuardytos mūrinių sienų dalys paliktos nesutvirtintos, kai kurios plytos išsikišusios, akivaizdžiai atšokusios nuo sienos konstrukcijos. Vakarinėje pastato pusėje išorinės sienos plytų mūras vietomis pažeistos erozijos, atskiros mūro sienų vietos permirkusios naftos produktais, viršutinėje sienos dalyje matoma atvira ertmė. Šiaurės vakarinėje pastato sienos dalyje ties pastato kampu susiformavę vertikalūs trūkiai, einantys per visus pastato aukštus. Antro ir trečio aukštų langai be stiklų, apdengti plėvele. Antrame ir trečiame pastato aukšte elektros instaliacija iš dalies išmontuota.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. liepos 26 d. techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) įpareigojimai nėra įvykdyti: 1) paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją; 2) pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus; 3) nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertu pateiktas rekomendacijas. Pateikti siūlymai reikalavimai:

- nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų ekspertizės aktuose, šalinimo darbus;

- statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka, nustatyta tvarka, paskiriant vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryti komisija, specialistų grupę, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; nuolatinius pastato būklės stebėjimus, įvertinant, kad pastato priestato 2p¹/p sijų vienas galas remiasi į pastato vakarinės pusės laikančiąją sieną, kitas į išlikusią nenugriautą priestato sieną, vykdyti kas savaitę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienas besiribojančios su priestatu techninę būklę; apie įpareigojimų vykdymą iki 2020 m. balandžio 17 d. informuoti Būsto administravimo skyrių (b. l. 8–10).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę.

Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas. Be to, pagal šio įstatymo 1 dalį, statinio naudotojo (šiuo atveju savininko ar bendrasavininko) pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Pagal STR 1.03.07:2017 32 punkto nuostatas, nesudėtingųjų statinių [9.17], vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų [9.26] techninę priežiūrą gali atlikti patys Naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šiame punkte nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos. Kitais negu šiame punkte nurodytais atvejais, statinio techniniai prižiūrėtojai turi būti paskirti tiksliai nurodant statinius, kurių techninę priežiūrą jiems pavesta atlikti. Todėl teismo vertinimu sistemiškai aiškinant minėtų teisės aktų nuostatas pripažintina, kad tais atvejais, kai statinio naudotojas paskiria techninį prižiūrėtoją, būtent šiam tenka pareiga laikantis teisės aktų reikalavimų vykdyti techninę pastato priežiūrą.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolo turinys yra itin platus, jame daug bendro pobūdžio teiginių, o iš nurodytų dalies faktinių aplinkybių nėra aišku, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š. inkriminuojamos tokios aplinkybės, kurios savo esme priskirtinos pastato techninio prižiūrėtojo, o ne statinio naudotojo kompetencijai. Todėl nėra teisinio pagrindo A. Š. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už įpareigojimų, kurių vykdymas nėra priskirtinas jo kompetencijai, neįvykdymą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š. atstovė advokatė L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad protokole yra nurodyti 3 reikalavimai, kuriuos buvo bandoma atlikti, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių nebuvo įmanoma objektyviai įvykdyti tų reikalavimų. Savivaldybė surašė aktą, kuriuo įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorių paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją, pateikti pastato techninius priežiūros dokumentus, nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas. Jie bandė įgyvendinti šiuos reikalavimus, 2019 m. liepos 24 d. sušaukė viso pastato patalpų savininkų susirinkimą, buvo organizuotas dar vienas susitikimas 2019 m. rugpjūčio 14 d., per kurį susirinkimą išrinktas viso pastato techninis prižiūrėtojas, parengta sąmata dėl avarinės būklės šalinimo darbų, tačiau šiuos sprendimus apskundė pirmo aukšto savininkai. Be kita ko, šiai dienai, yra daugiau nei 7 civilinės bylos tarp pastato bendrasavininkų. Atstovės teigimu sutiktina, kad pastatas avarinės būklės, bet Vilniaus apygardos administracinis teismas yra panaikinęs sprendimą, kur buvo pastatas pripažintas avarinės būklės, tiesa dėl formalių priežasčių, tas sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet tas sprendimas galiojantis, kaip supranta, nes savivaldybės sprendimas įsiteisėjęs, jį apskundė 1 aukšto savininkai Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pripažino, kad yra formalių pažeidimų, tačiau pastarojo teismo sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas M. Brigmanas teismo posėdžio metu paaiškino, kad per 2019 m. šiam pastatui buvo atliktos 3 atskiros ekspertizės atskirų ekspertų ir atestuotų įmonių ir visos išvados yra panašios, bet dėl pastato galingumo jos nėra vienodos. Atstovas pabrėžė, jog atliekant specialistams tyrimus buvo vadovautasi tik dalimi techninės dokumentacijos. 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės pozicija kito, kadangi paskutine 2019 m. gruodžio 10 d. eksperto ekspertize konstatuoti galimai avarinės būklės konstrukcijų požymiai, bet ta ekspertizė neįvardijo pastato kaip avarinio, ekspertas nepateikė išvados, kad pastato negalima naudoti esamoje būklėje, atsižvelgiant į tai buvo vykdomi tolimesni veiksmai. Institucijos pozicija tokia, kad tarp bendrasavininkų daug ginčų ir Savivaldybės interesas yra statinio naudojimo saugus užtikrinimas. Visi tarp bendrasavininkų vykstantys ginčai greitu metu nebus išspręsti, bet pastatas naudojamas šiandien ir turi atitikti reikalavimus. Pasak atstovo, šiai dienai šiame pastate situacija, kad dalis bendrasavininkų yra išlaikę vieną techninį prižiūrėtoją, kiti turi kitą paskyrę, yra du komplektai pastato techninės priežiūros dokumentų, tai iš esmės prieštarauja įstatymams ir pačiam principui dėl pastato techninės priežiūros vykdymo, nes remiantis išvadomis yra organizuojami remonto darbai.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole bylos esmė aprašyta nekonkrečiai, protokolas protokole daug perteklinių faktinių aplinkybių, kurių dalis apskritai neaišku, kodėl inkriminuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š., kaip antai tokios aplinkybės, kurios savo esme priskirtinos pastato techninio prižiūrėtojo, o ne statinio naudotojo kompetencijai, pvz., pastato būklės kas savaitinis stebėjimas; pastato būklės avarinių darbų šalinimo organizavimas, pastato techninės priežiūros dokumentų pateikimas, komisijos ar specialistų grupės kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudarymas.

Atkreiptinas dėmesys, kad bylos medžiagoje pridedami 2020 m. kovo ir birželio mėnesio raštai iš esmės yra neužpildyti blankai, kuriame nėra nurodyta jokia konkreti data ir laikas, kuriais adresatas kviečiamas atvykti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrių protokolo surašymui. Iš šių raštų blankų nėra aišku, ar buvo kviečiamas, jei buvo kada konkrečiai kviečiamas, kokia forma (registruotu paštu ar el. paštu) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š. administracinio nusižengimo protokolo surašymui kovo ir birželio mėnesiais. Pažymėtina ir tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento 2019 m. liepos mėn. raštu Nr. A51- /19(3.3.10.2.-EM4) (raštui nėra suteiktas pilnas registracijos numeris) „Dėl 2019-07-26 statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr.A357-143/19(2.9.2.8.-UK9) siuntimo, jo pasirašymo ir jame nurodytų reikalavimų vykdymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi įvardintas E. D. (b. l. 11).

Teismo vertinimu, nėra pagrindo A. Š. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už įpareigojimų, kurių vykdymas nėra priskirtinas jo kompetencijai, neįvykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punktą, statinio naudotojai privalo šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą. Pagal šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, statinio naudotojo pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Taigi, tais atvejais, kai paskiriamas techninis prižiūrėtojas, būtent šiam asmeniui tenka pareiga vykdyti pastato techninę priežiūrą, laikantis Statybos įstatymo 48 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų ir kitų šią sritį reglamentuojančių teisės aktų.

Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad būtent statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas. Tuo tarpu pagal šio įstatymo 1 dalį, statinio naudotojo (šiuo atveju savininko ar bendrasavininko) pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal STR 1.03.07:2017 32 punkto nuostatas, nesudėtingųjų statinių [9.17], vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų [9.26] techninę priežiūrą gali atlikti patys Naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šiame punkte nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos. Kitais negu šiame punkte nurodytais atvejais, statinio techniniai prižiūrėtojai turi būti paskirti tiksliai nurodant statinius, kurių techninę priežiūrą jiems pavesta atlikti. Todėl sistemiškai aiškinant minėtų teisės aktų nuostatas manytina, kad tais atvejais, kai statinio naudotojas paskiria techninį prižiūrėtoją, būtent pastarajam tenka pareiga laikantis teisės aktų reikalavimų vykdyti techninę pastato priežiūrą.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog aktualaus pastato, esančio Birželio 23-iosios g. 12 savininkai, nesutardami tarpusavyje, paskyrė du pastato techninius prižiūrėtojus K. K. ir A. N.. Taigi būtent ne pastato naudotojai, o su naudotojais sudarytų sutarčių pagrindų veikiantys pastato techniniai prižiūrėtojai turi pareigą koordinuoti savo veiksmus tarpusavyje ir stebėti pastato būklę; organizuoti pastato būklės avarinių darbų šalinimą, pildyti ir teikti kompetentingoms institucijoms pastato techninės priežiūros dokumentus, taip pat inicijuoti komisijų ar specialistų grupių kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui sudarymą statinio naudotojo lėšomis, kaip tai nustato statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 33, 34, 35, 37, 38, 39, 42 ir kt. punktai, kuriuose įtvirtintos pastato techninio prižiūrėtojos teisės ir pareigos.

Teismas, vertindamas dėl Akte1 ir Akte2 nurodyto įpareigojimo dėl statinio techninio prižiūrėtojo paskyrimo nevykdymo, pažymi, kad iš bylos medžiagoje pateikto 2019 m. rugpjūčio 14 d. protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. organizavo statinio, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, patalpų savininkų susirinkimą, kuriame dalyvavo 55,55 procentai patalpų savininkų, o šio susirinkimo metu išrinktas viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas K. K.. Nepaisant to, kitos dalies pastato patalpų (1 aukšto) savininkai teismui pateikė ieškinį dėl gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kuriuo, be kita ko, ginčija ir pirmiau minėto 2019 m. rugpjūčio 14 d. susirinkimo sprendimą, kuriuo paskirtas pastato techniniu prižiūrėtoju K. K. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020). Kartu iš bylos medžiagos matyti, kad kita dalis aktualaus pastato patalpų (1 aukšto) savininkų paskyrė kitą techninį prižiūrėtoją A. N..

Teismo vertinimu šiuo metu veikia pastato savininkų išrinkti ir paskirti du pastato techniniai prižiūrėtojai K. K. ir A. N., kurie dėl egzistuojančių nesutarimų tarp patalpų savininkų (neįsileidimo į patalpas ir pan.) nekoordinuoja veiksmų tarpusavyje ir iš esmės techninę priežiūrą vykdo atskirose pastato dalyse. Nesant šių techninių prižiūrėtojų veiksmų derinimo tarpusavyje ir bendrumo viso pastato kontekste, tokia techninių prižiūrėtojų veikla, kaip teisingai nurodoma administracinio nusižengimo protokole, neatitinka Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 32 ir 33 punkto reikalavimų.

Įvertinus faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. Š. kartu su dalimi kitų pastato savininkų susirinkime paskyrė pastato techninį prižiūrėtoją K. K., tačiau šis sprendimas dėl techninio prižiūrėtojo paskyrimo ginčijamas teisme, o kitas techninis prižiūrėtojas A. N. Kitų patalpų savininkų paskirtas be A. Š. žinios ir nesant jo valios, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės vadovas A. Š. nesiėmė priemonių tam, kad būtų paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas. Teismo vertinimu, Akte1 ir Akte2 nurodytas įpareigojimas paskirti vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją neįvykdytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo A. Š. valios, atitinkamai teismas negali nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios A. Š. kaltės neįvykdant minimų įpareigojimų. Nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį negalima.

Vilniaus apygardos administracinis teismas yra panaikinęs savivaldybės sprendimą dėl pastato pripažinimo avarinės būklės, nes vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad asmenys neturi vykdyti savivaldybės sprendimo, kuriuo pastatas pripažintas avariniu ir iš šio sprendimo išplaukiančių Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų organizuoti avarinės būklės šalinimą, kadangi net ir apskundus žemesniojo teismo sprendimą, savivaldybės sprendimas šiuo metu galioja iki tol, kol jis nebus panaikintas galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu.

Be to, Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą, t. y. organizuoti laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. L. U. ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12 šalinimo darbus, apsunkina ne tik tai, kad iki šiol nėra galutinio ir neskundžiamo administracinių teismų sprendimo dėl pastato avarinės būklės. Tarp pastato savininkų iškelta nemažai civilinių bylų, susijusių su šio pastato naudojimu, avaringumu, padarinių šalinimu, patalpų naudojimu, kai tai draudžiama ir pan. (dėl deklaracijos apie statinio statybos (griovimo) užbaigimą, statinio teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civilinė byla Nr. e2-267-294/2020), UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalai atsirasti (civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020), dėl gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020).

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad A. Š., kuris vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti Akte1 ir Akte2 nurodytus įpareigojimus, susijusius su pastato avarinės būklės šalinimu, visa apimtimi, nes tai priklauso nuo visų bendrasavininkų valios, jų pozicijų ginčuose ir pan. Taigi, ir šiuo atveju teismas neturi pagrindo nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios A. Š. kaltės neįvykdant Akte1 ir Akte2 minimų įpareigojimų, susijusių su avarinės pastato būklės darbų šalinimo organizavimu. Kaip minėta, nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatytos administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė negalima.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų administracinio nusižengimo teisena, kurioje A. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, nes jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kurioje A. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, nes A. Š. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius